Civilinė byla Nr. 2A-136-450/2013

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00619-2012-9                                                                   

 Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 35.3.6.; 36.1.; 121.21.(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

 

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ramunė“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ ir atsakovo LUAB „Sangreta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Ramunė“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ ieškinį atsakovui LUAB „Sangreta“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas nurodė, kad teismo 2000-03-06 sprendimu jam iš atsakovo priteista 102901,00 Lt. Vykdant šį teismo sprendimą, pardavus atsakovo patalpas, ieškovui 2000-08-08 paskirta 73170,90 Lt. Vykdomojo rašto dublikato pagrindu buvo vykdomas likusios 29730,10 Lt sumos išieškojimas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius piniginės prievolės, atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2000-05-02 privalo mokėti ieškovui teisės aktuose numatyto dydžio delspinigius ir palūkanas. Atsakovas turi sumokėti 3 procentų dydžio metinius 1633,90 Lt delspinigius iki 2001-07-01 pagal 1964 m. CK 263 str.: 837,30 Lt nuo pradinės 102 901,00 Lt skolos bei 796,60 Lt nuo 29 730,10 Lt skolos. Atsakovas turi mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2001-07-01 pagal CK 6.210 str. 2 d. ir 6.261 str., kurių dydis ieškinio padavimo dienai sudaro 18 942,55 Lt. Bendra delspinigių ir palūkanų suma sudaro 20 576,45 Lt. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo LUAB „Sangreta“ 1633,90 Lt delspinigių, 18942,55 Lt palūkanų, metinių 6 procentų dydžio palūkanų nuo 29730,10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo 2000-03-06 sprendimo civilinėje byloje Nr.2(3)-351/2000 įvykdymo.      

           Atsakovas LUAB „Sangreta“ teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Reikalavimui, kilusiam iš 1994-10-18 perdavimo-priėmimo akto, yra taikomas 10 m. senaties terminas. Senaties terminas dėl įsipareigojimo sumokėti įsiskolinimą baigėsi 2004-12-31. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. UAB „Sangreta“ įsipareigojo sumokėti įsiskolinimą iki 1994-12-31, ieškinį dėl palūkanų priteisimo ieškovas pateikė teismui 2012-02-09, praėjus 17 metų. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

                     

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BUAB „Ramunė“ 9032,16 Lt palūkanų iš atsakovo LUAB „Sangreta“, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad administratoriaus įgaliotas asmuo 2011-02-09 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomojo rašto dublikatą, remiantis teismo 2000-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(3)-351/2000. Vykdomojo rašto dublikatas išduotas 2011-02-22. Pagal išduotą vykdomojo rašto dublikatą buvo vykdomas likusios 29730,10 Lt skolos dalies išieškojimas. Antstolio V.Milevičiaus 2012-03-02 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas teismui, kaip visiškai įvykdytas. UAB „Sangreta“ nuo 2000-12-19 yra likviduojama. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-03-06 sprendimas, įsiteisėjęs 2000-05-02, dėl 102901,00 Lt išieškojimo iš UAB „Sangreta“ visiškai įvykdytas: 2000-08-08 išieškota 73170,90 Lt, 2012-03-02 išieškota 29730,10 Lt. Teismo 2000-03-06 sprendimu iš UAB „Sangreta“ priteistos sumos didesnė dalis išieškota iš skolininko po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Likusi 29730,10 Lt dalis išieškota po vykdomojo rašto dublikato 2011-02-22 išdavimo. Negalima nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis prarastas 2000-05-11 išduotas vykdomasis raštas. Nėra žinoma, ar vykdomasis raštas po 2000-08-08 dalinio įvykdymo buvo grąžintas išieškotojui UAB „Ramunė“. Ieškovo BUAB „Ramunė“ administratoriaus 2011-02-09 prašyme išduoti vykdomojo rašto dublikatą nurodyta aplinkybė, kad vykdomojo rašto originalas nerastas tarp įmonės dokumentų, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia, kad vykdomasis raštas nebuvo grąžintas išieškotojui po dalinio įvykdymo. Jeigu vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui, nėra aišku, dėl kokių priežasčių išieškotojas itin ilgą laiką (nuo dalinio įvykdymo (2000-08-08) iki prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo (2011-02-09) praėjo 10 m. ir 6 mėn.) nebuvo teikiamas vykdymui. Į bylą nepateikta įrodymų, kad išieškotojas domėjosi vykdymo veiksmais, domėjosi išieškojimu ir jo siekė, jeigu vykdomasis raštas nebuvo grąžintas išieškotojui po dalinio įvykdymo 2000-08-08. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovas BUAB „Ramunė“ tinkamai vykdė savo, kaip išieškotojo, teises bei pareigas teismo 2000-03-06 sprendimo vykdymo metu, kad sąžiningai nuo 2000-08-08 siekė teismo sprendimo įvykdymo. Į šias aplinkybes atsižvelgė teismas nagrinėjant ginčą, kadangi visiškas teismo 2000-03-06 sprendimo pavėluotas įvykdymas negali sudaryti ieškovui pagrindą nepagrįstam praturtėjimui. Nesant duomenų apie tikrąsias teismo 2000-03-06 sprendimo dalies nevykdymo nuo 2000-08-08 iki 2011-02-09 priežastis, apie vykdomojo rašto praradimo aplinkybes, laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 576,45 Lt palūkanų už nesumokėtą 29 730,10 Lt skolos dalį. Vertinta aplinkybė, kad atsakovas nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos ir nuo 2000 m. yra likviduojamas. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams skaičiuotinas nuo 1994 m. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p. procesas pagal ieškovo ieškinį negalėjo būti pradėtas. Pagrįstai atsakovas pažymi, kad reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 str. 9 d.). Metinės 6 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 29730,10 Lt sumos, už 5 metus sudaro 8919,00 Lt (29730,10 : 100 x 6 x 5). Už laikotarpį nuo 2012-02-09 (kreipimosi į teismą diena) iki 2012-03-02 (įvykdymo diena), t.y. už 23 dienas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 113,16 Lt palūkanų (1783,80 : 362 x 23). Ieškovui iš atsakovo priteisiama iš viso 9032,16 Lt palūkanų, tokiu būdu atlyginant ieškovui minimalius nuostolius, patirtus dėl atsakovo iki 2012-03-02 neįvykdytos teismo 2000-03-06 sprendimo 29730,10 Lt dalies.  

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

                 Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Ramunė“ prašė apeliacinės instancijos teismo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą, tenkinant ieškinį pilnai, t.y. priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 1633,90 Lt delspinigių, 18.942,55 Lt palūkanų ir 113,16 Lt palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.23-351/2000 įvykdymo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

                1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos. Teismas, sprendime aptardamas atsakovo prašytos taikyti ieškinio senaties klausimus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nesutiktina, kad ieškovas turėjo įrodinėti aplinkybę, jog vykdomasis raštas po dalinio įvykdymo nebuvo jam grąžintas ir ieškinio senaties eiga neprasidėjo, o atvirkščiai - atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį, turėjo nurodyti aplinkybes, sietinas su ieškinio senaties termino eigos pradžia, bei įrodyti šių aplinkybių buvimą. Nors sprendime pažymima, kad teismas nesutinka su atsakovo nepagrįstais argumentais, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams skaičiuotinas nuo 1994 m., tačiau po to sprendime remiamasi prielaida, kad vis tik kažkada ieškinio senaties eiga galėjo prasidėti ir palūkanos už pavėluotą atsiskaitymą pagal vykdomąjį raštą priteistos tik už paskutinius penkerius metus iki ieškinio dėl palūkanų priteisimo padavimo. Manytina, kad išieškotojui BUAB „Ramunė“ pateikus vykdomąjį raštą išieškojimui, ieškinio senaties eiga nutrūko ir byloje nėra duomenų apie senaties eigos atsinaujinimą. Galima būtų sutikti su teiginiu, jog ieškinio senaties palūkanoms už pavėluotą 2000-05-02 įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą eiga prasidėjo įvykdytos sprendimo dalies sumai kitą dieną po šios dalies įvykdymo (2000-08-09), tačiau nuo šios įvykdytos sprendimo dalies ieškovas palūkanų priteisti ir neprašė. Pagrindas skaičiuoti ieškinyje prašytas priteisti palūkanas išnyko tik jau iškėlus bylą teisme, t.y. išnyko tik 2012-03-02 (įvykdymo dieną, kaip ir nurodoma sprendime), taigi kalbėti apie praleistą ieškinio senatį palūkanoms nuo šios skolos dalies pavėluoto sumokėjimo nėra pagrindo.

                2. Skundžiamo sprendimo išvada, kad prašymas priteisti palūkanas už itin ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2000-08-08 iki 2011-02-09 sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti, yra neteisėta. Atsakovas ieškovo pinigais naudojosi taip pat itin ilgą laikotarpį ir prašomos priteisti palūkanos tėra tik minimalus neįrodinėtinas įstatymo leidėjo nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi išieškotojui priklausančiais pinigais. Skolininkui šios pareigos buvimas nebuvo jokia naujiena, tačiau tinkamai atsiskaityti nuo pat pradžių buvo visomis išgalėmis vengiama. Išieškotoja UAB „Ramunė“, belaukdama jai priteistos sumos išieškojimo, nesugebėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir bankrutavo, todėl nagrinėjamu atveju kalbėti apie ieškovo nepagrįstą praturtėjimą ar piktnaudžiavimą teise nėra jokio pagrindo.

                Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas LUAB „Sangreta“ prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nustatomas objektyviai, t.y. skaičiuojamas nepriklausomai nuo aplinkybės, ar vykdomasis raštas po dalinio įvykdymo buvo ar nebuvo atsakovui grąžintas. Ieškovas turėjo pareigą atidžiai, sąžiningai ir protingai elgtis, įgyvendinant savo teises ir pareigas. Kadangi teismo sprendimas įsiteisėjo 2000-05-02, todėl paskutinė vykdomojo rašto pateikimo diena buvo 2005-05-02 [LR CPK 606 str. 2 d.], todėl antstolio vykdymo veiksmai praėjus 5 (penkeriems) metams buvo neteisėti. Ieškovas buvo verslininkas, kuriam keliami papildomi rūpestingumo standartai, ir kuris padavęs ieškinį neprašė priteisti nei minimalių kreditoriaus nuostolių [palūkanų], nei procesinių palūkanų. Visiškas teismo 2000-03-06 sprendimo pavėluotas įvykdymas negali sudaryti ieškovui pagrindo nepagrįstam praturtėjimui. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendime nurodoma, kad yra nustatytas faktas, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-03-06 sprendimas yra visiškai įvykdytas. Tai reiškia, kad BUAB „Ramunė“ neturi jokio pagrindo prašyti papildomai priteisti delspinigius ar palūkanas, kurios nebuvo priteistos galutiniu sprendimu. Tuo pačiu ir antstolis, vadovaudamasis išduotu vykdomuoju raštu, konstatavo, kad 2000-03-06 sprendimas yra įvykdytas visiškai.

               Apeliaciniu skundu atsakovas LUAB „Sangreta“ prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė patenkinti ieškinį iš dalies ieškovo naudai. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

              1. Ieškovas BUAB „Ramunė“ neturi jokio pagrindo prašyti papildomai priteisti delspinigius ar palūkanas, kurios nebuvo priteistos galutiniu teismo sprendimu. Antstolis, vadovaudamasis išduotu vykdomuoju raštu, taip pat konstatavo, kad 2000-03-06 sprendimas įvykdytas visiškai. Remiantis išdėstytu, teigtina, kad ieškovas reiškia teismui neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atkreipė dėmesį, kad teismas sprendime nustatęs, jog atsakovas privalo mokėti ieškovui teisės aktuose numatyto dydžio delspinigius ir palūkanas, nenurodo ir visiškai nėra aišku, kokiomis teisės normomis vadovaujasi. Taigi teismo sprendimas įsiteisėjo 2000-05-02, todėl paskutinė vykdomojo rašto pateikimo vykdyti diena buvo 2005-05-02, todėl antstolio vykdymo veiksmai  praėjus 5 metams  buvo  neteisėti. Teismas net neturėjo priimti BUAB „Ramunė“ ieškinio, kadangi yra CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindas, t.y. į teismą kreiptasi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad pats teismas sprendime nurodė, jog visiškas teismo 2000-03-06 sprendimo pavėluotas įvykdymas negali sudaryti ieškovui pagrindo nepagrįstam praturtėjimui.

                2. Teismas sprendimu iš atsakovo priteisė 279,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškovo reikalavimai tenkintini tik iš dalies, todėl nesuprantama, kodėl visos   bylinėjimosi   išlaidos   priteistos   atsakovui, nesilaikant proporcingumo principo.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Ramunė“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tai, jog ieškovas, 2000 m. padavęs ieškinį dėl skolos priteisimo, neprašė ieškinyje priteisti nei delspinigių, nei palūkanų, nereiškia, jog jis atsisakė nuo savo teisės pareikšti ieškinį dėl jų vėliau. Pareiškiant reikalavimą dėl pagrindinės prievolės priteisimo, asmuo turi teisę, bet ne pareigą vienu kartu pareikšti reikalavimą atsakovui dėl delspinigių ar įstatyminių palūkanų priteisimo. Atsakovas savo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai tvirtina, jog šioje byloje nagrinėjami reikalavimai buvo galutinai išspręsti 2000-03-06 Vilniau miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. Reikalavimai priteisti pagrindinę prievolę (skolą) ir reikalavimai priteisti delspinigius bei palūkanas yra atskiri ieškinio dalykai, nes skiriasi faktinis ieškinio pagrindas. Ieškiniu buvo prašoma priteisti delspinigius bei palūkanas iš atsakovo, nes laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2000-05-02) iki jo įvykdymo (2012-03-02) dienos atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai naudojosi jo lėšomis (LR CK 6.210 str.). Atsakovas nepagrįstai kelia vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 2³-351/2000, dublikato pateikimo vykdyti senaties klausimą, kadangi jis yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu [2011-12-22 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-247-275/2011]. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais buvo pripažinti nepagrįstais visi atsakovo argumentai ir visokeriopi delsimai bei išsisukinėjimai nuo valstybės vardu galutinai pripažintos skolos sumokėjimo ieškovui. Pati skola buvo išieškota priverstinai, jau vykstant teismo procesui dėl procesinių palūkanų priteisimo. Būtent atsakovo atleidimas nuo per ilgus metus susikaupusių procesinių palūkanų sudarytų sąlygas nepagrįstam atsakovo praturtėjimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

            Civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Ramunė“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ ieškinį atsakovui LUAB „Sangreta“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo nutrauktina.

Apeliaciniam procesui taikomos LR CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms [LR CPK 302 str.].

              Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas nebegalimas, byla turi būti nutraukiama, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų – likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas [LR CPK 293 str. 8 p.]. LR CK 2.95 str. 3 d. numatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 6 d. apeliantas [atsakovas] LUAB „Sangreta“ buvo išregistruotas iš nurodyto registro. Tokiu būdu atsakovas LUAB „Sangreta“ nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro momento, tai yra nuo 2012 m. lapkričio 6 d., laikytinas iš nagrinėjamos bylos pasitraukusia proceso šalimi (CPK 48 str. 1 d.). Remiantis CK 6.128 straipsnio 2 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nei CK normos, nei įstatymai, reglamentuojantys atskirų privačių juridinių asmenų veiklos ypatumus, nenumato, kad likvidavus privatų juridinį asmenį, jo prievolės pereitų kitiems asmenims, nepaisant to, ar tokia įmonė yra ribotos, ar neribotos civilinės atsakomybės. Duomenų bei įrodymų, jog atsakovo LUAB „Sangreta“ teisės ir pareigos buvo perimtos, byloje taip pat nepateikta. Esant tokiai situacijai, kai neliko subjekto, kurio atžvilgiu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti, procese likus tik vienai ginčo šaliai, civilinės bylos nagrinėjimas tapo negalimas, todėl civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Bylą nutraukus LR CPK 293 str. 8 p. pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas [LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.].

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 8 punktu ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

 

                                                     n u t a r ė:

 

            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ramunė“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ ieškinį atsakovui LUAB „Sangreta“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo nutraukti.

 

Teisėjai                                                                                           Henrichas Jaglinskis          

 

    

           Asta Radzevičienė

 

 

             Zita Smirnovienė