Civilinė byla Nr. 2-1086-790/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00765-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 

                                                            (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo  L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir ieškovui nustatytas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę D. Š. grąžinti jam automobilinę priekabą „Vilkmergė“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dviejų pramoginių plaustų konstrukcinius karkasus ir dvi kepsnines, taip pat priteisti 44 590 Eur žalai atlyginti.

2.       Ieškovas prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovo teigimu, jis neturi tik jam nuosavybės teise priklausančio turto (turtą valdo tik kaip bendraturtis), gauna tik 283 Eur senatvės pensiją. Iš turimo nekilnojamojo turto – žemės sklypų – ieškovas negauna pajamų, o verslas, susijęs su plaustais, galėtų būti vykdomas tik atlikus papildomas investicijas (pavasarį, tirpstant ledui, plaustai buvo sulaužyti). Ieškovas dalyvauja dar viename teisminiame procese su buvusia marčia ir sūnumi dėl pajamų iš ieškovo parduoto buto investavimo į jų namo statybą, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, turtas atiteko A. P., todėl ieškovas neturi nekilnojamojo turto, tinkamo gyventi.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir nustatė jam terminą iki 2019 m. birželio 12 d. sumokėti 1 142 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrindė savo sunkios turtinės padėties. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie gaunamos pensijos dydį, o jo pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro neįrodo prastos ieškovo turtinės padėties. Pažyma iš VĮ „Regitra“ įrodo, kad ieškovas turi automobilį „Audi 80“ ir tai kaip tik pagrindžia, kad jo turtinė padėtis nėra visiškai bloga. Teismas pažymėjo, kad norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, būtina turėti duomenis apie jo visų rūšių gaunamas pajamas, apie lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose ir pan.

4.       Ieškovas pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Ieškovo teigimu, jis keičia savo prašymą (nebeprašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet prašo atidėti jo mokėjimo terminą), suprasdamas, kad ieškinio tenkinimo atveju turėtų pakankamai lėšų mokestinei prievolei įvykdyti, nes ši prievolė būtų perkelta atsakovei, o dalinio ieškinio tenkinimo atveju jis galėtų jam tenkančią mokestinės prievolės dalį įvykdyti iš priteistos sumos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir nustatė jam terminą iki 2019 m. birželio 21 d. sumokėti trūkstamą 1 142 Eur žyminį mokestį.

6.       Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nurodė tokio sprendimo argumentus. Nepaisant to, ieškovas pakeistame prašyme nepateikė jokių naujų argumentų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį. Ieškovo pridėti dokumentai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas mokėti jam senatvės pensiją – neįrodo, kad ieškovas nėra pajėgus sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pakartotinai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad jie nepatvirtina prastos ieškovo finansinės padėties. Ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą, nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir teismui priėmus jam nepalankų sprendimą ieškovas išgalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad ieškinio suma sudaro 44 590 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį yra 1 192 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis yra sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį, todėl teismas nustatė jam terminą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio – 1 142 Eur.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį ir atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovo teigimu, jo pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtinta, kad jis šiuo metu neturi lėšų ir likvidaus turto, todėl negali sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas atėmė iš ieškovo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuotą teisę ginti savo pažeistas teises teisme, suvaržė galimybę įgyvendinti teisę į teisingumą dėl jo socialinės padėties. Reikalavimas, kad ieškovas, paduodamas ieškinį dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo, turėtų lėšų, neatitinka protingumo kriterijaus ir skatina nesąžiningai užvaldyti visą svetimą turtą, kad nukentėjusysis negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ir liktų be teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimo terminą ir nustatė jam terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

11.       Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

12.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

13.       Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminį mokestį, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 84 straipsnis).

14.       Nagrinėjamoje atveju aktualus CPK 84 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio sumokėjimo termino atidėjimą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau asmens prašymas atidėti žyminį mokestį turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Šias aplinkybes (savo sunkią turtinę padėtį ir numatomą jos pagerėjimą) nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas.

15.       Ieškovas, įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį, pateikė byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo, kuriame nurodyta, kad ieškovui apskaičiuota 253,59 Eur senatvės pensija, Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad jis kaip bendraturtis, valdo nuosavybės teise žemės sklypus ar atitinkamas jų dalis, ir pažymą iš VĮ „Regitra“, pagrindžiančią, kad ieškovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie kitas, išskyrus senatvės pensiją, savo gaunamas pajamas, taip pat sąskaitose turimas lėšas, kitą turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškinyje prašydamas teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (vėliau ieškovas pakeitė savo reikalavimą ir prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą), ieškovas nurodė, kad užsiima plaustų verslu, kuriam šiuo metu yra reikalingos papildomos investicijos, tačiau jis nedetalizavo šios aplinkybės ir nepateikė teismui duomenų nei apie vykdomą verslą, nei apie vykdant šį verslą jo gaunamas pajamas. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas yra sumokėjęs 15 000 Eur už dviejų pramoginių plaustų aukščio konstrukcijų komplekto įrengimą, 4 000 Eur – už aukščio reguliavimo konstrukcijas kartu su projektavimu, taip pat jis nurodė įgijęs iš Vokietijos už 650 Eur grūdų sėklų, kurias ketino auginti ir platinti Lietuvoje, nes ieškovo šeima valdo apie 70 ha žemės plotą.

16.       Taigi, iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad, viena vertus, ieškovo gaunama senatvės pensija yra žymiai mažesnė nei mokėtina žyminio mokesčio suma, todėl tuo atveju, jeigu ieškovas negautų kitokių pajamų ir neturėtų kito turto, jam iš tikrųjų galėtų būti apsunkinta galimybė sumokėti priskaičiuotą 1 192 Eur žyminį mokestį (ieškovas šiuo metu yra sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio dalį), o kartu būtų apsunkinta ir galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Kita vertus, kitos ieškovo byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (minėta, ieškovas nurodė vykdantis verslą, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas buvo pajėgus investuoti pakankamai dideles pinigų sumas (15 000 Eur, 4 000 Eur) pramoginių plaustų konstrukcijoms įrengti, nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovas, kaip bendraturtis, nuosavybės teise valdo trijų žemės sklypų dalis ir pan.) kelia abejonių, kad ieškovo turtinė padėtis yra tiek sunki, jog jis neišgali sumokėti žyminį mokestį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Ieškovo pateikti duomenys yra fragmentiški ir neišsamūs, šių duomenų nepakanka tam, kad teismas galėtų įvertinti tikrąją jo turtinę padėtį ir nustatyti, ar šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.

17.       Siekdamas įrodyti, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties jis neišgali sumokėti likusios mokėti žyminio mokesčio sumos, ieškovas turėtų pateikti teismui išsamius duomenis apie visas savo gaunamas pajamas, be kita ko, duomenis apie vykdomą verslą ir iš jo gaunamas pajamas, apie pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, jei ieškovas gauna tokių pajamų, taip pat duomenis apie ieškovo turimą turtą, sąskaitose turimas lėšas ir kt. Nors pirmosios instancijos teismas ankstesne 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkinęs pradinio ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įvertino ieškovo byloje pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį ir išaiškino ieškovui, kad jis turėtų pateikti teismui duomenis apie visas gaunamas pajamas ir turimas lėšas, tačiau tokių duomenų byloje stokojama ir šiuo metu. 

18.       Šioje nutartyje jau minėta, kad asmuo, siekiantis, kad jam būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas, turi ne tik pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau taip pat turi įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašyme atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, pareiga sumokėti žyminį mokestį būtų perkelta atsakovei, o teismui patenkinus ieškinį iš dalies jis galėtų sumokėti žyminį mokestį panaudodamas jam priteistą sumą. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė duomenų, kad jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį tuo atveju, jeigu teismas priims jam nepalankų sprendimą (ieškovas neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis pagerės). 

19.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė dėl savo sunkios turtinės padėties negalįs sumokėti žyminio mokesčio, taip pat neįrodė, kad ši padėtis yra susiklosčiusi laikinai, todėl teismui priėmus sprendimą byloje, žyminis mokestis galės būti sumokėtas. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, ieškovui pagrįstai nustatytas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti 1 142 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui L. P. terminą iki 2019 m. lapkričio 19 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 142 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas                      Marius Bajoras