Civilinė byla Nr. e2-1276-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16875-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Calenberg“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Calenberg“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Margus“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Calenberg“ ieškinį atsakovei UAB „Margus“ dėl skolos priteisimo patvirtinta šalių 2020 m. sausio 7 d. sudaryta taikos sutartis.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, kad gavo tik pirmąjį mokėjimą pagal patvirtintą grafiką – 5 000 Eur. Kiti mokėjimai pradelsti ir negauti. Visa nesumokėta suma – 39 612,63 Eur.
3. Atsakovė prašė vykdomojo rašto neišduoti. Nurodė, kad dėl Covid-19 pandemijos susidariusi situacija priskirtina prie nenugalimos jėgos sąlygų, kurių UAB „Margus“ negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti metų pradžioje, kai sudarė taikos sutartį, todėl teismas turėtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio nuostatas ir leisti pratęsti sutarties vykdymą. Atsakovės teigimu, švelnėjant karantino sąlygoms, gyvenimui ir darbui po truputį grįžtant į įprastas sąlygas, palaipsniui atsinaujina įmonės veikla ir karantino metu sustabdyti projektai. UAB „Margus“ planuoja nuo 2020 m. liepos 1 d. atnaujinti darbus buvusiuose objektuose, dalyvauja stambiuose UAB „Mitnija“ ir UAB „Naresta“ vykdomų projektų konkursuose ir artimiausiu metu, pasirašiusi darbų sutartis, planuoja toliau vykdyti mokestinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 39 612,63 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Margus“.
5. Teismas nurodė, kad, nagrinėdamas ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar atsakovas tinkamai vykdo teismo patvirtintą taikos sutarties sąlygas. Įstatymas nenumato galimybės keisti teismui sutarties sąlygas ar atidėti jų vykdymą, todėl atsakovės nurodyti argumentai negali būti pagrindas neišduoti vykdomojo rašto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Margus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, pripažinti, kad UAB „Margus“ sutarties nevykdo dėl susidariusių nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų, ir pratęsti sutarties vykdymą leidžiant ją vykdyti 2020 m. sausio 10 d. nutartyje numatytomis sąlygomis nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas; jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad yra procesinių kliūčių priimti tokį sprendimą – grąžinti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes ir savo sprendimo nemotyvavo, lyg tai būtų eilinis taikos sutarties nevykdymas.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė, siekiant išklausyti atsakovės argumentus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti paskirtas teismo posėdis, kurio metu atsakovei būtų suteikta teisė pasisakyti ir įrodyti, kad šioje situacijoje yra pagrindas pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką.
6.3. Taikos sutartis yra kaip ir visos kitos sutartys, ir jos vykdymas gali būti lemiamas aplinkybių, nepriklausančių nuo šalies valios.
6.4. Atsakovė pateko į juridinių asmenų, kuriems, be pateikto prašymo, taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, grupę, t. y. valstybė be jokių papildomų diskusijų ir įrodymų pripažino, kad atsakovės veikla yra tiek paveikta pandemijos, kad jai taikė visas valstybės pagalbos priemones, kurios bus tęsiamos net ir pasibaigus karantinui.
6.5. Atsakovė nevengia sutarties vykdymo, tiesiog mano, kad, esant susidariusiai situacijai, prioritetas turėtų būti teikiamas būtent sutarties išsaugojimui, mokėjimų atkūrimui, o ne kraštutinėms priemonės, tokioms kaip vykdomojo rašto išdavimas visai sumai, kas vestų prie neabejotino atsakovės bankroto.
6.6. Vykdomojo rašto išdavimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus (sutarties išsaugojimo) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.
6.7. Atsakovė pasibaigus karantinui atnaujina savo veiklą ir per porą mėnesių planuoja sugrįžti prie buvusių darbų apimčių ir galės mokėti taikos sutartyje numatytas sumas sutartyje numatytais terminais, tik su 5 mėnesių vėlavimu.
7. Ieškovė UAB „Calenberg“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. CK 6.212 straipsnis taikomas sutarties vykdymui ir nesietinas su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu.
7.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė pranešė ieškovei apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą, kaip to reikalaujama pagal CK 6.212 straipsnio 3 dalį. Tai rodo, kad atsakovė rimtai ir nevertina, kad jos įsipareigojimų vykdymą sutrukdė nenugalima jėga.
7.3. Su skundu nėra pateikta jokių trečiųjų asmenų duomenų (prekybos, pramonės ir amatų rūmų ar pan. pažymų), kad būtent atsakovei taikomos nenugalimos jėgos aplinkybės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
12. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
13. Pagal teismų praktiką teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
14. Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015 ir kt.). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad ji nevykdė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų (atliko tik vieną mokėjimą pagal taikos sutarties sąlygas), tačiau nurodo, kad dėl Covid-19 pandemijos, įvesto karantino ir sustabdytos bendrovės veiklos negali vykdyti įsipareigojimų, prašo pratęsti taikos sutarties vykdymą leidžiant ją vykdyti nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai ir atskirajame skunde suformuluotas prašymas pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą nėra pagrindas naikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Kaip minėta, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo faktą, pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, o apeliantės nurodytus argumentus vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės.
17. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad, remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, vykdomojo rašto išdavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas teismo posėdyje, kuriame apeliantei būtų suteikta teisė pasisakyti ir įrodyti, kad yra pagrindas pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant ieškovės prašymą pirmosios instancijos teisme apeliantė dėl jo buvo pateikusi atsiliepimą. Apeliantė neįrodinėja, kad pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir dėl to objektyviai buvo būtinas teismo posėdžio rengimas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, teismui išsprendus ieškovės prašymą rašytinio proceso tvarka, civilinio proceso teisės normos nebuvo pažeistos. Be to, kaip jau minėta, apeliantė netinkamai aiškina CPK numatytą galimybę teismui pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką siedama tai su taikos sutartyje numatytų skolos grąžinimo terminų pakeitimu. Todėl apeliantės pozicijos pristatymas teismo posėdyje bet kuriuo atveju nebūtų galėjęs lemti kitokio vykdomojo rašto išdavimo klausimo išnagrinėjimo rezultato.
18. Konstatavus, kad apeliantės prašymas dėl taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo pagal civilinio proceso teisės normas negali būti tenkinamas, apeliantės argumentų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo vertinimas tampa teisiškai nereikšmingas.
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė