Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-509-861-2023].docx
Bylos nr.: e2A-509-861/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „AD REM Transport“ 124106543 atsakovas
Alandia Forsakring Abp SE 01450652 Ieškovas
HDI Global Speciality SE HRB211924 Ieškovas
S. Buinausko 147190511 trečiasis asmuo
SIA " EC Group Transit" 40003996558 trečiasis asmuo
"MP PREKYBA" 302534917 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Bylos dėl vežimo
Bylos dėl krovinių ekspedicijos

?

Civilinė byla Nr. e2A-509-861/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04855-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų užsienio bendrovių „HDI Global Speciality“ SE ir „Alandia Forsakring Abpapeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų užsienio bendrovių „HDI Global Speciality“ SE ir „Alandia Forsakring Abp“ SE ieškinį atsakovei UAB „AD REM Transport“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonė, SIA „EC Group Transit.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai užsienio bendrovės „HDI Global Speciality“ SE ir „Alandia Forsakring Abp“ SE kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „AD REM Transport“ 16 263,04 Eur nuostolių atlyginimo sumą, iš kurios 11 609,13 Eur priteisti ieškovo „HDI Global Speciality“ SE naudai ir 4 653,91 Eur ieškovo „Alandia Forsakring Abp“ SE naudai, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodo, kad OU „EC Group Estonia“ pateikė atsakovei UAB „AD REM Transport“ užsakymą pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – užsakymas), kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo maršrutu Latvija - Rumunija pervežti krovinį – suvytus stiklo pluošto siūlus (toliau – krovinys). Remiantis CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-01 krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę (vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini)) Latvijoje, krovinio gavėjas buvo nurodytas S.A. „Isovolta“, o CMR važtaraštyje 16 punkte „Vežėjas“ uždėtas S. B. individuali įmonės antspaudas, kas leidžia teigti, kad atsakovė, vykdydama užsakymą pasamdė kitą vežėją. 2020-07-07 pargabenus krovinį į pristatymo vietą Rumunijoje, nustatyta, kad transportavimo metu dalis krovinio sugadinta/prarasta: sugadintos 8 dėžės. 2020-08-13 OU „EC Group Estonia“ klientas/užsakovas – SIA „Culimeta Baltics“ pateikė sutartiniam vežėjui OU „EC Group Estonia“ pretenziją ir pareikalavo atlyginti dėl dalies krovinio (3 641,20 kg) sugadinimo atsiradusius 16 263,04 Eur nuostolius (15 293,04 Eur sugadintas/prarastas krovinys ir 970,00 Eur sugadinto krovinio kiekio grąžinimo SIA „Culimeta Baltics“). Atsižvelgiant į tai, kad OU „EC Group Estonia” atsakomybė buvo apdrausta ieškovių (draudikų) „HDI Global Speciality“ SE (70 proc.) ir „Alandia Forsakring Abp“ SE (30 proc.) pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), OU „EC Group Estonia“ dėl draudiminio įvykio kreipėsi į ieškovus (jų draudimo agentą – „Marine Underwriting Services“ SIA) dėl nuostolių padengimo. Ieškovai „HDI Global Speciality” SE ir ,,Alandia Forsakring Abp“ SE, veikiantys per draudimo agentą SIA „Marine Underwriting Services”, gavę OU „EC Group Estonia“ pranešimą ir įvertinus visą surinktą medžiagą, pripažino įvykį draudiminiu, nustatė, kad nuostolių sumą sudaro 16 263,04 Eur ir tiesiogiai SIA „Culimeta Baltics“ išmokėjo 16 263,04 Eur sumą, dėl ko ieškovai įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš atsakovės, kaip atsakingo asmens, atlyginti nuostolius. Ieškovai, veikdami per savo atstovą SIA „Marine Legal Services“ pateikė atsakovei reikalavimą dėl 16 263,04 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nuostolius atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad nesutinka su žala, kadangi atsakovė nedalyvavo žalos įvertinime.

3.       Atkreipė dėmesį, kad tarp OU „EC Group Estonia“ ir atsakovės UAB „AD REM Transport“ sudaryto užsakymo 7 punktas numatė, kad vežėjas yra atsakingas už visišką ar dalinį krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo momento iki pristatymo, o vėlavimo atveju ir už pavėluotą pristatymą. Vežėjas prisiima atsakomybę už netiesioginius kliento nuostolius, įskaitant pelną, pajamas, prestižą ar bet kokią kitą netiesioginę žalą. Ieškovų teigimu, iš šios sutartinės nuostatos yra akivaizdu, kad atsakovė, kaip vežėja, turėjo sutartinę pareigą pristatyti krovinį tokios būklės, kokios buvo priimtas vežti, vežimo metu rūpintis jo saugumu ir prižiūrėti. Šios atsakovės, kaip vežėjos pareigos nepašalina ir aplinkybė, kad atsakovė faktinį kovinio vežimą patikėjo trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovė priėmė krovinį be jokių defektų (jokių žymų apie defektus prieš priimant vežti krovinį nėra), tačiau krovinys į pristatymo vietą atvyko jau su akivaizdžiai matomais pakuočių pažeidimas, teigtina, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo pristatyti kokybišką ir be pakitimų krovinį.

4.       Atsakovė UAB „AD REM Transportpateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodo, kad ieškovai kompensacijos sumą apskaičiuoja ne pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, o skaičiuodami atsižvelgiant į sąskaitoje faktūroje nurodytą vieneto kaina plius pažeistų medžiagų grąžinimo kaštai siuntėjui, tačiau toks ieškovų nuostolių paskaičiavimas neatitinka CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje numatyto kompensacijos skaičiavimo metodo. Pateiktose sąskaitose faktūrose matyti, jog krovinio transportavimas vyko „Delivered at place“ (DAP) sąlygomis. DAP sąlygos reiškia, kad kaina už krovinio transportavimą yra įtraukiama į sąskaitą faktūrą, todėl ieškovų nurodomas kompensacijos apskaičiavimo būdas pagal sąskaitą faktūrą su DAP sąlygomis būtų galimas nebent tokiu atveju, jei iš sumos minimizuotos sumos, susijusios su krovinio transportavimu ir kitos pardavėjui priklausančios sumos. Pažymėjo, jog SIA „Culimeta Baltics“ 2020-08-13 pretenzija buvo adresuota SIA „EC Group“ (t. y. Latvijos įmonei), kai, tuo tarpu, atsakovė sutartį buvo sudariusi su OU „EC Group Estonia“ (t. y. Estijos įmone), o ieškinyje ieškovai nurodo tik OU „EC Group“. Atsakovės vertinimu, pirmasis krovinio užsakymas buvo tarp siuntėjo SIA „Culimeta Baltics“ ir vežėjo SIA „EC Group“ ir atitinkamai, tokiu atveju, turi būti nustatyta pirmo sutartinio vežimo kaina (vežimo, sudaryto tarp siuntėjo SIA „Culimeta Baltics“ ir vežėjo SIA „EC Group“), kuri ir atspindėtų CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje kompensacijos sumos nustatymo sąlygas, apskaičiuojant kompensacijos sumą pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

6.       Atsakovė taip pat nurodė, kad atsakovės darbuotojas, priimdamas užsakymą iš OU „EC Group Estonia“ krovinio pervežimui, teiravosi dėl krovinio pakrovimo instrukcijų ir klausė ar paletės statosi viena ant kitos, į ką gavo teigiamą atsakymą, todėl gavus iš OU „EC Group Estonia“ nurodymus krovinį krauti dviem eilėmis, t. y. paletes krauti vieną ant kitos, krovinys taip ir buvo pakrautas į transporto priemonę. Be to, krovinio užsakyme buvo užsakytas viso krovinio „4 Ldmtransportavimas, kas reiškia, jog krovinys buvo ir turėjo būti kraunamas dvejomis eilėmis: 8 krovinio pakuotės pirmoje eilėje ir 6 krovinio pakuotės antroje eilėje, t. y. ant pirmųjų pakuočių viršaus, todėl krovinį pristačius, visos krovinio pakuotės pirmoje eilėje buvo suspaustos viršutinės eilės pakuočių. Pažymėjo, kad gabenamas krovinys buvo supakuotas į kartonines dėžes, sudarytas iš kartono pagrindo ir viršutinio kartono dangčio; 48 ritės sukrautos į dėžę ant pirmosios pakopos, atskirtos kartoniniu sluoksniu, o dar 48 – ant antros pakopos. Visas paketas pritvirtintas prie medinio padėklo su 4 plastikinėmis tvirtinimo juostomis, tačiau dėžutės viduje laikomas krovinys yra mažesnių matmenų, todėl dėžutės viduje lieka tušti tarpai ir vienoje pakopoje laikomų 48 ritinių matmenys užima 0,90 x 1,20 m (6 x 0,15 m x 8 x 0,15 m). Taigi, kiekvienoje dėžėje judėjimo kryptimi paliekama tuščia 10 centimetrų erdvė, dėl kurios trūksta stabilumo ir dėžės pasvirusios į priekį, vieno padėklo svoris su kroviniu yra ~ 500,00 kg, todėl esant tokiam spaudimui iš viršaus, apatinės pakopos dėžės neatlaikė svorio ir pasviro į priekį, taip užpildydamos tuščias spragas, likusias dėžių viduje. Siurvejerių raporte padaryta išvada, kad pagrindinė krovinio pažeidimo priežastis buvo nepakankama/ netinkama pakuotė, dėl kurios nepakako krovinio stabilumo, todėl atsakovės vertinimu, žalos krovinio atsiradimui priežastis ir buvo krovinio vežimas tinkamai jo neįpakavus, dėl ko kroviniui nepakako stabilumo ir jis buvo sugadintas, o ne vežėjo kaltė. Atsakovė akcentavo, kad krovinio vežime dalyvavo krovinio siuntėjas – SIA „Culimeta Baltics“, pirmas susitariantis vežėjas – OU „EC Group Estonia“, antras vežėjas – atsakovė UAB „AD REM Transport“, trečias vežėjas – UAB „MP Prekyba“ ir ketvirtas bei paskutinis vežėjas – S. B. įmonė. Atsakovė nurodė, kad buvo susitarta dėl tų pačių prekių ir kiekio pervežimo – 14 palečių suvytų stiklo pluošto siūlų, CMR važtaraštyje taip pat paliktos krovinį vežusių vežėjų žymos, kas reiškia, jog buvo priimtas vienas važtaraštis, ir šiuo atveju, buvo sudaryta vienintelė sutartis, kurią paeiliui vykdė keli vežėjai, todėl nėra aišku, kodėl ieškovai ieškinį teikia tik atsakovei – UAB „AD REM Transport“.

7.       Trečiasis asmuo UAB „MP Prekyba“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2020-07-01 su atsakove UAB „AD REM Transport“ sudarė užsakymą – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „MP Prekyba“ įsipareigojo pervežti krovinį iš pakrovimo adreso (duomenys neskelbtini), SIA „Culimeta Baltics“ į atsakovės UAB „AD REM Transport“ sandėlį. Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir 2020-07-02 pristatė krovinį į numatytą sutartyje vietą (duomenys neskelbtini). Užsakovas (atsakovė UAB „AD REM Transport“) krovinį priėmė ir jokių pretenzijų dėl jo nereiškė nei pristatymo metu, nei iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „MP Prekyba“ atsakovei tinkamai suteikė pervežimo paslaugas, krovinys paslaugų suteikimo laikotarpiu nebuvo sugadintas, todėl trečiasis asmuo, kaip vežėjas, negali būti atsakingas už žalą, kuri reikalaujama ieškovų ieškiniu.

8.       Trečiasis asmuo S. B. įmonė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ginčijamu atveju puspriekabė buvo pristumta prie pat rampos, vairuotojas nebuvo įleistas į sandėlį, todėl negalėjo įvertinti krovinio ar pakuotės išorės būklės bei kontroliuoti jo tinkamo sukrovimo ir įtvirtinimo, todėl yra atleistas nuo atsakomybės už krovinio pažeidimą pervežimo metu. Pažymėjo, kad krovinys buvo sudėtas į kartonines dėžes, neturėjo atramos transporto judėjimo metu. Siuntėjas privalo įvertinti ir prisiimti pilną atsakomybę už krovinio pakrovimą ir sutvirtinimą, privalėjo vertinti, kokio svorio krovinį galima krauti ant kito krovinio.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-11-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

 

 

 

 

 

 

9.1       pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl krovinio draudikų, išmokėjusių 16 263,04 Eur sumą SIA Culimeta Baltics, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens, taikytinos 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos, nes reikalavimo teisė, perėjusi ieškovams, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato vežėjo atsakomybės sąlygas ir ribas, nustačius, kad buvo vykdomas ginčo krovinio tarptautinis pervežimas, vežta kelių transporto priemonėmis, buvo vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jų gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, krovinio išsiuntimo vietos valstybė yra CMR Konvencijos narė. Vertino, kad yra visos CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos sprendžiant šalių ginčą taikyti CMR konvencijos nuostatas tiems klausimams, kurie reglamentuojami šios Konvencijos;

9.2       nurodė, kad teisiniai santykiai, susiklostę tarp SIA EC Group Transit, EC Group Estonia OU, UAB „AD REM Transport“, UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonės kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose Culimeta Baltics SIA buvo krovinio siuntėjas, SIA EC Group Transit, EC Group Estonia OU, UAB „AD REM Transport“ – susitariantys vežėjai, UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonės – faktiniai vežėjai;

9.3       atsikirtimus į ieškinio reikalavimą atlyginti nurodytus nuostolius atsakovė grindė tuo, kad krovinys buvo netinkamai parengtas gabenti, t. y. netinkamai supakuotas, todėl vežėjas atleistinas nuo atsakomybės, be to, ir tuo, kad vežėjui nebuvo pateiktos tinkamos instrukcijos, kaip toks krovinys turi būti pakrautas bei transportuojamas, kas ir sąlygojo žalos kroviniui atsiradimą;

9.4       pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į Dps Netas dėl krovinio apgadinimo priežasčių nustatymo, 2021-03-03 siurvejerių raporte, atlikus dokumentinį tyrimą, padaryta išvada, kad pagrindinė krovinio pažeidimo priežastis buvo nepakankama / netinkama pakuotė, dėl kurios nepakako krovinio stabilumo. 2021-03-03 Dps Netas siurvejerių raporte nurodoma, kad pagal krovinio gabenimo instrukcijas iš viso užsakyta 4 LDM kroviniams gabenti, krovinys buvo gabenamas sukrautas dviem pakopomis: 8 krovinio pakuotės pirmame aukšte ir 6 krovinio pakuotės ant pirmųjų pakuočių viršaus. Krovinį pristačius, visos krovinio pakuotės iš pirmos pakopos buvo suspaustos aukščiau sukrautų pakuočių ir pasvirę į priekį, todėl krovinys tapo netinkamas naudoti. Siurvejerių raporte konstatuota, kad krovinys gabenamas supakuotas į kartonines dėžes, vieno padėklo svoris su kroviniu yra ~ 500,00 kg. Esant tokiam spaudimui iš viršaus, apatinės pakopos dėžės neatlaikė svorio ir pasviro į priekį, taip užpildydamos tuščias spragas, likusias dėžių viduje;

9.5       ieškovės teikė į bylą dvi siurvejerių ataskaitas, teismo posėdžio metu akcentuodamos, kad iš krovinio vežimo – užsakymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei buvo duotas nurodymas (pastabose) dėl 2 tvirtinimo diržų 1 LDM;

9.6       SIA „Inter surveysiurvejerių ataskaitoje teigiama, kad tai, jog iš pradžių nebuvo nurodyta krovinio tvirtinimo / tvirtinimo schema, galėjo turėti įtakos saugiam krovinio išdėstymui ir krovinio vienetų, sudėtų priekaboje, tvirtumui, o jos nebuvimas gali sukelti riziką arba lemti krovinio vienetų pasislinkimą ir (arba) krovinio vienetų griūtį, Pasak „RusSurvey“ specialistų, reikalaujamo sulaikymo pritvirtinimo (diržais) nebuvimas nebuvo krovinio sugadinimo priežastis. Šioje tyrimo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, kad viršutinio sluoksnio krovinio vienetai neturėjo jokių žalos požymių, nes veikiant į priekį nukreiptai inercijos jėgai, viršutinis sluoksnis vis tiek paveiktų apatinio sluoksnio kartoninių dėžių viršutinę dalį ir ją paslinktų į priekį. Sulaikymo diržai nėra veiksmingi ir negali užkirsti tam kelio. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei vežimui atlikti EC Group OU iš tiesų būtų perdavusi krovinio tvirtinimo diržais schemą. Teismas sprendė, kad užsakyme (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikto nurodymo dėl 2 tvirtinimo diržų 1 LDM laikymasis negalėjo užkirsti kelio žalai, kuri buvo padaryta kroviniui konkrečiu atveju. Pasak RusSurvey specialisto, nuostolių priežastis buvo kroviniui padaryta žala dėl netinkamo krovinio sukrovimo ir pritvirtinimo, nes krovinio vienetai viršutiniame sluoksnyje (eilėje) buvo kraunami pradedant nuo antrosios sekcijos, todėl nebuvo apsaugoti nuo poslinkio į priekį;

9.7       vertino, kad krovinys – suvyti stiklo pluošto siūlai – pagal savo savybes lengvai pažeidžiamas, todėl tokiam kroviniui reikalingas tinkamas įpakavimas ir paruošimas vežimui, kad transportavimo metu būtų išvengta tokio krovinio sugadinimų;

9.8       iš krovinio vežimo – užsakymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo užsakyta 4 LDM kroviniams gabenti, t. y. krovinį nurodyta gabenti sukrautą dviem pakopomis (aukštais). Atsakovės darbuotojas, priimdamas užsakymą iš EC Group OU krovinio pervežimui, EC Group OU teiravosi dėl krovinio pakrovimo instrukcijų ir klausė ar paletės statosi viena ant kitos, EC Group OU patvirtino, kad taip statosi. Iš pateiktų krovinio nuotraukų matyti, kad viršutinėje eilėje buvęs krovinys vežimo metu nenukentėjo. RusSurvey ataskaitoje, teismo vertinimu, pagrįstai konstatuota tai, kad krovinys nebūtų patyręs tokios žalos (deformacijų), jei būtų supakuotas į tvirtesnes dėžes, krovinio vienetus pakrovus dviem sluoksniais (eilėmis), o esant kartono pakuotei, padėklų-dėžių naudojimas galėjo užkirsti kelią krovinio deformacijai;

9.9       teismas vertino, kad atsakovė įrodė, jog ginčo krovinio pažeidimą lėmė vienas iš CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, taigi taikytina CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, ieškovėms šios prezumpcijos nepaneigus, – neįrodžius, kad krovinio praradimas (sugadinimas) niekaip nėra susijęs su pasirinkta pakuote. Sprendė, kad yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčio nuostatas;

9.10       ieškovės (draudikai) įrodinėjo, kad ieškovėms perėjo draudėjo EC Group Estonia OU teisė reikalauti tiek ir tokios vežėjo atsakomybės, kiek ir kokios iš atsakovės galėtų reikalauti EC Group Estonia OU (subrogacija). Teigė, kad SIA Culimeta Baltics turėjo teisę reikšti reikalavimą pirmajam vežėjui, kas ir buvo padaryta, ir EC Group Estonia OU atlygino siuntėjui nuostolius (tai buvo padaryta per draudikus (ieškovus)). Dėl šių ieškovių teiginių teismas pažymėjo, kad SIA Culimeta Baltics reklamaciją reiškė ne EC Group Estonia OU, o pirmajam susitariančiam vežėjui SIA ,,EC Group“, kuris nurodytas ir CMR važtaraštyje. Teismas akcentavo, kad pirmuoju susitariančiu vežėju nagrinėjamu atveju laiko SIA EC Group Transit, įvertinęs aukščiau paminėtų bei kitų (elektroninių laiškų tarp susitariančių vežėjų atstovų) byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį. Taigi pagrindo teigti, kad buvo atlyginti nuostoliai (žala) už pirmąjį susitariantį vežėją byloje nėra;

9.11       atsakovė akcentavo, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovės reikalavimo teisę įgijo iš siuntėjo SIA Culimeta Baltics (cesija), todėl galėjo įgyti tik tiek teisių, kiek ieškovėms perleido pradinis kreditorius, o remiantis CMR 36 straipsnio nuostatomis, krovinio siuntėjas SIA Culimeta Baltics reikalavimo teisės į atsakovą (trečiasis susitariantis vežėjas) neturi. Teismas vertino, kad atsakovės pozicija yra pagrįsta;

9.12       2020-12-14 SIA Culimeta Baltics atleido nuo visų pretenzijų ir reikalavimų dėl patirtos žalos sugadinus ginčo krovinį EC Group Estonia OU, nurodant, kad mokėjimas bus atliktas į nurodytą sąskaitą, gavus šį reikalavimų atsisakymo dokumentą. Tuo pačiu 2020-12-14 reikalavimų atsisakymo dokumentu SIA Culimeta Baltics perleido ieškovams savo reikalavimo teises atsakingos šalies atžvilgiu;

9.13       Bylos duomenimis, SIA Culimeta Baltics 16 263,04 Eur sumą gavo 2020-12-22. SIA Culimeta Baltics atleidus EC Group Estonia OU nuo visų pretenzijų ir reikalavimų dėl patirtos žalos sugadinus ginčo krovinį dar 2020-12-14, teismas vertino, kad ieškovių 2020-12-22 mokėjimai buvo atlikti pagal 2020-12-14 reikalavimų atsisakymo dokumentą, kuriuo krovinio siuntėjas SIA Culimeta Baltics perleido ieškovams savo reikalavimo teises atsakingos šalies atžvilgiu;

9.14       ieškovėms valiniu aktu įgijus reikalavimo teisę iš SIA Culimeta Baltics, šią reikalavimo teisę galima realizuoti tik pagal CMR konvencijos 36 straipsnį. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose SIA Culimeta Baltics buvo krovinio siuntėjas, SIA EC Group Transit, EC Group Estonia OU, UAB „AD REM Transport“ – susitariantys vežėjai, UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonės – faktiniai vežėjai. Teismas nurodė, jog ieškovės reiškia reikalavimą trečiam susitariančiam vežėjui atsakovei UAB „AD REM Transport“, o tai, savo ruožtu, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti,– kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovai užsienio bendrovės „HDI Global Speciality“ SE ir „Alandia Forsakring Abp“ SE pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

10.1                      teismas sprendime padarė išvadą, kad šioje pervežimo grandinėje dalyvavo dar vienas vežėjas - SIA EC Group Transit. Ieškovai su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi EC Group Estonia OU klientas buvo Culimeta Baltics SIA, o ne SIA EC Group Transit (Latvija), EC Group Estonia OU išrašė už teiktas paslaugas sąskaitas būtent užsakovui Culimeta Baltics SIA. SIA EC Group Transit (Latvija) ir EC Group Estonia OU (Estija) yra vienos grupės EC Group įmonės, dėl ko kai kur buvo naudojami Latvijos įmonės rekvizitai (tiksliau el. paštas). Tačiau pervežimo santykiai buvo susiklostę tik tarp Culimeta Baltics SIA ir EC Group Estonia OU, o SIA EC Group Transit (Latvija) šiame pervežimo jokia forma nedalyvavo. Ieškovų nuomone, jų reikalavimo pagrįstumui neturi esminės reikšmės ar SIA EC Group Transit (Latvija) dalyvavo pervežime kaip sutartinis vežėjas, ar ne, todėl atskirai šios teismo išvados neginčija;

10.2                      nurodo, kad EC Group Estonia OU buvo sutartinis krovinio vežėjas. EC Group Estonia OU pasamdė atsakovą krovinio pervežimui;

10.3                      Culimeta Baltics SIA reiškė pretenzijas EC Group Estonia OU dėl krovinio sugadinimo. EC Group Estonia OU (o ne SIA EC Group Transit (Latvija)) kreipėsi į draudikus (ieškovus), kad jie sureguliuotų šią draudiminio įvykio bylą ir išmokėtų draudimo išmoką, padengiant Culimeta Baltics SIA. Ieškovai (draudikai), ištyrę visus duomenis, nustatė, kad įvykis draudiminis, dėl ko išmokėjo draudimo išmoką ir padengė Culimeta Baltics SIA nuostolius. 2020-12-14 Culimeta Baltics SIA pasirašė gavimo ir reikalavimų atsisakymo dokumentą, kuriuo patvirtino, kad draudimo išmoką gavus, nuostoliai atlyginti ir Culimeta Baltics SIA jokių pretenzijų EC Group Estonia OU daugiau neturi. Tai, kad Culimeta Baltics SIA patvirtino, kad pretenzijų nebeturės būtent EC Group Estonia OU (Estija), o ne SIA EC Group Transit (Latvija), tik patvirtina ieškovų poziciją;

10.4                      ieškovai, EC Group Estonia OU vardu atlyginę Culimeta Baltics SIA reikalaujamus nuostolius, įgijo teisę vietoje EC Group Estonia OU reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, dėl ko reikalavimą pareiškė atsakovui, kuris netinkamai įvykdė užsakymą. Ieškovai, išmokėję draudimo išmoką, įgijo/perėmė draudėjo reikalavimo teisę. Šioje situacijoje draudėju buvo EC Group Estonia OU. Ieškovai įgijo teisę vietoje EC Group Estonia OU reikšti reikalavimus EC Group Estonia OU atžvilgiu atsakingiems asmenims. Tai yra, turėjo teisę reikšti tokius reikalavimus ir tiems asmenims, kuriuos būtų reiškęs pats EC Group Estonia OU. Nei ieškovui, nei kitiems pervežime dalyvavusiems subjektams nereikėjo pasirašyti jokių atskirų susitarimų, reikalavimų perleidimo sutarčių. Esminis subrogacijos atsiradimo pagrindas – draudimo išmokos išmokėjimas, kuris byloje buvo įrodytas mokėjimo pavedimų kopijomis;

10.5                      teismas, pasisakydamas dėl netinkamo atsakovo, rėmėsi 2020-12-14 Culimeta Baltics SIA vienašališkai pasirašytu gavimo ir reikalavimų atsisakymo dokumentu, kuris iš esmės buvo skirtas ieškovams (draudikams) užsitikrinti, kad išmokėjus draudimo išmoką, Culimeta Baltics SIA daugiau jokių pretenzijų dėl krovinio sugadinimo nereikš ir draudimo žalos byla gali būti pilnai pabaigta;

10.6                      teismas šį dokumentą vertino kaip reikalavimo perleidimą, kuriuo SIA Culimeta Baltics perleido ieškovams savo reikalavimo teises atsakingos šalies atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškovai įgijo teisę reikalauti iš kitų asmenų išmokėtos draudimo išmokos ne įstatyminės subrogacijos pagrindu, bet įgiję reikalavimą 2020-12-14 SIA Culimeta Baltics vienašališkai pasirašytu raštu. Akcentuoja, kad toks vienašališkai pasirašytas įrašas negali būti vertinamas kaip reikalavimų teisių perleidimas, kuris atitiktų CK 6.101 – 6.110 straipsnių nuostatas ir kurio pagrindu ieškovai, kaip draudėjai, įgytų iš Culimeta Baltics SIA konkrečią, apibrėžtą ir galiojančią reikalavimo teisę;

10.7                      2020-12-14 dokumentas nepanaikina ieškovų teisių, įgytų įstatyminiu subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį. Vertinant, ar ieškovai reikalavimą pareiškė tinkamam atsakovui, reikia vadovautis CK 6.1015 straipsniu ir vertinti, kam teisę pareikšti reikalavimą būtų turėjęs EC Group Estonia OU;

10.8                      remiantis CMR konvencijos 37 straipsniu, tas vežėjas, kuris atlygina nuostolius, regresinį reikalavimą gali reikšti vežėjui, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala. Kitas vežėjas, kuris vežėjui EC Group Estonia OU įsipareigojo pervežti ginčo krovinį maršrutu Latvija - Rumunija ir kuris tapo atsakingu už krovinį viso pervežimo metu, buvo būtent atsakovas;

10.9                      pažymi, kad atsakovas, kaip vežėjas, netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nesilaikė užsakyme pateiktų instrukcijų ir neužtikrino tinkamo krovinio tvirtinimo; nepagrįstai, pažeisdamas sutartį, įtraukė į vežimą trečiuosius asmenis (kitus vežėjus), o tai padaręs, neužtikrino, kad jiems būtų perduotos instrukcijos dėl krovinio tvirtinimo. Dėl atsakovo krovinys pervežimo metu buvo sugadintas ir buvo padaryta žala, todėl būtent atsakovas UAB „AD REM Transportyra asmeniškai atsakingas už pervežimo metu kilusius nuostolius (konvencijos 37 straipsnis);

10.10                      nurodo, kad krovinys, atvežus jį į Lietuvą, buvo perkrautas atsakovo sandėliuose, faktinio vežėjo S. B. vairuotojas į pakrovimo vietą (sandėlį) nebuvo įleistas, visą perkrovimą ir krovinio tvirtinimą vykdė atsakovo atstovai;

10.11                      bylos medžiaga patvirtina (siurvejerių išvados), kad po perkrovimo pakrovimo instrukcijų nebuvo laikomasi. Tai taip pat patvirtino ir faktinio vežėjo S. B. IĮ atstovas;

10.12                      užsakymo 10 punkte atsakovui buvo numatytas draudimas į savo įsipareigojimų vykdymą įtraukti trečiasis šalis – kitus vežėjus, nebent būtų gautas rašytinis EC Group Estonia OU sutikimas. Šio draudimo atsakovas nesilaikė ir EC Group Estonia OU nebuvo žinoma, kad pervežimą vykdė ne pats atsakovas. Perdavęs vežimą kitiems asmenims, atsakovas neperdavė jiems instrukcijų dėl krovinio tvirtinimo, tokių instrukcijų nėra atsakovo su kitais vežėjais sudarytose vežimo sutartyse;

10.13                      Byloje buvo net dvi siurvejerių ataskaitos, kuriose pasisakyta, kad krovinio sugadinimo priežastis – netinkamas jo tvirtinimas;

10.14                      teismas sprendė, kad krovinio sėkmingas transportavimas priklausė nuo dviejų veiksnių: „tinkamas įpakavimas“ ir „paruošimas vežimui“. Tačiau teismas nevertino ir neįvertino to aspekto, kad siuntėjas kroviniui buvo parinkęs pakuotės ir tvirtinimo būdo visumą, kurios laikantis visapusiškai gali būti užtikrinamas krovinio sėkmingas transportavimas. Krovinys buvo supakuotas į kartonines dėžes, kiekviena dėžė padėta ant padėklo ir prie jo pritvirtinta išilgai dėžės. Krovinys nėra taisyklingos formos (suvyti stiklo pluošto siūlai), todėl nėra įmanoma užtikrinti tokios pakuotės, kurioje ši prekė pilnai užpildytų pakuotę ir nepaliktų jokių tarpų. Dėl to siuntėjas yra nustatęs tokio pobūdžio krovinio (įpakuoto kartotinėse dėžėse) vežimui tinkamą tvirtinimo būdą, kuris apsaugo krovinį nuo pasislinkimo ir pakuočių įlinkimo. Būtent toks sutvirtinimo būdas buvo pateiktas užsakyme – visas krovinys turėjo būti sutvirtintas diržais, kad išvengti dėžių pasislinkimo į šoną. Jei šonininės dėžės būtų turėjusios atramą iš abiejų jų pusių, tokio pasislinkimo nebūtų buvę;

10.15                      teismas sprendė, kad krovinio pakuotė buvo netinkama, tačiau neįvertino, kokią įtaką krovinio nesėkmingam transportavimui turėjo tai, kad buvo nesilaikyta krovinio tvirtinimo instrukcijų.

11.       Atsakovas UAB „AD REM Transportpateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-11 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

11.1                      teismas sutarties šalimis nustatė: Culimeta Baltics SIA buvo krovinio siuntėjas, SIA EC Group Transit, EC Group Estonia OU, UAB „AD REM Transport“ – susitariantys vežėjai, UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonės – faktiniai vežėjai. Šiai bylai reikšmingas pirmas susitariantis vežėjas - SIA EC Group Transit teismo buvo nustatytas įvertinus: a) CMR važtaraščio 16 grafoje esantį įrašą ,,SIA EC Group Transit, kurį savo spaudu ir parašu 22 grafoje patvirtino krovinio siuntėjas; b) krovinio siuntėjo latvių kalba surašyta pretenzija dėl krovinio sugadinimo, kuri buvo adresuota SIA EC Group Transit c) 2020-06-29 krovinio siuntėjo krovinio pervežimo užsakymu, kuris elektroniniu laišku latvių kalba buvo adresuotas SIA EC Group Transit darbuotojui K. L. ir d) krovinio siuntėjo darbuotojo, prieš tai užsakiusio krovinio pervežimą bei rašiusio pretenziją dėl krovinio sugadinimo K. D. 2022-08-18 atsakymu į atsakovo atstovo paklausimą. Apeliaciniame skunde šie įrodymai nėra ginčijami, tiesiog apeliantas teikia savo nuomonę apie krovinio vežime dalyvavusius asmenis, tačiau procesine prasme nėra pateikta jokių argumentų, rodančių, kad turi būti nustatyta kitokia vežėjų grandinė;

11.2                      apeliantų nurodyta aplinkybė, kad SIA EC Group Transit ir EC Group Estonia OU yra vienos grupės įmonės, nepanaikina ir neįtakoja kiekvienos iš šių įmonių veikusių kaip vežėjai subjektiškumo, nes tai atskiri juridiniai asmenys, turintys atskirą subjektiškumą ir galimybę savo vardu sudaryti sutartis;

11.3                      apeliantų teiginiai apie krovinio vežime dalyvavusius vežėjus, jų eiliškumą yra nepagrįsti, jie nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų;

11.4                      apeliantai nenurodo, kokiu krovinio vežimo sutarties tarp EC Group OU ir atsakovo momentu krovinio tvirtinimo schema buvo atsakovui perduota. Byloje nėra įrodymų, kad krovinio tvirtinimo schema sudarant sutartį atsakovui būtų perduota, taip pat nėra jokių įrodymų, kad Culimeta Baltics SIA pateikiant elektroniniu paštu užsakymą, ši schema būtų perduota SIA EC Group Transit;

11.5                      nurodo, jog kilus žalai, susiformavo vežėjo sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis, kurio pasėkoje krovinio siuntėjas įgijo reikalavimo teisę į krovinio vežime paeiliui dalyvavusius vežėjus, realizuojant šią teisę turėjo būti laikomasi Konvencijos 36 straipsnio nuostatų. Antra grupė susiformavusių teisinių santykių jau kilo tarp krovinio siuntėjo, kaip nukentėjusiojo trečiojo asmens (Draudimo įstatymo 111 str. prasme) ir kaltininko civilinės atsakomybės draudiko ir šie santykiai kvalifikuojami draudimo teisiniais santykiais, kurie yra savarankiški ir nuo civilinės atsakomybės teisinio santykio yra nepriklausomi;

11.6                      įvykus žalai, kuri 2020-07-08 Rumunijoje buvo užfiksuota kaip krovinio sugadinimas, krovinio siuntėjas Culimeta Baltics SIA įgijo krovinio vežimo sutartimi grindžiamą reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į krovinio vežime paeiliui dalyvavusius vežėjus. Tuo pat metu pagal vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, krovinio siuntėjas Culimeta Baltics SIA įgijo civilinės atsakomybės draudimo sutartimis grindžiamą teisę reikalauti draudimo išmokos sumokėjimo, kurios dydis turėtų būti nustatytas pagal sutartyje nustatytą išmokos apskaičiavimo mechanizmą ir ši teisė nepriklauso nuo draudikų valios pripažinti įvykį draudžiamuoju ar ne;

11.7                      Culimeta Baltics SIA reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo nuo 2020-07-08, o šio reikalavimo adresatai nustatytini pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, taip pat Culimeta Baltics SIA turėjo teisę gauti draudimo išmoką, o ši teisė egzistavo taip pat nuo žalos padarymo momento;

11.8                      paaiškino, jog apeliantai komunikavo su Culimeta Baltics SIA ir sutarė dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tuo tikslu Culimeta Baltics SIA 2020-14-14 raštu perleido apeliantams savo reikalavimo teises atsakingam asmeniui už būsimą mokėjimą, kuomet prievolės pradinės šalys yra nurodytos Culimeta Baltics SIA 2020-08-13 pretenzijos rašte Nr. EC Group 002 13/08/2020. Šis aktas pirmos instancijos teismo teisingai kvalifikuotas cesija, nes yra aiškus prievolinis teisinis santykis, kurio elementą sudaro perleidžiamas reikalavimas ir Culimeta Baltics SIA 2020-08-13 pretenzijos rašte Nr. EC Group 002 13/08/2020 nurodytos teisinio santykio, iš kurio kilo reikalavimas, šalys, bei reikalavimas apibrėžtas konkrečia pinigų suma. 2020-14-14 Culimeta Baltics SIA veikdamas kaip cedentas reikalavimą perleidžia, o apeliantai veikdami kaip cesionarijus tokį reikalavimą priima, nes šis dokumentas kaip ieškinio pagrindą įrodantis dokumentas buvo naudojamas šioje byloje ieškiniui pagrįsti. Įgytą reikalavimą apeliantai galėjo įgyvendinti tik taip, kaip numatyta krovinių vežimo sutartį reglamentuojančios CMR konvencijos 36 straipsnyje, tai yra pateikiant ieškinį pirmam (susitariančiam) vežėjui, paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kurio vežimo metu buvo padaryta žala, arba visiems šiems vežėjams solidariai. Tuo tarpu atsakovas vežėjų eilėje buvo trečiu (susitariančiu) vežėju, kuomet kroviniui būnant jo žinioje žala nebuvo padaryta ar užfiksuota, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys atsakovui negalėjo būti pareikštas iš esmės yra teisinga;

11.9                      kita vertus, apeliantams 2020-12-22 sumokėjus draudimo išmoką, draudimo teisinis santykis pasibaigė ir dėl to ginčo nėra;

11.10                      draudimo išmokos gavimo momentu Culimeta Baltics SIA jau krovinio vežimo sutartimi pagrįsto reikalavimo neturėjo, nes šis reikalavimas anksčiau buvo perleistas apeliantams. Todėl draudimo išmokos mokėjimu apeliantai jokių kitų reikalavimo teisių iš Culimeta Baltics SIA įgyti negalėjo, nes prieš tai perleidusi savo turėtas reikalavimo teises, Culimeta Baltics SIA pinigų gavimo momentu jokių reikalavimo teisių neturėjo, tad įstatyminė subrogacija įvykti negalėjo;

11.11                      apeliantų teiginiai, kad apeliantai reikalavimą įgijo iš bendradraudėjo EC Group OU visiškai nepagrįsti, nes viso žalos reguliavimo proceso metu EC Group OU jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagal krovinio vežimo sutarties nuostatas neturėjo ir negalėjo turėti, nes EC Group OU sutartyje veikė kaip vienas iš vežėjų, kuris tokį reikalavimą galėjo įgyti tik pagal CMR konvencijos 37 straipsnį ir tik atlyginęs krovinio siuntėjui Culimeta Baltics SIA padarytą žalą;

11.12                      pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantų samdytų siurvejerių išvadų pagrindą sudarė šių siurvejerių naudota „pakrovimo schema (brėžinys)“, kuri byloje sudarant sutartį nebuvo aptikta, todėl atitinkamai teismo vertinime į tai buvo atsižvelgta. Ir priešingai, atsakovo samdyti siurvejeriai „pakrovimo schemos“, kurios nebuvo byloje savo išvadas rengiant nenaudojo, be to jie tinkamai nustatė ir aprašė žalos susidarymo mechanizmą „dėl kartoninėse dėžėse buvusių tarpų ir nepakankamai tvirtos pakuotės“. Teismas citavo apeliantų samdytų SIA „Inter survey“ ir „RusSurvey“ išvadas, kurios neprieštarauja atsakovų pasamdytų siurvejerių „Dps netas“ išvadoms, analizavo fotomedžiagą ir dalykinį susirašinėjimą, pagal kurį atsakovui buvo nurodyta krovinį vežti dvejais aukštais;

11.13                      apeliantų rėmimasis faktinio vežėjo atstovo nuomone pasakyta teismo posėdyje, neleidžia daryti išvados, kad „labiausiai tikėtina, kad taip tikrai negalėjo būti“;

11.14                      kaltinimai diržų nenaudojimu yra paneigti pačių apeliantų samdyto siurvejerio „RusSurvey“ teismo sprendime cituota išvada, kad reikalaujamo sulaikymo pritvirtinimo (diržais) nebuvimas nebuvo krovinio sugadinimo priežastis. Žalos atsiradimo dėl netinkamos pakuotės prezumpcija apeliaciniu skundu nėra paneigiama;

11.15                      apeliantų argumentas, kad atsakovas neleistinai pasinaudojo subvežėjų paslaugomis, be EC Group OU leidimo ir neperdavė jiems tvirtinimo instrukcijų (schemos, kurios kaip nustatė teismas iš viso nebuvo), apskritai su žalos atsiradimo dėl netinkamos pakuotės prezumpcijos paneigimu nesusiję.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

14.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp EC Group Estonia OU ir atsakovės UAB „AD REM Transport“ buvo sudarytas užsakymas pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo maršrutu Latvija - Rumunija pervežti krovinį – suvytus stiklo pluošto siūlus.

15.       CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2020-07-01 krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę (vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini)) Latvijoje, krovinio siuntėjas – Culimeta Baltics SIA; krovinio gavėjas nurodytas Isovolta S.A., krovinio vežėjai nurodyti EC GROUP SIA, S. B. individuali įmonė, UAB MP Prekyba. 2020-07-08 Kroviniui atvykus į pristatymo vietą Rumunijoje, buvo aptikta, kad transportavimo metu dalis Krovinio sugadinta/prarasta: sugadintos 8 dėžės, ką patvirtina CMR važtaraščio 20 punktas.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisiniai santykiai, susiklostę tarp SIA EC Group Transit, EC Group Estonia OU, UAB „AD REM Transport“, UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonės kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose Culimeta Baltics SIA buvo krovinio siuntėjas, SIA EC Group Transit, EC Group Estonia OU, UAB „AD REM Transport“ – susitariantys vežėjai, UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonės – faktiniai vežėjai.

17.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pervežimo grandinėje dalyvavo dar vienas sutariantis vežėjas - SIA EC Group Transit. Teigia, kad EC Group Estonia OU klientas buvo Culimeta Baltics SIA, o ne SIA EC Group Transit (Latvija), EC Group Estonia OU išrašė už teiktas paslaugas sąskaitas būtent užsakovui Culimeta Baltics SIA. SIA EC Group Transit (Latvija) ir EC Group Estonia OU (Estija) yra vienos grupės EC Group įmonės, dėl ko kai kur buvo naudojami Latvijos įmonės rekvizitai (tiksliau el. paštas). Tačiau pervežimo santykiai buvo susiklostę tik tarp Culimeta Baltics SIA ir EC Group Estonia OU, o SIA EC Group Transit (Latvija) šiame pervežimo jokia forma nedalyvavo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais iš dalies sutinka.

18.       Pagal CMR konvencijos 34 straipsnį, jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Pateiktas teisės aiškinimas dėl CMR konvencijos 34 straipsnio aktualus ir tose situacijose, kai dalis transporto operacijoje dalyvaujančių vežėjų yra nominalūs vežėjai – vežėjai, priėmę užsakymą, tačiau jį vykdantys ne patys, o tam pasitelkdami kitus vežėjus.

19.       Pagal CMR konvencijos nuostatas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, t. y. nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad vežėju laikomas ne tik tas asmuo, kuris faktiškai veža krovinį, bet ir tas, kuris susitaria dėl krovinio vežimo. 

20.       Analizuojant CMR važtaraštį matyti, kad jo 16 grafoje padarytas įrašas, jog vežėjas yra EC Group SIA. Taip pat byloje yra pateikta ir pirmosios instancijos teismo analizuota krovinio siuntėjo latvių kalba surašyta pretenzija dėl krovinio sugadinimo, kuri buvo adresuota EC Group SIA, taip pat 2020-06-29 krovinio siuntėjo krovinio pervežimo užsakymas, kuris elektroniniu laišku latvių kalba buvo adresuotas SIA EC Group darbuotojui K. L. ir krovinio siuntėjo darbuotojo, prieš tai užsakiusio krovinio pervežimą bei rašiusio pretenziją dėl krovinio sugadinimo K. D. 2022-08-18 atsakymas į atsakovo atstovo paklausimą. Apeliantai pažymi, jog SIA EC Group ir EC Group Estonia OU yra vienos grupės įmonės ir tik dėl to kai kur buvo naudojami Latvijos įmonės rekvizitai (el. paštas).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis - užsakymas sudarytas atsakovės su EC Group Estonia OU. Ieškovų išrašytame draudimo polise SIA EC Group ir EC Group Estonia OU nurodyti bendrais draudėjais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl krovinio krovimo instrukcijų atsakovė kreipėsi į EC Group Estonia OU ir būtent jie davė instrukcijas atsakovei. Nustatyta, kad ieškovai, kaip EC Group Estonia OU draudikai, atlygino žalą siuntėjui SIA „Culimeta Baltics“. Sistemiškai įvertinus ne tik CMR važtaraštį, bet ir visus sutartį lydinčius dokumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmas susitariantis vežėjas buvo EC Group Estonia OU. Kita vertus, tai nekeičia žemiau nutartyje pateiktų išvadų dėl atsakovo, kuriam pareikšti reikalavimai, atsakomybės nebuvimo ir ieškinio atmetimo jam pagrįstumo.

22.       Pažymėtina, jog susitariančiųjų ir (ar) faktiškai vežimą vykdančių vežėjų grandinės, kokia yra nagrinėjama šioje byloje, atveju susiklosto dvi teisinių santykių grupės: pirma, teisiniai santykiai tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų (išoriniai teisiniai santykiai); antra, vežėjų tarpusavio santykiai (vidiniai teisiniai santykiai). Kaip klientui įvykdyti visą krovinio vežimą įsipareigoję asmenys organizuoja savo tarpusavio teisinius santykius tam, kad pasiektų vežimo sutartyje aptartą rezultatą, yra jų pačių sutartinių teisinių santykių klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

23.       Apeliacinėje instancijoje kyla ginčas dėl to, jog apeliantų teigimu, atsakovė nesilaikė užsakyme įvardintų krovinio pakrovimo instrukcijų ir dėl to yra faktiškai kalta už krovinio sugadinimą.

24.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal to paties straipsnio 4 dalies c punktą, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. 

25.       Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas CMR konvencijos normas, yra nurodęs, kad, nesant šalių susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle. Krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: 1) krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, 2) dėl to susidarė ypatinga rizika ir 3) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

26.       Apeliantų teigimu, atsakovė nesilaikė užsakyme pateiktų instrukcijų ir neužtikrino krovinio tinkamo tvirtinimo; taip pat nepagrįstai įtraukė vežime dalyvauti kitus vežėjus bei neužtikrino, kad jiems būtų perduotos instrukcijos dėl krovinio tvirtinimo. Atsakovė nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovei vežimui atlikti EC Group OU iš tiesų būtų perdavusi krovinio tvirtinimo diržais schemą, kurią analizuoja ieškovių samdyti siurvejeriai.

27.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės darbuotojas, priimdamas užsakymą iš EC Group Estonia OU krovinio pervežimui, EC Group Estonia OU teiravosi dėl krovinio pakrovimo instrukcijų ir klausė ar ,,Ten paletės viena ant kitos statosi?“. EC Group Estonia OU atsakymas buvo ,,Taip“. Iš krovinio vežimo – užsakymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo užsakyta 4 LDM kroviniams gabenti, kurį nurodyta sukrauti dviem pakopomis (aukštais).

28.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad viršutinėje eilėje buvęs krovinys vežimo metu nenukentėjo, buvo suspaustos tik apatinėje eilėje buvusios krovinio kartoninės dėžės, t. y. deformacijos priežastis visų pirma buvo spaudimas (svoris) iš viršuje pakrautų dėžių, kurių neatlaikė kartono pakuotė. 

29.       Analizuojant RusSurvey ataskaitą matyti, kad krovinys nebūtų patyręs tokios žalos (deformacijų), jei būtų supakuotas į tvirtesnes dėžes. Ataskaitoje taip pat nurodyta, jog krovinio vienetus pakrovus dviem sluoksniais (eilėmis) ir esant kartono pakuotei, padėklų-dėžių naudojimas galėjo užkirsti kelią krovinio deformacijai. Ataskaitoje nurodoma, jog reikalaujamo sulaikymo pritvirtinimo (diržais) nebuvimas nebuvo krovinio sugadinimo priežastis. Šioje tyrimo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, kad viršutinio sluoksnio krovinio vienetai neturėjo jokių žalos požymių, nes veikiant į priekį nukreiptai inercijos jėgai viršutinis sluoksnis vis tiek paveiktų apatinio sluoksnio kartoninių dėžių viršutinę dalį ir ją paslinktų į priekį.

30.       SIA „Inter surveysiurvejerių ataskaitoje nurodoma, kad aplinkybė, jog iš pradžių nebuvo nurodyta krovinio tvirtinimo / tvirtinimo schema, galėjo turėti įtakos saugiam krovinio išdėstymui ir krovinio vienetų, sudėtų priekaboje, tvirtumui, o jos nebuvimas gali sukelti riziką arba lemti krovinio vienetų pasislinkimą ir (arba) krovinio vienetų griūtį.

31.       Nustatyta, jog krovinio tvirtinimo schema byloje pateikta SIA „Inter surveySurvey Report tekste kaip lentelė, taip pat nurodoma RusSurveySurvey Investigation Report tekste kaip lentelė. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad minėta schema sudarant sutartį atsakovei būtų perduota, taip pat nėra duomenų, kad Culimeta Baltics SIA, pateikiant elektroniniu paštu užsakymą, šią schemą būtų pateikusi SIA EC Group Transit. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog užsakyme (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikto nurodymo dėl 2 tvirtinimo diržų 1 LDM, laikymasis negalėjo užkirsti kelio žalai, kuri buvo padaryta kroviniui konkrečiu atveju.

32.       Apeliantai akcentuoja, kad atsakovė atsakinga už krovinio sugadinimą, kadangi pažeidė sutarties sąlygas ir pasamdė vežimui kitus vežėjus bei neperdavė instrukcijų dėl krovinio tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius, yra akivaizdi būtinybė vežėjams veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad ginčo atveju atsakovė krovinio vežimui pasamdė kitus vežėjus (UAB „MP Prekyba“, S. B. įmonę), neturėdama raštiško OU „EC Group Estoniasutikimo ir tuo pažeisdama sutarties sąlygas. Kita vertus, už krovinio saugų pervežimą tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika, o aplinkybė, jog faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika. Teismo vertinimu, nors dėl krovinio tvirtinimo (pateikto nurodymo dėl 2 tvirtinimo diržų 1 LDM) ir nėra duomenų, jog atsakovė būtų perdavusi kitiems vežėjams nurodymą dėl 2 tvirtinimo diržų, tačiau, remiantis tuo, jog sugadintas krovinys buvo ne dėl netinkamo tvirtinimo, o dėl netinkamos pakuotės, apeliantų argumentai atmestini kaip neįrodyti.

33.       Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl netinkamo atsakovo, nepagrįstai rėmėsi 2020-12-14 Culimeta Baltics SIA vienašališkai pasirašytu gavimo ir reikalavimų atsisakymo dokumentu. Šį dokumentą vertino kaip reikalavimo perleidimą, kuriuo SIA Culimeta Baltics perleido ieškovams savo reikalavimo teises atsakingos šalies atžvilgiu. Teigia, kad remiantis CMR konvencijos 37 straipsniu, tas vežėjas, kuris atlygina nuostolius, regresinį reikalavimą gal reikšti vežėjui, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, todėl vertina, kad UAB „AD REM Transportyra tinkamas atsakovas byloje. Apeliantų teigimu, SIA Culimeta Baltics turėjo teisę reikšti reikalavimą pirmajam vežėjui, kas ir buvo padaryta ir EC Group Estonia OU atlygino siuntėjui nuostolius (tai buvo padaryta per draudikus (ieškovus)). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka.

34.       Kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai buvo apdraudę vežėjo EC Group Estonia OU atsakomybę pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykus draudiminiam įvykiui ir siuntėjui SIA Culimeta Baltics pareiškus pretenziją vežėjui EC Group Estonia OU dėl 16 263,04 Eur nuostolių atlyginimo, ieškovai, kaip draudikai, išmokėjo 16 263,04 Eur sumą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi ieškovai, išmokėję draudimo išmoką, įgijo/perėmė draudėjo reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju draudėju yra EC Group Estonia OU. Ieškovai, perėmę reikalavimo teisę iš EC Group Estonia OU, įgijo teisę vietoje EC Group Estonia OU reikšti reikalavimus EC Group Estonia OU atžvilgiu atsakingiems asmenims.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad bylos medžiagoje esantis 2020-12-14 Culimeta Baltics SIA vienašališkai pasirašytas „Gavimo ir reikalavimų atsisakymo dokumentas“ vertintinas tik kaip vienašališkas Culimeta Baltics SIA patvirtinimas, kad Culimeta Baltics SIA, kaip siuntėjas, nei savo sutartiniam vežėjui EC Group Estonia OU, nei jo draudikams (ieškovams) nereikš jokių pretenzijų dėl pervežimo metu vežto krovinio.

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). 

37.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

38.       CPK

 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

39.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovų, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijoje nustatytą maksimalų dydį nežymiai, tačiau taip pat atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovų apeliacinį skundą priteistina iš ieškovų atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis).

 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovo HDI Global Speciality SE (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija), veikiančio per Marine Underwriting Services SIA (į. k. 40103608205, Latvija), ir ieškovo Alandia Forsakring Abp SE (į. k. 0145065-2, Suomija), veikiančio per Marine Underwriting Services SIA (į. k. 40103608205, Latvija), atsakovei UAB „AD REM Transport“, į. k. 124106543, 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 452,00 Eur iš kiekvieno.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                 Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Renata Volodko

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.1015 str. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)
  • CPK
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas