(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 5 d. buvo gautas prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. A. (T. A.), kuris baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20944-19 buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo tenkintas A. T. skundas ir prokurorės sprendimas užbaigti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-20944-19 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo panaikintas.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje T. A. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, buvo perduota prokurorei, nustatant dviejų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti.

4.       Skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui priimti BPK 420 straipsnyje numatytą sprendimą.

5.       Prokurorė sutinka su tuo, kad, jeigu civilinio ieškinio klausimas nėra išspręstas, procesas teismo baudžiamuoju įsakymu negali būti užbaigtas. Vis tik šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis nėra pareiškęs civilinio ieškinio. Nukentėjusiajam A. T. dar 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis nurodė, jog jis teiks civilinį ieškinį, tačiau iki prokurorės sprendimo užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nepareiškė. Prokurorės įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas motyvuojant vien tuo, kad nukentėjusysis išreiškė norą pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau per protingą laiko tarpą savo teise nepasinaudojo.

6.       Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa dar 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškė 2484,59 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. T. gydymo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. spalio 9 d. sudarė sutartį su T. A. dėl žalos atlyginimo. Taigi kaltinamasis, esant pareikštam civiliniam ieškiniui, nedelsiant ėmėsi veiksmų susitarimui dėl padarytos žalos atlyginimo sudaryti. Šie faktai rodo, jog kaltinamasis iš esmės išpildė teismo baudžiamojo įsakymo kaip supaprastinto proceso sąlygas. Nesant nukentėjusiojo civilinio ieškinio, teigti, jog, priimant sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo teises, nėra pagrindo.

7.       Skunde nurodoma, jog įstatymas prokurorui, nusprendusiam kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, numato pareigą apie savo sprendimą informuoti nukentėjusįjį. Šiuo atveju prokurorė įvykdė įstatyme numatytą pareigą ir užtikrino galimybę nukentėjusiajam pasinaudoti savo procesinėmis garantijomis. Aplinkybė, jog sprendimas kreiptis į teismą, siekiant užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, bei nukentėjusiojo informavimo procedūra iš esmės vyko lygiagrečiai, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Pagal įstatymą prokuroras nėra saistomas pareigos pirmiausia atlikti nukentėjusiojo informavimo procedūrą ir tik po to surašyti pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pasirinkti pranešimo išsiuntimo laiką, vadovaujantis sistemine BPK normų analize, yra diskrecinė prokuroro teisė.

8.       Skunde pabrėžiama, jog BPK 418 straipsnio 4 dalis neturėtų būti suprantama taip, kad, nukentėjusiajam nesutinkant, prokuroras negali kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusiojo sutikimas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtingai nuo kaltinamojo sutikimo, prokurorui nėra privalomas. 

9.       Prokurorės įsitikinimu, sistemiškai aiškinant BPK 418 ir 64 straipsnio nuostatoms, jei yra nukentėjusiojo skundas, tol, kol jis neišnagrinėtas, negalima priimti sprendimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, nes tinkamai įvertinti prokuroro siūlymą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu teisėjas gali tik sulaukęs nukentėjusiojo skundo išnagrinėjimo rezultato. Jei nukentėjusiojo skundas atmetamas – teisėjas gali priimti bet kurį BPK 420 straipsnyje numatytą sprendimą, jei tenkinimas – teisėjas gali priimti sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisme. Dėl šios priežasties nesutiktina su išvadomis, jog šiuo atveju nebuvo įmanoma priimti jokio sprendimo, taip pat ir numatyto BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10.       Prokurorės nuomone, žemesnysis teismas skundžiamo sprendimo iš esmės tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, todėl lieka neaišku, kokie pareiškimo trūkumai ar kiti tariami prokurorės padaryti proceso pažeidimai sutrukdė teismui nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje nenurodžius konkrečių pažeidimų, priimtas sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu. Šiuo atveju buvo nepagrįstai taikyta teisės analogija, kuri neleistinai pasunkino kaltinamojo padėtį, kadangi buvo pažeista šio teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Žemesnysis teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorei ir paneigdamas realią procesinę galimybę perduoti bylą nagrinėti teisme, pažeidė ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo teises į teisingą ir greitą procesą. Priėmus sprendimą, numatytą BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nukentėjusiojo deklaruojamas noras pareikšti civilinį ieškinį būtų visiškai patenkintas, kadangi jis civilinį ieškinį galėtų pareikšti iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu pareikštas civilinis ieškinys galėtų būti išspręstas.

Prokurorės skundas atmestinas.

11.       BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 418 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi prokurorės sprendimas kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo panaikintas, kadangi toks prokurorės sprendimas sutrukdė nukentėjusiajam pasinaudoti savo teise teikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog toks ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl aukštesnysis teismas neaptarinės ir nevertinis priimto procesinio sprendimo turinio.

13.       BPK 420 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nukentėjusysis yra apskundęs prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti priimtas vienas iš įstatyme numatytų sprendimų, skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos. Taigi nekyla abejonių, jog teisėjo, gavusio prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, veiksmai priklauso nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimto sprendimo. Tuo pačiu aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad, ikiteisminio tyrimo teisėjui panaikinus prokuroro sprendimą kreiptis į teisėją dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teisėjas, kuris gavo prokuroro pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, vis tiek privalo priimti vieną iš BPK 423 straipsnyje numatytų sprendimų.

14.       Konstatuotina, jog, panaikinus prokuroro sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teisėjas nebegali priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sprendimo, t. y. priimti teismo baudžiamojo įsakymo, kadangi tai reikštų, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas panaikinti prokuroro sprendimą yra teisiškai bereikšmis. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog teisėjas gali perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas nenustatė BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto atvejo, kai baudžiamoji byla turėtų būti perduodama nagrinėti teisme, t. y. nekonstatavo, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones reikia aiškintis nagrinėjimo teisme metu. Taip pat nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas nenustatė ir pagrindo priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą, t. y. nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog žemesnysis teismas neturėjo pagrindo priimti nei vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

15.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog, panaikinus prokuroro sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris objektyviai reiškiamas surašant pareiškimą, procesas turi grįžti į tą stadiją, kurioje jis buvo iki tokio sprendimo priėmimo (pareiškimo surašymo). Nesant prokuroro sprendimo kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra pagrindo spręsti ir klausimų, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalyje. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti pašalintos kliūtys, kurios trukdo prokurorei priimti sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodytos Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje, arba ikiteisminis tyrimas turi būti užbaigtas kaltinamojo akto surašymu ir perdavimu teismui. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje T. A. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, buvo pagrįstai perduota prokurorei.

16.       BPK 418 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi pretenzijų T. A. ir ketina pareikšti jam civilinį ieškinį. Taigi yra akivaizdu, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas nėra galimas, kadangi nėra atlyginta ar pašalinta žala, taip pat kaltininkas nėra įsipareigojęs tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Sutiktina su prokurorės teiginiu, jog ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas motyvuojant vien tuo, kad nukentėjusysis išreiškė norą pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau per protingą laiko tarpą savo teise nepasinaudojo. Vis tik tai nereiškia, jog galima nesilaikyti BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostatų.

17.       Sutiktina su prokurorės teiginiu, jog aplinkybės, kad sprendimas kreiptis į teismą, siekiant užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, bei nukentėjusiojo informavimo procedūra iš esmės vyko lygiagrečiai, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, be to, nukentėjusiojo prieštaravimas proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu nedaro tokio proceso negalimu. Tuo pačiu teigtina, jog prokuroras surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siųsdamas jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui, tačiau nežinodamas, ar tokiam sprendimui neprieštarauja nukentėjusysis, prisiima ir riziką, jog toks jo sprendimas gali būti panaikintas ir baudžiamoji byla bus grąžinta.

18.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad žemesniojo teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorei kaip nors pasunkino nusikalstamą veiką galimai padariusio asmens teisinę padėtį ar pažeidė nukentėjusiojo teises. Prokurorės teiginiai apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisių pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmė ne kokie nors teismo veiksmai, o tai, jog, kaip konstatavo ikiteisminio tyrimo teisėja, prokurorė nepagrįstai nusprendė kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti dėl galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį. 

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                      Ugnius Trumpulis