Civilinė byla Nr. e2-1689-779/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00021-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,
sekretoriaujant Sonatai Aidukei,
dalyvaujant ieškovo BUAB „Nodama“ atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,
atsakovo Infrastruktūros valdymo agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui R. M.,
atsakovo UAB „Baltik Sport“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Kačinskienei,
atsakovo UAB „Henrivita“ atstovui H. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Nodama“ ieškinį atsakovams Infrastruktūros valdymo agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos, UAB „Henrivita“, UAB „Baltik sport“ dėl viešojo pirkimo sutarties modifikavimo,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Šalių argumentų esmė
1. Ieškovas BUAB „Nodama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Infrastruktūros valdymo agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos, UAB „Henrivita“, UAB „Baltik sport“, prašydamas pakeisti 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Bendrosios dalies 10.2.2 punktą, jį išdėstant: „10.2.2. Sutarties 10.2.1 punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 5 procentai (jeigu sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos be PVM.“, kitus Sutarties punktus paliekant galioti tiek, kiek neprieštarauja šiam punktui.
2. Nurodė, kad Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - IVA prie KAM) 2016-04-28 centrinės viešųjų pirkimų sistemos priemonėmis (toliau - CVP IS) paskelbė pirkimą „Sporto paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos darbai“, pirkimo Nr. 274924. RUAB „Nodama“ kartu su UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik sport” 2016-05-09 jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė pirkime pasiūlymą.
3. Jungtinės veiklos partnerių, tame tarpe ir ieškovo, pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu ir visi jungtinės veiklos partneriai su atsakovu IVA prie KAM 2016-07-05 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 16S-23(5.6). Viso Sutarties kaina 1 358 795,96 EUR su PVM. Visi Sutartyje numatyti darbai ir papildomi darbai, šiai dienai yra pilnai atlikti ir perduoti IVA prie KAM.
4. Pagal Sutartį sporto paskirties inžinerinio statinio (sporto aikštyno) (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo baigti ir atitinkamai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-10-16 išdavė statybos užbaigimo aktą.
5. Šalių sudarytos Sutarties 10.2. p. numatyta: „Rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimas: 10.2.1. Rangovas įsipareigoja pateikti Užsakovui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys, (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Laidavimo raštas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo Užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos). 10.2.2. Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM.“
6. Šiai dienai IVA prie KAM yra sulaikęs 40 554,65 Eur dydžio mokėjimą, kuris turi būti atliktas tik įmonei RUAB „Nodama“. Su kitais Jungtinės veiklos partneriais - UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik sport“ IVA prie KAM yra atsiskaitęs visiškai, t. y. nesulaikė jiems mokėtinų sumų, o atliko tiesioginius apmokėjimus, remiantis 2017-12-15 susitarimu „Dėl 2016-05-09 konsorciumo (jungtinės veiklos) sutarties vykdymo ir šalių atsakomybės viena priešais kitą.
7. Ieškovui įvykdyti įsipareigojimą pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą tapo sudėtingiau, nei kitiems jungtinės veiklos partneriams, nes jo teisinis statusas 2018-03-27 buvo pakeistas į restruktūrizuojamas. Dėl šios priežasties draudimo bendrovės atsisako išduoti tokį laidavimą raštą ieškovui, remiantis savo vidine tvarka (kuri nėra reglamentuota).
8. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas bandė vesti derybas su atsakovais, derėjosi, teikė pasiūlymus, prašė jungtinės veiklos partnerių pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą, tačiau jungtinės veiklos partneriai nurodė, kad jiems taip pat nėra galimybių gauti tokio laidavimo rašto dėl per didelės reikalaujamos draudžiamos sumos (10 proc. sutarties vertės su PVM).
9. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 10.2.2. p. numatytą reikalavimą jungtinės veiklos partneriams įvykdyti tapo itin sudėtinga (o ieškovui, dėl jo pasikeitusio teisinio statuso, de facto neįmanoma), šalys siekė sudaryti papildomą susitarimą dėl Sutarties 10.2.2. p. numatyto garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (siekė susitarti dėl 5 % garantinių įsipareigojimų užtikrinimo sumos) pakeitimo, ilgą laiką vedė derybas, susitikinėjo, tačiau atsakovas IVA prie KAM nesutiko sudaryti tokio susitarimo dėl Sutarties modifikavimo ne teismo tvarka ir šią poziciją išreiškė tiek susitikimų metu, tiek pateikdamas 2018-12-04 raštą Nr. IS-1023.
10. Atsakovas IVA prie KAM, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 10.2 papunkčiu, 2018-12-04 raštu Nr. IS- 1023(1.19) kreipėsi į jungtinės veiklos partnerius su prašymu įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 10.2.1. papunktyje nustatytą prievolę ir pateikti IVA prie KAM draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2. - 10.2.5. papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Šiuo pranešimu atsakovas IVA prie KAM raštu išreiškė savo poziciją dėl Sutarties sąlygų keitimo - nurodė, kad Sutarties sąlygos dėl garantinių įsipareigojimų pateikimo gali būti keičiamos tik teismo tvarka.
11. Ne tik ieškovas, bet ir kitas jungtinės veiklos partneris UAB „Baltik sport“ kreipėsi į draudimo kompanijas, tačiau draudimo kompanijos atsisako sudaryti draudimo sutartį Sutartyje nurodytomis sąlygomis: su ieškovu atsisakoma sudaryti draudimo sutartį dėl jo teisinio statuso restruktūrizuojamas.
12. Dėl tos priežasties, kad Sutartį būtų įmanoma realiai įvykdyti, iškilo būtinybė modifikuoti Sutarties 10.2.2. punktą, jį pakeičiant taip: “Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 5 procentai (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos be PVM“, t. y. sumažinti laidavimo raštu užtikrinamos sumos dydį.
13. Statybos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2019-01-01) 41 str. 2 ir 3 p. nurodomas ne 10 proc., o 5 proc. garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dydis. Pasikeitus teisiniam reguliavimui nuo 2016-07-05 Sutarties sudarymo, tikslinga sumažinti naštą rangovams dėl garantinius įsipareigojimus užtikrinančio laidavimo pateikimo, sumažinant tokio laidavimo dydį nuo 10 proc. nuo Sutarties kainos su PVM iki 5 proc. nuo Sutarties kainos be PVM dydžio.
14. Sutarties 2.1. p. numato, kad Sutarties kaina yra 1 358 795,96 Eur su PVM, PVM sudaro 235 824,09 Eur, todėl Sutarties kaina be PVM yra 1 122 971,87 Eur. Taigi, taikant 5 proc. garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dydį, draudimo laidavimo suma turėtų būti ne mažesnė kaip 56 148,59 Eur.
15. Sutarties 10.2.2. sąlygos modifikavimas ieškovo pateiktu būdu nepažeistų atsakovo IVA prie KAM interesų bei viešo intereso, atitiktų LR Statybos įstatymo nuostatas, kadangi garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas būtų realiai įgyvendinamas, nes toks Sutarties sąlygos įvykdymas pagal vieno iš Jungtinės veiklos partnerių UAB „Baltik sport“ turimą atsakymą iš draudimo kompanijos, kartu su Jungtinės veiklos partneriais būtų įmanomas.
16. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad sutarties pakeitimo būtinybė iškilo dėl aplinkybių, kurių atsakovas IVA prie KAM niekaip negalėjo numatyti: pirma, draudimo kompanijos atsisako sudaryti draudimo sutartį su ieškovu Sutartyje nurodytomis sąlygomis (10 % garantinių įsipareigojimų draudimo suma), kurias norima modifikuoti, kad būtų galima įvykdyti; antra, pasikeitus teisiniam reglamentavimui - LR Statybos įstatyme numatant minimalią 5 % garantinių įsipareigojimų draudimo sumą (Sutartis sudalyta 2016 m. liepos 5 d., teisinis reguliavimas pasikeitė jau po Sutarties sudarymo). Be to, toks Sutarties modifikavimas, kurį siūlo ieškovas, iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio bei pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės, taigi, atitinka LR VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nurodytas sąlygas.
17. Atsakovas Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus bus nepagrįstai įsiterpta į įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2019-09-10 sprendimo (sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-12-19 nutartimi atmetus ieškovo apeliacinį skundą), priimto civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 vykdymą ir, nesilaikant CPK nustatytų procesinių taisyklių, nepagrįstai (įvertinus ieškovo ieškinio reikalavimų teisinius pagrindus) bus pakeistas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
18. Atsakovo nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, nes juo siekiama, nesilaikant proceso taisyklių, peržiūrėti (pakeisti) įsiteisėjusį teismo sprendimą, kas nagrinėjamuoju atveju būtų neteisėta.
19. Įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, teismas įpareigojo ieškovą ir kitus jungtinės veiklos partnerius per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti IVA prie Krašto apsaugos ministerijos draudimo bendrovės išduotų galiojantį laidavimo raštų, kuris atitiktų 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. i6S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2-10,2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų. Taigi, teismas įpareigojo pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimą, kuris privalo atitikti viešojo pirkimo sutartyje nustatytus reikalavimus (10.2.2 papunktis: laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos) ir galioti 5 metus nuo statybos užbaigimo).
20. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimo turiniui nustatytas sutarties sąlygas (nustatytą 10 proc. nuo sutarties kainos laidavimo raštu užtikrinamos sumą sumažinti iki 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos be PVM), kas iš esmės reiškia ieškovo siekį peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Toks ieškinys iš esmės yra nepagrįstas ir atmestinas, nes patenkinus tokį ieškinį, būtų nepagrįstai pakeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas patenkinto materialiojo reikalavimo turinys ir sprendimo esmė, tačiau pats teismo sprendimas liktų galioti toks koks yra priimtas, o tokia situacija, vadovaujantis civilinio proceso normomis, negalima.
21. Ieškovas remiasi jungtinės veiklos partnerių susitarimu kaip aplinkybe, kuri įtakoja ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Įsiteisėjusiame Sprendime teismas jau yra pasisakęs, kad šis susitarimas neturi įtakos šalių sudarytos rangos sutarties vykdymui, nes IVA nebuvo 2017-12-15 susitarimo šalimi. Darytina išvada, kad šios faktinės aplinkybės negali būti laikomos priežastimi modifikuoti sutartį.
22. Ieškovo vienas iš pagrindinių viešojo pirkimo sutarties pakeitimo motyvų yra jo teisinio statuso pasikeitimas, t. y. ieškovas tapo restruktūrizuojama įmonė, dėl ko jis negali įvykdyti prievolės dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumento pateikimo. Dėl šių aplinkybių įsiteisėjusio sprendimo 46 punkte teismo yra padaryta pagrįsta išvada, kad restruktūrizavimo procesas nesudaro pagrindo išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, įmonės restruktūrizavimas savaime nesudaro pagrindo keisti iki tol sudarytų sutarčių sąlygas, o įsiteisėjusio Sprendimo 47 punkte nurodyta, kad su tuo susijusios rizikos tenka Rangovui. Darytina išvada, kad šios faktinės aplinkybės negali būti laikomos priežastimi modifikuoti sutartį kaip to prašo ieškovas.
23. Ieškovo ieškinio 12 punkte nurodyti teiginiai dėl užsitęsusio darbų priskirtini jo paties rizikai, nes atsakovo IVA prie KAM nėra jokios kaltės tame, kad ieškovas negalėjo atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos kaip tai numatyta Sutarties Specialiosios dalies 5.2 punkte. Ieškovas pats atsisakė vykdyti darbus, kol nebus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl papildomų darbų. Todėl tai negali būti vertinama kaip priežastis ,dėl kurios turėtų būti keičiama sutartis.
24. Kitas ieškinyje pateikiamas argumentas yra, kad draudimo bendrovės neišduoda laidavimo rašto arba jo kaina yra per didelė. Dėl šių aplinkybių taip pat yra pasisakyta įsiteisėjusio sprendimo 55 punkte.
25. Ieškovas teismo prašo modifikuoti viešojo pirkimo Sutarties 10.2.2. punktą jį pakeičiant.
26. Visų pirma pažymėjo, kad visos Sutarties 10.2 punkte nustatytos sąlygos ieškovui ir kitiems jungtinės veiklos partneriams dar buvo (turėjo būti) žinomos konkurso metu, dėl šių sąlygų nebuvo reiškiami prašymai jas pakeisti, todėl šiuo atveju visos neigiamos pasekmės turėtų tekti ieškovui ir kitiems jungtinės veiklos partneriams.
27. Sutartis sudaryta tuo metu, kai Statybos įstatymas nenumatė reikalavimo dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo privalomumo. Šios nuostatos įsigaliojo tik 2017-01-01, o pirkimas pradėtas ir Sutartis sudaryta 2016 metais.
28. Iš šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotės aiškiai matyti, kad įstatymas nustato minimalų 5 procentų dydžio nuo statinio statybos kainos garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, o iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad net ir esant dabartiniai Statybos įstatyme nustatytai formuluotei, perkančiosios organizacijos turi teisę konkurso dokumentuose nustatyti ir didesnį procentinį dydį nei numatytas Statybos įstatyme.
29. Ieškovas visiškai nepateikia argumentų, kodėl užtikrinimo dydis turi būti skaičiuojamas nuo Sutarties kainos be PVM. Atsakovo nuomone, pagal Sutartį statinio statybos kaina yra lygi Sutarties kainai, o kadangi Sutarties kaina numatyta su PVM, tai visiškai nepagrįstai ieškovas mažina sumą, nuo kurios pagal Sutartį turėtų būti skaičiuojamas procentinis dydis. Be to ir Sutarties bendrosios dalies 10.2 punkte aiškiai nustatyta, kad skaičiuojama nuo Sutarties kainos su PVM. Ir Statybos įstatyme laidavimo dydis nurodomas nuo visos darbų kainos, kas turėtų būti suprantame kaip nuo visos Rangovui mokamos sutartinės kainos (į kurią nagrinėjamuoju atveju pagal sutartį į kainą yra įskaičiuotas ir PVM).
30. Ieškovas nurodo, kad Sutarties sąlygas atsakovas neva galėjo keisti vadovaujantis Viešųjų pirkinių įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. Pažymėjo, kad įstatymas imperatyviai neįpareigoja perkančiųjų organizacijų keisti Sutarties sąlygų, o nagrinėjamuoju atveju tokio pakeitimo būtinybės atsakovas apskritai nematė, nes prie tokio pakeitimo poreikio atsiradimo jokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu neprisidėjo.
31. Nurodė, kad įstatymas draudžia keisti esmines Sutarties sąlygas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamuoju atveju ieškovas galimai prašo pakeisti esmines Sutarties sąlygas. Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir įsiteisėjusio sprendimo 54 punkte teismo išvada, kurioje nurodomas, kad su laidavimo pateikimu susijusios sutarties sąlygos laikytinos esminėmis.
32. Ieškovo siūlomu pakeitimu galimai būtų nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą, galimai būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 p.). Pažymėjo, kad tarp šalių vyko derybos dėl galimybių taikiai išspręsti kilusį ginčą (pakeičiant Sutarties sąlygas), tačiau atsakovas nesutiko keisti Sutarties sąlygų, nes manė, kad tokiu pakeitimu galimai bus pažeistos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo normos. Akcentavo, kad Sutarties bendrosios dalies 10.2 punkto sąlygos yra specialios, jų įvykdymas susijęs su papildomomis piniginėmis lėšomis ir tiekėjo/ų ekonominiu patikimumu (nes jas vertins draudimo bendrovės), todėl galima daryti prielaidą, kad esant kitokioms Sutarties sąlygoms (susijusioms su garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo turiniui taikomoms sąlygomis), pradiniame pirkime dalyvių skaičius galėtų būtų buvęs ir didesnis.?
33. Atsakovas UAB „Baltik sport“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas IVA prie KAM, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 4.7. p., kuriame numatyta, kad: “Užsakovas paskutinį mokėjimą, kurį sudaro ne mažesnė negu 10 (dešimt) procentų nuo Sutarties kainos su PVM suma (jeigu Sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma), Rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada kai Rangovas pateikia Užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą (Sutarties bendrosios dalies 10.2. punktas) ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta (surašomas statybos užbaigimo aktas, pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą ir kt.)“, šiai dienai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu yra sulaikęs 40 554,65 Eur dydžio mokėjimą, kas sudaro tik 2,75 procentų visos Sutarties kainos su PVM. Dėl nurodyto dydžio sumos sulaikymo tarp šalių ginčo nėra, šalys pripažįstą šią faktinę aplinkybę.
34. Šalys siekė sudaryti papildomą susitarimą dėl Sutarties 10.2.2. p. numatyto garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (siekė susitarti dėl 5 % garantinių įsipareigojimų užtikrinimo sumos) pakeitimo, ilgą laiką vedė derybas, susitikinėjo, tačiau derybos nebuvo sėkmingos, kadangi pritrūkdavo ieškovo RUAB „Nodama” bendradarbiavimo.
35. Siekiant įvykdyti Sutartį ir pateikti draudimo bendrovių laidavimo raštą dėl garantinių įsipareigojimų UAB „Baltik sport” kreipėsi į draudimo kompanijas, tačiau draudimo kompanijos atsisakė sudaryti draudimo sutartį Sutartyje nurodytomis sąlygomis: kaip matyti iš pridedamų draudimo kompanijų atsakymų, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė sudaryti draudimo sutartį, ADB „Gjensidige“ savo atsakyme nurodė, kad pasiūlymo neteiks, kadangi draudimo suma (10 %) viršija laidavimo limitus, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2019 02 06 pateikė pasiūlymą dėl 60 % depozito ir 8 500,00 EUR įmokos (tokias neproporcingas ir neadekvačias sąlygas, kad draudimo sutarties nesudarytų joks protingas asmuo), tačiau šiai dienai ir ši kompanija atsisako draudimo sutartį sudaryti.
36. Dėl tos priežasties, kad Sutartį būtų įmanoma realiai įvykdyti, tikslinga modifikuoti Sutarties 10.2.2. punktą, jį pakeičiant taip, kaip nurodo ieškovas. Sutartį modifikavus nurodytu būdu, RUAB „Nodama” atlikti darbai būtų užtikrinti jau IVA prie KAM sulaikyta suma, o dėl UAB „Baltik sport” atliktų darbų draudimo laidavimo rašto dėl atliktų darbų garantinių įsipareigojimų pateikimo kliūčių nebūtų. Tokiu būdu būtų realiai įgyvendinta viešojo pirkimo sutartis. Kitu atveju nėra jokios galimybės gauti tokį draudimo laidavimo raštą dėl RUAB “Nodama” atliktų darbų dalies, už kurią yra atsakingi visi jungtinės veiklos partneriai, todėl toks Sutarties vykdymas yra neįgyvendinimas.
37. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad UAB „Baltik sport“ savo atsiliepime neteisingai pažymi, kad tarp šalių ginčo dėl sulaikytos sumos nėra. RUAB „Nodama“ mano, kad toks, tik jai vienai mokėtinos sumos sulaikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir IVA prie KAM turi pervesti šią sulaikytą sumą įmonei RUAB „Nodama“ kuo skubiau. Šalys tik neginčija faktinės aplinkybės, kad tokia suma šiai dienai yra sulaikyta ir, kad ji turi būti išmokėta įmonei RUAB „Nodama“ už jos atliktus darbus. Visa sulaikyta suma turi būti sumokėta tik įmonei RUAB „Nodama“, o ne kitiems jungtinės veiklos partneriams, nes už jų atliktus darbus IVA prie KAM su jais yra visiškai atsiskaitęs tiesiogiai, todėl RUAB „Nodama“ sulaikyta suma yra sulaikyta nepagrįstai ir todėl RUAB „Nodama“ yra daug blogesnėje situacijoje, nei kiti jungtinės veiklos partneriai.
38. Nepagrįsti IVA prie KAM argumentai, kad tenkinus ieškinį šioje byloje būtų įsiterpta į 2019-09-10 teismo sprendimą. 2019-09-10 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, nėra nurodyta, kad turi būti pateikiamas būtent 10 procentų su PVM dydžio garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raštas. Šiame sprendime yra nurodyta, kad draudimo bendrovės išduotas galiojantis laidavimo raštas turi atitikti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.
39. Ieškovas ieškiniu šioje byloje prašo pakeisti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Bendrosios dalies 10.2.2 punktą, t. y. tą punktą, pagal kurį turi būti pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantis laidavimo raštas, todėl teismui patenkinus ieškovo prašymą ir pakeitus 10.2.2. punktą – Jungtinės veiklos partneriai turės pateikti draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą tokiai sumai, kokia bus 10.2.2. punkto redakcija tuo metu (5 proc. be PVM sumai – ieškovui palankaus sprendimo atveju, 10 proc. su PVM – ieškovui nepalankaus teismo sprendimo atveju).
40. IVA prie KAM argumentai dėl prejudicinių faktų nėra teisingi, nes civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 buvo nagrinėjamas visiškai kitas klausimas - vedančiojo partnerio sutartyje keitimo klausimas, o ne sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sąlygas, keitimo klausimas. Joje nebuvo analizuotas klausimas dėl sutarties sąlygos atitikimo galiojantiems teisės aktams ir dėl tokios nepagrįstai didelės naštos jungtinės veiklos partneriams sumažinimo.
41. Siekiant atkurti teisinių santykių pusiausvyrą, būtina keisti šiuo metu galiojančią sutarties sąlygą tokia, kuri atitiktų galiojantį teisinį reguliavimą ir jungtinės veiklos partneriams nebūtų nepagrįstai apsunkinta sutarties įvykdymo galimybė.
42. Priešingai nei teigia IVA prie KAM, ieškovo teisinio statuso pasikeitimas turi būti vertinamas byloje kaip svarus argumentas analizuojant šioje byloje keliamą sutarties modifikavimo klausimą, nes tai yra objektyvios priežastys, įrodančios pagrįstą ieškovo siekį dėl sutarties modifikavimo. Tinkamam ginčo sprendimui turi būti vertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.
43. Užtikrinimo dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo sutarties kainos be PVM, nes sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis nėra nei atlygis už prekių ,nei atlygis už paslaugų tiekimą, todėl jis nėra laikomas PVM objektu LR PVM įstatymo atžvilgiu.
44. Atsakovas Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas dublike nepateikia jokių reikšmingų argumentų dėl kurių jo ieškinio reikalavimai turėtų būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atsakovas nekeičia savo nuomonės dėl to, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai neteisėti, prieštaraujantys CPK 18 str. bei kitoms CPK normoms, kurios nustato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pagrindus.
45. Visiškai nepagrįsti dubliko argumentai, nes ieškovas ieškiniu prašo pakeisti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimo turiniui nustatytas sutarties sąlygas (sutartyje nustatytą 10 proc. nuo sutarties kainos laidavimo raštu užtikrinamos sumą sumažinti iki 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos be PVM), kas iš esmės reiškia ieškovo siekį peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2019-1). Minėtame sprendime teismas patenkino IVA prie KAM priešieškinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovus pateikti laidavimo raštą, kuris atitiktų 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2-10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, t. y. laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos) ir galioti 5 metus nuo statybos užbaigimo.
46. Atsakovas UAB „Baltik sport“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas neteisingai dublike nurodo, jog 40 554,65 Eur dydžio sulaikyta suma yra sulaikyta ne garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, o tik todėl, kad neva ieškovas ir kiti Jungtinės veiklos partneriai nėra pateikę IVA prie KAM garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo laidavimo rašto iš draudimo bendrovės. Ieškovo teigimu, sulaikyta suma negali tarnauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslams ir turės būti sumokėta įmonei RUAB „Nodama”, kai tik bus pateiktas atitinkamas draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas. Su tokia pozicija nesutiko.
47. Nurodė, kad iš Sutarties sąlygų matyti, jog šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Akivaizdu, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis Nr. 3K-3-486/2011).
48. Aplinkybė, kad ieškovui RUAB „Nodama“ iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, savaime nereiškia, jog atsakovas IVA prie KAM netenka teisės naudotis sutartyje sulygta galimybe sulaikyti atitinkamas sumas garantiniam laikotarpiui. Rangovo bankroto ar restruktūrizavimo iškėlimo atveju iš esmės apsunkinamas rangos sutarties tęstinių įsipareigojimų, tokių kaip kelis metus trunkanti garantinė priežiūra ir kt., vykdymas, kas kelia prielaidą, kad rangovo bankroto atveju gali būti pažeidžiami teisėti užsakovo lūkesčiai, kilę dėl pirminių statybos rangos sutartyje sulygtų sąlygų įgyvendinimo. Akivaizdu, kad rangovas, kuriam iškelta bankroto byla, negalės suteikti garantinės priežiūros paslaugas, todėl užsakovo elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančią pinigų sumą yra pagrįstas sąžiningos verslo praktikos požiūriu.
49. Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos sulaikyti iki tam tikrų subrangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus.
50. Šiai dienai 40 554,65 Eur dydžio suma yra sulaikyta su tikslu garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, jei nebus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas, o kitoks ieškovo šios Sutarties sąlygos aiškinimas prieštarauja tiek šalių susitarimui, sutarties tikslui, nurodytai kasacinio teismo praktikai bei įprastai verslo praktikai ir sveikai logikai.
51. Atsakovas UAB „Baltik sport“ sutiko su ieškovo dublike pateiktu argumentu, jog nepagrįsti IVA prie KAM argumentai, kad tenkinus ieškinį šioje byloje būtų įsiterpta į 2019-09-10 teismo sprendimą. 2019-09-10 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, nėra nurodyta, kad turi būti pateikiamas būtent 10 procentų su PVM dydžio garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raštas. Šiame sprendime yra nurodyta, kad draudimo bendrovės išduotas galiojantis laidavimo raštas, turi atitikti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.
52. Atsakovas UAB „Baltik sport” yra įsitikinęs, kad Sutarties sąlyga turėtų būti modifikuojama, kadangi kitu atveju jos įvykdymas šalims yra nei teisiškai, nei praktiškai neįgyvendinamas.
Ieškinys atmestinas.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir IVA prie KAM) 2016-04-28 centrinės viešųjų pirkimų sistemos priemonėmis paskelbė pirkimą „Sporto paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos darbai“, pirkimo Nr. 274924. Ieškovas RUAB „Nodama“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik sport” pateikė pirkime pasiūlymą.
54. Jungtinės veiklos partnerių pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir 2016-07-05 jungtinės veiklos partneriai su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 16S-23(5.6), pagal kurią jungtinės veiklos partneriai įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, atlikti sporto paskirties inžinerinio statinio (sporto aikštyno) (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nurodytą kainą – 1 358 795,96 Eur (įskaitant PVM).
55. Sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punktu šalys susitarė, kad rangovas (t. y. jungtinės veiklos partneriai) įsipareigoja pateikti užsakovui (t. y. atsakovui) draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys, (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Laidavimo raštas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo Užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos). Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM.
56. Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.7. p., užsakovas paskutinį mokėjimą, kurį sudaro ne mažesnė negu 10 (dešimt) procentų nuo Sutarties kainos su PVM suma (jeigu Sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma), Rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada kai Rangovas pateikia Užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą (Sutarties bendrosios dalies 10.2. punktas) ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta (surašomas statybos užbaigimo aktas, pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą ir kt.).
57. Panevėžio apygardos teismo 2018-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-755/2018 ieškovei UAB „Nodama“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-03-27.
58. 2018-06-15 šalys sudarė Susitarimą Nr. 16S-28 (5.6) prie 2016-07-05 Statybų rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6), kuriuo susitarė sutarties kainą padidinti iki 1 476 139,78 Eur.
59. 2018-11-06 buvo išduotas sporto aikštyno, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo aktas.
60. 2018-12-04 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą ir paprašė ieškovo pateikti sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkto reikalavimus atitinkantį laidavimo raštą, kuriuo būtų užtikrintas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.
61. 2018-12-06 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad ieškovas kreipėsi į visas draudimo bendroves, tačiau jos atsisakė išduoti pateikti sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkto reikalavimus atitinkantį laidavimo raštą, kadangi ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla; prašė atsakovo atsiskaityti su juo visiškai pagal sutartį; pasiūlė pervesti atsakovui 5 000 Eur sumą į depozitinę sąskaitą, kaip garantuojančią ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą; prašė darbams, kuriuos atliko kiti jungtinės veiklos partneriai, laidavimo raštų reikalauti būtent iš jų.
62. 2019-01-16 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad nesutinka su ieškovo 2018-12-06 pateiktais pasiūlymais; nurodė, kad sutartis nenumato galimybės šalims pakeisti sutarties sąlygas, susijusias su rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimu.
63. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020-03-03 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020 nutraukta ieškovo restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla.
64. Panevėžio apygardos teismo 2020-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020 ieškovas pripažintas likviduojamu dėl bankroto.
III. Teismo argumentai ir išvados
65. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punktu šalys susitarė, kad rangovas (t. y. jungtinės veiklos partneriai) įsipareigoja pateikti užsakovui (t. y. atsakovui IVA prie KAM) draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys, (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Laidavimo raštas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo Užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos). Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM.
66. Byloje yra kilęs ginčas dėl tarp šalių sudarytos pirkimo sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punkto modifikavimo, taigi dėl teisinių santykių, kurie atsirado sutarties vykdymo etape. Ieškovo manymu, pirkimo sutartis turi būti pakeista, jungtinės veiklos partnerių pateiktino laidavimo rašto sumą sumažinant nuo 10 proc. (skaičiuojant nuo sutarties kainos) iki 5 proc.
Dėl pirkimo sąlygų keitimo galimybės
67. Ieškovo teigimu, pirkimo sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punkto pakeitimas ieškovo nurodytu būdu turi būti atliktas, dėl to, kad sutarties pakeitimo būtinybė atsirado: 1) pasikeitus ieškovo teisiniam statusui jam tapus restruktūrizuojamu, dėl ko sumažėjo galimybės gauti pirkimo sutartyje nurodyto dydžio laidavimo raštą; 2) pasikeitė teisinis reglamentavimas - Statybos įstatyme įtvirtinta minimali garantinių įsipareigojimų suma sumažinta iki 5 proc. sutarties vertės.
68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
69. Pirkimo sutartis, kaip šalių teises ir pareigas nustatantis susitarimas, sudarytas atlikus ypatingą – viešojo pirkimo – procedūrą, įprastu atveju neturėtų būti keičiama. Vis dėlto, esant tam tikroms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, pirkimo sutartis, jei toks keitimas nėra esminis, gali būti keičiama, tačiau tokios situacijos laikytinos išimtinėmis. Pirkimo sutarties keitimas turi būti tinkamai pagrįstas išimtinėmis aplinkybėmis bei atitikti įstatymų reikalavimus.
70. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką). Viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio saisto ne tik šios sutarties kontrahentus (atitinkamą perkančiąją organizaciją ir ūkio subjektą ar jų grupę), nes tokių sutarčių pakeitimo teisėtumas, inter alia, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūras ir trečiųjų asmenų ne sutarties šalių interesų užtikrinimo atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 45 punktą).
71. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti ribojami pirkimo sutarties keitimui. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nurodomi kaip esminiai ir draudžiami sutarčių pakeitimo atvejai (pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties bendrasis pobūdis; pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (1 p.); dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (2 p.); dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis (3 p.); kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys (4 p.)).
72. Aptartame straipsnyje taip pat atskirai apibrėžiamos konkrečios viešojo pirkimo sutarčių keitimo leistinos situacijos, kurios kvalifikuotinos (preziumuojamos) kaip teisėtos, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
73. Ieškovas, grįsdamas pirkimo sutarties keitimo teisėtumą, remiasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
74. Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo sutarties keitimo galimybė buvo numatyta pirkimo sutarties bendrosios dalies 17.1 punkte, pagal kurį sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Remiantis nurodyta sutarties sąlyga, šalys pirkimo sutartyje taip pat apribojo sutarties keitimo galimybę, sulygdamos, kad sutarties keitimas galimas tik tokiu atveju, jei nepažeidžiami VPĮ principai ir reikalavimai.
Dėl ieškovo siūlomo sutarties keitimo kvalifikavimo esminiu
75. Byloje šalys nesutaria dėl sutarties sąlygos, nustatančios sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, keitimo teisėtumo, ieškovui teigiant, kad tokia sutarties sąlyga gali būti keičiama, tuo tarpu atsakovui IVA prie KAM dėl to nesutinkant.
76. VPĮ 87 straipsnyje apibrėžtas pirkimo sutarties turinys, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtintas sutarties įvykdymo užtikrinimas (VPĮ 87 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus tai, jog sutarties sąlyga dėl jos įvykdymo užtikrinimo yra privaloma pagal įstatymą, darytina išvada, kad ji laikytina reikšminga pirkimo sutarties dalimi. Tokios sąlygos reikšmingumą patvirtina ir kitos VPĮ nuostatos.
77. Vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 3 dalimi, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Nurodyta teisės norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią sudarant sutartį negali būti keičiamos laimėjusio pasiūlymo sąnaudos, t. y. negali būti nei sumažinamos, nei padidinamos ieškovo pasiūlymu prisiimtos sutarties vykdymo (įskaitant sutartyje nurodytų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą) sąnaudos. Ši teisės norma patvirtina išvadą, kad sutarties sąlyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo turi didelę reikšmę sutarties šalims.
78. Teismo vertinimu, aptarta taisyklė, sutarties sudarymo metu draudžianti keisti sutarties sąlygas, susijusias su tiekėjo prisiimtomis sutarties vykdymo sąnaudomis, taikytina ir sprendžiant sutarties keitimo klausimą sutarties vykdymo etape, kadangi ja detalizuojami visą viešųjų pirkimų procesą (įskaitant sutarties vykdymo etapą) reglamentuojantys lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
79. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011).
80. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas pasiūlymą, sutiko su atsakovo IVA prie KAM nustatytomis pirkimo sąlygomis, kurio dalimi buvo ir pirkimo sutarties (kurioje įtvirtintas reikalavimas laimėjusiam pirkimą tiekėjui ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo užsakovui dienos pateikti atsakovui IVA prie KAM laidavimo raštą, kurio užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM) projektas. Taigi, ieškovas, teikdamas pasiūlymą prisiėmė ir sąnaudas, kurias patirs vykdydamas sutarties 10.2.1 punkto reikalavimus. Tuo tarpu keičiant pirkimo sutarties sąlygas ieškovo nurodytu būdu, kai ieškovui sumažinamos sutarties vykdymo sąnaudos, pažeidžiamos VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos ir atitinkamai viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškimo principai (VPĮ 17 str. 1 d.). Pažymėtina, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti šiuos principus pažeidžiančius veiksmus neteisėtais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
81. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (ratione materia (materialusis) kriterijus), inter alia, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį (ratione temporis (atsižvelgiant į laiką) kriterijus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2017 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
82. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
83. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimo sutarties sąlyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo nėra tik formali sąlyga, nesukelianti reikšmingų teisinių pasekmių perkančiajai organizacijai ir/ar tiekėjui. Tokia sąlyga sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai teisiškai užsitikrinti, kad įsigyjamas pirkimo objektas garantiniu laikotarpiu atitiks pirkimo sutartyje nurodytas savybes, taigi šiuo laikotarpiu jį bus galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Tai atitinka tiek perkančiosios organizacijas pirkimu siekiamą tikslą – įsigyti kokybišką, jos poreikius atitinkantį pirkimo objektą, tiek viešąjį interesą – sumažinama rizika, kam įsigytam pirkimo objektui garantiniu laikotarpiu bus reikalingi papildomi viešieji finansai.
84. Teismo vertinimu, pirkimo sutarties sąlyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo sumos negali būti vertinama kaip neesminė, kadangi ji turi tiesioginę įtaką pagrindinio perkančiosios organizacijos intereso (įsigyti pirkimo objektą, kuris bus tinkamas naudoti garantiniu laikotarpiu) įgyvendinimui.
85. Atsakovas IVA prie KAM pirkimo sąlygų 10.2.1. punkte nustatė garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dydį, atsakovo manymu, tinkamai užtikrinančiu, jog pirkimo objektu galės būti tinkamai naudojamasi garantiniu laikotarpiu. Tuo tarpu ieškovas tik deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad sumažinus garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dydį IVA prie KAM interesai nenukentės (CPK 178 str.).
86. Vertinant ar aptarta sutarties sąlyga garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dydį laikytina esmine, kuri negali būti keičiama, atsižvelgtina ir į VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1-2 punktus, pagal kuriuos pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (1 p.); dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (2 d.).
87. Kasacinis teismas, aptardamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymą, yra išaiškinęs, kad potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure, o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą; kai sąlygos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37–39 punktus).
88. Nagrinėjamu atveju, pakeitus sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punkto sąlygą tokiu būdu, kad tiekėjo garantinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančio laidavimo rašto suma sumažinama nuo 10 proc. (skaičiuojant nuo sutarties kainos) iki 5 proc., būtų atitinkamai sumažinta ieškovo patiriamų sąnaudų vykdant sutartį suma, kuri galėjo būti apskaičiuota tiekėjų remiantis kartu su pirkimo sąlygomis pateiktomis pirkimo sąlygomis. Taigi, kartu su pirkimo sąlygomis buvus paskelbtam tokiam pirkimo sutarties projektui, pagal kurį tiekėjas turi pateikti laidavimo raštą, kurio dydis sudaro ne 10 proc., tačiau 5 proc. pirkimo sutarties kainos, toks pakeitimas galėjo pritraukti pirkime dalyvauti ir kitų tiekėjų, kurie jame nedalyvavo dėl finansinių galimybių įvykdyti tokį sutarties reikalavimą trūkumo.
89. Be to, teismo vertinimu, atlikus ieškovo prašomą sutarties pakeitimą, šio pakeitimo sąlygota ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieškovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, kadangi pagal galiojančią pirkimo sutartį ieškovas būtų patyręs daugiau sąnaudų dvigubai didesnės vertės laidavimo raštui gauti. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovo bei atsakovo UAB „Baltik sport“ procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad sumažinus laidavimo rašto sumos dydį ieškovo siūlomu būdu, tokio laidavimo rašto įsigijimo sąnaudos ženkliai sumažėtų.
90. Nustačius aukščiau aptartas aplinkybes, kad sutarties sąlyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo turi didelę reikšmę sutarties šalims, jos pakeitimas pažeistų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, ieškovo siūlomas pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu, kuris draudžiamas pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 89 straipsnio 4 dalį, todėl reikalavimas atlikti tokį pirkimo sutarties pakeitimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų sutarties keitimo pagrįstumo ir teisėtumo aspektų
91. Paminėtina, kad ieškovo prašomas sutarties pakeitimas negalėtų būti atliekamas ir pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi aptartas punktas taikomas tokiu atveju, kai sutarties pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
92. Pažymėtina, kad aptarta teisės norma taikytina perkančiosios organizacijos atžvilgiu, t. y. kai perkančioji organizacija, o ne tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, negalėjo protingai numatyti tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Šiuo atveju ieškovas įrodinėja, kad ne perkančioji organizacija, tačiau ieškovas negalėjo numatyti atitinkamų aplinkybių. Aplinkybės, susijusios su ieškovo galimybėmis numatyti tam tikrą ateityje galinčią įvykti situaciją, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klausimą.
93. Vis dėlto, vertinant ar ieškovas galėjo numatyti aplinkybes, kad jam nebus galimybių gauti pirkimo sutartyje nurodytos vertės laidavimo rašto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, veikdamas kartu su jungtinės veiklos partneriais, pirkimo sutartį sudarė 2016-07-05. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-755/2018 konstatuota, kad UAB „Nodama“ su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė nuo 2016 m.; nuo 2016 metų UAB „Nodama“ dirbo nuostolingai (CPK 182 str. 1 p.). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo 2016 m. UAB „Nodama“ finansinė padėtis buvo nestabili, finansiniai rodikliai rodė įmonės finansinių galimybių sumažėjimą, prastėjančią finansinę padėtį, dėl ko pripažintina, kad UAB „Nodama“ pirkimo sutarties sudarymo momentu (2016-07-15) turėjo ir galėjo pagrįstai manyti, kad jos padėtis gali dar pablogėti, dėl ko ji susidurs su sunkumais vykdant savo finansinius įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo sutarties. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirkimo sutarties sudarymo metu ieškovas, kaip protinga ir apdairi pirkimo sutarties šalis, galėjo numatyti galimybę, jog dėl jos finansinės padėties neigiamų pokyčių ženkliai sumažės ar išnyks galimybė gauti pirkimo sutartyje nurodytos vertės laidavimo raštą. Pažymėtina ir tai, kad restruktūrizavimo procesas nėra įstatyme įtvirtintas atvejis, kuris savaime sudaro pagrindą keisti viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygas.
94. Taip pat atmestinas ieškovo argumentas dėl sutarties keitimo būtinybės atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo metu pasikeitė teisinis reglamentavimas - Statybos įstatyme įtvirtinta minimali garantinių įsipareigojimų suma sumažinta iki 5 proc. sutarties vertės. Teismas pažymi, kad pirkimo sutartyje buvo įtvirtinta 10 proc. sutarties vertės garantinių įsipareigojimų suma. Tokios aplinkybės dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo vertės buvo ieškovui žinomos atsakovui paskelbus pirkimo sąlygas, kurių dalimi buvo ir pirkimo sutarties projektas. Sudarydamas pirkimo sutartį ieškovas su tokia sąlyga sutiko, jos neginčijo, dėl ko turėjo pagrįstai tikėtis, kad tokia sąlyga bus taikoma jo atžvilgiu visu sutarties galiojimo terminu. Pirkimo sutartyje nebuvo įtvirtinta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas priklauso nuo tam tikrų Statybos įstatymo nuostatų ir pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms bus pakeistos ir atitinkamos pirkimo sutarties sąlygos dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės. Teismo vertinimu, sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad Statybos įstatyme įtvirtinta minimali garantinių įsipareigojimų suma bus sumažinta, ar kad toks įstatymo pakeitimas įtakos pirkimo sutarties sąlygas.
95. Dėl kitų šalių argumentų, kaip nekeičiančių sprendime padarytų išvadų dėl ieškinio nepagrįstumo, teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
96. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
97. Ieškinį atsakovo IVA prie KAM atžvilgiu atmetus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
98. Atsakovas UAB „Baltik sport“ pareiškė reikalavimą priteisti jo naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius 3 037,10 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą šioje civilinėje byloje.
99. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas visiškai, o atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad ieškovo buvo įtrauktas į bylą atsakovu, teikė argumentus, kuriais iš dalies nesutiko su atitinkamais ieškinyje nurodytais teiginiais, iš ieškovo atsakovo UAB „Baltik sport“ naudai priteistinos 3 037,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios proporcingos bylos apimčiai, atsakovo atliktų procesinių veiksmų kiekiui, bylos sudėtingumui, patirtoms darbo laiko sąnaudoms, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatų ir advokatų padėjėjų darbo užmokesčio įtvirtintus kriterijus.
100. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atžvilgiu yra užvesta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-282-755/2020) ir Panevėžio apygardos teismo 2020-11-04 nutartimi ieškovas pripažintas likviduojamu dėl bankroto, šioje civilinėje byloje iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš ieškovo administravimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Nodama“, j. a. k. 164819885, 3 037,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Baltik sport“, j. a. k. 300589893. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš BUAB „Nodama“ administravimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Inga Staknienė