Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-305-174/2015
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00014-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 301 str. nuostatas, 886 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, ir
n u s t a t ė :
2014 m. gruodžio 30 d. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 22 d., apie 02.55 val., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 24,90 kilometre, Kauno r., vairuodama automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė miško žymėjimo stulpelį, jį pavertė ir apgadino miško paklotę, tokiais veiksmais padarydama turtinę žalą, ir iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127 ir 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. nutarimu S. M. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jai pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 301 str. nuostatas, – 868 eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantė nurodo, jog savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo ji pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau, S. M. nuomone, teismas paskyrė jai per griežtą ir neadekvačią padarytiems pažeidimams nuobaudą. S. M. nurodo, kad dėl įvykio ji buvo išsigandusi ir patyrė šoką, kai automobilis nuvažiavo nuo kelio, todėl realiai ir objektyviai, esant nepašviestai teritorijai, nebuvo galimybių nustatyti, ar yra padaryta kokia žala ar ne, juolab kad ir policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į eismo įvykio vietą, negalėjo nustatyti, ar yra padaryta žala, ar ne. Apeliantė pažymi, kad fotonuotraukose užfiksuotas jai priklausantis automobilis buvo paliktas eismo įvykio vietoje, nes automobilis užstrigo ir niekur važiuoti negalėjo. Kadangi ji išsigando būdama viena miško teritorijoje ir pasimetė šioje situacijoje, todėl labai apgailestauja dėl šio įvykio, nuoširdžiai gailisi, nes tinkamai neįvertino esamos situacijos. Atsižvelgdama į tai, S. M. prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, ši jai yra būtina, kadangi jos darbo vieta yra Klaipėdos mieste, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir į darbą gali nuvykti tik nuosavu transportu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. teigia, kad teismas jai paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą – bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, kurią prašo sušvelninti, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad po to, kai jos vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, ji patyrė šoką, dėl to tinkamai nesugebėjo įvertinti situacijos, t. y., esant neapšviestai teritorijai, objektyviai nebuvo galimybės nustatyti, ar buvo padaryta žala, ir ji, bijodama likti viena pamiškėje, iš įvykio vietos išvažiavo. Apeliantės S. M. nuomone, šios aplinkybės yra pagrindas neatimti teisės vairuoti transporto priemones, ši jai būtina nuvažiuoti į darbą ir grįžti iš jo į namus.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Klaipėdos rajono apylinkės teismas S. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą taikė ATPK 301 str. nuostatas ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Skirdamas nuobaudą S. M., teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinius administracinius teisės pažeidimus, į jos nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į tai, kad nėra nustatytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kita vertus, teismas įvertino tai, kad ji tarnauja (duomenys neskelbtini), augina nepilnametį vaiką, padaryta žala yra nedidelė. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti S. M. ATPK 301 str. nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirti minimalią baudą, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskirti minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Toks apylinkės teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisingas.
Nors, apeliantės nuomone, jai paskirta nuobauda yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui, tačiau su tokiais S. M. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.
Nors S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesuvaldžiusi automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio dėl patirto šoko ji nesuprato, į ką atsitrenkė, juolab, kad esant nepašviestai teritorijai, nebuvo galimybių nustatyti, ar yra padaryta kokia nors žala, o apklausiama teisme nurodė, kad nesulaukusi pagalbos nei kelyje, nei skambindama pagalbos telefonu, nuėjo pėsčiomis į už 2 km esančią sodybą, tačiau, priešingai nei apklausiama teisme teigė J. M., iš jos pačios teismui pateiktos pokalbių išklotinės matyti, kad po įvykio ji nei Bendrajam pagalbos centrui, nei policijai neskambino ir apie įvykį nepranešė, o į policiją kreipėsi tik tada, kai grįžusi ryte prie automobilio jo neberado. Tai patvirtina, jog S. M. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos nepranešusi apie tai policijai. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog S. M. suprasdama ir žinodama, kad padarė eismo įvykio metu turtinę žalą, tamsiu paros metu, nesant įvykio vietoje nukentėjusiųjų, sąmoningai siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešusi policijai.
Iš bylos duomenų visumos matyti, kad S. M. administracine tvarka ne kartą bausta už įvairius tyčinius KET pažeidimus ir turi galiojančią nuobaudą, nes pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tai sunkina pažeidėjos atsakomybę. Tuo tarpu jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad dėl eismo įvykio padaryta žala nedidelė. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tai, kad S. M. tarnauja (duomenys neskelbtini), augina nepilnametį vaiką. Todėl apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs ir S. M. asmenybę bei ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad S. M. yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas, paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminui. Toks teismo sprendimas atitinka formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015), todėl dar labiau švelninti pažeidėjai nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą dar labiau sumažinti, atsižvelgiant į S. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad automobiliu ji naudojasi vykdama į darbą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad teismų praktikoje toks asmens poreikis savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Nors nubaustajai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones vykstant į darbą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktai S. M. paskyrė tinkamą nuobaudą, kuri atitinka jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams, tad dar labiau švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teismas neturi teisinio pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti S. M. apeliacinį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė