Civilinė byla Nr. e2A-833-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12317-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;
3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovei Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Agrorodeo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės (toliau - ŽŪB) „Minija“ 8 858,99 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pasirašytos su ieškove Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 18AR/3.1/000051 pagrindu, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo pristatyti ieškovei sutartyje nurodytą pupų kiekį, o ieškovė – jas priimti bei už jas atsiskaityti. Sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodyta, kad atsakovė turi pristatyti 200 tonų 1 klasės pupų, kurių vienos tonos kaina (be PVM) sudaro 130 Eur, tačiau vėliau sutarta kaina buvo padidinta; ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. fiksavo padidintą kainą – 229 Eur/t. Nurodė, jog pupas atsakovė privalėjo pristatyti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Ieškovės teigimu, atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas turėjo esminės reikšmės, kadangi ieškovė buvo įsipareigojusi supirktą produkciją parduoti SAIF INTERNATIONAL LTD pagal 2018 m. gegužės 21 d. sutartį (10 000 tonų pupų, pristatymo terminas 2018 m. spalio 1-31 d.;). Ieškovės teigimu, atsakovė iki 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovei pardavė tik 104,977 t. pupų, likusio kiekio pupų nepristatė, dar 2018 m. liepos 26 d. pranešdama ieškovei, jog egzistuoja nenugalima jėga – sausringas laikotarpis, kuri yra pagrindas atleisti atsakovę nuo sutarties įvykdymo. Ieškovės teigimu, su tokiu atsakovės raštu nesutiko, siūlė susisiekti ir suderinti sutarties vykdymo sąlygas, tačiau atsakovė daugiau į ieškovę nesikreipė, tik po kreipimosi 2018 m. lapkričio 29 d. rašte nurodė, jog sieks situaciją išspręsti taikiai. Kadangi atsakovė likusio kiekio pupų nepristatė, 2019 m. sausio 22 d. raštu informavo atsakovę, jog pastarajai nepristačius 95,023 t pupų, ieškovė buvo priversta jas nupirkti iš kitų asmenų brangiau ir dėl to patyrė nuostolių.
3. Ieškovė vertino, jog šiuo atveju nėra jokių nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių reikėtų atleisti atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėjo, kad sausra negali būti laikoma nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 840, kadangi nenugalimos jėgos aplinkybėms prilyginamos stichinės nelaimės, kurios šiuo atveju nebuvo, o sausringas laikotarpis Lietuvoje nėra retas reiškinys. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbta ekstremali situacija dėl sausros padarinių Lietuvoje taip pat nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, nutarimas nėra pagrindas atleisti žemdirbius nuo civilinės atsakomybės už dėl sausros neįvykdytas savo prievoles. Nurodė, kad vien tai, jog Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse buvo paskelbtos ekstremalios situacijos, taip pat neįrodo, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų galėjo neįvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
4. Ieškovės teigimu, atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, sudarydama sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali būti nepalankios oro sąlygos, įskaitant ir sausringą laikotarpį, dėl kurių gali būti prastas derlius. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog būtent sausas pavasaris ar stichinė sausra nulėmė ar turėjo kokios nors reikšmingos įtakos jos pasėtoms pupoms (mažesniam derliui), dėl ko atsakovė negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Ieškovės teigimu, mažesnis derlius nėra nenugalimos jėgos aplinkybė; be to, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. pupų derlingumas Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse nebuvo pats mažiausias per paskutinius 10 metų. Nurodė, jog atsakovė, neužauginusi (ar neturėdama) reikiamo pupų kiekio, galėjo įsigyti trūkstamą kiekį iš kitų asmenų ir parduoti ieškovei, vykdydama įsipareigojimus.
5. Ieškovė nurodė, jog atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų ir sutartu laiku nepristačius reikiamo produkcijos kiekio, ji buvo priversta atsakovės nepristatytą pupų kiekį nupirkti iš trečiųjų asmenų, jiems sumokėjo brangiau, ir apskaičiuotas skirtumas sudaro ieškovės nuostolius. Pažymėjo, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir daugiau ūkininkų; bendras neparduotų pupų kiekis sudarė 591,864 t, šis kiekis iš trečiųjų asmenų nupirktas už vidutinę 326,28 Eur/t kainą; todėl minusavus logistikos kaštus, kurie šiuo atveju buvo įtraukti į kainą (4,05 Eur/t, t. y. tokias transportavimo išlaidas ieškovė patyrė vežant pupas iš atsakovės), vidutinė vienos tonos kaina sudarė 322,23 Eur. Kadangi atsakovė nepardavė 95,023 t pupų, kurių vienos tonos kaina pagal sutarties sąlygas sudarė 229 Eur, pupų kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos pupų pirkimo kainos ir jų pirkimo iš trečiųjų asmenų kainos sudaro 93,23 Eur, dėl ko ieškovė sumokėjo 8 858,99 Eur daugiau už atsakovės neparduotą pupų kiekį, kas ir sudaro ieškovės nuostolius.
6. Ieškovės teigimu, paaiškėjus, jog atsakovė bei kiti asmenys gali neįvykdyti savo įsipareigojimų parduoti sutartą kiekį pupų, ieškovė iš anksto ėmėsi priemonių ieškoti iš ko įsigyti trūkstamą pupų kiekį, o sudarytos sutartys dėl atsakovės nepristatyto produkcijos kiekio dalies nepakeičia pačios ginčo sutarties. Pažymėjo, kad egzistuoja visos atsakovės civilinę atsakomybę patvirtinančios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai – sutarties neįvykdymas; nuostoliai – ieškovės turėtos didesnės išlaidos sutartam kiekiui produkcijos įsigyti iš kitų asmenų ir mažesnės pajamos iš produkcijos pardavimo; atsakovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo; taip pat priežastinis ryšys – ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės veiksmų.
7. Atsakovė ŽŪB „Minija“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susiklosčiusi aplinkybė, lėmusi atsakovės negalėjimą visiškai įvykdyti sutartį, atitinka force majeure sąlygas, todėl atsakovei negali būti taikoma atsakomybė nei nuostolių atlyginimo, nei netesybų forma. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvusi sausra atitinka Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 įtvirtintus force majeure kriterijus, nors tiesiogiai sausra jame ir nėra minima. Ekstremaliąją situaciją dėl sausros skelbė ne tik Vyriausybė valstybės lygiu (2018 m. liepos 4 d. nutarimu), bet ir savivaldybės – savivaldybių lygiu, kuriose atsakovė vykdė savo veiklą, t. y. augino pupas. Atsakovės teigimu, neegzistuoja būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o ieškovė neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio. Atsakovė nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalies turiniu, būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma sąlyga yra pažeistos sutarties nutraukimas, t. y. pažeistą sutartį pakeičianti sutartis gali būti sudaroma tik po to, kai atsiranda įstatyme įtvirtinta sąlyga – pažeistos sutarties nutraukimas. Kadangi tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, ieškovė negalėjo sudarinėti ginčo sutartį pakeičiančių sutarčių ir neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali ieškovės teisė reikalauti atlyginti nuostolius neįvykdytos sutarties ir ją pakeičiančių sutarčių kainų skirtumo forma. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė kitas sutartis su kitais tiekėjais dėl pupų įsigijimo sudarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d., t. y. dar iki atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo termino pabaigos (2018 m. spalio 31 d.). Manė, jog ieškovė visas nurodytas sutartis sudarė nepriklausomai nuo ginčo sutarties sąlygų vykdymo/nevykdymo iš atsakovės pusės, siekdama nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Pažymėjo, jog visos sutartys su kitais tiekėjais buvo sudarytos (2018 m. rugsėjo-spalio mėn.) kai pupų kainos rinkoje buvo gerokai aukštesnės nei šalių ginčo sutarties sudarymo metu (2018 m. kovo mėn.). Atsakovės teigimu, ieškovė yra verslininkė, ji užsiima nuolatiniu žemės ūkio produkcijos iš žemės ūkio produkcijos gamintojų supirkimu ir jų perpardavimu kitiems subjektams, todėl ginčo sutarties vykdymas ar nevykdymas iš atsakovės pusės negalėjo turėti jokios įtakos kartu su ieškiniu pateiktų 11 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui bei jų vykdymui. Nurodė, kad sutartys buvo sudarytos dar iki ginčo sutarties įvykdymo termino pabaigos; jose nėra nieko užsiminta apie atsakovę; ieškovė nepakeitė su atsakove sudarytos ginčo sutarties. Atsakovės teigimu, prašomi priteisti tariami nuostoliai negali būti laikomi atsakovės veiksmų rezultatu, t. y. tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių nėra priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog buvo įsipareigojusi iš atsakovės įsigytą žemės ūkio produkciją perparduoti tretiesiems asmenims, bei dėl atsakovės negalėjimo įvykdyti sutarties pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims (bei dėl to turėjo mokėti netesybas ir pan.). Atsakovės teigimu, ieškovė neatsižvelgė į tai, jog pagal sutartį parduodamos produkcijos kiekis gali iki 0,5 proc. neatitikti sutarto kiekio (200 t), t. y. visišku sutarties įvykdymu buvo susitarta laikyti ir 0,5 proc. arba 1 tona mažesnio pupų kiekio pardavimą. Atsakovės vertinimu, ji ieškovei pristatė ne ieškovės nurodomas 104,977 t, o 106,4 t pupų, tačiau ieškovė nutarė užskaityti ne visą faktiškai pristatytą svorį, be to, ieškovė, ieškinyje padidindama nuostolių sumą (prieš kreipiantis į teismą buvo nurodyta 7 764,71 Eur suma), nepaaiškino skirtumo aplinkybės. Manė, kad ieškovė, perskaičiuodama nuostolių dydį, įtraukė tik jai naudingiausias sutartis, tokiu būdu nepagrįstai dar padidindama nuostolių sumą. Be to, atsakovė nepagrindė transportavimo išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovei pardavė visą užaugintą pupų derlių, beveik pusė parduoto pupų kiekio nupirko iš kitų asmenų, o trūkstamos dalies negalėjo nupirkti, kadangi rinkoje trūko pupų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 765,76 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 765,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 543,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovės – 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė visų CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų nenugalimos jėgos sąlygų (požymių), t. y. nenugalimos jėgos buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
10. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. D-573, kuriuo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija nuo 2018 m. liepos 4 d.; bei Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. AV-512, kuriuo Rietavo savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. bei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje nepagrindžia aplinkybės, jog derliaus sumažėjimo priežastis buvo tik stichinė sausra. Nurodė, jog atsakovė turėjo įrodyti sausros įtaką pupų derliui (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos oro sąlygos nesąlygojo ekstremalios situacijos, pagrindžiančios sutartinių santykių nevykdymą. Pažymėjo, kad atsakovė yra vykdanti veiklą žemės ūkio produkcijos auginime ir būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir kiti standartai, galėjo ir turėjo įvertinti galimos sausros tikimybę ir nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką, net ir tuo atveju jei sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas taptų suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės (suprastėjusios klimato sąlygos dėl sausros ar padidėjusio kritulių kiekio ir pan.). Vertino, jog sausra iš esmės yra būdinga Lietuvos regionui, ir tai nėra aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Pritarė iš esmės ieškovės pozicijai, kad atsakovė, sudarydama sutartį ir būdama verslininke, prisiėmė riziką, todėl negalėdama įvykdyti įsipareigojimų privalo atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius.
12. Teismas rėmėsi teismų praktika ir nurodė, kad liūtys ir lietus (atitinkamai ir sausra) teismų praktikoje nepriskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, šalinančių atsakovės civilinę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-687-392/2013; 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-761-614/2019).
13. Pažymėdamas, kad nors atsakovė dalį ieškovei parduotos produkcijos nusipirko iš trečiųjų asmenų, bandydama sumažinti savo neįvykdytų įsipareigojimų mastą, atsakovės pastangas pripažino nepakankamomis. Atsakovės teiginį, jog dėl pupų rinkoje trūkumo negalėjo viso jų kiekio nupirkti iš trečiųjų asmenų, atmetė kaip nepagrįstą įrodymais. Pažymėjo, kad nors ir ieškovė pripažino, jog aktualiu laikotarpiu pupų paklausa buvo didesnė už pasiūlą, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos aktyvius veiksmus siekiant surasti ir nupirkti trūkstamą pupų kiekį.
14. Atkreipė dėmesį į tai, kad force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, tai turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi.
15. Teismas vertino Lietuvos statistikos departamento 2019 m. liepos 16 d. pažymą apie pupų derlingumą nuo 2013 iki 2018 m. Rietavo savivaldybėje, kurioje, pagal atsakovės duomenis, ir buvo auginamos atsakovės pasėtos pupos, ir nurodė, jog pupų vidutinis derlingumas nuolatos svyravo – nuo 0,94 iki 3,04 tonos iš hektaro; 2018 m. jis siekė 1,75 toną iš hektaro, t. y. iš esmės beveik atitiko derlingumo vidurkį bei atsakovės pateiktus duomenis deklaruotus 45,43 ha pupų Rietavo savivaldybės teritorijoje ir sprendė, jog sudarydama sutartį su ieškove ir įsipareigojusi pristatyti 200 tonų pupų, bet užsėjusi tik 45 ha pupų, atsakovė netinkamai įvertino savo galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir veikė savo rizika. Pažymėjo, kad jei atsakovė planavo įvykdyti minėtus įsipareigojimus tik iš savo užaugintos produkcijos, jos pasėtų pupų derlingumas turėjo sudaryti beveik 4,5 tonos iš hektaro, kai tuo tarpu Rietavo savivaldybėje vidutinis derlingumas per paskutinius penkerius metus maksimaliai siekė tik apie 3 tonas iš hektaro ir sprendė, jog tokiu atveju buvo galima protingai numatyti parduodamos (auginamos) produkcijos kiekio svyravimus ir galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus.
16. Teismas pažymėjo, jog pagal teismų formuojamą praktiką, objektyvusis force majeure elementas reiškia, kad aplinkybės, padariusios sutarties įvykdymą neįmanomu, privalo būti neįprastos bei nesusijusios su subjektu, prašančiu jį atleisti nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, o neįprastomis aplinkybėmis bus pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurių atsiradimo šalys negalėjo nei numatyti, nei prognozuoti. Nors ir sutiko iš dalies su atsakovės pozicija, kad sunku prognozuoti galimą derlingumą, sausros tikimybę, tačiau vertino, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti aiškinamos vadovaujantis siaurinamuoju aiškinimo būdu, kas nulemia, kad net jei tam tikra aplinkybė, dėl kurios pasidaro neįmanoma įvykdyti sutartį, yra pakankamai reta, tačiau praktikoje kartais pasitaikanti, ji nebus laikoma force majeure aplinkybe.
17. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės įskaitytas dėl drėgnumo, šiukšlinių priemaišų ir pažeistų grūdų 104,977 tonas pupų vietoj pristatytų 106,4 tonų pupų, kadangi atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų. Taip pat pažymėjo, jog priešingas aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisės principų ir rinkos logikos, nes pardavėja, pristačiusi netinkamos kokybės produkciją (ir ją, pagal atsakovės poziciją, visą pirkėjai užskaičius), būtų laikoma tinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus (tik vėliau mažinama kaina dėl nekokybiškos produkcijos kokybės).
18. Teismas konstatavo, kad pagal sutarties 5.3.2 punktą, atsakovei nepristačius ieškovei reikiamo kiekio pupų, ieškovė įgijo teisę jas įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovė įsipareigojo ieškovei kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su ieškove. Pripažino, jog ieškovė teisingai ir pagrįstai paskaičiavo 8 858,99 Eur sumą nuostolių, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp kainos sutartyje nustatytos pupų pirkimo kainos ir jų pirkimo iš trečiųjų asmenų kainos. Tačiau teismas taip pat įvertino sutarties nuostatą, jog buvo susitarta dėl parduodamų grūdų kiekio neatitikimo (+/-) 0,5 proc. lentelėje nurodyto kiekio (200 t), ir paskaičiavo, kad atsakovė buvo įsipareigojusi pristatyti pupų nuo 199 iki 201 t. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė iš nurodytų ieškovės 8 858,99 Eur nuostolių atimti 93,23 Eur (nuostolių suma už vieną toną arba 0,5 proc. visos (200 t) produkcijos), ir nustatyti, jog bendras ieškovės nuostolių dydis sudaro 8 765,76 Eur (8 858,99 Eur - 93,23 Eur).
19. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog su trečiaisiais asmenimi ieškovė kitas sutartis dėl pupų įsigijimo sudarė dar iki atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo termino pabaigos (2018 m. spalio 31 d.), ir dėl susiklosčiusios situacijos siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita, kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad nors iš tiesų sutartys su trečiaisiais asmenimis ieškovės buvo sudarytos dar iki ginčo sutarties įvykdymo termino pabaigos (2018 m. spalio 31 d.), tačiau tai nulėmė objektyvios priežastys, t. y. atsakovės (ir kitų pardavėjų, sudariusių sutartis su ieškove dėl pupų pardavimo) pranešimai iš anksto apie negalėjimą įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad ieškovė, turėdama sutartinių įsipareigojimų su SAIF INTERNATIONAL LTD, kuriuos turėjo taip pat įvykdyti iki 2018 m. spalio 31 d., elgėsi sąžiningai ir protingai, ieškodama ir pirkdama pupas iš kitų pardavėjų (nors ir nežinodama dar tikslaus nepristatytų pupų kiekio).
20. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė negali prašyti priteisti patirtus nuostolius remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo nutraukta ir ieškovė negalėjo sudarinėti ginčo sutartį pakeičiančių sutarčių, dėl ko neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali ieškovės teisė reikalauti atlyginti nuostolius neįvykdytos sutarties ir ją pakeičiančių sutarčių kainų skirtumo forma. Nurodė, jog ieškovė nesirėmė nurodyta norma, o ieškovės patirti nuostoliai atlygintini remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę nustatančiomis normomis, t. y. CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniais, ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atsakomybei kilti.
21. Kadangi ieškinys patenkintas 98,95 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 8 858,99 Eur sumą, priteista – 8 765,76 Eur), todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė proporcingą patenkintai ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
22. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta patenkinti ieškovės ieškinį, panaikinti, ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė neįrodė visų CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų nenugalimos jėgos sąlygų, neatsižvelgė į tai, kad savivaldybių lygiu buvo paskelbta ekstremali situacija žemės ūkio sektoriuje, taip pat nesuteikė jokios teisinės reikšmės priimtiems tuo tikslu teisės aktams - Vyriausybės 2018-07-04 nutarimui Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-04 įsakymui ir Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-29 įsakymui. Taip pat neatsižvelgė ir į tai, jog būtent dėl sausros žemės ūkio produkcijos gamintojai buvo viešai kviečiami kreiptis į Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos gavimo. Nors atsakovė, atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką, kad Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma nesukuria materialinių padarinių, dėl tokios pažymos išdavimo nesikreipė, tačiau tai pagrindžia aplinkybę, jog 2018 metų vasarą sausra buvo beprecedenčio masto.
22.2. Liūtys ar sausros teismų praktikoje ir priskiriamos, ir nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių, tai priklauso nuo atitinkamos liūties ar sausros masto.
22.3. Teismas neatsižvelgė, jog egzistuoja visos CK 6.212 straiosnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintos force majeure sąlygos: 1) šalims sudarant 2018-03-08 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį jokios sausros nebuvo ir atsakovė negalėjo numatyti, kad sausra prasidės už maždaug 3 mėnesių po sutarties sudarymo; 2) dėl sausros užaugo mažesnis nei įprastai ir nei buvo prognozuotas pupų derlius; 3) atsakovė negalėjo kontroliuoti sausros ar užkirsti jai kelio; 4) atsakovė nedelsdama informavo ieškovę apie force majeure aplinkybės atsiradimą, pasiūlydama ieškovei susitarti dėl naujo produkcijos kiekio.
22.4. Sprendime taip pat neįvertinta tai, jog atsakovė net ir dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių įvykdė didžiąja dalimi sutartį, o likusią dalį pupų kiekio siūlė užauginti ir parduoti per artimiausią derlių, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.
22.5. Teismas taip pat nevertino ieškovės pateiktos Lietuvos statistikos departamento pažymos, patvirtinančios, kad pupų derlius Plungės ir Rietavo savivaldybėse 2018 metais buvo vienas mažiausių per paskutinius 11 metų; taip pat ieškovo atstovės pripažinimo, kad dėl sausros pupų kainos rinkoje 2018 metų pabaigoje kilo, dėl ko jos 2018 metų pabaigoje buvo perkamos didesne kaina. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pupos galėjo neužaugti dėl kokių nors kitų priežasčių.
22.6. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o nuspręsta tik dėl nuostolių dydžio. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo lex specialis 6.258 straipsnio 5 dalimi, kuri ir reglamentuoja nuostolių atlyginimą pažeistos sutarties kainų skirtumo forma ir kurios viena iš būtinųjų sąlygų yra pažeistos sutarties nutraukimas. Kadangi ieškovė nenutraukė sutarties su atsakove, ji negalėjo sudarinėti sutartį pakeičiančių sutarčių ir kartu neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas taip pat neatsižvelgė į Kasacinio teismo išaiškinimus taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalį, o išsamiausiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017. Be to, teismas neanalizavo ir nevertino kitų CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymui svarbių aplinkybių, kurios turi būti vertinamos pagal Kasacinio teismo praktiką: 1) ar pateiktos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys (11 vnt.) buvo sudarytos per protingą terminą po Sutarties nutraukimo (visos šios sutartys buvo sudarytos ir įvykdytos nenutraukus Sutarties, nepasibaigus atsakovo įsipareigojimų įvykdymo terminui, atsakovui apie šių sutarčių sudarymą ir jų sąlygas nepranešant, ignoruojant atsakovo prašymus pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolius, jų dydį, ir t.t.); 2) ar pirkimo-pardavimo sutartys (11 vnt.) buvo sudarytos protingomis sąlygomis, ar iš tikrųjų ieškovui reikėjo visas jas sudaryti ir dar būtent tokiomis sąlygomis; 3) ar sutarčių (11 vnt.) dalykas atitinka Sutarties dalyką (sutartimis buvo susitarta ne tik dėl 1 klasės pupų, bet ir dėl antros klasės pupų pardavimo); 4) ar atsakovė su kitais 3 ieškovės nurodomais žemės ūkio produkcijos gamintojais, neįvykdžiusiais savo įsipareigojimų, turėjo kokių nors bendrų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, kad egzistuotų pagrindas dalinti tarp jų ir atsakomybę.
22.7. Teismas sprendimą priėmė nesusidaręs bendro ginčo situacijos vaizdo, kadangi nepasidomėjo, kiek pupų pirkimo – pardavimo sutarčių aktualiu laikotarpiu ieškovė iš viso buvo sudariusi su žemės ūkio produkcijos gamintojais bei jos galutiniais pirkėjais. Taip pat neatsižvelgė į aiškiai nelygiavertę šalių padėtį, pasireiškiančią tuo, jog atsakovės veikla neabejotinai susijusi su tam tikra rizika.
22.8. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai pritarė nelogiškam ieškovės argumentui, jog sutartys pradėtos sudarinėti siekiant iš anksto apsidrausti nuo galimų nuostolių dėl 2018-05-21 sutarties, sudarytos su SAIF INTERNATIONAL LTD, neįvykdymo, kadangi nepateikti jokie įrodymai apie ieškovės atsakomybės sąlygas, be to, iki su atsakove sudarytos sutarties įvykdymo pabaigos buvo likę daugiau nei pusantro mėnesio, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, jog sutartis bus neįvykdyta. Be to, teismas besąlygiškai vadovavosi visais ieškovo deklaratyviais teiginiais ir suvestiniais skaičiavimais, kadangi apie kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams už pupas sumokėtos piniginės lėšos prieštarauja pirminiams dokumentams dėl taikomų nuoskaitų. Taigi ieškovės nurodyta pinigų suma būtų sumokėta tuo atveju, jeigu nebūtų taikyta nuoskaitų, kas pagrindžia nuostolių skaičiavimo ydingumą.
23. Ieškovė UAB „Agrorodeo“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė visų CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų nenugalimos jėgos sąlygų buvimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr.840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 3.2. punktą nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomi tokie gamtiniai reiškiniai kaip stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai; nagrinėjamu atveju nebuvo stichinės nelaimės. Pagal Lietuvos Vyriausybės 1997-03-13 nutarimu Nr.222 patvirtintą Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarką nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tačiau atsakovė pati pripažino, jog dėl tokios pažymos išdavimo nesikreipė. Be to, Vyriausybės 2018-07-04 nutarimu Nr.633 paskelbta esktremali situacija dėl sausros padarinių Lietuvoje nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, pats šis Vyriausybės nutarimas taip pat nėra nenugalimos jėgos aplinkybę patvirtinantis dokumentas ir nesudaro pagrindo atleisti žemdirbius nuo civilinės atsakomybės už dėl sausros neįvykdytas prievoles.
23.2. Plungės rajono savivaldybėje ir Rietavo savivaldybėje paskelbtos ekstremalios situacijos neįrodo, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų galėjo neįvykdyti dėl ekstremalios situacijos, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės. Be to, atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad mažesnis derlius buvo būtent dėl sausros, o ne dėl kokių kitų aplinkybių.
23.3. Teismas vertino visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi tuo, jog nepasisakyta dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.
23.4. Apeliantės pozicija dėl privalomo CK 6.258 straipsnio 5 dalies normos taikymo sprendžiant ginčą prieštarauja bendriems nuostolių atlyginimo nukentėjusiajai šaliai dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo principamas. Visų pirma, ieškovė nesirėmė nurodyta norma, be to, kilusio ginčo kvalifikacija yra teismo prerogatyva, o teismas rėmėsi bendrosiomis civilinę atsakomybę nustatančiomis normomis. Pažymi, jog CK 6.258 straipsnio 5 dalies norma nedraudžia ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo remiantis kainų skirtumu, kuris atsiurado dėl to, jog ieškovė buvo priversta pirkti produkciją didesne kaina nei susitarta sutartyje ir nenutraukus jos. Be to, dėl nuostolių atlyginimo buvo susitarta ir sutartyje; sutarties nuostata neprieštarauja teisės normoms. Kita vertus, atsakovei praleidus sutartyje nustatytą įvykdymo terminą, jis nebuvo pratęstas ir nebuvo prasmės sutartį nutraukti.
23.5. Teismas pagrįstai ieškovės elgesį imtis priemonių nelaukiant sutartyje numatyto termino pabaigos pripažino sąžiningu ir protingu. Ieškovei turėjo esminės reikšmės sutarties vykdymas, o atsakovė 2018-07-26 raštu pranešė ieškovei apie dėl sausros atsiradusių praradimų reikšmę sutarties vykdymui, todėl raštas pagrįstai sukėlė abejonių, ar sutartiniai įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti. Be to, įsipareigojimų nevykdė ir kiti pupų pardavėjai, apie tai pradėjo aiškėti 2018 m. rugsėjo pradžioje, o ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti priimti ir kiti teismų sprendimai.
23.6. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ieškovė turėjo galimybę įsigyti pupas iš trečiųjų asmenų mažesne kaina ar palankesnėmis sąlygomis. Kadangi ieškovė negalėjo priskirti nei vieno pupų pirkimo iš trečiųjų asmenų sandorio vietoj atsakovės neparduoti pupų kiekio, nuostoliai paskaičiuoti pagal vidutinę visų pirkimų iš trečiųjų asmenų kainą.
23.7. Pažymėjo, kad apskaičiuojant ieškovo nuostolius, patirtus dėl pupų įsigijimo iš trečiųjų asmenų, į 591,86 l pupų pirkimo kainą (193 113,39 eur) buvo įskaičiuotos ir šių pupų, įsigytų iš žemiau nurodytų asmenų, valymo ir džiovinimo išlaidos, kurių bendra suma sudaro 816,82 Eur. Šie kaštai kaip nuoskaitos atsispindi pardavėjams išrašytose sąskaitose ir buvo sumažinta pupų pirkimo kaina. Nurodo, jog dėl didelio dokumentų kiekio ir apskaitos ypatumų buvo sudėtinga surasti ir pagrįsti pupų valymo ir džiovinimo išlaidas. Pripažinus, kad 816,82 Eur nuostolių suma nėra pagrįsta įrodymais, tokių pupų įsigijimo išlaidos šia suma galėtų būti mažinamos ir bendrą iš trečiųjų asmenų įsigytų 591,86 t pupų pirkimo kainą sudarytų 192 296,57 Eur (193 113,39 eur - 816,82 eur), dėl ko pupų vienos tonos pirkimo kaina būtų 324,90 Eur (192 265,57 Eur : 591,86 t = 324,90 Eur), o išskaičiavus pupų 1 tonos vežimo išlaidas (4,05 eur) - 320,85 Eur. Tad pupų įsigytų iš trečiųjų asmenų kainos ir atsakovės Sutartyje nustatytos jo pupų pardavimo kainos skirtumas sudarytų 91,85 Eur (320,85 Eur - 229,00 Eur). Apskaičiuojant nuostolius ieškinyje kainų skirtumas nurodytas 93,23 Eur, todėl galima kainos paklaida 1 tonai pupų - 1,38 Eur. Ieškovei įsigyjant atsakovės neparduotą 95,023 t pupų kiekį iš trečiųjų asmenų nuostolių suma pagal tokį kainų skirtumą sudarytų 8 727,86 Eur (95,023 t x 91,85 Eur) daugiau, nei būtų sumokėjęs atsakovei (ieškinyje tokių nuostolių suma nurodyta 8 858,99 eur). Kadangi teismas sumažino ieškovės reikalaujamą nuostolių sumą ir priteisė 8 765,76 Eur, perskaičiavus priteistina suma galėtų būti 8 636,01 Eur (8 727,86 Eur – 91,85 Eur).
23.8. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, ir ieškovės reikalavimas atlyginti didesnes produkcijos įsigijimo išlaidas nei numatytas sutartyje, nelaikytinas siekiu pasipelnyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
26. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
27. Byloje sprendžiamas klausimas dėl neįvykdytų atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovei, vertinant, ar atsakovės įrodinėjamos oro sąlygos pripažintinos nenugalimos jėgos aplinkybe, sudarančia pagrindą atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės, taip pat nuostolių dydžio ir jų atlyginimo.
28. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pasirašytos Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 18AR/3.1/000051, taip pat 2018 m. gegužės 22 d. prašymo fiksuoti kainą, pagrindu įsipareigojo pristatyti ieškovei nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 200 tonų 1 klasės pupų, o ieškovė – jas priimti bei už jas atsiskaityti, sumokant 229 Eur (be PVM) už toną (arba mažesnę sutartą kainą, jeigu pupos neatitinka sutartos klasės). Byloje ginčo nekyla, jog atsakovė pristatė ieškovei 106,4 tonas pupų, iš kurių ieškovė, įvertinusi pupų drėgnumą, šiukšlines priemaišas ir pažeistus grūdus, faktiškai įskaitė 104,977 tonų pupų. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad likęs 95 023 tonų kiekis pupų ieškovei nepristatytas, dėl ko neįvykdytos sutarties sąlygos. Atsakovė negalėjimą pristatyti likusio kiekio pupų grindžia nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, įrodinėdama, kad dėl šalyje 2018 metais vyravusios sausros susiklostė ekstremali situacija, nulėmusi auginamų pupų derlių.
29. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).
30. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 1 punkte paaiškinta „Force majeure“ sąvoka – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taip pat šių taisyklių 2 punkte nurodyta, jog šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 p.); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 p.); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 p.). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.).
31. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
33. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu nustatant force majeure aplinkybes. Atsakovė prievolių nevykdymo pateisinimą dėl force majeure aplinkybių grindžia Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D-573, kuriuo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija nuo 2018 m. liepos 4 d.; Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. AV-512, kuriuo Rietavo savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. bei rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomi aktai yra bendro pobūdžio, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien tik jie dar nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovės derlius neužaugo būtent dėl sausros. Pažymėtina, kad tokią aplinkybę galėtų pagrįsti tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad hidrometeorologiniai reiškiniai turėjo tiesioginės esminės įtakos atsakovės derliui, tačiau tokių įrodymų apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).
34. Ieškovė taip pat rėmėsi argumentu, jog atsakovė nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma. Iš tiesų atsakovė pripažino, jog nesikreipė į prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kadangi tokia pažyma pagal teismų praktiką neturi prima facie galios. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu argumentu, kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčą sprendžiant teisme prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu. Faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tačiau prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma oficialiuoju rašytiniu įrodymu gali būti pripažinta tik dėl joje užfiksuotų atitinkamų faktinių duomenų: žalojančio veiksnio buvimo, jo trukmės intensyvumo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma galėtų būti vertinama kaip sudėtinė dalis įrodymų visumos, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, ji apeliantei nebuvo išduota dėl pačios apeliantės apsisprendimo.
35. Teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga aplinkybe ir atsakovės pateikiamus duomenis apie deklaruojamą pupų kiekį, kuris, kaip matyti iš atsakovės pateiktų įrodymų, yra 45,43 ha pupų Rietavo savivaldybės teritorijoje. Duomenų apie tai, jog buvo deklaruota daugiau pupų ar jos buvo deklaruotos kitose savivaldybėse, atsakovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos statistikos departamento 2019 m. liepos 16 d. pažymos duomenis, susijusius su pupų derlingumu nuo 2013 iki 2018 m. Rietavo savivaldybėje, ir nustatė, jog Rietavo savivaldybėje pupų vidutinis derlingumas nuolatos svyravo – nuo 0,94 iki 3,04 tonos iš hektaro; 2018 m. jis siekė 1,75 toną iš hektaro, ir paskaičiavo, jog atsakovė iš deklaruoto kiekio negalėjo gauti 200 tonų pupų, kadangi tokiu atveju derlingumas turėjo sudaryti 4,5 tonos iš hektaro. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog šiuo atveju atsakovė netinkamai įvertino savo galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir veikė savo rizika. Atsižvelgdama į paskaičiavimus, teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo argumentui, jog atsakovė, sudarydama sutartį, galėjo įvertinti savo galimybes užauginti sutartimi sulygtą parduoti pupų kiekį, protingai numatyti tiek auginamos produkcijos kiekio svyravimus, tiek galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus.
36. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių sutartines nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybės.
37. Konstatavus, kad atsakovė neįrodė egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybėms, spręstina, jog egzistuoja sąlygos taikyti jai atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Iš byloje pateiktos šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punkto nustatyta, kad atsakovei nepristačius ieškovei reikiamo kiekio pupų, ieškovė įgijo teisę jas įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovė įsipareigojo ieškovei kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su ieškove. Taigi atsakovei civilinė atsakomybė kilo sudarytos sutarties su ieškove pagrindu, o apylinkės teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės, skundžiamame sprendime aptarė visas civilinės atsakomybės sąlygas, daugiausiai dėmesio skirdamas nuostolių pagrįstumui ir dydžiui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog priteisdamas iš atsakovės nuostolius teismas nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų ir nepagrįstai nesirėmė CK 6.258 straipsnio 5 dalimi.
38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovei nebuvo pagrindo sudarinėti sutarčių su trečiaisiais asmenimis tikslu kompensuoti trūkstamą pupų kiekį, kadangi dar buvo pakankamai laiko sutarčiai įvykdyti. Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp jų atsakovės 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. raštai, pagrindžia aplinkybę, jog atsakovei kilo sunkumų vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovei, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei pagrįstai kilo abejonių dėl atsakovės galimybių pristatyti sutartą kiekį pupų, dėl ko ieškovės sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis yra sąžiningas ir protingas elgesys.
39. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė dalį pupų pristatė ieškovei, tokiu būdu iš dalies įgyvendindama sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog toks argumentas iš esmės yra reikšmingas tik nuostolių dydžiui įvertinti, kurį, kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, ieškovė ir skaičiavo remdamasi nepristatytu pupų kiekiu (CPK 178 straipsnis).
