Civilinė byla Nr. e3K-3-327-378/2020
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00688-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. P. dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko pavardės pakeitimą, nesant bendro tėvų sutarimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti ginčo šalių nepilnametės dukters D. P. pavardę „P.“ į pavardę „L.“ be jos biologinio tėvo, t. y. atsakovo, sutikimo. Ieškovė nurodė, kad, jai gyvenant kartu su atsakovu, 2014 m. jiems gimė duktė, šiai atsakovas suteikė savo pavardę. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, gimus dukteriai jie gyveno Jungtinėje Karalystėje. Praėjus dviem mėnesiams nuo dukters gimimo, ieškovė su dukterimi nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Nuo tada jų santykiai iširo. Atsakovas iš pradžių keletą kartų per metus atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti savo nepilnametės dukters, tačiau vėliau dukters lankymas retėjo. Atsakovui, kaip biologiniam tėvui, nepavyko sukurti jokio ryšio su savo nepilnamete dukterimi. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-32-799/2017, buvo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta su motina, patvirtinta tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka bei susitarta dėl nepilnametės dukters išlaikymui atsakovo mokėtinos pinigų sumos. Tačiau po šios nutarties priėmimo atsakovas iš viso nustojo bendrauti su dukterimi. Atsakovas, kaip mergaitės biologinis tėvas, su dukterimi nepalaiko jokių ryšių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos būkle ir apsiriboja tik priteisto išlaikymo mokėjimu. Ieškovė nurodė, kad ji 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuoką su M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L.“. 2018 m. ieškovei su sutuoktiniu gimė kita duktė, šios pavardė gimimo liudijime įrašyta „L.“. Ginčo šalių duktė D., būdama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais artimais žmonėmis įvardija savo motiną, tėčiu vadinamą M. L. bei mažąją seserį. Kadangi ginčo šalių nepilnametės dukters teisė į jai saugią aplinką, teisė augti visavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu buvo ir yra užtikrinama tik ieškovės ir jos sutuoktinio M. L. bendromis pastangomis, tai sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti šalių nepilnametės dukters pavardę į ieškovės turimą pavardę tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis visaverčiu L. šeimos nariu. Ginčo šalių duktė patiria didelį emocinį diskomfortą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės, kaip kiti jos šeimos nariai. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi raštu į atsakovą su prašymu duoti sutikimą pakeisti jų nepilnametės dukters pavardę, tačiau atsakovas iškėlė nesąžiningą sąlygą, jog sutikimą duotų tuo atveju, jei M. L. įsivaikintų ginčo šalių dukterį ir perimtų visus tėvo įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, vertintinas kaip vengimas materialiai išlaikyti ginčo šalių nepilnametę dukterį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė pakeisti nepilnametės D. P. pavardę „P.“ į pavardę „L.“ be jos tėvo A. P. sutikimo.
4. Teismas, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai per vaiko interesų prizmę, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nulemia poreikį penkerių metų vaiko interesų labui pakeisti mergaitės pavardę „P.“ į jos motinos pavardę „L.“.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp mergaitės, jos motinos bei motinos sutuoktinio yra susiklostę tvirti šeimos santykiai. Ieškovė, jos sutuoktinis (trečiasis asmuo) ir ginčo šalių duktė kaip šeimos nariai gyvena žymiai ilgiau nei nuo 2018 m. gegužės 12 d., kai buvo įregistruota jų santuoka. Biologiniam vaiko tėvui nuo 2017 m. birželio mėnesio kartu visiškai neauklėjant vaiko, su vaiku nebendraujant, susiklostė situacija, kad vaikas iki šiol nepažįsta savo biologinio tėvo, sau vieninteliais ir artimais žmonėmis įvardija motiną, mažąją seserį, tėčiu vadina dabartinį motinos sutuoktinį M. L.. Vaiko ir biologinio tėvo A. P. nesieja jokie santykiai. Atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnametei dukteriai, jos neauklėjo, neugdė, nedalyvavo kasdieniniame jos gyvenime. Vien tik teismo priteisto išlaikymo teikimas nelaikytinas dalyvavimu vaiko gyvenime. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad jam nėra leidžiama bendrauti su vaiku. Atsakovas, turėdamas įstatyme nustatytą pareigą rūpintis vaiku, pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
6. Nors vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės yra pažeista, tačiau atsakomybė už tai negali būti perkelta vien tik motinai, kuri visas kitas motinos pareigas vaikui vykdė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl šios vaiko teisės pažeidimo didžiausia atsakomybė tenka biologiniam tėvui, kuris laisva valia ir nieko neverčiamas nesiekė užmegzti tinkamų, artimų ryšių su dukterimi.
7. Kadangi tėvo A. P. su jo dukterimi D. niekada nesiejo ir nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, o vaiko teisę į saugią aplinką, teisę augti visavertėje šeimoje, turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu (kas vaiko augimo procese turi ypač didelę svarbą) užtikrina tik vaiko motina ir jos sutuoktinis, tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis visaverčiu L. šeimos nariu.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaiko, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „L.“ nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos, jos sutuoktinio bei mažosios sesers bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys tenkintinas. Ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. P. siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš P. giminės, nes jo biologinis tėvas yra A. P..
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, teismas turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurios (kurio) pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Civilinės metrikacijos taisyklių 30 punkte, kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad, registruojant tėvystės nustatymą, paliekama vaiko jau turima pavardė. Kadangi šalių dukteriai buvo suteikta tėvo pavardė, o vaiko motina pakeitė pavardę, nes sudarė santuoką su kitu asmeniu, todėl nagrinėjamoje byloje nenustatyta Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 17 punkte nurodytų pagrindų keisti pavardę.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, vadovavosi išimtinai vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios nulemtų poreikį penkiametės šalių dukters interesų labui keisti jos tėvo suteiktą pavardę „P.“ į jos motinos vyro pavardę „L.“.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tėvų santykiai yra konfliktiški. Byloje įrodyta, kad taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su dukterimi atsakovas siekė per vaiko teisių instituciją, šalys konfliktavo. Šalių dukteriai gyvenant su ieškove, atsakovo bendravimas su mažamete dukterimi buvo sunkus. Atsakovo ir jo dukters ryšio praradimas nuo 2017 metų įvyko ne tik dėl atsakovo kaltės.
14. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įstatyme nustatytų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principų (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi, atsižvelgiant išimtinai į šalių penkiametės dukters interesus žinoti apie biologinį savo tėvą, su juo bendrauti.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas vykdo vaiko išlaikymo pareigą. Jo rašytas pareiškimas ieškovei dėl dukters įsivaikinimo vertintinas tik kaip teisinis ieškovės nurodomos problemos sprendimo būdas. Šalių dukteriai pakeitus tik pavardę, jos anketiniuose duomenyse vis tiek turės būti nurodytas atsakovas ir aplinkybė dėl ieškovės nurodomų skirtingų pavardžių jos šeimoje nebus pašalinta. Pakeitus mergaitės pavardę, pasunkės tėvo ir dukters galimybė kartu išvykti, o tai nėra vaiko interesus atitinkanti aplinkybė.
16. Atsakovo suteikta šalių dukteriai pavardė geriausiai atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su jos tėvo, su kuriuo mergaitė nuolat negyvena, linija, kaip tai nurodyta tiek galiojančiame vidiniame valstybės teisiniame reguliavime, tiek Vaiko teisių konvencijoje (8 straipsnio 2 dalis), kadangi vienas iš vaiko identiškumo elementų ir yra tėvo pavardė, identifikuojanti vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Tai atitinka geriausius vaiko interesus – žinoti apie savo kilmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Nagrinėjamoje byloje aktualūs teisės klausimai, ar vaiko pavardės pakeitimas be tėvo sutikimo pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę iš tėvo pusės, taip pat ar tėvo suteikta pavardė yra pagrindinis vaiko identiškumo atspindys (elementas), kadangi kasacinio teismo praktikos šiais teisės klausimais nėra. Tinkamas teisės normų taikymas ir aiškinimas turėtų sudaryti pagrindą daryti išvadą, kad:
17.1.1. pakeitus vaiko pavardę be tėvo sutikimo, nebūtų pažeista vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės, kadangi vaiko gimimo liudijime būtų nurodyta, kas yra jo biologinis tėvas;
17.1.2. vaiko identiškumo neapibrėžia vien tik jam suteikta tėvo pavardė, kuri yra tik vienas iš daugelio vaiko identiškumo elementų.
17.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, ir kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).
17.3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir remdamasis pasikeitusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su šalių nepilnamečio vaiko biologinio tėvo elgesiu, požiūriu į savo nepilnametį vaiką bei esantį tarpusavio ryšį, padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnametės šalių dukters pavardę, kad būtų apsaugotas išimtinai vaiko interesas jaustis visaverčiu šeimos nariu.
17.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo šalių dukters pavardės keitimas neatitiktų jos interesų, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta pasikeitusių faktinių aplinkybių, yra visiškai neteisinga ir prieštarauja šioje civilinėje byloje nustatytoms ir įrodytoms esminėms faktinėms aplinkybėms, nulemiančioms poreikį ir būtinybę keisti šalių nepilnamečio vaiko pavardę. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos neatlikus šioje civilinėje byloje nustatytų pasikeitusių faktinių aplinkybių bei visų į bylą pateiktų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų tyrimo ir vertinimo per vaiko interesų prizmę. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 ir 176 straipsnių normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, bei priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.
17.5. Esmines pasikeitusias faktines bylos aplinkybes, nulemiančias būtinybę ir poreikį penkerių metų vaiko interesų labui keisti pavardę, kurios apeliacinės instancijos teismo nebuvo išsamiai nagrinėjamos, tiriamos, analizuojamos ir tarpusavyje vertinamos, yra šios:
17.5.1. atsakovui nuo pat dukters gimimo nepavyko sukurti jokio ryšio su savo dukterimi;
17.5.2. būtent ieškovė, siekdama, kad ginčo šalių duktė kuo geriau pažintų savo tėvą ir galėtų su juo matytis bei bendrauti, kreipėsi į teismą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo;
17.5.3. atsakovas visiškai nesilaikė Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nustatytos bendravimo su dukterimi tvarkos, kuri buvo nustatyta laikotarpiais, kad duktė pažintų savo biologinį tėvą ir prie jo priprastų; pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu atsakovas galėjo lankyti dukterį ir dalyvauti ją auklėjant dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje be teisės ją išsivežti, kas kėlė nepagrįstą atsakovo nepasitenkinimą ir pyktį, dėl to jis nepagrįstai kreipdavosi į vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus;
17.5.4. ieškovė niekada netrukdė savo dukters ir jos biologinio tėvo bendravimui ir jį aktyviai skatino; ieškovė pati nusprendė nedalyvauti atsakovo ir jų dukters susitikimuose, taip bandydama išvengti konfliktiškų situacijų su atsakovu, nors neprivalėjo ir neturėjo to daryti; ieškovei nustojus dalyvauti atsakovo ir jų dukters susitikimuose, atsakovas bendravo su dukterimi vis trumpiau ir rečiau, kol galiausiai iš viso nustojo tai daryti;
17.5.5. apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje įrodyta, jog atsakovo ir jo dukters ryšio praradimas įvyko ne tik dėl atsakovo, bet ir ieškovės kaltės, yra visiškai nepagrįsta; atsakovas nenurodė, kokiais būdais, draudimais ieškovė jam neleisdavo bendrauti ar matytis su jų nepilnamete dukterimi; atsakovas neatliko absoliučiai jokių aktyvių veiksmų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nesikreipė į antstolį dėl priverstinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo;
17.5.6. atsakovas ne tik nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad išsaugotų ryšį su dukterimi, bet nuo 2017 m. birželio mėnesio absoliučiai nustojo ją lankyti, su ja bendrauti ir ja domėtis; paskutinis atsakovo apsilankymas pas šalių nepilnametę dukterį buvo tik 2017 m. birželio mėnesį;
17.5.7. byloje yra įrodyta, kad atsakovas laisva valia ir nieko neverčiamas nuo 2017 m. birželio mėnesio visiškai nusišalino nuo jam, kaip biologiniam tėvui, tenkančios atsakomybės už šalių nepilnametės dukters auklėjimą ir vystymąsi; atsakovas visiškai nesidomi dukters poreikiais, sveikata, lavinimu, ugdymu ir kt. ir nesiteirauja ieškovės apie šiuos dalykus, nepaisant to, jog turėjo visas galimybes tai padaryti; pats atsakovas patvirtino savo visišką nusišalinimą ir teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu duktė jo neatpažintų;
17.5.8. situacija, kai ginčo šalių nepilnametė duktė, būdama penkerių metų amžiaus, iki šiol neatpažįsta savo biologinio tėvo, susiklostė ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, o dėl atsakovo sąmoningo ir absoliutaus nusišalinimo nuo nepilnametės dukters gyvenimo, neturint jokio siekio ir akivaizdaus noro dalyvauti jos gyvenime ir užmegzti bent kokius santykius su ja;
17.5.9. atsakovas 2019 m. balandžio 12 d. rašytiniame atsiliepime į ieškovės pateiktą 2019 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo sutikimo“ oficialiai pareiškė sutinkantis, kad jo dukters pavardė būtų pakeista į pavardę „L.“ su sąlyga, kad taikaus bendradarbiavimo būdu bus išspręstas klausimas dėl galimybės M. L. įsivaikinti mergaitę ir perimti visus atsakovo įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui. Tai įrodo, kad atsakovo su dukterimi nesieja joks emocinis, socialinis ir dvasinis ryšys ir kad atsakovas apsiriboja tik priteisto išlaikymo mokėjimu;
17.5.10. apeliacinės instancijos teismas neįvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados. Šios tarnybos specialistė teismo posėdžio metu pateikė žodinę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, konstatuodama, jog „šalių nepilnametė dukra D. P. gyvena su šeima, turi sesę ir jokio ryšio su biologiniu tėvu neturi, nebendrauja“, „vaikas nori būti tapatinamas su savo šeima: mama, seserimi, todėl vaiko savijauta, vaiko interesai, psichologinė būsena, vaiko interesų pirmumas svarbesni ir prioritetiški“. Todėl pareiškė, jog visiškai palaiko ieškinį bei sutinka, kad būtų pakeista vaiko pavardė, taip pat labai aiškiai pažymėjo, kad vaiko pavardės pakeitimas nėra tėvystės paneigimas, tėvystės valdžios ribojimas.
17.6. Šalių nepilnametės dukters pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai jos, kaip nepilnamečio vaiko ir silpnosios bei jautrios socialinės grupės atstovės, interesus, kadangi tik pakeitus mergaitės pavardę į tokią pačią kaip jos motinos bei jos vyro, kurį mergaitė labai myli ir vadina savo tėvu, pavardę bus visapusiškai apginti mergaitės interesai. Mergaitei yra svarbūs interesai turėti tokią pavardę kaip visos jos šeimos, niekuo neišsiskirti nuo ją supančių ir ja besirūpinančių asmenų, kad ji taip būtų apsaugota nuo galinčių ateityje kilti neigiamų padarinių (patyčių, užgauliojimų, visavertiškumo jausmo stokos ir kt.).
17.7. Nors nagrinėjamu klausimu kasacinio teismo praktikos nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismai šiuo klausimu ne kartą yra nurodę, jog nepilnamečio vaiko pavardės keitimas yra tik civilinės būklės akto įrašo pakeitimas, bet ne vaiko identiteto keitimas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-550-656/2019), taip pat yra pažymėję, jog giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1141-567/2019).
18. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Kadangi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nagrinėjami tėvo valdžios įgyvendinimo ar tėvystės nuginčijimo klausimai, o vaiko kilmė yra nustatyta nuo pat vaiko gimimo, todėl ieškovės kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar vaiko pavardės keitimas be tėvo sutikimo pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę, yra nesusijęs su pareikštu reikalavimu.
18.2. Vaiko pavardės suteikimo, keitimo teisinis reguliavimas, įtvirtintas CK 3.167 straipsnyje, sietinas ne su vaiko teisėmis, o su tėvų asmeninėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo negrindė motyvu, kad vaiko pavardės keitimas pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę.
18.3. Kasaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018), nėra taikytini nagrinėjamam ginčui, kadangi nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa.
18.4. Ieškovė kasacinį skundą grindžia argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko ryšys nutrūko ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir ieškovės, kaip motinos, netinkamo elgesio. Tačiau kasacinis teismas fakto klausimų neanalizuoja ir nevertina. Be to, ieškovė, nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tik deklaratyviai remiasi įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu. Ieškovė, nurodydama šį proceso teisės normų pažeidimą, turėjo pareigą kasaciniame skunde aiškiai nurodyti, kokia įrodinėjimo taisyklė buvo pažeista, tačiau ji šios pareigos neįvykdė.
18.5. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ryšys tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nutrūko (sumažėjo) ne vien dėl atsakovo veiksmų, taip pat, atsižvelgdamas į vaiko pavardės pakeitimo teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatytos esminės pasikeitusios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę.
18.6. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar vaiko pavardė yra pagrindinis vaiko identiškumo elementas, prieštarauja galiojančioms tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautinėms teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja nuostatą, kad vaiko pavardė yra vienas iš pagrindinių vaiko identiteto kriterijų (Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis).
18.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002, yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurios (kurio) pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir minėtų Civilinės metrikacijos taisyklių 30 punkte, kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad registruojant tėvystės nustatymą paliekama vaiko jau turima pavardė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko pavardės pakeitimą, aiškinimo ir taikymo
19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).
21. Kaip jau nurodyta, Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.
22. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.
23. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.
24. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.
25. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).
26. Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 121 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (121.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (121.2 papunktis).
27. Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.
28. Iš šios nutarties 26–27 punktuose aptarto reglamentavimo darytina išvada, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę pateikiančio tėvo (motinos) sutikimas išreiškiamas jam užpildant nustatytos formos prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę, o kito iš turimų tėvų sutikimas turi būti išreikštas raštu ir kartu su kitais Taisyklėse nurodytais dokumentais pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai. Šis teisinis reglamentavimas atitinka įstatymų leidėjo CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuriuo remiantis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, bei koreliuoja su Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostata, įpareigojančia gerbti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė.
29. Vienintelė išimtis, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimui nereikalingas kito iš tėvų sutikimas – kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvo valdžia. Toks reguliavimas atitinka CK 3.180 straipsnio nuostatas, jog, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.
30. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog vaiko pavardės keitimas, esant tam nustatytiems pagrindams, vykdomas tėvų bendru sutarimu ne teismo tvarka. Taisyklėse nėra nuostatų, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, esant Taisyklių 12 ar 121 punktuose įtvirtintiems pavardės keitimo pagrindams, tačiau kitas iš tėvų neduoda sutikimo, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo turėtų spręsti teismas. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi principu, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, o kiekvienas asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme.
31. Kaip jau minėta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).
32. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.
33. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos.
34. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.
35. Nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko, gimusio 2014 metais, pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko motina, kuri po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu vietoj turimos pavardės įgijo bendrą su sutuoktiniu pavardę. Ieškovė prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę Taisyklių 12.1 punkte įtvirtintu pagrindu, suteikiant nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų (nagrinėjamu atveju – motinos) pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos). Reikalavimą grindė dukters poreikiu jaustis visaverčiu, tokią pačią pavardę turinčiu nariu šeimoje, kurią po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu sukūrė ji, motina, atsižvelgiant į tai, kad mergaitės biologinis tėvas nuo 2017 metų nebendrauja su dukterimi ir nedalyvauja ją auklėjant, dėl ko tarp ginčo šalių nepilnametės dukters ir jos biologinio tėvo nesusiklostė joks emocinis, socialinis ir dvasinis ryšys.
36. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, panaikindama Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimdama naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nesant jo tėvo sutikimo, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečiam vaikui suteikta tėvo pavardė geriausiai atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su tėvo, su kuriuo nepilnametis vaikas nuolat negyvena, linija, kadangi tėvo pavardė yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantis vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindžia, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų geriausius vaiko interesus, kadangi dėl atsakovo ir jo mažametės dukters nutrūkusio bendravimo yra atsakingi abu mergaitės tėvai.
37. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad vaiko identiškumo išsaugojimas, paliekant vaikui suteiktą tėvo pavardę, nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas ir prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Ieškovės manymu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo, netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių skyrium gyvenančio tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nevykdymą ir egzistuojantį vaiko poreikį jaustis visaverčiu šeimos nariu, turint bendrą su kitais šeimos nariais pavardę.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 32 punkte nurodytą geriausių vaiko interesų principo turinį, daro išvadą, jog teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt.
39. Nagrinėjamoje byloje prieš nusprendžiant, ar bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo aplinkybes dėl emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp vaiko ir jo tėvo nesusiformavimo dėl tėvo kaltės, bei vaiko poreikius, susijusius su pavardės pakeitimu, pirmiausia tikslinga įsitikinti, ar tos aplinkybės, jei jos būtų įrodytos, galėtų lemti vaiko pavardės pakeitimą, nesant tėvo sutikimo, kaip atitinkantį geriausius vaiko interesus.
40. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-32-799/2017, buvo patvirtinta ginčo šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir skyrium gyvenančio mergaitės tėvo bendravimo su mergaite tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai vykdo savo prievolę materialiai išlaikyti nepilnametę dukterį, tačiau nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, kuri nustatyta ginčo šalių pasirašytoje taikos sutartyje.
42. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). Tol, kol nė vieno iš tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad tėvo bendravimas su dukterimi yra visiškai nutrūkęs dėl atsakovo kaltės, dėl ko mergaitė su savo biologiniu tėvu nėra užmezgusi jokio ryšio, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo. Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir dukters neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai.
44. Sprendžiant, ar geriausius ginčo šalių dukters interesus dėl jos pavardės pakeitimo atitiktų jos interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jos motinos ir šios vyro, kurį mergaitė labai myli ir vadina savo tėvu, pažymėtina, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo šalių dukteriai suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jai kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, sudarė pakankamą pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant skyrium gyvenančio tėvo sutikimo.
46. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės kasacinį skundą, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tenkinamas, o atsakovo turėtos 847 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, jam atlyginamos, priteisiant šią sumą iš ieškovės.
48. Kasacinis teismas patyrė 6,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškovės kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,37 Eur (šešis Eur 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas