Administracinė byla Nr. eI-4-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00032-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 30.1; 30.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gegužės 7 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Aido Gedvilo atstovui advokatui Pauliui Miliauskui,

atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams A. P., A. D., E. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės LITGRID atstovams D. D., I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Aido Gedvilo pareiškimą ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 „Dėl LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo dalies teisėtumą.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. 

 

1.       Lietuvos Respublikos Seimo narys Aidas Gedvilas (toliau – ir pareiškėjas, Seimo narys) su pareiškimu, kurį patikslino, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 „Dėl LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) dalies teisėtumą.

2.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi priėmė patikslintą pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašo ištirti Tvarkos aprašo:

2.1.                      25.2 ir 30 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, 201 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 22 daliai, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 2 straipsnio 282 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

2.2.                      25.1 ir 38 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams;

2.3.                      34.1 ir 34.2 papunkčių atitiktį AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

2.4.                      33.3 ir 33.5 papunkčių atitiktį EEĮ 31 straipsnio 21 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

2.5.                      38.3 papunkčio atitiktį konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

3.       Seimo narys patikslintą pareiškimą grindžia tokiais argumentais:

3.1.                      Dėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitikties EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, 201 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 22 daliai, AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui pareiškėjas nurodo, kad iš šių EEĮ ir AIEĮ nuostatų turinio, šias nuostatas vertinant sistemiškai, matyti, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas įstatyme „leistinos generuoti galios“ terminą, siekė hibridinę elektrinę susieti su didžiausia jos aktyviąja galia, t. y. galia, kurią vienu metu tokia hibridinė elektrinė gali patiekti į elektros perdavimo tinklus, tokios galios niekaip atskirai neskaidant pagal atskiras hibridinės elektrinės sudedamąsias dalis (saulės šviesos elektrinės dalį ir vėjo elektrinės dalį). Jeigu hibridinės elektrinės leistina generuoti galia yra 30 MW, tai reiškia, kad tokia hibridinė elektrinė į perdavimo tinklą gali patiekti vienu metu bendrai 30 MW dydžio galios. Tokiu atveju, iš kokio šaltinio tokia galia bus tiekiama (ar saulės šviesos elektrinės dalies, ar vėjo elektrinės dalies) – nėra svarbu.

3.2.                      Iš Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų turinio yra aišku, kad nepriklausomai nuo to, kokią didžiausią galią potencialiai galėtų generuoti hibridinė elektrinė, susidedanti iš saulės šviesos elektrinės dalies bei vėjo elektrinės dalies, kaip vienetas, faktiškai pagal šias Tvarkos aprašo nuostatas hibridinės elektrinės institutu yra įmanoma pasinaudoti tik tuo atveju, kai tiek hibridinę elektrinę sudarančios saulės šviesos elektrinės daliai, tiek hibridinę elektrinę sudarančiai vėjo elektrinės daliai yra įmanoma pagal likusią laisvą galią (PT zonose) rezervuoti galią elektros tinkle, t. y. galios rezervacija atliekama, kaip numatyta Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktuose, (i) atskirai kiekvienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, nepriklausomai nuo to, ar jungiama hibridinė elektrinė, ar ne; (ii) prie tinklo elektrinė jungiama, jeigu tik konkrečioje PT zonoje tokiam atsinaujinančių išteklių šaltiniui yra užtektinai laisvų pralaidumų.

3.3.                      Dėl to elektros energijos gamintojai (toliau – ir gamintojai), siekiantys vystyti hibridines elektrines, susiduria su ribojimu, grindžiamu leistinos generuoti galios ribojimu, kai tokia leistina generuoti galia pagal Tvarkos aprašą yra skaičiuojama atskirai kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių, bei kiekviena atskirai vertinama pagal tai, ar užtektini yra pralaidumai PT zonoje. Taigi, remiantis Tvarkos aprašu, jeigu bent vienos iš hibridinę elektrinę sudarančių atskirų atsinaujinančius išteklius (saulės šviesos ar vėjo) naudojančių elektrinių „leistina generuoti galia PT zonoje viršija 100 proc. tų atsinaujinančių išteklių galios perdavimo pralaidumą toje PT zonoje“, tai tuomet tokia hibridinė elektrinė negali būti vystoma ar negali būti vystoma pilnu pajėgumu.

3.4.                      Tokiu atveju susidaro situacija, kai Tvarkos aprašu ne tik formaliai yra paneigiamas reguliavimas, numatytas minėtose EEĮ ir AIEĮ nuostatose, tačiau faktiškai hibridinė elektrinė dėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktuose numatyto reguliavimo netenka savo išskirtinumo – prijungimo prie tinklų procesas nesiskiria nuo to, kai prie tinklo (skirtinguose taškuose) jungiamos atskiros elektrinės (atskirai saulės šviesos elektrinės ir atskirai vėjo elektrinės).

3.5.                      Remiantis EEĮ 2 straipsnio 821 dalimi, leistina generuoti galia nėra apibrėžiama per kokį nors konkretų atsinaujinantį išteklių, taip pat nėra ribojama PT zonoje esančių pralaidumų dydžiu, o, vadovaujantis EEĮ 201 straipsnio 2 dalimi, leistina generuoti galia neviršija įrengtosios galios. Taigi, įstatymų leidėjas akivaizdžiai siekė kitokio tikslo, nei kuris išplaukia iš Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų. Įstatymo leidėjas siekė sudaryti sąlygas, esant galimybei į tinklą tiekti vienos atsinaujinančios rūšies energiją, tiekti iš to paties taško ir kitos atsinaujinančios rūšies energiją, kurios kartu sugeneruotų (viena kitą papildydamos) didžiausią aktyviąją galią, kokia įmanoma. Faktiškai minėtomis Tvarkos aprašo nuostatomis hibridinių elektrinių dalių pralaidumai yra dirbtinai atskiriami.

3.6.                      Įsigaliojus Tvarkos aprašui ir jame įtvirtinus galimybę tinklo pralaidumus „profiliuoti“ kiti tinklų naudotojai gali pretenduoti į pralaidumus atskiroms vėjo ar saulės šviesos elektrinių dalims (jas jungiant naujuose taškuose), nepriklausomai nuo to, kad kitą dalį atskirame taške (atitinkamai, saulės šviesos ar vėjo elektrinės dalies) kiti subjektai jau yra rezervavę anksčiau. Todėl gali susidaryti situacija, kai vienam ūkio subjektui konkrečiame elektros tinklo taške jau statant pavienę elektrinę (saulės šviesos ar vėjo), jis dėl galios stokos elektros tinkluose neturės galimybės hibridinti tokios elektrinės, nors leistina generuoti galia tokios hibridinės elektrinės ir būtų nedidinama. Kitaip tariant, taikant Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktuose numatytą 100 procentų ir 100 procentų taisyklę susidarys situacija, kai visas elektros tinklas bus rezervuojamas atskirų ūkio subjektų, rezervaciją gaunančių pagal paraiškos pateikimo laiką, vystomoms atskirų rūšių elektrinėms ir tokias elektrines atitinkamai jungiant atskiruose elektros tinklo taškuose, o realiam elektrinių hibridinimui (t. y. kai elektrinės jungiamos viename taške) galimybės būtų užkertamos, taip prieštaraujant „leistinos generuoti galios“ ir „hibridinės elektrinės“ institutams, kurie suponuoja, kad galia, rezervuota vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, gali būti tiekiama į tinklą ir iš kito atsinaujinančių išteklių šaltinio. Nors galios rezervacija yra gaunama vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, tačiau pagal įstatyminį reguliavimą turėtų būti laikoma, kad elektros tinkluose yra rezervuota galia konkrečiam MW skaičiui, o ne konkrečiam atsietam atsinaujinančių išteklių šaltiniui. Esant rezervuotiems, pavyzdžiui, 100 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos elektrinei, turėtų būti laikoma, kad rezervuota galia bendrai tinkle – 100 MW leistinos generuoti galios, kurią į tinklą turėtų būti įmanoma patiekti tiek tik iš saulės šviesos energijos elektrinės, tiek ir iš hibridinės elektrinės, nes, kaip apibrėžta „hibridinės elektrinės“ sąvokoje, galia tiekiama iš vieno prijungimo taško, o leistina generuoti galia tokiu atveju nedidinama.

3.7.                      Dėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų prieštaravimo EEĮ 31 straipsnio 22 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui pareiškėjas akcentuoja, kad šiais punktais nėra įgyvendinamos įstatymo ar aukštesnės galios poįstatyminių teisės aktų nuostatos, o atvirkščiai – kuriamas visiškai naujas reglamentavimas: (i) nustatant apribojimus leistinai generuoti galiai, kai galimybė prie tinklo prijungti hibridinę elektrinę, galinčią generuoti didžiausio efektyvumo galią, priklauso nuo PT zonoje esančių likusių pralaidumų atskirai kiekvienai hibridinę elektrinę sudarančiai daliai; (ii) paneigiant hibridinės elektrinės esmę, kai jai turėtų būti taikomas prioritetas pagal įstatymą (EEĮ 31 str. 21 d.), tačiau ūkio subjektams apribojama galimybė viename prijungimo taške išgauti didžiausią generuojamos galios efektyvumą.

3.8.                      Jeigu būtų vadovaujamasi Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktais, tai susidarytų situacija, kai būtų taikomi formalūs, įstatymuose nenumatyti, ribojimai hibridinėms elektrinėms – reikalaujant kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių atsinaujinančių išteklių elektrinių dalių rezervuoti galią elektros tinkle atskirai. Kitaip tariant, skundžiamomis Tvarkos aprašo nuostatomis sukuriamos kliūtys patekti į elektros energijos rinką hibridizuojant elektrines. Gamintojai, siekiantys prijungti hibridines elektrines, susiduria su ribojimu, grindžiamu leistinos generuoti galios skaičiavimu atskirai kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių, kuris nustatomas remiantis neaiškiu „profilio“ kriterijumi, o formaliai jau nuo pat Tvarkos aprašo priėmimo nėra realių galimybių pasinaudoti naujais leistinos generuoti galios ir hibridinės elektrinės institutais, nes į tuos pačius pralaidumus pretenduoja tiek galią elektros tinkluose jau rezervavę subjektai, tiek ir kiti subjektai, jokios galios elektros tinkluose iki šio aprašo įsigaliojimo nerezervavę. Perdavimo sistemos operatorius neturėtų leistinos generuoti galios susieti su PT zonose esančiais likusiais pralaidumais atskiroms atsinaujinančių išteklių rūšims. Turintys teisę į elektros tinklą tiekti atitinkamą kiekį leistinos generuoti galios, subjektai turėtų būti laisvi pasirinkti, ar tai norės atlikti tik iš vieno atsinaujinančių išteklių šaltinio, ar iš hibrido. Už leistinos generuoti galios viršijimą Tvarkos apraše yra numatytos baudos, todėl akivaizdžiai teisiniame reguliavime yra numatyti saugikliai, kad ūkio subjektai hibridinant elektrines elgtųsi sąžiningai.

3.9.                      Todėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktai prieštarauja EEĮ 31 straipsnio 22 daliai, nes nėra užtikrinamas naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas, ir konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį Tvarkos aprašo nuostatos negali prieštarauti įstatymų nuostatoms.

3.10.                      Dėl Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktų prieštaravimo TPĮ 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams, pareiškėjas nurodo, kad „PT zona“ sąvokos nėra įtvirtintos bei reglamentuotos jokiame kitame teisės akte, išskyrus patį Tvarkos aprašą. Iš Tvarkos aprašo nuostatų nėra suprantama, kokiu įstatymu (ar kitu teisės aktu) remiantis elektros perdavimo tinklas buvo suskirstytas į PT zonas. Tvarkos aprašas yra tik poįstatyminis teisės aktas, kuris privalo neprieštarauti įstatymams. Pagal EEĮ ir AIEĮ laisvų galių skirstymas nėra grindžiamas jokiomis zonomis, visai Lietuvai yra nustatyti vieno dydžio ribojimai. Nors Tvarkos aprašo 25.1 papunkčiu yra įvedama PT zonų sąvoka, tačiau pačios PT zonos šiuo aprašu nėra tvirtinamos. Taigi, nei įstatymu, nei kitu teisės aktu nėra nustatyta, kurios teritorijos patenka į konkrečią PT zoną. Tuo pačiu gamintojo valdomos teritorijos priskyrimas PT zonai yra esminis kriterijus vertinant gamintojų prašymus pagal Tvarkos aprašo 38 punktą.

3.11.                      Perdavimo tinklų operatorius akcinė bendrovė LITGRID (toliau – ir Operatorius) 2023 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 23SD-5017 nurodo, kad Operatorius perdavimo tinklą į pralaidumų zonas suskirstė 2012 m. spalio 30 d. Vadovų tarybos posėdyje patvirtinusi Elektros energiją generuojančių šaltinių prijungimo prie perdavimo tinklo maksimalių kiekių nustatymo metodiką. Tuo pačiu šiame rašte nurodoma, kad ši metodika yra konfidenciali ir neskelbtina. Operatorius laikosi pozicijos, kad PT zonos yra skelbiamos prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapiu, į kurį daro nuorodą Tvarkos aprašo 23 punktas. Tačiau viešai skelbiamas šis žemėlapis nėra norminis teisės aktas. Žemėlapis nėra tvirtinamas (jis nėra pasirašomas ar dėl jo priėmimo nėra balsuojama), jis yra išimtinai informacinio pobūdžio dokumentas. Dar daugiau, Operatoriui jokiu teisės aktu nėra nustatyta kompetencija nustatyti PT zonas. Tokia kompetencija Operatoriui ir negalėtų būti perduota, nes visi esminiai ūkinės veiklos ribojimai turi būti nustatyti įstatymu.

3.12.                      Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktai pažeidžia ūkinės veiklos laisvės principą ir tuo aspektu, kad diskriminuoja gamintojus, kurių projektai būtų priskirti toms PT zonoms, kuriose yra mažiausiai laisvos galios. Tokios diskriminacijos pagal įstatyminį reguliavimą gamintojai objektyviai negali tikėtis. Įstatymas numato konkrečius ribojimus visai Lietuvos Respublikos teritorijai, neskirstydamas jos į atskiras zonas su skirtingais pajėgumais. Kaip matyti iš Operatoriaus skelbiamo prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapio, jame nurodomos PT zonos nėra lygiavertės, skiriasi savo pralaidumais. Gamintojai, kurie planuoja projektus tam tikrose teritorijose, dėl PT zonų nustatymo susiduria su papildomais, įstatyme nenustatytais, ribojimais vystyti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus. Tvarkos aprašu pagal savo esmę Operatoriui numatyta galimybė ne norminiu teisės aktu, o žemėlapiu regionų mastu nustatyti tokius pačius ribojimus (viršutinę įrengtosios galios ribą), kurie Lietuvos mastu yra nustatyti įstatymu. Pagal Tvarkos aprašą įmanoma situacija, kad analogiški prašymai (prašoma rezervuoti tokio paties dydžio galią tai pačiai elektros energijos rūšiai) vienoje PT zonoje būtų tenkinti, o kitoje – atmesti.

3.13.                      Be to, kadangi PT zonos nėra patvirtintos jokiu teisės aktu, tai nėra nustatytos ir taisyklės, ar (ir kaip) tokios PT zonos praktikoje yra nustatomos ir keičiamos. Prieš keisdamas pajėgumų žemėlapyje nurodomas zonas, Operatorius neturi pareigos dėl to viešai konsultuotis su rinkos dalyviais, sprendimų keisti PT zonas neturi pagrįsti. Pasak paties Operatoriaus, PT zonos gali būti keičiamos jo vienašališku sprendimu šiais atvejais: (i) atnaujinant viešai neskelbiamą jų sudarymo metodiką; (ii) perdavimo tinkle atsiradus naujų elementų, darančių įtaką perdavimo tinklo pralaidumams. Operatorius taip pat nurodė, kad yra įmanoma, jog PT zonos būtų keičiamos vykstant procedūroms galiai rezervuoti Tvarkos aprašo numatyta tvarka. Pagal teisinį reguliavimą visos galią siekiančių rezervuoti gamintojų eilės pagal PT zonas gali būti Operatoriaus sprendimu koreguojamos viduryje visos procedūros, nes jis gali PT zonas išskaidyti arba sujungti – abiem atvejais eilės būtų perskirstomos. Tokiu būdu pirmoje eilės vietoje esantys subjektai gali lengvai keistis vien Operatoriaus diskrecinių sprendimų pagrindu, t. y. Operatorius pagal teisinį reguliavimą turi galimybę manipuliuoti konkursų rezultatais. Gamintojams nėra užtikrinamas skaidrus ir lygiavertis pretendavimas į tuos pačius elektros energijos pajėgumus. Rizikos, susijusios su Operatoriaus diskreciniu PT zonų nustatymu, yra ne tik teorinės, o faktiškai pasireiškusios praktikoje.

3.14.                      Nors sąvoka „PT zona“ yra įtvirtinta išimtinai Tvarkos apraše, tačiau nei jo 25.1 papunktyje, nei jokioje kitoje Tvarkos aprašo nuostatoje nėra paaiškinta, ką reiškia terminas „susijusios perdavimo tinklo pastotės“. Žinoti, ką reiškia „susijusios“, yra itin svarbu, kadangi pagal „susijusios“ formuluotę yra nustatomi kriterijai PT zonoms sudaryti. Šis sąvokų Tvarkos apraše neapibrėžimas yra nesuderinamas su teisinio aiškumo ir tikrumo principais – gamintojai gali tik spėlioti, kas yra susijusi perdavimo tinklo pastotė. Sąvokų nebuvimas reiškia, kad teisės aktuose iš esmės nėra jokių kriterijų, reglamentuojančių, kaip PT zonos yra nustatomos. Negalima tokia situacija, kai esminiai kriterijai, nustatantys ūkinės veiklos laisvės ribojimus skirtingose teritorijose veikiantiems gamintojams, nėra paaiškinti, bet palikti Operatoriaus diskrecijai.

3.15.                      Dėl Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčių atitikties AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui pareiškėjas nurodo, kad, remiantis šia AIEĮ nuostata, hibridinėje elektrinėje esančios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės turėtų būti lygios. Niekaip kitaip AIEĮ 2 straipsnio 282 dalyje ar kitose įstatymų nuostatose „hibridinė elektrinė“ nėra apibrėžiama, t. y., kadangi įstatymuose apie hibridinėje elektrinėje esančių atsinaujinančių išteklių rūšių proporcijas nieko nenurodoma, todėl poįstatyminiu teisės aktu – Tvarkos aprašu – neturėtų būti nustatinėjamos tokios hibridinių dalių proporcijos. Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčiuose nustatytas hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių galios proporcijų nustatymas laikytinas neaiškiu. Nėra žinoma, kokiu pagrindu šiuose Tvarkos aprašo punktuose yra pasirinktas būtent 25 proc. atskaitos taškas.

3.16.                      Dėl Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčių galimo prieštaravimo EEĮ 31 straipsnio 21 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui pareiškėjas nurodo, kad pagal EEĮ 31 straipsnio 21 dalį hibridinės elektrinės patenka į prioriteto sąrašą, nenurodant, kad tokios hibridinės elektrinės galėtų būti kaip nors ribojamos jas jungiant prie elektros tinklo. EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje nesant numatytos sąlygos „su ribojimų galimybe“, nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl Tvarkos apraše galėtų būti neigiamai praplečiami šios įstatymo nuostatoje numatyti įstatyminiai prijungimo prie elektros tinklų prioritetai. Formuluotė „su ribojimų galimybe“ reiškia, kad Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčiuose numatyti ribojimai yra varžantys ūkio subjektus labiau nei numatyta EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje, todėl tokie ribojimai galėjo būti numatyti tik įstatymu.

3.17.                      Dėl Tvarkos aprašo 38.3 papunkčio atitikties konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui pareiškėjas akcentuoja, kad, remiantis šiuo papunkčiu, vienoje PT zonoje ir vienoje grupėje esantys prašymai įtraukiami į eilę pagal tinkamai pateikto prašymo elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai gauti gavimo laiką, t. y. galia elektros perdavimo tinkluose rezervuojama pagal laiko faktorių. Iš viešai skelbiamo pagal Tvarkos aprašą sudaryto pateiktų prašymų rezervacijai registro matyti, kad faktiškai, prasidėjus paraiškų teikimui nuo 2023 m. kovo 13 d., 9 valandos (Tvarkos aprašo 200 p.), ūkio subjektų prašymai buvo pateikti sekundžių skirtumu. Taigi, ūkio subjektų galimybes rezervuoti galią elektros pralaidumo tinkle lemia iš esmės milisekundės bei gebėjimas funkcionaliai naudotis kompiuterine įranga.

3.18.                      Ūkio subjektai, teikdami prašymus galiai rezervuoti pagal Tvarkos aprašą, nėra vienodoje padėtyje. Pavyzdžiui, dalis ūkio subjektų planuoja vystyti hibridines elektrines, vieną atsinaujinančių išteklių energijos šaltinį prijungiant prie jau statomo ar pastatyto kito atsinaujinančių išteklių energijos šaltinio. Taigi, šie subjektai jau ne tik yra parengę/gavę reikalingus dokumentus veiklai vykdyti, bet galbūt net yra įrengę reikalingas konstrukcijas, atlikę prijungimus prie bendro tinklo. Kitaip tariant, kadangi nesikeičia leistina generuoti galia, kurią toks subjektas jau turi teisę tiekti į elektros prijungimo tinklą, tai biurokratiniai ir techniniai veiksmai, kuriuos tektų atlikti prie vieno atsinaujinančių energijos išteklių, jau statomų ar pastatytų, prijungiant kitą, tokiems ūkio subjektams yra minimalūs. Vis dėlto, tokie ūkio subjektai, siekdami jau prie statomo ar pastatyto atsinaujinančios energijos ištekliaus prijungti kitą atsinaujinantį energijos išteklių, stoja į tą pačią eilę su visais kitais ūkio subjektais pagal tai, kada yra pateiktas prašymas galios rezervacijai. Taigi, toks subjektas, jau atlikęs eilę paruošiamųjų veiksmų, dėl galios rezervacijos varžosi ir su tokiais ūkio subjektais, kurie yra tik pirminėje dokumentų rengimo stadijoje, t. y. kurie nėra atlikę kokių nors paruošiamųjų veiksmų (poveikio aplinkai vertinimų, žemės sklypų valdymą užtikrinančių veiksmų, nėra gavę reikalingų leidimų ir kt.).

3.19.                      Subjektas, atlikęs parengiamuosius veiksmus, yra prastesnėje padėtyje ir dėl tos priežasties, kad kuo daugiau paruošiamųjų veiksmų yra atlikta ir kuo daugiau yra siekiama informacijos pateikti Operatoriui, tuo ilgiau gali užtrukti tiek tokių dokumentų sukėlimas išsiuntimui, tiek ir paties el. pašto pristatymas. Asmenys, kurie nėra atlikę jokių paruošiamųjų veiksmų prieš rezervuodami galią, neturi jokių įrodymų, kuriuos galėtų pridėti tinklų operatoriui, o tai reiškia sklandesnį paraiškos pateikimą ir, atitinkamai, savotišką pranašumą prieš kitus – vietą eilėje galios rezervacijai atlikti gali nulemti net kelios milisekundės.

3.20.                      Dar prieš 2023 m. kovo mėn. įsigaliojant Tvarkos aprašui įstatyminė bazė buvo visiškai pakankama tam, kad subjektai turėtų teisę hibridinti turimas elektrines, ir tam nereikėjo stoti į jokią eilę su kitais ūkio subjektais, esančiais skirtingoje pasirengimo vystyti elektrines stadijoje. Ūkio subjektams, nuo 2022 m. liepos mėn. turėjusiems galimybę hibridinti elektrines, remiantis, be kita ko, AIEĮ 14 straipsnio 10 dalimi, bei laikotarpyje nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn. pradėjusiems aktyvius veiksmus dėl tokių elektrinių hibridinimo, 2023 m. kovo mėn. įsigaliojęs poįstatyminis reguliavimas buvo siurprizinis ir neatitinkantis susiformavusio teisinio lūkesčio – hibridinti elektrines papildomai nerezervuojant galios elektros tinkle antrajam atsinaujinančių išteklių šaltiniui. Tuo labiau – kai tokią rezervaciją nulemia vien laiko faktorius.

3.21.                      Be to, vien laiko faktorius galios rezervacijai gauti lemia didelį neužtikrintumą ūkio subjektams, be kita ko, dėl to, kad, kaip minėta, Operatorius PT zonas gali keisti vienašališku sprendimu, o PT zonų pokytis galimas bet kurioje galios rezervacijos stadijoje.

 

II.

 

4.       Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą pareiškimą su juo nesutinka ir prašo šį pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, o ginčijamas Tvarkos aprašo nuostatas pripažinti teisėtomis. 

5.       Taryba atsiliepimą į pareiškimą grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Iš Tarybos išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos hibridinėse elektrinėse pajėgumus skaičiaus, šiuose leidimuose nurodytų galių dydžių matyti, kad atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra Lietuvoje vyksta itin aktyviai, o pareiškėjo teiginiai, jog Tvarkos aprašo nuostatos stabdo šių išteklių plėtrą, yra visiškai nepagrįsti, neatitinka objektyvios tikrovės ir neturi jokio faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į Tarybos jau išduotų hibridinėms elektrinėms leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus skaičių ir šioms elektrinėms rezervuotų pajėgumų dydį ginčijamas Tvarkos aprašo nuostatas pripažinus neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, kiltų grėsmė dėl tolesnio jau statomų šių elektrinių plėtojimo galimybių, būtų pažeisti jas statančių asmenų teisėti lūkesčiai, galimi tokių asmenų finansiniai nuostoliai, o taip pat būtų pažeista teisinė pusiausvyra įgyvendinant valstybės energetinės nepriklausomybės siekį. Tuo metu Tvarkos aprašo nuostatos sudaro galimybes perdavimo sistemos pralaidumus išnaudoti maksimaliai, juos iš esmės išplečiant dvigubai ar net trigubai (į perdavimo sistemą jungiant papildomą generacijos rūšį).

5.2.                      Nors elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir yra skatinama, šios energijos gamybos įrenginių, įskaitant ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių įrenginių, plėtra turi būti subalansuota ir griežtai reguliuojama siekiant užtikrinti EEĮ 4 straipsnyje nurodytų principų tinkamą įgyvendinimą. Elektros tinklų pralaidumai yra riboti ir išplėtotais elektros tinklais gali būti perduotas ribotas energijos kiekis. Tai reiškia, kad nereguliuojamas arba netinkamai reguliuojamas naudojimasis elektros tinklais, neribota energijos gamybos pajėgumų plėtra bei neatsižvelgimas į ribotus elektros tinklų pralaidumus, sąlygotų chaotišką elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrą bei elektros tinklų naudojimąsi, keliantį rimtą grėsmę tinkamam elektros tinklų veikimui, patikimumui bei funkcionavimui. Dėl ribotų elektros tinklų pralaidumų ir per didelių elektros tinklais perduodamų pagamintos elektros energijos kiekių būtų galimi nuolatiniai tinklo sutrikimai ar atsijungimai, kurių metu vartotojams nebūtų tiekiama elektros energija.

5.3.                      EEĮ nustatytų bendrųjų pasinaudojimo elektros tinklais principų bei taisyklių įgyvendinimo tvarka ir sąlygos įstatyme nėra aiškiai (detaliai) reglamentuotos. Įstatymų leidėjas Operatoriui (subjektui, rengiančiam pasinaudojimo perdavimo tinklais aprašą) bei Tarybai (tvirtinančiai Sąlygų aprašą ir operatorių parengtus pasinaudojimo tinklais tvarkos aprašus) suteikė kompetenciją bei diskrecijos teisę priimamais EEĮ ir AIEĮ įgyvendinamaisiais teisės aktais sureguliuoti klausimus, susijusius su elektros tinklų pasinaudojimu, taip, kad jie atitiktų įstatymų nuostatas bei užtikrintų tinkamą elektros tinklų išnaudojimą ir eksploatavimą. Dėl šios kompetencijos ir diskrecijos pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama, kad Tvarkos aprašo nuostatos prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, teismo turėtų būti a priori atmesti ir toliau nenagrinėtini.

5.4.                      Dėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitikties EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, AIEĮ 2 straipsnio 281 daliai pažymėtina tai, kad šiomis įstatymo nuostatomis yra tik įtvirtinamos įstatyme vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai, kurių apibrėžtyse nėra nustatomi reikalavimai, sąlygos dėl pralaidumų paskirstymo, rezervavimo ar praktinio įgyvendinimo. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad pagal įstatyminį reguliavimą turėtų būti laikoma, kad elektros tinkluose hibridinei elektrinei yra rezervuota galia konkrečiam MW skaičiui, o ne konkrečiam atsietam atsinaujinančių išteklių šaltiniui. EEĮ ir AIEĮ įtvirtintose sąvokose nėra nustatyti nei leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principai, nei perdavimo sistemos tinklų pralaidumo rezervavimo tvarka. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, EEĮ 2 straipsnio 821 dalis, kurioje įtvirtinta sąvoka „Leistina generuoti galia“ ar AIEĮ 2 straipsnio 281 dalis, kurioje įtvirtinta sąvoka „Hibridinė elektrinė“, leidžia daryti išvadą, tik apie tai, kad hibridinė elektrinė yra sistema, į kurią bendrame prijungimo taške sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės (ar šios elektrinės kartu su energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais), o ne atskiras ir savarankiškas atsinaujinančius energijos išteklius naudojantis elektros energijai gamybos įrenginys.

5.5.                      Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktuose nustatytas reguliavimas yra grindžiamas saulės ir vėjo elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu (principu, kuris tiesiogiai įtvirtintas ir EEĮ 31 straipsnio 22 dalyje) ir juo siekiama, užtikrinti maksimalų perdavimo sistemos pralaidumų išnaudojimą skirtingos rūšies (saulės ir vėjo) generavimui. Dėl tokio reguliavimo galima prijungti iki dviejų kartų didesnę elektrinių galią, lyginant su tinklo elemento minimaliu pralaidumu, t. y. dėl nevienalaikiškumo principo įgyvendinimo, yra galimybė prijungti 100 proc. vėjo ir 100 proc. saulės elektrinių galios toje pačioje perdavimo tinklo pralaidumo zonoje.

5.6.                      Atsižvelgiant į hibridinių elektrinių veikimo specifiškumą ir įvertinus saulės ir vėjo elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą – Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktuose numatyti leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principai ir perdavimo sistemos tinklų pralaidumo rezervavimo tvarka hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, ne tik kad neprieštarauja EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, 201 straipsnio 2 daliai ir AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai, tačiau ir įgyvendina AIEĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslus – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą; taip pat atliepia įstatymų leidėjo tikslą padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros.

5.7.                      Pareiškėjo aprašyti teiginiai faktiškai leistų susidaryti situacijai, kuomet asmuo rezervavęs laisvus pajėgumus ir statantis pavienę elektrinę (saulės šviesos ar vėjo), laike neapibrėžtam terminui galėtų užsitikrinti galimybę gauti perdavimo tinklo laisvus pralaidumus statomos pavienės elektrinės hibridinimui, tokiu būdu užkirsdamas kelią kitiems rinkos dalyviams pretenduoti į tokius laisvus tinklo pralaidumus toje pačioje PT zonoje ir juose vystyti atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančias elektrines. Tokia situacija būtų iš esmės ydinga, nes neskatintų atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos vystymo, o likę laisvi pralaidumai perdavimo tinkle būtų „užšaldyti“, preziumuojant, kad visi asmenys rezervavę laisvus pajėgumus ir statantys pavienes elektrines, ketina jas hibridinti.

5.8.                      Tvarkos aprašo 25.2 punkte nustatyti leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principai reikšmingai pagerino maksimalų perdavimo sistemos pajėgumų išnaudojimą, visų gamintojų ir asmenų, siekiančių pasinaudoti perdavimo sistema, galimybes prijungti naujus elektros energijos gamybos įrenginius (įskaitant ir hibridines elektrines). Neatsižvelgus į EEĮ eksplicitiškai įtvirtintą nevienalaikiškumo principą ir Tvarkos apraše atitinkamai nedetalizavus šios įstatymo nuostatos, nebūtų sudarytos prielaidos maksimaliai išnaudoti tinklo pralaidumus, kuri leistų prijungti naujus generacijos pajėgumus.

5.9.                      Vertinant pareiškėjo teiginius, jog dėl Tvarkos aprašo nėra realių galimybių pasinaudoti naujais leistinos generuoti galios ir hibridinės elektrinės institutais, nes į tuos pačius pralaidumus pretenduoja tiek galią elektros tinkluose jau rezervavę subjektai, tiek ir kiti subjektai, jokios galios elektros tinkluose iki aprašo įsigaliojimo nerezervavę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas jau pačiame EEĮ yra įtvirtinęs tinklų pralaidumų rezervavimo prioriteto tvarką, pagal kurią numatyta, kad hibridinėms elektrinėms prijungti yra suteikiama aukštesnis prioritetas nei atskirai prie perdavimo sistemos jungiamoms vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms ar kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams.

5.10.                      Tiek Operatorius rengdamas Tvarkos aprašą, tiek Taryba vertindama parengtą šio aprašo projektą bei jį tvirtindama Tarybos posėdyje, besąlygiškai taikė tikslingumo, aiškumo, objektyvumo, skaidrumo, viešumo, nediskriminavimo ir kitus principus.

5.11.                      Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje įtvirtinto principo nustatymas ir „PT zonos“ sąvokos įvedimas iš esmės reiškia, kad elektros energijos perdavimo sistema yra suskirstyta į skirtingas, tačiau tarpusavyje susijusias (sujungtas) atskiras linijas (zonas). Kitaip tariant, visa elektros energijos perdavimo sistema yra sudaryta iš atskirų linijų (pralaidumų zonų), o šioms linijoms yra priskiriami ir kiti perdavimo tinklo elementai (pavyzdžiui, transformatorinės pastotės). Perdavimo sistemos suskirstymas į atskiras zonas (linijas) nėra savitikslis – tokiu suskirstymu yra siekiama užtikrinti tinkamą elektros perdavimo tinklo veikimą, jo darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą.

5.12.                      Elektros tinklų pralaidumai yra riboti ir išplėtotais elektros tinklais gali būti perduotas ribotas elektros energijos kiekis. Perdavimo sistemą sudaro 110 kV, 330 kV ir 400 kV įtampos linijos, kuriomis dėl fizikinių (techninių) ypatybių gali būti perduotas tik tam tikras ribotas elektros energijos kiekis (kuo didesnės įtampos linija, tuo didesnis elektros energijos kiekis ja gali būti perduotas). Tai reiškia, kad perdavimo sistemos operatorius eksploatuodamas bei valdydamas perdavimo sistemą privalo užtikrinti, jog į atitinkamas perdavimo sistemos linijas, priklausomai nuo jų techninių galimybių, nebūtų perduotas per didelis elektros energijos kiekis. Būtent dėl šios priežasties bei perdavimo sistemos operatoriui įgyvendinant jam įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas ir suteiktą diskrecijos teisę, perdavimo tinklas yra suskirstytas į atskiras linijas (PT zonas), kurioms priskirtos ir atitinkamos transformatorinės. Perdavimo tinklo suskirstymas į atskiras linijas (PT zonas) leidžia užtikrinti patikimesnį ir paprastesnį viso perdavimo tinklo veikimą ir jo valdymą.

5.13.                      Iš EEĮ 31 straipsnio 24 dalies darytina išvada, kad aukštesnės teisinės galios teisės akte (įstatyme) yra nustatyta, jog perdavimo sistemą sudaro atskiri elektros tinklų elementai, kaip transformatorinės ir tinklų linijos, o galimybės prijungti naujus elektros energijos generacijos įrenginius siejamos su esamais laisvais elektros tinklų pralaidumais pagal elektros tinklo vietas. Įstatymų leidėjui EEĮ įtvirtinus šias nuostatas bei suteikus diskrecijos teisę perdavimo sistemos operatoriui ir Tarybai nustatyti detalesnę pasinaudojimo elektros tinklais tvarką, Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje teisėtai ir pagrįstai yra įtvirtinta PT zonos sąvoka ir principas, o perdavimo sistema suskirstyta į atskiras linijas (PT zonas). Praktika, kuomet perdavimo sistema yra suskirstoma į atskiras pralaidumų linijas (zonas), yra taikoma ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

5.14.                      Rengiant Tvarkos aprašo projektą, organizuojant viešąsias konsultacijas bei diskusijas su rinkos dalyviais dėl šiame apraše siūlomos įtvirtinti sąvokos ir principo, pagal kurį elektros perdavimo tinkle išskiriamos atskiros linijos (PT zonos), nebuvo gauta jokių pastabų, pasiūlymų ar nuogąstavimų, kad tinklo išskyrimas į PT zonas prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, ar kaip nors kitaip varžo ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę.

5.15.                      Tvarkos aprašo 34 punkte nustatyta 25 proc. leistinos generuoti galios riba hibridinėje elektrinėje esančių atsinaujinančių išteklių rūšių elektrinei nustatyta siekiant išvengti piktnaudžiavimo situacijų, kuomet asmenys siekdami gauti prioritetą rezervuojant perdavimo tinklo laisvus pralaidumus, tik „deklaratyviai“ įsirengs hibridines elektrines, t. y. įsirengs tokias hibridines elektrines, kurių viena iš hibridinę elektrinę sudarančių atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančių elektrinių bus itin mažo pajėgumo (pavyzdžiui, ketinama įrengti 50 MW vėjo elektrinę ir 10 kW saulės šviesos energijos elektrinę) ir toks įrenginys nors ir neužtikrins atsinaujinančių išteklių energetikai keliamų tikslų, t. y. padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros, tačiau vis tiek turės pirmumo teisę prieš gamintojus, ketinančius statyti atskiras vėjo ar saulės šviesos energijos elektrines.

5.16.                      Atsižvelgiant į tai, kad AIEĮ 2 straipsnio 282 dalyje įtvirtintos sąvokos „hibridinė elektrinė“ turinyje nėra nustatyta, kad hibridinėje elektrinėje esančios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančių elektrinių galios turėtų būti lygios, darytina išvada, kad Taryba, įgyvendindama jai teisės aktuose numatytą kompetenciją, galėjo, o, įvertinus priežastis, dėl kurių buvo nustatyta 25 proc. leistinos generuoti galios riba hibridinėje elektrinėje esančių atsinaujinančių išteklių rūšių elektrinei – ir turėjo, nustatyti hibridinę elektrinę sudarančių įrenginių proporcijas, kurių pagrindu nustatomas prioritetas skirstant laisvus perdavimo tinklo pajėgumus.

5.17.                      Tvarkos aprašo 33.1–33.6 punktuose įtvirtintoje perdavimo tinklų pralaidumų rezervavimo prioriteto tvarkoje, prie kiekvieno iš punktų, kuriuose įtvirtintas rezervavimo prioriteto eiliškumas, yra nurodytas pareiškėjo minimas prierašas „su ribojimo galimybe“. Taip yra dėl to, kad prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo ribojimų galimybė yra įtvirtinta EEĮ 22 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 21 ir 22 dalyse. Atitinkamai, priešingai negu nurodo pareiškėjas, Tvarkos aprašo 33 punkto papunkčiuose naudojama formuluotė „su ribojimų galimybe“ nevaržo ūkio subjektų labiau negu numatyta EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje.

5.18.                      Pareiškimo dalis dėl Tvarkos aprašo 38.3 punkto prieštaravimo konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui stokoja nuoseklios, aiškios ir išsamios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl galimo šios nuostatos prieštaravimo nurodytam principui. Pareiškėjo teiginiai yra bendro pobūdžio (abstraktūs), grindžiami tik pareiškėjo subjektyvia nuomone, samprotavimais ir visiškai neatsižvelgiant į EEĮ, AIEĮ ir kitų teisės aktų nuostatas.

5.19.                      Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad remiamasi vien tik laiko kriterijumi skirstant (rezervuojant) tinklo pralaidumus. Kaip matyti iš Tvarkos aprašo 38 punkto, prašymai įtraukiami į eilę pagal laiko kriterijų (38.3 p.), tik po to, kai tokie prašymai buvo suskirstyti pagal kitus 2 kriterijus: 1) prašymus išskirsčius pagal PT zonas (38.1 p.); 2) prašymus surūšiavus pagal Tvarkos aprašo 33.2–33.6 punktuose nurodytas tinklų naudotojų ir (ar) įrenginių grupes bei šio aprašo 36 punkte nurodytus įrenginius (38.2 p.). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pralaidumų rezervavimo tvarka (laiko kriterijus) yra vienodai be išimties taikoma visiems asmenims, norintiems rezervuoti tinklo pralaidumus. Todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais teigiama, kad dėl įtvirtinto laiko kriterijaus vieni asmenys turi geresnes sąlygas ar galimybes rezervuoti tinklo pralaidumus lyginant su kitais asmenimis, yra visiškai nepagrįsti ir neturintys jokios teisinio ar faktinio pagrindo.

 

III.

 

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė LITGRID (Operatorius) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodo, kad prašomos patikrinti Tvarkos aprašo nuostatos yra teisėtos, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

7.       Operatorius atsiliepimą į pareiškimą grindžia šiais argumentais:

7.1.                       Įstatymuose nėra tiesiogiai (expressis verbis) nurodyta, kad elektros perdavimo tinklų pralaidumai hibridinei elektrinei yra rezervuojami kaip vienetui, nesumuojant skirtingų elektros gamybos rūšių pajėgumų bei niekaip jų neskaidant. Pareiškėjo daroma prielaida, kad hibridinei elektrinei pralaidumai turėtų būti rezervuojami kaip vienetui, neskaidant hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių profiliais, visiškai klaidinga. Viena iš Operatoriaus pareigų, įtvirtintų įstatyme, yra užtikrinti elektros perdavimo tinklo efektyvų panaudojimą, atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir kitus reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju rezervuojant elektros perdavimo tinklo pralaidumus bet kokiam elektros energijos gamybos įrenginio tipui ar tam tikrai atsinaujinančių išteklių energijos rūšiai, Operatorius atlieka skaičiavimus, siekdamas įvertinti, ar tokio įrenginio tipo ar konkrečios atsinaujinančių išteklių rūšies prijungimas prie elektros perdavimo tinklo atitiks saugumo ir patikimumo kriterijus ir nesukels tinklo perkrovos. Tiek iki Proveržio paketo įsigaliojimo galiojęs, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad visais atvejais prijungiant elektros energijos gamybos įrenginius prie perdavimo tinklo turi būti vertinamas šio įrenginio tipas bei elektrinės atsinaujinančių išteklių rūšis (EEĮ 22 str. 9 d. 1 p.). 

7.2.                      Pareiškėjas painioja hibridinės elektrinės leistinos generuoti galios sąvoką su galimybe hibridinei elektrinei rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus, o jo pateiktas aiškinimas visiškai neatitinka Proveržio paketu keltų tikslų skatinti atsinaujinančių išteklių energetiką, plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, spartinti saulės ir vėjo elektrinių plėtrą. Proveržio paketu įtvirtintas nevienalaikiškumo principas (EEĮ 31 str. 22 d.), kuris iš esmės reiškė, kad įstatymu suteikta teisė prie elektros perdavimo tinklo jungti dvigubai daugiau galios. Iki Proveržio paketo galiojęs teisinis reguliavimas apskritai nenumatė pralaidumų skaičiavimų principo, t. y. konkretus tinklo pralaidumas buvo skirstomas visų prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią atimant iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo. Pavyzdžiui, linijos pralaidumas yra 150 MW. Prie atitinkamos linijos yra jungiama Gamintojo A 50 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinė ir Gamintojo B 50 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinė. Sudaręs ketinimų protokolus su šiais gamintojais, operatorius rezervuotų linijoje 100 MW ir skaičiuotų, kad laisvas tinklo pralaidumas yra 50 MW. Tuo metu po Proveržio paketo įtvirtinus nevienalaikiškumo principą, buvo įtvirtinta taip vadinama „100 + 100“ pralaidumų skaičiavimo ir skirstymo taisyklė, reiškianti, kad tuo pat metu prie tinklo bus galima lygiagrečiai jungti saulės, vėjo elektrines ir kaupimo įrenginius, rezervuojant jiems tą patį pralaidumą su tam tikromis išlygomis ir ribojimais. Praktikoje šis modelis atrodys taip: tam tikros perdavimo tinklo linijos pralaidumas yra 100 MW; gamintojas A kreipiasi dėl 50 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinės prijungimo ir Gamintojas B kreipiasi dėl 50 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinės prijungimo; Operatorius, sudarydamas ketinimų protokolus su abiem gamintojais abiejų gamintojų naudai tinkle rezervuos 50 MW galią; laisvas tinklo pralaidumas liks 50 MW.

7.3.                      Siekiant paneigti pareiškėjo teiginius, kad rezervavus elektros perdavimo tinklo pralaidumus pavienei elektrinei, šie pralaidumai atitinkamai rezervuojami ir kitos rūšies elektrinei ir atskirame rezervacijos procese dalyvauti nereikia, pateiktinas pavyzdys: gamintojas A iki Proveržio paketo įsigaliojimo buvo sudaręs su Operatoriumi ketinimų protokolą dėl 100 MW įrengtosios galios pavienės saulės elektrinės vystymo; įsigaliojus Proveržio paketui, Gamintojas A neketino vystyti hibridinės elektrinės ir papildomai prie saulės elektrinių statyti vėjo elektrines, nes saulės elektrinių vystymas yra jo pasirinktas verslo modelis; atsiradus „profiliavimui“ taikant nevienalaikiškumo principą, tai reiškė, kad lygiagrečiai, kur prijungiamos Gamintojo A 100 MW įrengtosios galios saulės elektrinė, gali būti prijungiama 100 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinė; tai reikštų, kad gamintojui A nusprendus nehibridizuoti turimos elektrinės, 100 MW, skirtų vėjo elektrinėms prijungti, lieka nepanaudoti. Tokia situacija niekaip neužtikrina atsinaujinančių išteklių energetikos skatinimo – gamintojui nusprendus „nehibridizuoti“ savo turimos elektrinės, kitos atsinaujinančių energijos išteklių rūšies profiliui skirtas pralaidumas liktų nepanaudotas.

7.4.                      Tai patvirtina ir pateikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad iki Proveržio paketo rezervuota 3155 MW pralaidumų saulės elektrinėms ir 1649,9 MW vėjo elektrinėms. Po Proveržio paketo įsigaliojimo atsiradus galimybei prie tinklo jungti dvigubai daugiau galios, susihibridino 26,1 proc. saulės elektrinių ir 30,52 proc. vėjo elektrinių. Tuo atveju, jeigu likę laisvi pralaidumai nebūtų rezervuojami to pageidaujantiems suinteresuotiems asmenims, elektros perdavimo tinkle liktų 2331,4 MW laisvų saulės elektrinėms skirtų pralaidumų ir 1146,3 MW vėjo elektrinėms (iš viso 3477,7 MW) skirtų pralaidumų ir Operatorius turėtų laukti, kol pavienes elektrines valdantys asmenys nuspręs savo elektrines hibridizuoti. Šie skaičiavimai tik patvirtina, kad remiantis pareiškėjo logika ir pralaidumų nerezervuojant suinteresuotiems asmenims, būtų nepasiekti Proveržio paketo tikslai.

7.5.                      Pareiškėjo nurodomas „hibridinės elektrinės“ sąvokos aiškinimas per „leistinos generuoti galios“ sąvoką yra atskirų procesų ir sąvokų painiojimas – nors hibridinės elektrinės leistina generuoti galia nurodoma kaip didžiausia atskiros energijos rūšies ir (ar) kaupimo įrenginio, sudarančio hibridinę elektrinę, leistina generuoti galia, nes nesutampa šių įrenginių elektros generavimo į tinklą laikas, todėl šių galių sudėjimas niekaip negalėtų apibrėžti hibridinės elektrinės galingumo, vis dėlto pralaidumai kiekvienam iš šių įrenginių (vėjo elektrinei, saulės elektrinei ar kaupimo įrenginiui) turi būti rezervuojami atskirai, atsižvelgiant į laisvus pralaidumus, esančius elektros perdavimo tinkle.

7.6.                      Pareiškėjo deklaruojamas maksimalus hibridinės elektrinės efektyvumas gali būti pasiekiamas tik tuo atveju, kai hibridinę elektrinę sudarančių atskirų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių rūšių galingumas yra vienodas, pavyzdžiui – 50 MW saulės elektrinė ir 50 MW vėjo elektrinė, tačiau realybėje itin dažnai suinteresuotų asmenų vystomų hibridines elektrines sudarančių atskirų elektrinių galingumas yra nevienodas ir tai patvirtina pralaidumų rezervacijų sąrašas, iš kurio matyti visos planuojamos vystyti hibridinės elektrinės, susidarančios iš saulės ir vėjo elektrinių ir visų šių atskirų rūšių elektrinių galingumai yra skirtingi.

7.7.                      Nors EEĮ nuostatose nėra Operatoriui konkretaus įpareigojimo suskirstyti elektros perdavimo tinklą zonomis, t. y. toks paskirstymas nėra apibrėžtas aukštesnės galios teisės aktais, tačiau vis dėlto, Operatoriaus vertinimu, jam tokia teisė suteikiama, atsižvelgiant į tai, kad Operatorius elektros perdavimo tinklą valdo nuosavybės teise ir Operatorius, siekdamas įvykdyti EEĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareigas efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus bei siekdamas skaidriais ir nediskriminaciniais principais suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims prisijungti prie elektros perdavimo tinklo, suskirstė elektros perdavimo tinklą zonomis. Siekiant užtikrinti perdavimo sistemos darbo saugumą, stabilumą, patikimumą bei, kad prie perdavimo tinklo būtų jungiama tik tiek galios, kiek perdavimo tinklas techniniu požiūriu yra pajėgus saugiai ir stabiliai priimti ir perduoti, Tvarkos aprašo 25.2 ir 38 punktuose numatytas teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama išvengti elektros tinklo įrenginių perkrovų dėl skirtingo pagal energijos rūšį (vėjo ir saulės) tipo elektrinių, prijungtų viename ar keliuose prijungimo taškuose, vienalaikės maksimalios gamybos metu patiektos tinklo pralaidumą viršijančios galios.

7.8.                      EEĮ 31 straipsnio 24 dalyje įtvirtinta Operatoriaus pareiga viešinti prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodant perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas. Minėti duomenys viešinami, siekiant užtikrinti visiems suinteresuotiems asmenims lygiomis sąlygomis gauti informaciją apie esamą tinklų situaciją ir spręsti dėl galimybės pasinaudoti elektros perdavimo tinklo pralaidumais ir prie tinklo prijungti savo įrenginius. Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamente (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, įtvirtinta, kad elektros energijos srautai privalomi būti apskaičiuojami, įvertinant N-1 kriterijų (N-1 kriterijus yra taisyklė, pagal kurią, įvykus avariniam atvejui, perdavimo sistemos operatoriaus valdymo rajone nenustoję veikti elementai geba prisitaikyti prie naujų eksploatavimo aplinkybių, neperžengdami tinklo eksploatavimo saugumo ribų; šio reglamento 3 straipsnio 14, 15 punktai, 32 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnis); tokia pareiga įtvirtinta ir Tvarkos aprašo 25.3 punkte, kurio teisėtumo pareiškėjas neginčija.

7.9.                      Siekiant tinkamai apskaičiuoti galimybes gamintojų įrenginius jungti prie elektros perdavimo tinklo, tenkinant N-1 kriterijų, būtina įvertinti aplinkybę, kad susijusios perdavimo tinklo linijos viena kitai daro tiesioginę įtaką ir susijusios perdavimo tinklo pastotės viena kitai daro tiesioginę įtaką (vertinant jų pralaidumus, atsižvelgiant į prie jų prijungtiems įrenginiams reikalingą pralaidumą). Taigi šios susijusios perdavimo tinklo linijos ir susijusios perdavimo tinklo pastotės, kurios daro viena kitai tiesioginę įtaką, apjungtos į perdavimo tinklo zonas (PT zonas). Šios PT zonos yra sprendinys, leidžiantis grafiškai prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo galimybių žemėlapyje atvaizduoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus ir tiksliau atvaizduoti labiausiai susijusias perdavimo tinklo linijų ir pastočių grupes. Tuo atveju, jeigu elektros perdavimo tinklo pralaidumai būtų atvaizduojami atskiroms linijoms, neapjungiant jų į zonas, suinteresuotiems asmenims, ketinantiems pasinaudoti elektros perdavimo tinklo pralaidumais, nebūtų aišku, kokie perdavimo tinklo elementai tarpusavyje yra susiję, būtų nesuprantamos susijusių linijų apimtys, todėl perdavimo tinklo atvaizdavimas zonomis suteikia suinteresuotiems asmenims daugiau aiškumo ir padaro pralaidumų rezervavimo procesą paprastesnį ir aiškesnį.

7.10.                      2012 m. spalio 30 d. Operatoriaus Vadovų tarybos posėdžio protokolu Nr. 53 patvirtinta Elektros energiją generuojančių šaltinių prijungimo prie perdavimo tinklo maksimalių kiekių nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Minėtoje Metodikoje buvo užfiksuota, jog į vieną PT zoną priskiriami elektros perdavimo tinklo elementai, kuriems prijungimas turi bent 10 proc. įtaką. Pagal šią metodiką buvo sudarytas ir viešintas perdavimo tinklo laisvų galių žemėlapis. Ši metodika nėra laikoma norminiu teisės aktu ir yra Operatoriaus vidaus teisės aktas, skirtas Operatoriaus darbuotojams, turintiems atitinkamą elektros energetikos sistemos išsilavinimą ar darbinę patirtį, vadovautis, bet neapsiriboti atliekant prijungimo prie perdavimo tinklo galimybių vertinimą.

7.11.                      Nei viename iš pareiškime nurodytų teiginių nenurodyta, kokiu būdu pažeidžiama asmenų ūkinės veiklos laisvė, elektros perdavimo tinklą suskirsčius PT zonomis. Tvarkos apraše yra įtvirtintos techninio pobūdžio nuostatos, kurios detalizuoja EEĮ ir AIEĮ nustatytą teisinį reguliavimą bei nenumato papildomų draudimų ar ribojimų ūkio subjektams, todėl negalima teigti, kad šio aprašo nustatomi papildomi ribojimai, kurie nėra įtvirtinti įstatyme, ar, kad šios nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Perdavimo tinklas suskirstytas zonomis iš esmės tik informacijos atvaizdavimo tikslu, todėl visiškai neaišku, kokiu būdu šis reguliavimas pažeidžia suinteresuotų asmenų ūkinės veiklos laisvę.

7.12.                      EEĮ 31 straipsnio 24 dalimi, kuria Operatorius įpareigotas skelbti minėtą žemėlapį, Operatorius taip pat įpareigotas nuolat per pagrįstą laiką informaciją žemėlapyje atnaujinti, taigi žemėlapis yra nuolat kintantis ir kaskart pasikeitus elektros perdavimo tinklo pralaidumams (juos rezervavus, sudarius ketinimų protokolą ar prijungus įrenginius prie elektros perdavimo tinklo ir pan.), informacija žemėlapyje atnaujinama, todėl šio žemėlapio pavertimas norminiu teisės aktu niekaip neatitiktų TPĮ teisės aktams keliamų reikalavimų. Operatoriui visiškai nekyla pareiga tvirtinti PT zonas tam tikru teisės aktu, nes, minėta, informacija apie PT zonas yra vieša, ją gali matyti visi rinkos dalyviai, be to, visi rinkos dalyviai apie bet kokius informacijos pasikeitimus yra informuojami naujienlaiškiu, siunčiamu elektroniniu paštu. Elektros perdavimo tinklo linijų ir pastočių apjungimas į zonas yra lemiamas objektyvių aplinkybių ir iš esmės yra susijęs su fizika ir inžineriniais skaičiavimais, todėl šių zonų tvirtinimas teisės aktais ar rinkos dalyvių įtraukimas į zonos „formavimo“ procesą visiškai nėra būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rinkos dalyviams siekiant sužinoti apie planuojamus pasikeitimus elektros perdavimo tinkle, būtina sekti ne vien gaunamą naujienlaiškį, bet ir Operatoriaus pagal įstatymą privalomą viešinti 10 metų planą. Šiame plane jau nuo 2012 metų buvo nurodomi ir būsimi tinklo pasikeitimai, susiję su pareiškime aptariama Mūšos pastote. Tikėtina, kad rinkos dalyviams susipažinus su minėtais 10 metų planais, kurie viešai skelbiami Operatoriaus tinklapyje ir atnaujinami ne rečiau nei kas dvejus metus, informacija apie Mūšos pastotės statybas būtų buvusi žinoma.

7.13.                      Prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapis yra viešas, o pasirinkimas vienoje ar kitoje teritorijoje vystyti elektrinės projektą yra išimtinai paties suinteresuoto asmens pasirinkimas, niekaip nepriklausantis nuo Operatoriaus valios. Kiekvienu konkrečiu atveju Operatorius, atsižvelgdamas į Tvarkos apraše įtvirtintas taisykles, vertina besikreipiančiojo asmens, siekiančio rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus, galimybę prisijungti ne prie PT zonos ar linijos, bet prie konkretaus prijungimo taško, konkrečioje elektros perdavimo tinklo vietoje, įvertinus visus šio aprašo 42.1 papunktyje nurodytus techninius parametrus. Toks reguliavimas kyla ne vien iš teisės, bet ir iš fizikos dėsnių, nes jeigu asmuo nori prijungti savo elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra didesnė, nei konkrečios tinklo vietos pralaidumas, tai toks asmens prašymas bus atmetamas, kadangi per elektros perdavimo tinklo liniją negali tekėti didesnis energijos kiekis, negu numatyta jos techniniuose parametruose ne dėl teisinių aspektų, bet dėl linijos fizinių savybių.

7.14.                      Elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo prioritetų tvarka aprašyta Tvarkos aprašo 33 punkte, o Tvarkos aprašo 34 punkte apskritai nekalbama apie hibridinės elektrinės prioritetus ar prioritetų pokyčius, skirtingus nei Tvarkos aprašo 33 punkte, priklausomai nuo hibridinę elektrinę sudarančių atskirų rūšių elektrinių dalių proporcijų. Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 punktais įtvirtinti hibridinių elektrinių subprioritetai tose pačiose prioritetų grupėse, kurios ir priskirtos hibridinėms elektrinėms įstatymu.

7.15.                      Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad įstatymų leidėjas AIEĮ 2 straipsnio 282 dalyje neišskyrė hibridines elektrines sudarančių atskirų rūšių elektrinių proporcijų. Taigi tai kartu reiškia, kad hibridine elektrine gali būti laikoma tokia elektrinė, kurią sudaro 99 proc. vėjo elektrinės dalies ir viso labo 1 proc. saulės elektrinės dalies ar pan. Vis dėlto, siekiant išvengti asmenų piktnaudžiavimo, pasinaudojant įstatymo suteikiamu prioritetu hibridinėms elektrinėms rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus, kuomet siekiama vystyti pavienę elektrinę, bet įtraukiama simbolinė kitos elektrinės dalis, įtvirtintas teisinis reguliavimas, siekiantis užkirsti kelią tokiai galimybei piktnaudžiauti. Taigi, Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 punktais siekiama užtikrinti pareiškime aprašytas galimybes vystyti didžiausio efektyvumo hibridines elektrines.

7.16.                      Sistemiškai aiškinant EEĮ 31 straipsnio 21 dalies turinį kartu su iškart po šios dalies sekančia 22 dalimi matyti, kad visoms be išimties elektrinėms „Leidžiama nustatyti ir taikyti prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, nulemtus perkrovų elektros tinkle ir (arba) energetikos sistemos balanso (elektros energijos gamybos ir suvartojimo santykio) galimybių, ir (arba) saulės ir vėjo energijos generacijos sutapties, taip pat mažinti apribojimų apimtis, esant tinklų naudotojo įsipareigojimui kartu su elektros gamybos įrenginiais įrengti energijos kaupimo įrenginius.“ Taigi, nepaisant EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje įtvirtintų prioritetų, siekiant užtikrinti EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos Operatoriaus pareigos efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus įgyvendinimą, EEĮ 31 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta galimybė visiems tinklų naudotojams taikyti apribojimus. Tai reiškia, kad Tvarkos aprašo 33 punkto visuose papunkčiuose esanti frazė „su ribojimų galimybe“ nėra neigiamai plečiami EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje įtvirtinti elektros tinklų pralaidumų rezervavimo prioritetai, ši nuostata taip pat neprieštarauja EEĮ 31 straipsnio 22 daliai ir tai atitinkamai reiškia, kad asmenų ūkinės veiklos laisvė nėra pažeidžiama.

7.17.                      Iš Tvarkos aprašo 38 punkto nuostatų akivaizdu, jog asmenų, siekiančių elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos, prašymai skirstomi ne vien pagal šių prašymų pateikimo laiką ir prašymo pateikimo laikas pagal punkto hierarchiją yra vertinamas tik trečioje vietoje. Nesant laiko kriterijaus, panašiu laiku (pavyzdžiui, tą pačią dieną) gauti prašymai turės būti vertinami vienodai, tačiau perdavimo tinklo pralaidumų abiem prašymams neužteks. Tai sąlygojo, kad į Tvarkos aprašą buvo įtrauktas objektyvus kriterijus – prašymų pateikimo laikas, leidęs paskirstyti tose pačiose zonose ir vienoje grupėje esančius prašymus ir sudaryti šių prašymų eilę.

7.18.                      Pareiškėjo teiginys, neva dėl prašymo rezervacijai pateikimo laiko faktoriaus ūkio subjektai atsiduria nevienodoje padėtyje, nes asmenis skiria gebėjimas funkcionaliai naudotis kompiuterine įranga ar asmenys nori kartu su prašymu rezervacijai pateikti daugiau dokumentų, nei būtina pagal Tvarkos aprašo reikalavimus, visiškai nepagrįstas. Asmenų gebėjimas funkcionaliai naudotis kompiuterine įranga visiškai priklauso nuo ūkio subjekto, samdančio darbuotojus ir šių darbuotojų atrankos kriterijų, o siekis pateikti daugiau dokumentų, negu reikalaujama pagal Tvarkos aprašą, niekaip negali sudaryti ūkio subjektui blogesnių sąlygų, nes sprendimas pateikti daugiau dokumentų, negu yra reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus, yra paties ūkio subjekto sprendimas, visiškai nepriklausantis nuo Operatoriaus valios. Pabrėžtina, kad Tvarkos apraše yra įtvirtinti visiems asmenims vienodi kriterijai, jie visuotinai žinomi, todėl galimybė užtikrinti atitiktį šiems kriterijams priklauso nuo pačių ūkio subjektų pasirinkimo. Siekdamas suteikti pareiškėjui daugiau aiškumo dėl dokumentų kartu su prašymu rezervacijai teikimo, pažymi, kad kartu su prašymu rezervacijai, tinklų naudotojas privalo pateikti šio aprašo 47 punkte numatytus dokumentus, tačiau tinklų naudotojui siekiant pateikti papildomų dokumentų, netikslinant pateikto prašymo rezervacijai, šiuos galima atsiųsti atskiru elektroniniu laišku. Pareiškime aprašyta aplinkybė, kad tam tikri ūkio subjektai savo vystomuose projektuose yra labiau pažengę, nei kiti ūkio subjektai, neturi jokios įtakos Tvarkos apraše aprašytam prašymų vertinimui. O pareiškėjo teiginys neva iki šio aprašo įsigaliojimo buvęs teisinis reguliavimas buvo pakankamas „siekiant hibridizuoti“ turimą elektrinę, visiškai neatitinka tikrovės, nes, visų pirma, Tvarkos aprašas yra vienas iš Proveržio paketo įgyvendinamųjų teisės aktų ir tik priėmus šį teisės aktą buvo aprašyta pralaidumų rezervavimo prioritetų tvarka; be to, iki Tvarkos aprašo įsigaliojimo skirstant asmenų prašymus taip pat buvo vadovaujamasi laiko kriterijumi.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

8.       Pareiškėjas Seimo narys su abstrakčiu, t. y. su individualiąja byla nesusijusiu, patikslintu pareiškimu prašo ištirti dalies Tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 (Nutarimas) patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas) punktų atitiktį įstatymų nuostatoms ir konstituciniams principams.

9.       Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) 31 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), kuri kaip Nutarimo teisinis pagrindas yra nurodyta jo (Nutarimo) preambulėje, įtvirtinta, kad „perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje“. Tai, kad Taryba nustato pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus, įtvirtinta ir EEĮ 9 straipsnio „Tarybos funkcijos elektros energetikos sektoriuje“ 3 dalies 36 punkte (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija).

10.       Pastebėtina, kad EEĮ 31 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) minima tvarka yra susijusi su licencijuojamą veiklą vykdančio (EEĮ 15 str. 1 d. 1 p. (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija) perdavimo sistemos operatoriaus (nagrinėjamu atveju – Operatoriaus, t. y. privataus juridinio asmens) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo (šiuo klausimu, be kita ko, žr. EEĮ 2 str. 41 d. (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) perdavimo tinklo naudojimu (inter alia (be kita ko) prieigos tretiesiems asmenims prie šių tinklų suteikimu ir jos (prieigos) valdymu). Todėl, be kita ko, atsižvelgiant ir į perdavimo sistemos operatoriaus statusą (inter alia EEĮ 12, 25, 30 str. ir 31 str. 1 d. (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1970, 2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 ir 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1247 redakcijos), pripažintina, jog šio operatoriaus diskrecija rengiant aptariamą tvarką yra ribojama tik (imperatyviomis) įstatymų ir juos įgyvendinančių norminių aktų nuostatomis, o Tarybos kompetencija tvirtinant šią (perdavimo sistemos operatoriaus parengtą) tvarką apsiriboja tik užtikrinimu, jog ja (tvarka) yra laikomasi įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatų.

11.       EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, kad Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Su šia (elektros tinklų pralaidumų rezervavimo) tvarka, be kita ko, yra susijęs Tvarkos aprašo IV skyrius „Elektros perdavimo tinklo pralaidumo galimybių nustatymo, rezervavimo, prijungimo vietos ir tinklo plėtros parinkimo tvarka ir sąlygos“, kuriame yra įtvirtintos ir pareiškėjo ginčijamos nuostatos.

 

Dėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų teisėtumo 

 

12.       Nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 203 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1169 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad „gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ar šios elektrinės kartu su energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“

13.       Šioje nuostatoje minima hibridinė elektrinė – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai (AIEĮ 2 str. 282 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija).

14.       Iš leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus valdomo elektros perdavimo tinklo principus įtvirtinančio Tvarkos aprašo 25 punkto, be kita ko, matyti, jog elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos (PT zona) (Tvarkos aprašo 25.1 p.). Vadovaujantis pareiškėjo ginčijamu šio aprašo 25.2 papunkčiu, prie PT zonos 100 proc. pralaidumo galios galima jungti: 100 proc. saulės elektrinių leistinos generuoti galios (25.2.1 p.); 100 proc. vėjo elektrinių leistinos generuoti galios (25.2.2 p.); 100 proc. energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios (25.2.3 p.); kitos energijos rūšies elektrines, jei yra likusio laisvo PT zonos pralaidumo, atitinkamai sumažinant pralaidumus minėtoms (Tvarkos aprašo 25.2.1–25.2.3 p. nurodytoms) elektrinėms ir kaupimo įrenginiams (25.2.4 p.).

15.       Kvestionuojamas Tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad „hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, kurių profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais, tinklas rezervuojamas tik laisvos saulės arba vėjo leistinos generuoti galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi. Suminė hibridinių elektrinių saulės dalių ir atskirų saulės elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % saulės galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje. Suminė hibridinių elektrinių vėjo dalių ir atskirų vėjo elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % vėjo galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje.“

16.       Šiomis (pareiškėjo ginčijamomis) Tvarkos aprašo nuostatomis, be kita ko, yra nustatyti hibridinės elektrinės, susidedančios iš saulės ir vėjo elektrinių (toliau – ir ginčo hibridinė elektrinė), leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai, kurie yra nustatomi atskirai vertinant leistiną generuoti galią kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių (saulės bei vėjo). Tokių ribojimų nustatymas tiesiogiai susijęs su laisvos saulės arba vėjo galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi, kuri (apimtis) nustatoma atsižvelgiant į toje pačioje zonoje prijungtų saulės ir vėjo elektrinių Valandinius elektros energijos gamybos grafikus (profilius).

17.       Toks Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytas ribojimas, be kita ko, iš esmės pirmiausia yra objektyviai nulemtas ribotu perdavimo tinklų pralaidumu ir grindžiamas siekiu išvengti elektros tinklo įrenginių perkrovų dėl skirtingo pagal energijos rūšį (vėjo ir saulės) tipo elektrinių vienalaikės maksimalios gamybos metu patiektos tinklo pralaidumą viršijančios galios. Kitaip tariant, šis ribojimas ginčo hibridinėms elektrinėms, be kita ko, yra grindžiamas ribotu tinklo pralaidumu, t. y. objektyvia aplinkybe, kuri kaip pagrindas riboti elektros energijos sistemos pajėgumų plėtrą iš esmės yra pripažinta inter alia EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) bei kitomis šio įstatymo nuostatomis (šiuo klausimu žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024 19 ir 36 p.), taip pat įstatymų leidėjo Operatoriui nustatyta pareiga užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus (EEĮ 31 str. 1 d. 2 p. (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1247 redakcija).

18.       Kartu pripažintina ir tai, kad aptartą Tvarkos aprašo 30 punkte įtvirtinto reglamentavimo poreikį iš esmės lemia Operatoriaus nustatyti ir Tarybos patvirtinti leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principai, nurodyti jau minėtame ir pareiškėjo ginčijamame Tvarkos aprašo 25.2 papunktyje, pagal kurį prie 100 proc. PT zonos pralaidumo galios vienu metu galima jungti 100 proc. saulės elektrinių, 100 proc. vėjo elektrinių ir 100 proc. kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios.

19.       Šie principai, be kita ko, yra grindžiami saulės ir vėjo elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu, kurį yra pripažinęs ir įstatymų leidėjas (pvz., žr. EEĮ 31 str. 22 d., 39 str. 22 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), taip pat nėra pagrindo abejoti, kad jais (Tvarkos aprašo 25.2 p. įtvirtintais principais) siekiama, be kita ko, užtikrinti maksimalų perdavimo sistemos pralaidumų išnaudojimą skirtingos rūšies (saulės ir vėjo) generavimui, nes, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, kai yra saulėta ir elektros energija efektyviausiai gaminama saulės elektrinių, dėl silpno vėjo, vėjo elektrinės veikia mažu pajėgumu, ir atvirkščiai – esant stipriam vėjui, saulės elektrinių generacija maža. Kitaip tariant, Tvarkos aprašo 25.2 papunktyje įtvirtintais principais iš esmės siekiama išnaudoti tuos leistinos generuoti galios pajėgumus, kurie liktų laisvi dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo. Tai, be kita ko, reiškia, kad Tvarkos aprašo 25.2 papunktis yra susijęs su Operatoriaus diskrecijos vykdant pareigą efektyviai eksploatuoti jo nuosavybės ar kita teise valdomus perdavimo tinklus (EEĮ 31 str. 1 d. 2 p. (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) įgyvendinimu.

20.       Iš patikslintame pareiškime dėstomų argumentų matyti, jog pareiškėjas, kvestionuodamas Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitiktį EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), 201 straipsnio 2 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) ir AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija), iš esmės laikosi nuomonės, kad dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo likę laisvi leistinos generuoti galios pajėgumai gali būti išnaudojami tik ginčo hibridinės elektrinės forma, t. y., iš esmės tik „hibridizuojant“ statomas ar pastatytas saulės ar vėjo elektrines, kurioms jau yra rezervuota leistina generuoti galia.

21.       Išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka, kad toks Operatoriaus diskrecijos eksploatuojant jo nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomus perdavimo tinklus ribojimas išplaukia iš pareiškėjo nurodomų EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalių, 16 straipsnio 27 dalies (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) bei 201 straipsnio 2 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), AIEĮ 2 straipsnio 282 dalies bei 14 straipsnio 10 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) turinio ir (ar) šių įstatymų nuostatų sisteminio vertinimo.

22.       Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad EEĮ 2 straipsnio 821 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) nurodyta leistina generuoti galia nėra siejama su elektrinių, elektros gamybos ar kaupimo įrenginių įrengtąja galia, kaip ji apibrėžta to paties straipsnio 721 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), ką patvirtina ir paties pareiškėjo akcentuojama EEĮ 201 straipsnio 2 dalis (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), pagal kurią „Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir didžiausias pajėgumas gali būti didesni už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške <...>“. Pareiškėjo nurodoma EEĮ 16 straipsnio 27 dalies (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) nuostata, nustatanti Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimo gaminti elektros energiją turinio reikalavimus, taip pat tik patvirtina, kad hibridinės elektrinės leistina generuoti galia nėra tapati jos įrengtajai galiai. Su minėta įrengtąja galia nėra siejama ir AIEĮ 2 straipsnio 282 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) apibrėžta hibridinės elektrinės sąvoka.

23.       Tikrinamame Tvarkos aprašo 25.2 papunktyje įtvirtinti principai, susiję tik su leistinos generuoti galios rezervavimu, taip pat nėra grindžiami aptariama elektrinių, elektros gamybos ar kaupimo įrenginių įrengtąja galia, todėl nėra (negali būti) šiuo papunkčiu įtvirtinto reguliavimo priešpriešos inter alia minėtoms EEĮ 2 straipsnio 721 daliai (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) bei 201 straipsnio 2 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija); be to, pastarosios įstatymo nuostatos nėra aktualios (reikšmingos) vertinant leistinos generuoti galios ir hibridinės elektrinės sąvokas apibrėžiančių minėtų EEĮ ir AIEĮ nuostatų turinį pareiškėjo patikslintame pareiškime akcentuojamais aspektais.

24.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad vien tai, jog, vadovaujantis leistinos generuoti galios sąvoką apibrėžiančia EEĮ 2 straipsnio 821 dalimi (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), ši (leistina generuoti) galia siejama su didžiausia aktyviąja galia prijungimo prie perdavimo tinklo taške, nereiškia, kad Operatoriui yra draudžiama pralaidumų rezervavimo procese atsižvelgti į (saulės ir vėjo) elektrinių, elektros energijos gamybos įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, šiuos pralaidumus rezervuojant inter alia pagal aprašo 25.2 papunktyje nustatytus principus. Tai, kad įstatymų leidėjas yra pripažinęs tokią Operatoriaus diskreciją, be kita ko, patvirtina EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) antrame sakinyje elektros tinklų pajėgumų ir eksploatavimo apribojimų kontekste minima saulės ir vėjo energijos generacijos sutaptis, kuri iš esmės galima, kai saulės ir vėjo elektrinės naudojasi tais pačiais perdavimo tinklo pajėgumais, kaip ir būtų įgyvendinus Tvarkos aprašo 25.2.1 ir 25.2.2 papunkčiuose įtvirtintus leistinos generuoti galios rezervavimo principus. Savo ruožtu nėra pagrindo EEĮ 2 straipsnio 821 dalies (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) aiškinti kaip (i) nustatančios, kad inter alia vėjo ir (ar) saulės elektrinėms „<...> elektros tinkluose yra rezervuota galia konkrečiam MW skaičiui <...>“, neatsižvelgiant į energijos šaltinį, (ii) draudžiančios tuos pačius perdavimo tinklo pajėgumus paskirstyti prie skirtingų prijungimo taškų prijungtoms saulės ir vėjo elektrinėms. Be to, kadangi leistinos generuoti galios sąvoka nėra siejama išskirtinai su hibridinėmis elektrinėmis, šiam vertinimui (išvadai) jokios įtakos neturi šias elektrines apibrėžianti AIEĮ 2 straipsnio 282 dalis (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija).

25.       Šio vertinimo niekaip nepaneigia su EEĮ 211 straipsnio 1 dalyje nurodytu gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusi AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostata, kuri, neišskiriant atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, tiesiogiai reglamentuoja tik prievolių užtikrinimo klausimus joje nurodytais konkrečiais atvejais (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024 42 p.), t. y. nėra objektyvaus pagrindo šioje AIEĮ nuostatoje (net ir ją vertinant kartu su šios Sprendimo 21 p. paminėtomis įstatymų nuostatomis) numatyto reikalavimo pateikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą išimties, kuri (išimtis) netaikoma siekiant prie jau veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę taip įrengiant hibridinę elektrinę (šiuo klausimu žr. EEĮ 211 str. 1 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), aiškinti (vertinti), kaip, be kita ko, patvirtinančią, jog įrengiant hibridinę elektrinę nereikia antrą kartą rezervuoti galios elektros tinkluose, jeigu tokia galia jau yra rezervuota vėjo arba saulės elektrinei.

26.       Pažymėtina ir tai, kad, nesant jokių konkrečių įstatymų nuostatų, šio Sprendimo 20 punkte nurodytas (inter alia sisteminis) EEĮ 2 straipsnio 821 dalies (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) ir AIEĮ 2 straipsnio 282 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) aiškinimas, be kita ko, nebūtų suderinamas su EEĮ siekiamu tikslu užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos ir perdavimo efektyvumą (EEĮ 3 str. 7 p. (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija), taip pat su įstatymų leidėjo šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalies (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) antrame sakinyje nurodytu reikalavimu užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pritarimas minėtai pareiškėjo pozicijai (žr. šio Sprendimo 20 p.), be kita ko, suponuotų, kad dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo likę laisvi leistinos generuoti galios pajėgumai būtų išnaudoti tik tokiu atveju, jei vėjo ar saulės elektrinę valdantis asmuo (gamintojas) nuspręstų tame pačiame prijungimo prie tinklo taške įrengti hibridinę elektrinę, t. y. šių (laisvų) Operatoriaus valdomų tinklo pajėgumų išnaudojimas priklausytų tik nuo vėjo ar saules elektrines valdančių asmenų (neribotos inter alia laiko atžvilgiu) diskrecijos.

27.       Visa tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą konstatuoti, kad, kiek tai yra susiję su ginčo hibridinėmis elektrinėmis, Tvarkos aprašo 25.2 papunktis neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), 201 straipsnio 2 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) bei AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija). Atitinkamai, inter alia atsižvelgiant į šio Sprendimo 17 punkte konstatuotas aplinkybes, šioms įstatymų nuostatoms neprieštaraujančiu pripažintinas ir Tvarkos aprašo 30 punktas, kuriame, kaip minėta, nustatyti ribojimai yra grindžiami elektros tinklų ribotu pralaidumu ir saugumu, t. y. techninio pobūdžio kriterijais, be kita ko, minimais EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija).

28.       Pareiškėjas taip pat abejoja Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitiktimi EEĮ 31 straipsnio 22 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

29.       Kaip matyti iš šioje norminėje administracinėje byloje atliktino tyrimo ribas apibrėžiančio patikslinto pareiškimo, ginčijamų nuostatų prieštaravimas minėtai EEĮ nuostatai yra grindžiamas tuo, kad, kiek tai yra susiję su ginčo hibridinėmis elektrinėmis, „<...> nėra užtikrinamas naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas <...>“. T. y. pareiškėjas iš esmės abejoja Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitiktimi EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostatai „<...> Taryba užtikrina, kad Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše <...> būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką <...>“.

30.       Pareiškėjo dėstomų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad Tvarkos aprašo 25.2 ir (ar) 30 punktai nepaneigia ginčo hibridinėms elektrinėms numatyto prijungimo (galios rezervavimo prioriteto atskirų saulės ir vėjo jėgainių atžvilgiu (EEĮ 31 str. 21 d. 1–6 p. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), šiuose Tvarkos aprašo punktuose nėra siaurinamos ir jokios kitos su ginčo hibridinėmis elektrinėmis siejamos papildomos garantijos. Kaip minėta, tikrinamomis Tvarkos aprašo nuostatomis nulemti ribojimai yra grindžiami objektyviai ribotais perdavimo tinklo pralaidumais bei nustatyti inter alia tikslu užtikrinti šių tinklų efektyvų naudojimą bei saugumą, t. y. tikrinami ribojimai yra nulemti tų aplinkybių, kurias ir įstatymų leidėjas iš esmės pripažįsta sudarančiomis pagrindą riboti elektros gamybos pajėgumų plėtrą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, kiek tai yra susiję su ginčo hibridinėmis elektrinėmis, Tvarkos aprašo 25.2 ir (ar) 30 punktai prieštarauja pareiškėjo nurodomai EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostatai.

31.       Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, pirmiausia primintina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad norminio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimo ribos paprastai yra identifikuojamos pagal pareiškimą (prašymą) pateikusių pareiškėjų nurodytas konkrečias aplinkybes (argumentus), ypač tuomet, kai prašoma įvertinti norminio akto nuostatų atitiktį bendriesiems teisės (teisinio reguliavimo, viešo administravimo, teisėkūros) principams ir (ar) bendrosioms įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose nurodytoms taisyklėms. Aptariamos aplinkybės (argumentai) turi būti konkrečios, aiškios, rodančios ryšį tarp norminio administracinio akto (jo dalies) ir minėtų bendrų principų bei reikalavimų, kurių atitikčiai prašoma ištirti šį aktą (jo dalį). Jos (aplinkybės, argumentai) turi būti susijusios su prašomo atlikti tyrimo objektu, leisti proceso šalims ir teismui nustatyti bei apibrėžti administracinės bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024 51 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32.       Šiame kontekste iš patikslinto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės abejoja minėtų Tvarkos aprašo nuostatų atitiktimi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams, konkrečiai šių reikalavimų galimą pažeidimą grįsdamas Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų prieštaravimu toms pačioms EEĮ ir AIEĮ nuostatoms, dėl kurių jau buvo pasisakyta šio Sprendimo 27 ir 30 punktuose. Kadangi pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių kitų (papildomų) argumentų, todėl nėra būtina papildomai (atskirai) pasisakyti dėl šios patikslinto pareiškimo dalies (šiuo klausimu, žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024 52 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Atsižvelgiant į tai ir nekartojant šiame Sprendime jau išdėstytų argumentų, yra pagrindas pripažinti, kad Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktai, kiek tai yra susiję su ginčo hibridinėmis elektrinėmis, neprieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.

 

Dėl Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktų teisėtumo

 

33.       Kaip minėta, Tvarkos aprašo 25.1 papunktis numato, kad elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos – PT zonos.

34.       Tvarkos aprašo 38 punktas nustato tokią elektros perdavimo tinklo pralaidumų skirstymo ir tinklų naudotojų, kuriems Operatorius patvirtina apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašą (toliau – ir Sąrašas), sudarymo eigą: Tvarkos aprašo 50 punkte nurodytame registre esantys prašymai išskirstomi pagal PT zonas (38.1 p.); PT zonai priskirti prašymai surūšiuojami pagal Tvarkos aprašo 33.2–33.6 papunkčiuose nurodytas tinklų naudotojų ir (ar) įrenginių grupes bei aprašo 36 punkte nurodytus įrenginius (38.2 p.); vienoje PT zonoje ir vienoje grupėje esantys prašymai įtraukiami į eilę pagal tinkamai pateikto prašymo elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai gauti gavimo laiką (38.3 p.); PT zonos pralaidumai skiriami aukščiausiai eilėje esantiems tinklų naudotojų planuojamiems įrenginiams prijungti pagal jų prašomą leistiną generuoti galią iki kol paskirstomas visas esantis laisvas PT zonos pralaidumas (38.4 p.); jei paskirsčius PT zonos pralaidumą pagal tinklų naudotojų pageidaujamą leistiną generuoti galią, lieka PT zonos pralaidumas, kurio pilnai nebeužtenka kito artimiausio eilėje tinklų naudotojo pageidaujamiems įrenginiams prijungti, jam siūlomas likęs laisvas pralaidumas tik jei leistinos generuoti galios pokytis neturi įtakos techniniams sprendiniams ar reikalavimams, nurodytiems išankstinėse prijungimo sąlygose, bei yra ne mažesnis nei 15 MW (38.5 p.).

35.       Pareiškėjas abejoja šių nuostatų atitiktimi Teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams. Pastebėtina, kad pareiškėjas iš esmės Tvarkos aprašo 38 punkto teisėtumu abejoja tik tiek, kiek sudarant Sąrašą yra atsižvelgiama į PT zonas, o šio punkto neteisėtumą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais kvestionuoja šio norminio administracinio akto 25.1 papunktį.

36.       Iš patikslinto pareiškimo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių savarankiškų argumentų dėl TPĮ 3 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą“, o galimą šios nuostatos pažeidimą sieja su to paties straipsnio 2 dalyje 6 punkte įtvirtinto aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, nesilaikymu. Be to, iš pareiškėjo argumentų dėl Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktų prieštaravimo teisinės valstybės principui matyti, jog abejojama šių punktų atitiktimi iš šio principo kylantiems teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvams, t. y., kad teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai); teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai).

37.       Dėl galimos prieštaros konstituciniam ūkinės veiklos laisvės principui pareiškėjas remiasi su Konstitucijos 46 straipsnio susijusia oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią: nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokias esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 18 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas).

38.       Konkrečiai, šio Sprendimo 31 punkte paminėtų taisyklių kontekste įvertinus patikslinto pareiškimo turinį matyti, kad abejonę dėl aptariamų Tvarkos aprašo nuostatų atitikties minėtiems TPĮ nuostatoms, konstitucinio teisinės valstybės principo elementams bei konstituciniam ūkinės veiklos laisvės principui pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad:

38.1.                      PT zonos, kurios yra esminis kriterijus nagrinėjant gamintojų prašymus, neturi jokio įstatyminio pagrindo; gamintojai, siekdami nustatyti, kokiai PT zonai priskirtini jų projektai, neturi galimybės to patikrinti jokiame norminiame akte, jiems nepalikta galimybė ir tikrinti Operatoriaus žemėlapyje skelbiamos informacijos teisėtumo;

38.2.                      Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktai pažeidžia ūkinės veiklos laisvės principą, nes diskriminuoja gamintojus, kurių projektai būtų priskirti toms PT zonoms, kuriose yra mažiausiai laisvos galios (PT zonos nėra lygiavertės);

38.3.                      Kadangi PT zonos nėra patvirtintos jokiu teisės aktu, tai nėra nustatytos ir taisyklės, ar (ir kaip) tokios PT zonos praktikoje yra nustatomos ir keičiamos; prieš keisdamas pajėgumų žemėlapyje nurodomas zonas, Operatorius neturi pareigos dėl to viešai konsultuotis su rinkos dalyviais, sprendimų keisti PT zonas neturi pagrįsti; Operatorius iš esmės bet kada, nesikonsultavęs su rinkos dalyviais, gali keisti pajėgumų žemėlapį ir jame nurodomas PT zonas, dėl ko rinkos dalyviai negali objektyviai planuoti savo veiklos ir būti garantuoti, kad pajėgumų žemėlapyje nurodoma informacija apie PT zonas bus aktuali ir kitą dieną;

38.4.                      Nors sąvoka „PT zona“ yra įtvirtinta išimtinai Tvarkos apraše, tačiau nei Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje, nei jokioje kitoje Tvarkos aprašo nuostatoje nėra paaiškinta, ką reiškia terminas „susijusios perdavimo tinklo pastotės“, nes pagal ją yra nustatomi kriterijai PT zonoms sudaryti.

39.       Prieš pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis EEĮ 31 straipsnio 24 dalimi (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), „perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįstą laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje <...>“.

40.       Taigi, įstatymų leidėjas šia įstatymo nuostata iš esmės pripažįsta poreikį išskirti elektros tinklo vietas pagal perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) nulemtus pralaidumus. Būtent tokiu tinklo elementų skirstymu grindžiamo Tvarkos aprašo 25.1 papunkčio turinys bei kitos šio norminio administracinio akto nuostatos, įskaitant 23 bei 40 punktus, leidžia pripažinti, kad, kaip iš esmės nurodo ir pats Operatorius, aptariama PT zona atitinka ir, atitinkamai, nukreipia į minėtoje EEĮ nuostatoje minimą (prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį išskirtą) „<...> elektros tinklo vietą“, t. y. Tvarkos aprašo 25.1 papunktis nenustato jokių naujų ir savarankiškų tinklo elementų suskirstymo į grupes taisyklių, bet iš esmės tik įveda šiame norminiame administraciniame akte vartojamą „PT zonos“ sąvoką, taip sudarydamas prielaidas leistiną generuoti galią rezervuoti atsižvelgiant į atitinkamoje vietoje objektyviai egzistuojančius tinklo pralaidumus (inter alia Tvarkos aprašo 25.2 p.). Be to, ir pats pareiškėjas iš esmės neneigia, kad Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje nurodytos PT zonos yra apibrėžtos būtent minėtame žemėlapyje.

41.       Kartu pažymėtina ir tai, kad Tvarkos aprašu nėra reglamentuojama EEĮ 31 straipsnio 24 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) nurodyto žemėlapio sudarymo tvarka, o, nesant jokių kitų įstatymo nuostatų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia (žemėlapio sudarymo ir (ar) tvirtinimo) tvarka turi būti nustatyta būtent EEĮ 31 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) nurodytoje ir Tarybos tvirtinamoje Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkoje (nagrinėjamu atveju – Tvarkos apraše). Priešingas vertinimas, be kita ko, nepagrįstai išplėstų ginčui aktualiose EEĮ nuostatose nustatytus Tarybos įgaliojimus – viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų (nagrinėjamu atveju – Tarybos) kompetencijos aiškinimas yra negalimas (be kita ko, žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 35 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-704-662/2024 30 p.). Savo ruožtu, kadangi šioje byloje yra tikrinamas tik Tvarkos aprašo (jo dalies) teisėtumas, nėra reikšmingi inter alia šio Sprendimo 38.1, 38.3 ir 38.4 punktuose nurodyti pareiškėjo argumentai dėl pačių Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje nurodytų PT zonų nustatymo (šio nustatymo ar tvirtinimo tvarkos). 

42.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti, kad pats tinklo elementų suskirstymas į Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje nurodytas PT zonas inter alia pralaidumų (leistinos generuoti galios) rezervavimo tikslais yra objektyviai nulemtas minėtų tinklo elementų pajėgumų atitinkamuose prijungimo taškuose bei pateisinamas Operatoriaus nurodytu siekiu užtikrinti šių tinklų saugumą, t. y. toks techninio pobūdžio priežasčių nulemtas perdavimo tinklo elementų suskirstymas ne tik yra pripažintas įstatymų leidėjo (EEĮ 31 str. 24 d. (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), bet ir yra grindžiamas inter alia EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) akcentuojama perdavimo tinklų operatoriaus pareiga užtikrinti šių tinklų saugumą. 

43.       Taigi, pati aptariama Operatoriaus galimybė pagal techninio pobūdžio kriterijus perdavimo tinklo elementus suskirstyti į atskiras dalis (PT zonas) yra grindžiama įstatymu, o pareiškėjo nurodomos (šio Sprendimo 38.2 p.) nevienodos skirtingose PT zonose veiklą siekiančių vykdyti gamintojų galimybės rezervuoti leistiną generuoti galią yra objektyviai nulemtos ribotų perdavimo tinklo prijungimo taške pralaidumų, t. y. nėra jokio pagrindo pripažinti, kad vien Tvarkos aprašo 25.1 ir (ar) 38 punktais yra pažeidžiamas patikslintame pareiškime konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu garantuojamas ūkio subjektų (gamintojų) lygiateisiškumas.

44.       Pareiškėjo argumentų kontekste atskirai pastebėtina, kad, kaip iš esmės teisingai pažymi Taryba ir Operatorius, vertinimui dėl Tvarkos aprašo 25.1 ir (ar) 38 punktų teisėtumo nėra reikšmingi patikslintame pareiškime išdėstyti argumentai dėl galimo Operatoriaus veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų skirstant pajėgumus Mūšos skirstykloje ir dėl tokių pažeidimų rizikos ateityje. Be to, kaip minėta, konkrečių PT zonų nustatymo tvarka bei šių zonų nustatymui (tinklo elementų suskirstymui) keliami reikalavimai nėra šios norminės administracinės bylos dalykas.

45.       Visa tai apibendrinus konstatuotina, jog nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Tvarkos aprašo 25.1 ir (ar) 38 punktai prieštarauja TPĮ 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams.

 

Dėl Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčių teisėtumo

 

46.       Tvarkos aprašo 34 punktas nustato, kad „Hibridinė elektrinė, kurios sudėtyje yra bet kurią atsinaujinančių energijos išteklių rūšį naudojanti elektrinės dalis, kurios leistina generuoti galia: ne mažesnė nei 25 % hibridinės elektrinės leistinos generuoti galios, priskiriama prie Tvarkos aprašo 33.5 papunktyje nurodyto prioriteto, o jei su šio aprašo 35 punkte nurodytu kaupimo įrenginiu – prie Tvarkos aprašo 33.3 papunktyje nurodyto prioriteto (34.1 p.); mažesnė nei 25 % hibridinės elektrinės leistinos generuoti galios priskiriama prie Aprašo 33.6 papunktyje nurodyto prioriteto, o jei su Aprašo 36 punkte nurodytu kaupimo įrenginiu – prie Aprašo 33.3 papunktyje nurodyto prioriteto, suteikiant žemesnį subprioritetą grupėje (34.2 p.).

47.       Pareiškėjas abejoja šių nuostatų atitiktimi hibridinės elektrinės sąvoką apibrėžiančiai AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kiek pagal jį reikalaujama, kad:

47.1.                       Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai);

47.2.                      Teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

48.       Vertindama pareiškėjo argumentus išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Tvarkos aprašo 34 punktas nenustato (nereglamentuoja), kas yra pripažintina (laikytina) hibridine elektrine, t. y. abiejuose 34.1 ir 34.2 papunkčiuose nurodytos elektrinės pagal šias nuostatas yra laikomos hibridinėmis elektrinėmis. 

49.       Nėra pagrįstas ir pareiškėjo vertinimas, kad pagal AIEĮ 2 straipsnio 282 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) hibridinę elektrinę sudarančios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės turėtų būti lygios, t. y. nei iš šios, nei iš kitų AIEĮ nuostatų nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymų leidėjas (i) hibridine elektrine laiko tik tokią elektrinę, kurią sudarančių atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančių elektrinių (įrengtoji) galia yra vienoda, (ii) draudžia įrengti hibridinę elektrinę, kai siekiama tame pačiame prijungimo taške įrengti kitokios įrengtosios galios elektrinę, nei jau yra įrengta.

50.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčiai neprieštarauja hibridinės elektrinės sąvoką apibrėžiančiai AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija). Atitinkamai pripažintina ir tai, kad šios tikrinamos Tvarkos aprašo nuostatos neprieštarauja ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems reikalavimams, nurodytiems šio Sprendimo 47.1 punkte.

51.       Dėl Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčių atitikties kitiems patikslintame pareiškime nurodytiems iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems imperatyvams, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad, kiek tai yra susiję su paties pareiškėjo apibrėžta tyrimo apimtimi (šio Sprendimo 31 p.), nėra reikšmingi šiame pareiškime dėstomi argumentai, kad nėra aišku, kokiu pagrindu Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčiuose yra pasirinktas būtent 25 proc. atskaitos taškas, nes šie argumentai niekaip nėra susiję su šiais papunkčiais įtvirtinto teisinio reglamentavimo (turinio) aiškumu. Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčių turinys yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiomis nuostatomis yra pažeidžiami šio Sprendimo 47.2 punkte nurodyti konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimai.

 

Dėl Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčių teisėtumo

 

52.       Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta: „elektros perdavimo tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:

33.1.        teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir (ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir 221 straipsniuose nurodytus objektus, prijungti numatytu laiku, taip pat šiuose dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo, prijungti numatytu laiku be Aprašo 26.1 papunktyje nurodytų ribojimų ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių projektams, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, prijungti numatytu laiku su ribojimų galimybe;

33.2.        asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti su ribojimų galimybe;

33.3.         kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas AEI rūšis naudojančios elektrinės ir kaupimo įrenginys, prijungti su ribojimų galimybe. Elektrinės, atitinkančios Aprašo 36 punkte nustatytus kriterijus, yra priskiriamos į šiame punkte nurodytą prioritetą, tačiau su žemesniu subprioritetu. Jų pralaidumų rezervavimo prioritetas yra žemesnis, negu šio punkto pirmame sakinyje nurodytų įrenginių, tačiau neatitinkančių Aprašo 36 punkte nustatytų kriterijų, ir aukštesnis negu Aprašo 33.4 punkte nurodytų įrenginių;

33.4.        juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, AEI naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti su ribojimų galimybe;

33.5.        hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas AEI rūšis naudojančios elektrinės, prijungti su ribojimų galimybe;

33.6.        vėjo elektrinėms, saulės elektrinėms, išskyrus Aprašo 33.1-33.5 papunkčiuose numatytus atvejus, kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti su ribojimų galimybe.“

53.       Pareiškėjas abejoja Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčių atitiktimi EEĮ 31 straipsnio 21 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostatai, nustatančiai perdavimo elektros tinklų pralaidumo rezervavimo prioriteto tvarką, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam reikalavimui, kad pagal Konstituciją nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu.

54.       Konkrečiai pareiškėjas nurodo, kad EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nesant numatytos sąlygos „su ribojimų galimybe“, nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl Tvarkos apraše galėtų būti neigiamai praplečiami šioje įstatymo nuostatoje numatyti įstatyminiai prijungimo prie elektros tinklų prioritetai; formuluotė „su ribojimų galimybe“ reiškia, kad Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčiuose numatyti ribojimai yra varžantys ūkio subjektus labiau nei numatyta EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), todėl tokie ribojimai, pareiškėjo nuomone, galėjo būti numatyti tik įstatymu.

55.       Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas iš esmės klaidingai vertina, kad Tvarkos aprašo 33 punkto reglamentavimo sritis išimtinai apima tik minėtoje EEĮ 31 straipsnio 21 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostatoje minimus santykius. Ginčijamose Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčiuose minimi ribojimai referuoja į šio norminio administracinio akto 26 punktą ir susijusias nuostatas, kurių pareiškėjas nekvestionuoja ir kurios, be kita ko, yra grindžiamos EEĮ 31 straipsnio 22 dalimi (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), numatančia, jog „pralaidumų rezervavimo tvarka <...> gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes <...>. Leidžiama nustatyti ir taikyti prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, nulemtus perkrovų elektros tinkle ir (arba) energetikos sistemos balanso (elektros energijos gamybos ir suvartojimo santykio) galimybių, ir (arba) saulės ir vėjo energijos generacijos sutapties, taip pat mažinti apribojimų apimtis, esant tinklų naudotojo įsipareigojimui kartu su elektros gamybos įrenginiais įrengti energijos kaupimo įrenginius. Konkrečios šių apribojimų apimtys, jų taikymo atvejai, etapai ir principai, taip pat reikalavimai energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengimas leidžia sumažinti ribojimus, techniniams parametrams, detalizuojami Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše <...>.“. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi, be kita ko, jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu (EEĮ 22 str. 31 d. (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija).

56.       Taigi, pareiškėjo nurodoma EEĮ 31 straipsnio 21 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostata nereglamentuoja tų santykių, kuriuos reguliuoja ginčijamos Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčių dalys. Be to, kiek tai yra susiję su šio Sprendimo 53 punkte nurodytais iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiais reikalavimais, patikslintame pareiškime kvestionuojant Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčiuose nurodytus ribojimus, yra iš esmės apsiribojama tik nuoroda į minėtą EEĮ 31 straipsnio 21 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostatą, ignoruojant su šiais ribojimais susijusias EEĮ bei Tvarkos aprašo taisykles, t. y. patikslintame pareiškime, be kita ko, yra visiškai neįvertinti reikšmingi su ginčijamomis nuostatomis susiję teisinio reguliavimo aspektai.

57.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas normines bylas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad turi egzistuoti aukštesnės galios teisės akto sąsajumas su prašomu patikrinti norminiu administraciniu aktu, t. y. turi sutapti teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami tikrinamu (prašomu) patikrinti norminių administraciniu aktu (jo dalimi) ir teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja atitinkamas aukštesnės teisinės galios teisės aktas (jo dalis). Šio reikalavimo nepaisymas suponuoja norminės administracinės bylos (jos dalies) nutraukimą (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, pareiškėjas savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Pareiškime (prašyme) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Šių reikalavimų nesilaikymo nulemti pareiškimo (prašymo) trūkumai gali būti pagrindas, priėmus pareiškimą ar prašymą, bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.) (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024 28 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58.       Visa tai apibendrinus konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas šios norminės administracinės bylos dalį dėl Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 punkto atitikties EEĮ 31 straipsnio 21 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) bei konstituciniam teisinės valstybės principui nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).

 

Dėl Tvarkos aprašo 38.3 papunkčio teisėtumo

 

59.       Tvarkos aprašo 38 punkto, apibrėžiančio elektros perdavimo tinklo pralaidumų skirstymo ir Sąrašo sudarymo eigą, 38.3 papunktis nustato trečiąjį šios eigos žingsnį – vienoje PT zonoje ir vienoje grupėje esantys prašymai įtraukiami į eilę pagal tinkamai pateikto prašymo elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai gauti gavimo laiką. Paminėtina, kad į Tvarkos aprašo 38.3 papunktyje nurodytą prašymo pateikimo laiką atsižvelgiama skirstant tik tai pačiai PT zonai (Tvarkos aprašo 38.1 p.) ir tai pačiai prioriteto grupei (Tvarkos aprašo 38.2 p.) priskirtus prašymus.

60.       Pareiškėjas kvestionuoja Tvarkos aprašo 38.3 papunkčio atitiktį konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui iš esmės vertindamas, kad vieniems ūkio subjektams esant atlikus daugiau paruošiamųjų veiksmų elektrinių statybai už kitus, nėra veiksminga paraiškas pagal Tvarkos aprašą vertinti vien pagal tokių paraiškų gavimo laiką. 

61.       Tikslu apsibrėžti atliktino tyrimo ribas analizuodama patikslinto pareiškimo turinį, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra aktualūs pareiškėjo argumentai, grindžiami 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai – kaip jau iš esmės buvo konstatuota ir šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje, Tvarkos aprašo 38.3 papunktis nepatenka į šio reglamento taikymo sritį inter alia pareiškėjo akcentuojamais aspektais.

62.       Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo nuomone, kad vien jo nurodyta (hipotetinė) situacija dėl PT zonų perskirstymo po Sąrašo sudarymo savaime lemia (parodo), kad Tvarkos aprašo 38.3 punkte numatytas laiko faktorius galios rezervacijai yra paprasčiausiai beprasmis ir neužtikrinantis teisinio aiškumo bei stabilumo – net nevertinant, ar toks PT zonų perskirstymas apskritai yra galimas leistinos generuoti galios rezervavimo procedūrų metu, akivaizdu, jog pareiškėjo pokytį Sąraše lemia ne Tvarkos aprašo 38.3 papunktyje numatytas žingsnis (etapas), bet (pareiškėjo nekvestionuojamas) šio norminio administracinio akto 38.1 papunktis, pagal kurį prašymai ir yra išskirstomi pagal PT zonas. 

63.       Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo bei Operatoriaus pateikti įstatymų ir kitų norminių aktų pavyzdžiai iš esmės tik patvirtina, kad nacionalinėje teisės sistemoje pripažįstama galimybė diferencijuoti prašymus, pareiškimus, pasiūlymus ir kt. pagal inter alia jų pateikimo laiką, tačiau jie (pavyzdžiai) niekaip neatskleidžia (nėra susiję) su Tvarkos aprašo 38.3 papunkčio prieštaros konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Be to, kaip iš esmės teisingai pastebi Taryba ir Operatorius, nagrinėjamu atveju nereikšmingi ir pareiškėjo argumentai, susiję su el. pašto veikimo ypatumais, prašymą teikiančio gamintojo (jo darbuotojo) kompiuteriniais įgūdžiais ar šių asmenų galimybe su prašymu pateikti daugiau dokumentų, negu reikalaujama pagal Tvarkos aprašą.

64.       Dėl kitų patikslintame pareiškime dėstomų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad, kiek tai yra susiję su inter alia konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu, pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų ir kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Tačiau patikslintame pareiškime kvestionuodamas Tarybos patvirtinto norminio administracinio akto nuostatas pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių įstatymų ar kitų norminių aktų, kuriais būtų grindžiamas šio Sprendimo 60 punkte nurodytas ūkio subjektų lūkestis, kad leistiną generuoti galią siekiantys rezervuoti minėtus parengiamuosius veiksmus atlikę gamintojai įgytų (papildomą) prioritetą tokių veiksmų neatlikusių asmenų atžvilgiu.

65.       Savo ruožtu, atsižvelgiant į šio Sprendimo 57 punkte nurodytas teisenos taisykles, yra pagrindas nutraukti šios norminės administracinės bylos dalį (dėl Tvarkos aprašo 38.3 p. atitikties konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui) (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi ir 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pripažinti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 „Dėl LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo:

1) 25.2 ir 30 punktai, kiek tai yra susiję su hibridinėmis elektrinėmis, susidedančiomis iš saulės ir vėjo elektrinių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 721 ir 821 dalims (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), 201 straipsnio 2 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nuostatai, kad „<...> būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką <...>“, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 282 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) bei konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) 25.1 ir 38 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams;

3) 34.1 ir 34.2 papunkčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 282 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                        Rytis Krasauskas

 

 

                                                                                Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                Beata Martišienė

 

 

                                                                                Ernestas Spruogis

 

 

                                                                                Milda Vainienė