40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apylinkės teismo nuostolių skaičiavimo principui. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog apskaičiuojant nuostolius buvo imama ieškovės pirktų pupų vidutinė vienos tonos kaina, išminusavus transportavimo išlaidas; apskaičiuotas skirtumas tarp ieškovės pirktų pupų iš trečiųjų asmenų ir su atsakove sulygtos pupų kainos, o nuostolių dydis paskaičiuotas remiantis sulygtu pupų neatitikimo procentu (+/-0,5 proc., kas sudaro nuo 199 tonų iki 21 tonos). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovė nuostolių skaičiavimo principo neneigia ir neįrodinėja, jog toks skaičiavimo principas iš esmės yra neteisingas (CPK 178 straipsnis).
41. Kita vertus, nors nuostolių skaičiavimo principas iš esmės yra teisingas, tačiau pritartina apeliantei, jog pimos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrindė įrodymais nuoskaitų, kurias sudaro pupų valymo ir džiovinimo kaštai ir jomis buvo sumažinta pupų pirkimo kaina. Atsakovės argumentą, jog byloje nepateikti nuoskaitas pagrindžiantys įrodymai, pripažįsta ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydama, jog valymo ir džiovinimo išlaidų bendra suma sudaro 816,82 Eur, o šie kaštai kaip nuoskaitos atsispindi pardavėjams išrašytose sąskaitose ir buvo sumažinta pupų pirkimo kaina. Ieškovė taip pat nurodo, jog dėl didelio kiekio dokumentų sudėtinga surasti nuoskaitas pagrindžiančius dokumentus. Taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtų teisinga ir protinga ieškovės paskaičiuotą nuostolių sumą sumažinti nuoskaitų dydžiu, kadangi atsakovė neturėtų kompensuoti ieškovei tokios nuostolių dalies, kurios ji realiai nepatyrė, t. y. kuria buvo sumažinta pupų pirkimo kaina.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas remiantis pirmosios instancijos teismo nuostolių apskaičiavimo principu perskaičiuoti ieškovės patirtus nuostolius, išminusuojant 816,82 Eur nuoskaitų. Ieškovė iš trečiųjų asmenų įsigijo 591,86 t pupų, kurių pirkimo kainą sudaro 192 296,57 Eur (193 113,39 Eur - 816,82 Eur), o vienos tonos pupų pirkimo kaina sudaro 324,90 Eur (192 265,57 Eur : 591,86 t = 324,90 Eur), kuri išskaičiavus pupų vienos tonos vežimo išlaidas (4,05 Eur) yra 320,85 Eur. Tuomet skirtumas tarp įsigytų iš trečiųjų asmenų kainos ir atsakovės sutartyje nustatytos pupų pardavimo kainos sudaro 91,85 Eur (320,85 Eur - 229,00 Eur). Ieškovė įsigijo iš trečiųjų asmenų atsakovės neparduotą 95,023 tonų pupų kiekį, todėl nuostolių suma sudaro 8 727,86 Eur (95,023 t x 91,85 Eur), kuri pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiavimo principą (+/- 0,5 proc. paklaidą) sudaro 8 636,01 Eur (8 727,86 Eur – 91,85 Eur).
43. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiąsias teisės normas byloje, konstatuodamas, jog atsakovė nepagrindė nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl ko atsakovei, neįvykdžiusiai sutartinių įsipareigojimų, kilo pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, tačiau pirmosios instancijos teismui neišskaičiavus iš ieškovės apskaičiuotų nuostolių dydžio valymo ir džiovinimo išlaidų, nepagrįstai buvo priteista skundžiamame sprendime nurodyta nuostolių suma. Kadangi apeliacinės instancijos teismas perskaičiavo nuostolių dydį, nepripažindamas nuostoliais įrodymais nepagrįstų valymo ir džiovinimo išlaidų, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.
46. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas sudaro pagrindą perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 97,48 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 8 858,99 Eur sumą, priteista – 8 636,01 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 505,82 Eur (2 570,60 Eur x 97,48 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
47. Byloje iš viso patirta 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 5,10 Eur (5,24 Eur x 97,48 proc. / 100 proc.) (CPK 96 straipsnis); ieškovei tenkanti pašto išlaidų dalis mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji nepriteistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal bendras taisykles skirstomos bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme.
49. Byloje pateikti įrodymai, jog apeliantė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 197,23 Eur dydžio žyminį mokestį; advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė pateikė teismui 968 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
50. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1,05 proc. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovei turėtų būti atlygintina 2,07 Eur žyminio mokesčio (197,23 Eur x 1,05 proc./100 proc.).
51. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
52. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį (ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d.) sudarė 1289,00 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 675,70 Eur (1289,00 Eur x 1,3).
53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tiek atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o patenkinta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 97,48 proc., ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos apskaičiuojant pagal proporcingą patenkintų reikalavimų dalį ir sudaro 943,6 Eur (968 Eur x 97,48 proc./100 proc.). Kadangi atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteistina 2,07 Eur žyminio mokesčio, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina nurodyta suma ir priteistina 941,53 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
54. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovei Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Minija“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, j. a. k. 169852483, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“, j. a. k. 300613433, 8 636,01 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 01 ct) nuostolių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 636,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 505,82 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, j. a. k. 169852483, 5,1 Eur (penkis eurus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“
Priteisti iš atsakovės Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Minija“, j. a. k. 169852483, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“, j. a. k. 300613433, 941,53 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt vienas Eur 53 euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė