Civilinė byla Nr. e2-12-1175/2025

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00712-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 2.1.2.4.; 2.1.2.4.1.; 2.1.2.4.1.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.  

 (S)

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis,

sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,

dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovui advokatui Albertui Kučinskui,

atsakovui E. B., jo atstovams advokatui Arnoldui  Šukičiui ir advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. M. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), jos atstovui advokatui Albertui Kučinskui,

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovei Loretai Repšienei,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ir pagal atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ir trečiojo asmens J. M. pareiškimą atsakovui E. B. dėl piniginių sumų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“, išvadą teikianti institucija – Skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė V. B. patikslintame ieškinyje galutinai suformulavo šiuos reikalavimus: 

1.       Nutraukti ieškovės V. B. ir atsakovo E. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo E. B. kaltės. 

2.       Priteisti iš atsakovo ieškovei 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.       Nustatyti nepilnametės dukros U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove.

4.       Nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra U. B.: atsakovas su dukra bendrauja šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą.

5.       Priteisti iš atsakovo po 350,00 Eur dukros U. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros U. B. sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas. Išlaikymo lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise.

6.       Iš atsakovo priteisti dukros U. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (36 mėn.), skaičiuojant po 300,00 Eur/mėn., t. y. iš viso 10 800,00 Eur.

7.       Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu - (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą - 1158,48 Eur.

8.       Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 23981 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu - (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

9.       Ieškovė prašo padalinti tarp šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (bendra vertė – 32942,00 Eur) tokiu būdu: pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą ir jį priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos:

9.1.       Žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu - (duomenys neskelbtini) (vertė - 4684,00 Eur):

9.1.1.                      Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (464,00 Eur);

9.1.2.                      Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (2769,00 Eur);

9.1.3.                      Pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (478,00 Eur);

9.1.4.                      Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (799,00 Eur);

9.1.5.                      Pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (130,00 Eur);

9.1.6.                      Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (44,00 Eur);

9.2.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 1.4167 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 1260,00 Eur);

9.3.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.3983 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 282,00 Eur);

9.4.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.2988 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 262,00 Eur);

9.5.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.9588 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 1010,00 Eur);

9.6.       Patalpos/butai (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)): negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)  (vertė - 8790,00 Eur);

9.7.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 0.9100 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 1300,00 Eur);

9.8.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 5.0224 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 9079,00 Eur);

9.9.       Statiniai (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu - (duomenys neskelbtini) (vertė - 2596,00 Eur);:

9.9.1.                      Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1600,00 Eur); 

9.9.2.                      Pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (42,00 Eur); 

9.9.3.                      Pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20,00 Eur); 

9.9.4.                      Pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (181,00 Eur); 

9.9.5.                      Pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (124,00 Eur); 

9.9.6.                      Pastatas – klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (399,00 Eur); 

9.9.7.                      Pastatas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (121,00 Eur);

9.9.8.                      Pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (106,00 Eur); 

9.9.9.                      Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3,00 Eur).

9.10.       Statiniai (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)): pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu - (duomenys neskelbtini) (vertė - 274,00 Eur);

9.11.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 1.6497 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 2710,00 Eur); 

9.12.       Žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  (žemės sklypo plotas – 0.3994 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė - 695,00 Eur); 

10.       Dalijant santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą - transporto priemones, esančias bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos:

10.1.       Automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2000,00 Eur);

10.2.       Automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4000,00 Eur);

10.3.       Krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 9000,00 Eur);

10.4.       Priekabą „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 600,00 Eur);

10.5.       Priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (vertė - 3200,00 Eur);

10.6.       Priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (vertė – 400,00 Eur);

10.7.       Priekabą „Brenderup“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (vertė – 800 Eur);

11.       Atsakovui priteisti automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2000,00 Eur), ieškovei priteisiant 1/2 dalį turto vertės piniginę kompensaciją, t. y. 1000 Eur.

12.       Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1/2 dalį (duomenys neskelbtini)  juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nario teisių arba priteisti 1/2 dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją - 30 000 Eur.

13.       Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 16559,74 Eur vertės piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę, pardavus (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą - vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Santuokoje įgytus ginklus ir jų priedus, esančius bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti sekančiai:

14.1.        Atsakovo vardu registruotus ginklus: lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“ (vertė – 1000 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3“ (vertė – 2500 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“ (vertė - 1800 Eur), optiką (vertė – 275,65 Eur) natūra priteisti atsakovui, ieškovei sumokant šių daiktų vertę - 5575,65 Eur.

14.2.       Ieškovei priteisti natūra termovizorių „Pulsar Helion 2XQ“ (vertė – 2350 Eur) arba daikto vertės kompensaciją, sumoje 2350 Eur.

15.       Santuokoje įgytą sodo techniką vejapjovę „Husqvarna R13c“ (vertė – 500,00 Eur) ir vejapjovę „McCulloch“ (vertė – 500,00 Eur), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos.

16.       Pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe baldus, buitinę techniką, kurių bendra vertė: 3100 Eur) ir asmenine nuosavybės teise priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos:

16.1.       Sekcija (svetainės kambaryje), ieškovės atsivežta iš (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės);

16.2.       Šaldytuvas (200 Eur vertės);

16.3.       Dujinė viryklė, pirkta iš UAB „Bikuvos prekyba“ (150 Eur vertės);

16.4.       Virtuvės baldai (200 Eur vertės);

16.5.       Skalbimo mašina (200 Eur vertės);

16.6.       Džiovyklė (200 Eur vertės);

16.7.       Miegamojo lova (250 Eur vertės);

16.8.       Miegamojo baldai (spintos, stalas) (300 Eur vertės);

16.9.       Svetainės baldai (400 Eur vertės);

16.10.       2 vnt. TV (250 Eur ir 350 Eur vertės); 

16.11.       Lauko baldai (400 Eur vertės).

17.       Iš ieškovės lėšų įgytus daiktus, nutraukus santuoką, priteisti atsakovui, ieškovei sumokant daiktų vertės piniginę kompensaciją – 2840 Eur:

17.1.       Pjūklas „Husqvarna“ (400 Eur vertės);

17.2.       Trimeris „Husqvarna“ (500 Eur vertės);

17.3.       „Karcher Parkside“ (90 Eur vertės);

17.4.       Kopėčios (150 Eur vertės);

17.5.       „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorius ir pakrovėjas, smūginis suktukas (400 Eur vertės);

17.6.       Diskinis pjūklas ir kampinis šlifuoklis (700 Eur vertės);

17.7.       2 vnt. stebėjimo kamerų „Reolink“ (600 Eur vertės);

18.       Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį (kiekvienas po 1087,01 Eur).

19.       Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

20.       Priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už pažymas, žyminį mokestį, advokato teisinę pagalbą ir kt.).

Patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ieškovė nurodė, kad jų santuoka yra iširusi galutinai ir nebėra jokių galimybių jos išsaugoti, jie jau kurį laiką neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santykių. Dėl atsakovo nuolatinio alkoholio vartojimo, jo netinkamo elgesio, betvarkės namuose, psichologinio smurto naudojimo kartu gyventi tapo nebeįmanoma. Atsakovas elgiasi nepagarbiai, agresyviai, tyčiojasi, neteikia moralinės ir materialinės paramos, nesirūpina Dukters išlaikymu. Atsakovas yra pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, nes yra neištikimas, palaiko artimus santykius su G. K.. Atsakovas užgaulioja ieškovę, kaltina nebūtais dalykais, o dėl psichologinio smurto naudojimo ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat atsakovas girtauja ir net du kartus kvietė gydytoją dėl išblaivinimo, darė netvarką namuose, rodė netinkamą pavyzdį nepilnametei dukrai, nesiėmė jokių realių veiksmų, kad sudarytų šeimai tinkamas sąlygas gyventi. Teismui pateikiami susirašinėjimai (tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovės ir atsakovo mamos) pagrindžia ieškovės pastangas padėti atsakovui išbristi iš priklausomybės liūno, siekį išsaugoti šeimą, tačiau iš atsakovo pusės jokių pastangų atsisakyti žalingo įpročio nebuvo. Atsakovas ieškovės pastangų ir noro padėti nevertino, ieškovė kentė atsakovo pyktį, agresiją, apie ką informuodavo ir atsakovo mamą. Be to, atsakovas nuo pat Dukros gimimo į savo, kaip tėvo pareigas, žiūri lengvabūdiškai: niekada nesidomėjo kaip jai sekasi ugdymo įstaigose (darželyje, mokykloje), nesilankė tėvų susirinkimuose, nevedė vaiko pas gydytojus. Priedo to, atsakovas negerbia ieškovės kaip sutuoktinės, neskiria lėšų bendro ūkio išlaikymui, neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai. Ieškovė viena tenkino bendrus šeimos poreikius, tai patvirtina pateikti banko sąskaitų išrašai. O atsakovas namuose vaikšto su lauko avalyne, tyčia apdergia unitazą, prausdamasis viską aptaško vandeniu, į krūvas krauna nešvarius savo drabužius, koridoriuje jis iškratė šiukšlių maišų turinį, todėl namai virsta baisiu šiukšlynu, 2023 m. balandžio 25 d. kambario, kuriame miega ieškovė, duris užstūmė sofa, išskalbtus ieškovės drabužius sudėjo į šiukšlių maišus, vidurnakty visu garsu užleidžia TV, nepaisydamas, kad Dukra lanko mokyklą, jai reikia pailsėti, išsimiegoti, užrakina tualeto patalpą, dėl ko ieškovė su Dukra negali atlikti gamtinių reikalų. Dėl to, atsakovas turi tikslą paveikti ieškovės psichologinę gerovę ir sveikatą naudojant psichologinį smurtą. Tai patvirtina ir tai, kad atsakovas rašo ieškovei grasinančio pobūdžio žinutes, gąsdina, kad išmes iš namų visus jos daiktus, vadina „valkata, alkoholike, vaikų žlugdytoja, nevisprote, berašte, prostitute, barakuda, kurva“, ją žemina. Ieškovė neturi ramybės ir negali gyventi visaverčio gyvenimo ir jai nebeliko nieko kito kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad jau ilgą laiką ieškovės atžvilgiu tęsiasi psichologinis smurtas, dėl to ieškovė blogai jaučiasi, kasdien patiria stresą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl prašo priteisti neturtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovė patyrė dėl atsakovo kaltės dėl kurio iširo santuoka. Ieškovė, nebepakeldama jos atžvilgiu naudojamo fizinio ir psichologinio smurto (gavęs leidimą laikyti (nešiotis) medžioklei skirtą ginklą, atsakovas, bijodamas jo netekti dėl ieškovės atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, prieš ieškovę ėmė naudoti psichologinį smurtą), patyčių (vadinama necenzūriniais žodžiais, niekinami jos daiktai (drabužiai), užstumiamos durys, varoma iš kambario ir pan.), sekimo (kambaryje rado įmontuotą sekimo įrangą), buvo priversta kreiptis į policiją, Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Dėl patiriamo psichologinio smurto ieškovė emociškai pergyveno, verkė, ją apima baimės, nerimo ir beviltiškumo jausmas. Nors atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, tačiau ieškovė ir toliau kenčia jo patyčias, žeminimą. Atsakovas namo kieme yra įrengęs lauko kameras, pažeisdamas ieškovės teisę į privatų gyvenimą, stebi jos kasdienybę, domisi, kas atvyksta į namus. Atsakovas, matydamas Kalėdų šventėms atvykusius svečius, atsiuntė „sveikinimą“, su pasimėgavimu tyčiodamasis ne tik iš ieškovės, bet ir jos artimųjų. Visa tai neigiamai atsiliepė ieškovės emocinei būklei, kadangi 2023 m. liepos 22 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad ieškovė dėl pablogėjusios sveikatos ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. liepos mėnesį kreipėsi į gydymo įstaigą - (duomenys neskelbtini) pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad simptomai ne (duomenys neskelbtini) kilmės, ieškovė buvo nukreipta pas gydytoją (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini)  būtų suvaldytas medikamentais. 2023 m. lapkričio 11 d. Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ieškovė nuo 2023 m. liepos 25 d. gydosi (duomenys neskelbtini), turi vartoti medikamentus, lankyti (duomenys neskelbtini). Dėl to, ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 5000,00 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Dėl dukros U. B. gyvenamosios vietos nustatymo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad dukros ir ieškovės yra glaudus emocinis, psichologinis ryšys, jos viena kitai yra labai artimos, ieškovė dukrą labai myli, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dukra išgyvena dėl tėvo alkoholizmo, tokia šeimos aplinka neigiamai veikia jos psichinę sveikatą, jai prireikė psichologo pagalbos. Kelis pastaruosius metus ieškovė viena rūpinasi kasdieniais dukros poreikiais, nusivylusi tėvo elgesiu ji dar labiau prisirišo prie mamos. Visi vaiko priežiūros, išlaikymo klausimai, tenka ieškovei, tėvas prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda, nesirūpina auklėjimu, nesidomi jos poreikiais. Be kita ko, dukra yra paauglė, pakankamai brandi ir savo norą bei pažiūras, su kuriuo iš tėvų po skyrybų ji nori gyventi, gali pareikšti pati. Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, bus užtikrinti jos interesai ir poreikiai, saugi aplinka. Taip pat ieškovė neprieštarauja, kad dukra U. B. bendrautų su atsakovu, šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą.

Dėl išlaikymo dukrai U. B. priteisimo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad visapusiškam dukros vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jos būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys jos laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti. Nurodoma, kad viso per mėnesį dukros poreikių tenkinimui yra skiriama ne mažiau nei 790,00 Eur, iš šios sumos nuo 2023 m. sausio 1 d. 85,75 Eur yra dengiama iš Valstybės mokamų Vaiko pinigų, todėl kiekvienam tėvui tenkanti dalis sudarytų 350,00 Eur. Nurodomi šie dukros poreikiai: 1. poreikiai maistui: 1.1. išlaidos maitinimuisi namuose: 250 Eur; 1.2. išlaidos maistui mokykloje (5,00 Eur/dienai): 100 Eur; 2. būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios dukros daliai: 2.1. išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo ir kt. paslaugas: 35 Eur; 2.2. Išlaidos už interneto ir kabelinės TV retransliavimo paslaugas: 25 Eur; 3. Išlaidos lavinimui: 3.1. mokymosi išlaidos (sąsiuviniai, kanceliarinės prekės, knygos, grožinė literatūra, kuprinė ir kt.): 35 Eur; 3.2. psichologo konsultacijos – 100 Eur; 4. išlaidos higienai, sveikatai ir aprangai: 4.1. drabužiai, avalynė ir kt.: 60 Eur; 4.2. rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt. 30 Eur; 4.3. odontologo ir kt. gydymo paslaugos: 20 Eur; 4.4. vaistai, vitaminai: 20 Eur; 5. Vaiko poreikiai laisvalaikiui: Ekskursijos, išvykos, draugų gimtadieniai, kitos pramogos: 35; 6. Kitos išlaidos: 6.1. Mobilaus telefono, kompiuterio išlaikymas, kuro išlaidos: 50 Eur; 6.2. Atostogos: 30 Eur. Taip pat pažymima, kad atsakovas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, ūkininkas, turi įmonę, todėl savo pareigą išlaikyti dukrą privalo vykdyti pilna apimtimi. Kadangi būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti dukrą, jos piniginis indėlis į dukros išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie dukros išlaikymo prisideda kitokia forma. Remiantis tuo, iš atsakovo dukros U. B. išlaikymui prašoma priteisti 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki Dukra sulauks pilnametystės. Tuo tarpu dėl dukros U. B. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nors šalys jau kuris laikas neveda bendro ūkio, santuokinių ryšių nepalaiko ir gyvena atskirus gyvenimus, tačiau gyvena jų bendruose namuose. Atsakovas dukros išlaikymu nesirūpina ir visiškai neskiria lėšų jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, o finansinė našta dukrai išlaikyti gula ant vienos ieškovės pečių. Atsižvelgiant į dukros poreikius, iš atsakovo priteisintas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius 3 metus, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (36 mėn.), skaičiuojant po 300,00 Eur/mėn., nes tuo laikotarpiu atsakovas dukrai jokio išlaikymo neteikė.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo patikslintame ieškinyje nurodyta, kad bendra santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (12 nekilnojamojo turto objektų) vidutinė rinkos vertė – 32942,00 Eur. Nekilnojamojo turto (žemės sklypų, statinių) vertė nurodyta, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimis. Kadangi visas nekilnojamasis turtas santuokos metu buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų ir trečiojo asmens J. M. lėšų, o atsakovas prie turto įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo, ieškovė prašo teismo žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe ir jį natūra priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos. Pažymima, kad žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, pagal 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš notarinės sutarties sudarymą atsakovas pareikalavo ieškovės pinigų sumokėti už perkamą turtą, nurodė, kad jeigu nebus sumokėti pinigai, pardavėjai pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašys. Svarbios aplinkybės: 1) 2008 m. kovo 21 d. D. K. grąžina ieškovei dalį skolos - 75 000 Lt; 2) prieš pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, t. y. 2008 m. kovo 30 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninama 14 000 Lt, iš kurių 12 000 Lt ieškovė perdavė atsakovui, kad sumokėtų už perkamą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, t. y. 10 000 Lt - už gyvenamąjį namą, 2000 Lt – už žemės sklypus: a) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1.4167 ha), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina – 500 Lt); b) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0.3983 ha), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  (įsigijimo kaina – 500 Lt); c) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (0.2988 ha), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina – 500 Lt); d) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.9588 ha), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina – 500 Lt). Atsakovas asmeninių lėšų šiam nekilnojamam turtui įsigyti neturėjo, tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – „SEB“ bankas 2007 m. vasario 9 d. atsakovui suteikė 10 000 Lt vartojimo kreditą, iš kurių – 9800 Lt atsakovas 2007 m. vasario 12 d. pavedimu sumoka pardavėjui E. K.. Apie tai, kad už perkamą turtą atsakovas pardavėjui E. K. jau yra sumokėjęs 10 000 Lt, atsakovas nuo ieškovės nuslėpė ir ieškovės paimtus pinigus pasiliko sau.  Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė asmeninių lėšų turėjo: a) 2006 m. spalio 26 d. už parduotą nekilnojamąjį turtą (savo ir sesers dalį) gavo 25 000 Lt; b) už 2007 m. sausio 19 d. parduotą nekilnojamąjį turtą K. 2007 m. vasario 15 d. ir 2007 m. gegužės 2 d. ieškovei pirkėja V. V. pavedimu sumokėjo iš viso 225 000 Lt. Dėl to, šis ginčo turtas buvo įgytas ir suremontuotas už asmeninius ieškovės pinigus, atsakovas prie šio turto savo lėšomis neprisidėjo, todėl yra pagrindas šį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė su atsakovu pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį dar iki santuokos, t. y. 2006 m., šią aplinkybę patvirtina duomenys apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą bei pažyma, patvirtinanti, kad ieškovės sūnus ugdymo įstaigą Rokiškyje pradėjo lankyti 2006 m. Namą buvo būtina remontuoti iš esmės, o 2007-2008 m. namo kapitalinis remontas atsiėjo ne mažiau kaip 100 000 Lt: stogas – 20 000 Lt; pečius – 2000 Lt, langai – 10 000 Lt; pakeistas vamzdynas, sienos, lubos, grindys, nupirkti nauji baldai, suremontuotas vonios kambarys, tualetas ir kt. Ieškovės į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta lokalinė sąmata patvirtina, kokie remonto darbai buvo atlikti, pirktos medžiagos ir pan. ir kokios išlaidos buvo patirtos namo remontui. Namo remontui ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą K., būtent dėl to namas įgijo vertę. Vėliau namas buvo pagerintas ir jos trečiojo asmens J. M. lėšomis. Byloje pateikti įrodymai (ieškovės sąskaitų išrašai) patvirtina, kad praėjus kuriam laikui, vėl iš ieškovės asmeninių lėšų buvo atlikti namo pagerinimo ir aplinkos atnaujinimo darbai (pirktas naujas pečius, tvarkytas kiemas ir kt.). Atsakovas prie namo remonto išlaidų asmeninėmis lėšomis neprisidėjo. Be to, šis turtas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe, nes jis yra vienintelė gyvenamoji vieta ieškovei ir jos nepilnametei dukrai. Juolab subjektyvių priežasčių (atsakovo elgesio, neištikimybės, naudojamo fizinio ir psichologinio smurto), galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą, juo labiau, gyventi viename name, nėra. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Remiantis tuo, ieškovė prašo teismo santuokoje iš jos asmeninių lėšų įgytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pripažinti asmenine ieškovė nuosavybe.

Dėl negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šias patalpas 2017 m. birželio 26 d. negyvenamosios patalpos – interneto svetainės pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, ieškovė nusipirko už 11 000 Eur. Nors šis turtas buvo nupirktas santuokos metu, tačiau atsakovas prie patalpų pirkimo savo lėšomis neprisidėjo. 11 000 Eur sumą patalpų pirkimui paskolino trečiasis asmuo J. M.. Pinigus iš Jungtinių Amerikos valstijų atvežė ir (duomenys neskelbtini)  ieškovei perdavė B. S. su sutuoktiniu, gyvenantys JAV. Atsakovas prie šių patalpų įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo.

Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ginčo šalys 2017 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš pardavėjų A. ir N. N. nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas - 0.9100 ha), esantį (duomenys neskelbtini), už 1500 Eur. Žemės sklypas nupirktas už grynus pinigus, atsakovas savo lėšomis prie šio turto įsigijimo neprisidėjo, todėl ieškovė prašo jį pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Svarbi aplinkybė ta, kad 2017 m. pavasarį ieškovė su šeima vyko į JAV pas mamą J. M. (grįžo 2017 m. kovo 8 d.), kuri paskolino 10 000 USD grynų pinigų, kuriuos ieškovė parsivežė į Lietuvą ir jais sumokėjo už šį žemės sklypą grynais pinigais.

Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe patikslintame ieškinyje nurodyta, kad pagal 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  iš pardavėjos R. S. įsigytas nekilnojamasis turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu esantys statiniai už 9100 Eur. Prie šio turto įsigijimo atsakovas savo lėšomis nėra prisidėjęs. Svarbios aplinkybės: 1) ieškovės asmeninės lėšos: 2018 m. spalio 5 d. už parduotą turtą (duomenys neskelbtini) ieškovė gauna 20 000 Eur; 2) atsiskaitymas už perkamą žemę: a) 100 Eur grynais prieš pasirašant sutartį; b) 2019 m. spalio 31 d. pavedimas iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. – 2200 Eur (už žemes); c) 2019 m. lapkričio 4 d. pavedimas iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. – 2200 Eur (už žemes); d) 2020 m. gruodžio 2 d. trečiasis asmuo J. M. paskolina 3000 Eur ir atliekamas pavedimas į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); e) 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė perveda atsakovui 3000 Eur (mokėjimo paskirtis – „paskola“) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovas perveda R. S. 3000 Eur (už žemes); f) 2020 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo J. M. į atsakovo sąskaitą perveda 1400 Eur, o 2020 m. gruodžio 14 d. šis trečiasis asmuo į atsakovo sąskaitą perveda 600 Eur; g) 2021 m. sausio 21 d. atsakovas perveda R. S. 1000 Eur, o 2021 m. vasario 1 d. atsakovas perveda R. S. dar 600 Eur; h) 2021 m. vasario 5 d. trečiasis asmuo J. M. perveda atsakovui 2400 Eur. Kadangi atsakovas savo lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo neprisidėjo, todėl ieškovė prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Dėl sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šis turtas įgytas 2021 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  pagrindu už 400 Eur, o už jį ieškovė sumokėjo grynais pinigais.

Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šis turtas įsigytas 2022 m. vasario 4 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  pagrindu iš pardavėjo V. Z. už bendrą 2050 Eur sumą (1650 Eur ir 400 Eur). Už žemės sklypus 2022 m. vasario 1 d. pavedimu su mokėjimo paskirtimi – „Už žemės sklypą“ pardavėjui sumokėjo trečiasis asmuo J. M.. Prie žemės sklypo įsigijimo atsakovas savo lėšomis neprisidėjo, todėl ieškovė prašo teismo šį turtą pripažinti asmeniniu jos turtu.

Dėl asmenine nuosavybės teise atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir jo padalijimo patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šis žemės sklypas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi jo įgijimo pagrindas – 2016 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas iš tikrųjų buvo nupirktas 2012 m. lapkričio 16 d. iš V. A. I. už ieškovės asmenines lėšas, sumokant 4000 Lt sumą. Svarbios aplinkybės: 1) ieškovė 2012 m. lapkričio 16 d. parduoda garažą Kaune už 11 500 Lt; 2) ieškovė 2012 m. lapkričio 16 d. pavedimu sumoka V. A. I. 4000 Lt už perkamą žemę. Kadangi atsakovas nuosavybės dokumentus susitvarkė taip, kad žemės sklypas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu, ieškovei priteistina žemės sklypo įsigijimo kaina, t. y. 1158,48 Eur. Be to, santuokos metu šis žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės: šiame žemės sklype iškastas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys, turintis 1286,5 m2 plotą ir 8260 m3 tūrį. Specialistas, įvertinęs esamą padėtį, pateikė specialisto išvadą ir nustatė skaičiuojamą kainą šio dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui – 47 962 Eur. Kadangi šis žemės sklypas santuokos metu buvo esmingai pagerintas, ieškovė prie turto pagerinimo prisidėjo asmeninėmis lėšomis, dėl ko padidėjo turto vertė, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo jos naudai už atsakovui natūra atitenkantį žemės sklypą piniginę kompensaciją – 1/2 dalį vandens telkinio įrengimo darbų sumos, t. y. 23 981 Eur, priešingu atveju, tai reikštų atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita.

Dėl (duomenys neskelbtini) padalijimo ir susijusios kompensacijos priteisimo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) sudaro 1 narys (atsakovas), savininko įnašas sudaro 200,00 Eur. Mažoji bendrija įsteigta santuokos metu (įregistruota (duomenys neskelbtini)), todėl priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ir reiškia alternatyvius reikalavimus, t. y. priteisti jai 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) nario teisių ar priteisti 1/5 dalį šio turto (mažosios bendrijos) vertės piniginę kompensaciją – 30 000 Eur. Tuo tarpu dėl 16 559,74 Eur kompensacijos nurodoma, kad ši bendrija yra veikianti, turi registruoto turto – 2 vikšrinius traktorius „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bobcat E168S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių pirmasis nupirktas už asmenines trečiojo asmens J. M. lėšas ir prie kurio įsigijimo atsakovas savo lėšomis nėra prisidėjęs, kaušus, kito turto. 2009 m. kovo 6 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pervedė iš šio trečiojo asmens gautą 19356,33 Eur (66833,54 Lt) pinigų sumą. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad: 1) atsakovas 2009 m. kovo 19 d. buvo pats išvykęs į Italiją, nes gryninti pinigai iš sąskaitos (1750 Eur), kurie galėjo būti sumokėti kaip avansas už perkamą „Bobcat Acquaviva Noleggio“ bendrovei, iki kelionės į Italiją išgryninta 6000 Lt (1737,72 Eur); 2) 2004 m. balandžio 2 d. atsakovas atliko 12 000 Eur tarptautinį bankinį pavedimą. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes be ieškovės žinios ir jos sutikimo transporto priemonę 2019 m. liepos 15 d. pardavė minėtai bendrijai, sandorį nuslėpė, dėl ko ieškovė negalėjo pasinaudoti teise jį nuginčyti, pinigų (5000 Eur) į šeimos biudžetą neįnešė. Atsakovas, be ieškovės žinios parduodamas vikšrinį traktorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi nesąžiningai ir tokiais veiksmais sumažino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto masę. Už transporto priemonę, iš ieškovės atsakovui pervestų pinigų, atsakovas pavedimu sumokėjo 12 000 Eur, 1750 Eur išgrynino būdamas Italijoje, be to, transporto priemonės remontas ieškovei kainavo 2809,74 Eur. Iš viso šio turto vertė – 16 559,74 Eur, todėl tokio dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo veiksmais sumažinto ieškovės turto dalį (mažajai bendrijai parduotą „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašoma priteisti iš atsakovo.

Dėl transporto priemonių padalijimo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad iš savo asmeninių lėšų atsakovas yra nusipirkęs tik automobilį „Skoda Octavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2000 Eur, o visos kitos transporto priemonės yra nupirktos už asmenines ieškovės ir trečiojo asmens J. M. lėšas, o savo asmeninėmis lėšomis prie jų įsigijimo atsakovas nėra prisidėjęs, ko pagrindu prašoma likusias transporto priemones priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir 1000 Eur kompensaciją už minėtą automobilį, liekantį atsakovui. Detaliau „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Pajero“, priekabos „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  įsigijimui svarbios aplinkybės: 1) 2009 m. kovo 5 d. J. M. paskolino 67 660,00 Lt (19 595,69 Eur) sumą (ieškovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonėms pirkti; 2) 2009 m. kovo 6 d. ieškovė perveda J. M. paskolintus pinigus į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 19 356,33 Eur (66 833,54 Lt); 3) 2009 m. kovo 19 d. atsakovas, būdamas Italijoje, išgrynina 1750 Eur; 4) 2009 m. balandžio 2 d. atsakovas perveda į Italiją už vikšrinį ekskavatorių 12 000 Eur; 5) nuo 2009 m. kovo 8 d. iki 2009 m. birželio 19 d. atsakovas išgrynina 16 600 Lt (4807,69 Eur) ir už šiuos pinigus perka priekabą „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (įregistruota – 2021 m. gegužės 13 d.) (eismas draudžiamas) ir automobilį „Mitsubishi Pajero“ (parduotas), kitus pinigus naudoja savo poreikiams. Automobilio „Toyota Land Cruiser“ (kaina – 12 000 Eur) įsigijimui svarbios aplinkybės: 1) 2011 m. spalio 28 d. J. M. paskolina, pervesdama į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) 1502,28 Eur (5200,00 Lt) sumą automobilio „Toyota Land Cruiser“ pirkti; 2) 2011 m. lapkričio 2 d. J. M. paskolina, pervesdama į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4200 Lt (1216,40 Eur) sumą; 3) 2011 m. lapkričio 3 d. J. M. paskolina, pervedama į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3177,90 Eur (11 000,00 Lt) sumą; 4) 2011 m. lapkričio 4 d. ieškovė išgrynina 4300 Lt (1245,36 Eur) sumą ir atsakovas įneša į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grynus pinigus 2800 Eur sumoje, kurie yra paskolinti J. M. paskolinti; 5) 2011 m. lapkričio 8 d. atsakovas iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimu sumoka pardavėjui „(duomenys neskelbtini)“, gavėjo sąskaita Nr.  (duomenys neskelbtini), „BANCA (Auto Toyota)“ 7400 Eur už perkamą automobilį; 6) 2011 m. lapkričio 11 d. J. M. paskolina 9100 Lt (2629,99 Eur) automobilio „Toyota“ pirkimui, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2011 m. lapkričio 14 d. atsakovas iš savo sąskaitos už perkamą automobilį atlieka mokėjimo pavedimus į Italiją – 1750 Eur (250 Eur x 7 pavedimai) (35 Eur už pavedimus); 8) 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovas atlieka mokėjimo pavedimus į Italiją – 850 Eur (250 Eur x 3 pavedimai; 100 Eur x 1 pavedimas) (17,89 Eur už pavedimus). Taigi, automobilis „Toyota Land Cruiser“ nupirktas už 12 000 Eur iš J. M. paskolintų lėšų (10 000 Eur pervesta iš E. B. sąskaitos) ir 2000 Eur sumokėti grynais (iš ieškovės asmeninių lėšų). Priekabos „Wagenbouw Hapert BV NL9643“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (kaina - 4000 Eur, įregistruota 2014 m. rugpjūčio 16 d.) įsigijimui svarbios faktinės aplinkybės: 1) 2014 m. gegužės 12 d. J. M. paskolina, pervedant į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 Lt (3177,90 Eur) sumą priekabai įsigyti; 2) 2014 m. gegužės 13 d. atsakovas iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už priekabą sumoka pavedimu S. K. 1000 Eur; 3) 2014 m. gegužės 19 d. atsakovas iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už priekabą sumoka pavedimu 500 Eur sumą; 4) likusių pinigų atsakovas nepanaudoja priekabos pirkimui, todėl 2014 m. gegužės 22 d. jis iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kitą savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persiveda 6159,80 Lt (1784,00 Eur) sumą ir šią sumą perveda N. A. 4490 Lt (pavedimo paskirtis – „Už sugedusį dviratį“) ir šeimos turto įsigijimui nepanaudoja; 5) grynais už priekabą sumokėta S. K. 2500 Eur (1784 Eur suma - J. M. lėšos, o likusi dalis (716 Eur) – ieškovės asmeninės lėšos); 6) 2014 m. gegužės mėn. pas J. M. JAV lankėsi ieškovės dukra S. K., kuri parvežė J. M. paskolintus pinigus, sumoje 6000 USD. Automobilio „AUDI A6 AVANT“ įsigijimui (kaina - 9000 Eur (31 075,20 Lt), įregistruota 2013 m. gruodžio 21 d.) svarbios aplinkybės: 1) ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. išgrynina iš savo sąskaitos 15 200 Lt sumą automobilio pirkimui, iš kurių 4000 Lt suma yra J. M. pervestos lėšos į ieškovės sąskaitą; 2) parduodamas ieškovės asmeninis turtas (miškas) už 18 000 Lt, 2013 m. spalio 22-30 d. laikotarpiu pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdamas į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt už mišką Rokiškio r.; 3) atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. išgrynina 13 000 Lt sumą, o kitus pinigus panaudoja savo poreikiams. Taigi, automobilis „Audi Avant“ buvo nupirktas iš ieškovės ir trečiojo asmens J. M. asmeninių lėšų (iš ieškovės sąskaitos išgrynintų pinigų ir už parduotą mišką gautų pinigų). Sumokėta grynais pinigais, o atsakovas savo lėšomis prie automobilio įsigijimo neprisidėjo. Tuo tarpu priekaba „Temared“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (kaina – 420 Eur, įregistruota – 2021 m. kovo 16 d.) nupirkta 2021 m. kovo 12 d. UAB „Kesko Senukai Lietuva“, apmokėjus grynais iš ieškovės asmeninių lėšų. Priekabos „Temared“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (kaina – 4000 Eur, įregistruota – 2021 m. gegužės 13 d.) įsigijimui svarbios aplinkybės: 1) 2021 m. balandžio 28 d. J. M. paskolina priekabos pirkimui 3400 Eur, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. balandžio 28 d. atsakovas iš savo sąskaitos sumoka avansą už priekabą – 114 Eur; 3) 2021 m. gegužės 9 d. atsakovas perveda į (duomenys neskelbtini)  3800 Eur (paskirtis – „V. P. ir A. S. pinigai už valymo įrenginius“), tame tarpe J. M. pervestus pinigus priekabai pirkti; 4) 2021 m. gegužės 4 d. atsakovas sumoka už priekabą pardavėjui MB „(duomenys neskelbtini)“ 4000 Eur grynais ir pateikia teismui 2021 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo kvitą, siekdamas įrodyti, kad priekabą pirko iš savo asmeninių lėšų; 5) 2021 m. gegužės 31 d. J. M. perveda atsakovui 400 Eur likusią kainos dalį už priekabą (mokėjimo paskirtis – „žmonos likutis“), o 2021 m. birželio 2 d. – 500 Eur sumą. Iš viso atsakovui pervesta – 4300 Eur suma. Krovininio automobilio „Iveco“ įsigijimui (kaina - 9000 Eur, įregistruota 2021 m. liepos 28 d.) svarbios aplinkybės: 1) V. K. automobilio pirkimui atskovui paskolina 8000 Eur (grynais); 2) 1000 Eur grynais iš savo asmeninių lėšų duoda ieškovė; 3) skolą V. K. grąžina J. M. (2021 m. gegužės 31 d. bankinis pavedimas sąskaitos Nr.  (duomenys neskelbtini)).

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo ir dėl termovizoriaus „Pulsar Helion 2XQ“ ir optikos nurodoma, kad ieškovė santuokos metu (2021 m.) iš savo asmeninių lėšų nupirko šį termovizorių (kaina – 2350 Eur) ir optiką (kaina – 275,65 Eur): 1) termovizoriaus atveju 2021 m. vasario 5 d. trečiasis asmuo J. M. perveda iš savo banko sąskaitos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 Eur sumą ir ieškovė 2021 m. vasario 7 d. išgrynina 2000 Eur, 2021 m. vasario 9 d. išgrynina 280 Eur sumą. Nusprendus už termovizorių mokėti ne grynais pinigais, o pavedimu, 2021 m. kovo 2 d. ieškovė įneša į savo sąskaitą trečiojo asmens jai pervestus 2380 Eur, iš kurių už 2350 Eur sumoka pardavėjui S. K. už termovizorių; 2) Optiką  ieškovė nuperka iš trečiojo asmens J. M. lėšų, sumokėdama „Vollit“ parduotuvėje Panevėžyje amerikietiška kortele 302,35 USD (275,65 Eur). Kadangi prie termovizoriaus įsigijimo atsakovas savo lėšomis neprisidėjo, todėl šie daiktai pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe ir natūra priteistinas ieškovei, o minėtą termovizorių praradus - iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija – 2350 Eur. 78. Ieškovė prašo teismo, nutraukus santuoką, atsakovo vardu registruotus ginklus – lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“ (vertė – 1000 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3“ (vertė – 2500 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“ (vertė – 1800 Eur) ir optiką (275,65 Eur) palikti atsakovui (atsakovas yra medžiotojas), ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį turtą, t. y. 5575,65 Eur.

Dėl sodo technikos padalijimo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ji įgyta iš trečiojo asmens J. M. lėšų, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes: 1) 2022 m. gegužės 3 d. J. M. pervedė atsakovui į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1600 Eur sumą žolės traktoriukui pirkti; 2) 2022 m. gegužės 3 d. atsakovas išgrynina iš savo sąskaitos 1500 Eur žolės traktoriukui pirkti; 3) kitą žoliapjovę ieškovė pirko išsimokėtinai, įmokos buvo mokamos iš J. M. lėšų. Atsakovas prie sodo technikos įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo, todėl šis turtas nedalintinas. Dėl namų ir lauko baldų, buitinės technikos bei kitų daiktų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe patikslintame ieškinyje nurodoma, kad šis turtas buvo įgyti už ieškovės asmenines lėšas, prie šių daiktų atsakovas savo lėšomis neprisidėjo, todėl, nutraukus santuoką, šie daiktai priteistini ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos. Tuo tarpu likusius kilnojamus daiktus, kurie buvo įgyti santuokos metu, atsakovas yra pasisavinęs šiuo metu, nors šie daiktai buvo įgyti už ieškovės (ir jos mamos) asmenines lėšas, o prie šių daiktų įsigijimo atsakovas savo lėšomis neprisidėjo, todėl likę daiktai priteistini jam natūra, ieškovei priteisiant atsakovui atitenkančių daiktų vertės t. y. 2840 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo sveikata ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, todėl ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o išlaikymas nepriteistinas ir atsakovui.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė gavo 2023 m. rugpjūčio 16 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą „Dėl išmokos išieškojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, kad sprendžiami visi draudimo išmokos klausimai, susiję su 2020 m. rugpjūčio 31 d., 20.00 val. įvykiu (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas „Audi A6 Avant 3.0 TDI Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad, atlikus patikslinimą, nustatyta, jog automobilio sugadinimai buvo padaryti kitomis nei buvo nurodyta aplinkybėmis, todėl prašoma grąžinti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką, sumoje 2174,02 Eur. Kadangi minėtas automobilis įgytas santuokoje, tai atsiradusi prievolė kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl yra solidari sutuoktinių turtinė prievolė. Juolab išmokėta draudimo išmoka buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to, šią prievolę kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ vykdys abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, t. y. po 1087,01 Eur kiekvienas.

Tuo tarpu trečiasis asmuo J. M. suteikė atsakovui 24 009 Eur paskolą, už kurią atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V. V. 2019.11.29/01 pagrindu, įsigijo žemės ūkio techniką – vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudojo (duomenys neskelbtini)  veikloje. Ši paskola turi būti pripažinta atsakovo asmenine.

Ieškovės pateiktame atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį nesutinkama su atsakovo priešieškiniu visiškai ir dėl santuokos iširimo priežasčių nurodyta, kad atsakovas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis nepagrindė savo manymo, kad „santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebuvo lojali šeimai, nesirūpino šeima, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau šeimos interesų, piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė barnius namuose dėl menkaverčių priežasčių, buvo neištikima atsakovui“. Ieškovė užaugino tris vaikus, viena rūpinosi/rūpinasi nepilnametės dukros ugdymu, jos sveikatos priežiūra, išlaikė šeimą, asmenines lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą, nes rūpėjo šeimos. Atsakovas akivaizdžiai meluoja, nepagrįstai žemina ir menkina ieškovę kaip moterį ir vaiko mamą. Jeigu ieškovė, kaip teigia atsakovas, santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neištikima, nepaisė šeimos interesų, kyla klausimas, kodėl atsakovas jos ir toliau gyveno kartu, kas rūpinosi nepilnamete dukra, šeimos gerove, nekilnojamojo turto įsigijimu, kai viso to atsakovas nedarė. O atsakovo prašymu į teismą iškviesti liudytojai melavo, jog nėra matę atsakovo neblaivaus, nes rašytiniai bylos duomenys liudija priešingai – atsakovas neišsiblaivydavo po tris mėnesius, dėl ko ieškovė ne kartą kvietė medikus jo išblaivinimui, ieškovės rūpestį ir pergyvenimus dėl atsakovo girtavimo patvirtina pateikti susirašinėjimai (žinutės), apie tai gerai žinojo atsakovo šeima. Be to, būtent atsakovas, gyvendamas santuokoje, negerbė ieškovės ir šeimos, nesprendė klausimų abipusiu sutarimu, o priešingai – buvo nesąžiningas, nes slėpė nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) įsigijimo aplinkybes, melavo, kad reikia pinigų turtui įsigyti (dėl ko ieškovė perdavė 10 000 Lt grynais namo pirkimui), nuslėpė, kad namą pirko už paskolą, kurią grąžino iš santuokinių lėšų, savo lėšomis neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, visa tai atitinka lojalumo nesilaikymą. Atsakovas patogiai gyveno iš ieškovės ir trečiojo asmens J. M. lėšų, negana to, blogino šeimos turtinę padėtį, be ieškovės žinios, perleisdamas įmonei (duomenys neskelbtini) šeimos turtą. Tuo tarpu atsakovo teiginiai apie ieškovės naudotą smurtą jo atžvilgiu, agresiją, ne kartą inicijuotas muštynes - deklaratyvūs, nes neparemti jokiais objektyviais įrodymais (policijos, medicininiais duomenimis). Bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovas, paėmęs už plaukų, tempė ieškovę žeme, išdaužė automobilio langus, naudojo psichologinį smurtą, dėl ko ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją. Liudytojų parodymus apie ieškovės tariamai naudotą smurtą teismas turi vertinti kritiškai, nes atsakovo šeimos nariai meluoja ir tokiu būdu keršija ieškovei, o ir liudytojų parodymų apie ieškovės smurtavimą bei girtavimą kiti bylos duomenys nepatvirtina. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės faktą. Ieškovė ankstesniuose atsiliepimuose detaliai išdėstė, dėl kokių priežasčių ji su dukra išvažiavo į Kauną (po atsakovo smurto), kad grįžusi dar kartą patikėjo atsakovo pažadais nebevartoti alkoholio ir elgtis padoriai. Teiginiai dėl ieškovės susitikinėjimų Kaune su vedusiu vyru yra nepagrįsti, todėl neatitinka tikrovės, o dėl to, kad atsakovas „yra gavęs iš vieno pažįstamo savo žmonos erotinę nuotrauką iš socialinio tinklo“ ieškovė yra detaliai paaiškinusi savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, todėl nesikartoja. Byloje pateikti įrodymai (kambarių nuotraukos) patvirtina, kad būtent atsakovas namuose kėlė netvarką: išmėtyti drabužiai, ieškovės rūbai sukrauti į šiukšlių maišus, tušti alkoholio buteliai ir pan., todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepalaiko tvarkos namuose, neplauna grindų atmestini kaip visiškai nepagrįsti. O atsakovo teiginiai, jog jis nepažeidė sutuoktinio pareigų, o ieškovė buvo nelojali šeimai, savo poreikius iškėlė virš šeimos poreikių, buvo neištikima yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl priešieškinio reikalavimas nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsiliepime nurodyta, kad jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo patirtus (ir iki šiol patiriamus) dvasinius išgyvenimus, žeminimą, sukrėtimą, sveikatos sutrikimus, nemigą, nusivylimą gyvenimu, prarastą gyvenimo džiaugsmą, sumažėjusias bendravimo galimybes atsakovas nepateikė. Priešingai – jis būtent buvo neištikimas ieškovei (gyvendamas santuokoje susirado draugę ir sukūrė naujus santykius), gyvendamas skyrium nuo šeimos, kaip įmanydamas kenkia ieškovei ir jos vaikams. Atsakovas stebi ieškovės ir vaikų gyvenimą per vaizdo kameras, nepagrįstai savinasi daiktus, gauta informacija iš vaizdo kamerų dalinasi su savo šeimos nariais. Atsakovo sesuo L. A., kuri gyvena už kelių namų nuo ieškovės gyvenamosios vietos, teisme paaiškino, jog „mato“, kaip ieškovė namuose būna tik kelias dienas per savaitę, atveža maisto, nors pateikiamos namo kiemo nuotraukos patvirtina, kad dėl atstumo ir gyvatvorės matyti ieškovės vidinio kiemo nėra galimybės, todėl liudytoja, duodama parodymus teisme, melavo. Be to, pažymima, kad atsakovas laiką leidžia draugų kompanijose, gyvena linksmai, taigi nėra panašu, kad patirtų kokius nors išgyvenimus. Nemigos, nusivylimo gyvenimu, sveikatos sutrikimų nepatvirtina jokie medicininiai dokumentai, todėl tai, kad atsakovui „padaryta labai didelė neturtinė žala“ yra tik abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, kurie nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad atsakovas apskritai patyrė kokią nors neturtinę žalą.

Dėl nepilnamečio vaiko U. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos atsiliepime nurodoma, kad nepilnametė jaučia baimę, kai atsakovas primygtinai reikalauja susitikti ar atvažiuoja į kiemą, išgyvena, kad nuolat yra stebima namų kieme, kad negali laisvai bendrauti su draugais. Atsakovo veiksmai pažeidžia vaiko interesus, skatina ne išlaikyti artimą santykį su tėvu, bet kelia vaikui nepasitikėjimą tėvu, baimę su juo bendrauti.  Atsakovas sutinka, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, kuri būtų neįpareigojanti laikytis konkretaus grafiko. Nesutikti atsakovui nėra pagrindo, nes dukra yra 16 metų amžiaus ir jau turi savo nuomonę. Kadangi atsakovas dėl šių ieškovės reikalavimų prieštaravimų nereiškia, detaliau ieškovė dėl jų nepasisako. Tuo tarpu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atsiliepime nurodyta, kad nėra aišku, kaip atsakovas skaičiuoja išlaikymą vaikui bei nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad 244,00 Eur dydžio išlaikymo suma yra pakankama 16 metų mergaitei, kai dėl infliacijos yra pabrangęs maistas, drabužiai, paslaugos ir kt., kas sudaro einamuosius, kasdienius vaiko poreikius. Ieškovė pažymi, kad teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą, t. y. jau kurį laiką atsakovas pagal teismo sprendimą moka vaikui laikiną išlaikymą – 300,00 Eur per mėnesį. Teismo nutarties atsakovas neskundė, vadinasi, supranta, kad patenkinti vaiko poreikius, skiriant per mėnesį mažesnę lėšų dalį, nebūtų užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai, jo gerovė bei geriausi vaiko interesai. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA), kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – 708 Eur, t. y. 1/2 dalis sudaro 354 Eur. Dėl to, ieškovė pagrįstai prašo priteisti 350 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes: 1) prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka suformuotą teismų praktiką; 2) atsakovo galimybės leidžia mokėti tokio dydžio išlaikymą (moka laikiną išlaikymą 300 Eur); 3) išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, todėl mažesnio išlaikymo dydžio nustatymas pablogintų vaiko poreikių patenkinimą; 4) prašomo priteisti dydžio išlaikymas atitiks vaiko amžių, protingus poreikius ir geriausius interesus. Tuo tarpu atsakovo norimo skirti išlaikymo vaikui dydis (244 Eur/mėn.) nėra pakankamas būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai, mokant kas mėnesį po 350 Eur periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei.

Dėl santuokoje įgyto turto balanso bei turto padalinimo atsiliepime nurodyta, kad ginčo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu - (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta: „Turtą Pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise“. Tačiau dar 2007 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą K. už 225 000 Lt. Atsakovas apie tai, kad ieškovė parduoda jai priklausantį nekilnojamąjį turtą žinojo. Nors šalys jau galvojo apie santuoką, tačiau atsakovas buvo nesąžiningas nuo pat pradžių, nes nuslėpė nuo ieškovės, kad ima vartojimo kreditą ir kad gautą paskolą pervedė E. K. už perkamą nekilnojamąjį turtą. Liudytojais teisme apklausti E. K. ir L. K. patvirtino, kad nekilnojamąjį turtą norėjo padovanoti atsakovui, tačiau atsakovas neva nusprendė turtą pirkti (turtą padovanojus, atsakovas nebūtų turėjęs pagrindo reikalauti pinigų sandorio sudarymui iš ieškovės). Atsakovas, paimdamas banko paskolą, ir 2007 m. vasario 12 d. pavedimu sumokėdamas pardavėjui E. K. už namą, pirkimo – pardavimo sandoriu turėjo planą už namą sumokėtą pinigų sumą pasiimti iš ieškovės. Atsakovas, prieš sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis pasirašyta 2008 m. balandžio 4 d.) pareikalavo, kad ieškovė duotų 10 000 Lt, paaiškindamas, kad nesumokėjus pinigų pardavėjams E. ir L. K. - jie pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašys. Kad ieškovė davė atsakovui 10000 Lt patvirtina pinigų išgryninimai iš ieškovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (sąskaitos išrašas laikotarpiu 2008 m. balandžio 3-4 d. išgryninta 14 000 Lt). Ieškovė 10 000 Lt perdavė atsakovui, nors 2008 m. balandžio 4 d. Pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta „Turtas parduotas už 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), kuriuos Pardavėjas gavo iš Pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį“, iš ieškovės gautos 10 000 Lt sumos atsakovas pardavėjams prieš sandorio sudarymą nemokėjo, nes pinigus jau buvo sumokėjęs 2007 m. vasario 12 d. bankiniu pavedimu (iki santuokos), todėl iš ieškovės paimtus pinigus pasiliko sau. O už parduotą nekilnojamąjį turtą 2007 m. vasario 15 d. ir 2007 m. gegužės 2 d. ieškovei pirkėja V. V. pavedimu sumokėjo iš viso 225 000 Lt (a/s (duomenys neskelbtini) „Luminor Bank“). Taigi, 10 000 Lt už šį nekilnojamąjį turtą sumokėjo ieškovė, t. y. atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prie šio turto įsigijimo neprisidėjo, nes lėšų neturėjo (ėmė banko paskolą) ir nepatyrė jokių išlaidų turtui įsigyti, kadangi iš ieškovės gavo 10 000 Lt prieš notarinės sutarties pasirašymą, o gautus iš ieškovės pinigus atsakovas išleido savo poreikiams tenkinti. Juolab paskolą bankui atsakovas grąžino tik 2010 m. birželio 11 d. iš bendrų sutuoktinių lėšų. Be to, jokie bylos duomenys, išskyrus paties atsakovo teiginius, nepatvirtina, kad atsakovas prie namo remonto prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis (apie 10 000 Lt), kas duotų pagrindo manyti, kad didesnė turto dalis turi priklausyti atsakovui. Nei atsakovo sąskaitų išrašai, nei jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas turėjo asmeninių lėšų, kurias galėjo skirti/skyrė namo remontui, o priešingai - atsakovo finansinė padėtis neleido to daryti, nes atsakovas turėjo įsipareigojimų kreditoriui (namo pirkimui ėmė paskolą), be to jo gaunamos pajamos (darbo užmokestis) nebuvo didelės. Namą buvo būtina remontuoti iš esmės: vien tik stogo keitimas kainavo daugiau nei 20 000 Lt, todėl atsakovo teiginiai, kad namo remontas atsiėjo apie 10 000 Lt neatitinka tikrovės. 2007-2008 m. namo kapitalinis remontas atsiėjo ne mažiau kaip 100 000 Lt: stogas – 20 000 Lt; pečius – 2000 Lt, langai – 10 000 Lt; pakeistas vamzdynas, sienos, lubos, grindys, nupirkti nauji baldai, suremontuotas vonios kambarys, wc ir kt. (pateikiama lokalinė sąmata patvirtina, kokie remonto darbai buvo atlikti, pirktos medžiagos ir pan.). Namo remontui ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą K., dėl to namas įgijo vertę. Kad namo remontas kainavo 10 000 Lt yra atsakovo melas. Byloje pateikti įrodymai (ieškovės sąskaitų išrašai) patvirtina, kad praėjus kuriam laikui, vėl iš asmeninių ieškovės lėšų buvo atlikti gerbūvio ir aplinkos atnaujinimo darbai (pirktas naujas pečius, tvarkytas kiemas ir kt.). Atsakovas prie namo remonto išlaidų asmeninėmis lėšomis neprisidėjo, įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius atsakovas nepateikė, todėl teismui jais tikėti nėra pagrindo. Šis ginčo turtas buvo įgytas ir iš esmės pagerintas iš asmeninių ieškovės lėšų, todėl turi būti pripažintas asmenine ieškovės, o ne atsakovo nuosavybe. Dėl (duomenys neskelbtini)  padalijimo atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra įgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl 1/2 dalis įnašo ir bendrijos priteistina ieškovei. Dėl kito santuokoje įgyto nekilnojamo turto padalijimo atsiliepime nurodoma, kad atsakovas viso proceso metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jo prašomas priteisti nekilnojamasis turtas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų (realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, akcijas ar pan.), todėl reikalavimas priteisti atsakovui likusį jo pageidaujamą nekilnojamą turtą asmeninės nuosavybės teise, yra teisiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto padalijimo atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš savo asmeninių lėšų būtų pirkęs transporto priemones, šautuvus, kitus daiktus. Atsakovas iš savo pinigų yra nusipirkęs tik automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kurie pagrįstų kitų atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų įsigijimą, atsakovas nepateikė, be to, atsakovas ir negali pagrįsti šautuvų, termovizoriaus įsigijimo, kadangi daiktai nupirkti iš trečiojo asmens lėšų ir nors žino tą, daiktus vis tiek savinasi. Be to, atsakovas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukia termovizoriaus „Pulsar Helion 2XQ“, kurį santuokos metu (2021 m.) ieškovė nupirko už 2350 Eur, kuomet 2021 m. vasario 5 d. trečiasis asmuo J. M. perveda iš savo sąskaitos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 Eur sumą, kurią 2021 m. vasario 7 d. ir 9 d. išgrynino, tačiau nusprendus už termovizorių mokėti ne grynais pinigais, o bankiniu pavedimu, 2021 m. kovo 2 d. ieškovė įneša į savo sąskaitą trečiojo asmens jai pervestą 2380 Eur pinigų sumą, iš kurių už 2350 Eur sumoka pardavėjui S. K. už termovizorių. Termovizorius įsigytas už trečiojo asmens asmenines lėšas, todėl daiktas negali būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. O pats atsakovas nepateikė įrodymų, kad savo lėšomis būtų prisidėjęs prie termovizoriaus įsigijimo. Taip pat nesutinkama, kad šis termovizorius prieš daugiau nei 6 mėnesius sugedo ir yra išmestas, kadangi savo procesiniuose dokumentuose atsakovas iš karto nepasisakė dėl to, nors jau teikiant 2023 m. birželio 12 d. atsiliepimą į ieškinį, jam „turėjo būti žinoma“, kad ginčo daiktas „sugedęs“ ar „išmestas“, o vėliau pateikta versija, kad termovizorius sugedo, siekia šį daiktą pasilikti sau. Kadangi daiktas įgytas iš trečiojo asmens lėšų, nesant galimybės daiktą priteisti natūra, iš atsakovo priteistina daikto vertė.

Dėl kompensacijos už iš nuomos gautas ir nuslėptas lėšas atsiliepime nurodoma, kad negyvenamas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, ieškovė nusipirko už 11 000 Eur. Nors šis turtas buvo nupirktas santuokos metu, tačiau atsakovas prie patalpų pirkimo savo lėšomis neprisidėjo, o visus pinigus patalpų pirkimui davė ieškovės mama J. M., kuriuos iš JAV atvežė ir Anykščiuose ieškovei perdavė B. S. su sutuoktiniu, gyvenantys JAV, ką patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta pati B. S.. Kartu nepagrįstas ir atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės jo naudai neva nuslėptas lėšas – 5125 Eur sumai, kadangi apie šių negyvenamų patalpų neatlygintinos nuomos sutartį atsakovui yra žinoma, t. y. atsakovas pateikė teismui 2020 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir nuomininkės D. A., kurios 4.1. punkte nenurodytas joks nuomos mokestis. Šalys susitarė, kad Nuomininkas patalpas suremontuos savo lėšomis, todėl patalpomis sutartyje nustatytu terminu (sutarties 7.1. punktas) naudosis neatlygintinai. Šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, tuo tarpu savo teiginių, kad ieškovė kas mėnesį nuo 2020 m. kovo 1 d. už patalpų nuomą gaudavo po 250 Eur per mėnesį atsakovas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Kad ieškovė nuslėpė nuo atsakovo iš nuomos gautas lėšas yra deklaratyvūs, vien tik subjektyvia atsakovo nuomone pagrįsti teiginiai. Ieškovė už patalpų nuomą nuomos mokesčio negavo ir lėšų nuo atsakovo neslėpė, ką patvirtino ir liudytoja apklausta nuomininkė.

Dėl įsipareigojimų kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstai atsakovas prašo teismo įsipareigojimus šiam kreditoriui pripažinti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais, kadangi automobilis „Audi A6 Avant 3.0 TDI Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje (2013 m. gruodžio 21 d.), taigi atsiradusi prievolė šiam kreditoriui yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra solidari sutuoktinių turtinė prievolė. Kadangi ieškovė savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusi savo patikslintame ieškinyje, atsiliepime jų nekartoja.

Ieškovė teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino patikslintame ieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Atsakovas E. B. su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka ir pateiktu patikslintu priešieškiniu prašo teismo: 

1.       Nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės.

2. Priteisti iš ieškovės atsakovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo.

3. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

4. Dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

5. Iš atsakovo dukros U. B. išlaikymui priteisti 244 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe šį iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą:

6.1. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės;

6.2. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 40 000 Eur vertės;

6.3. Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės;

6.4. Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės.

7. Santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padalyti taip:

7.1. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokos metu įgytą turtą:

7.1.1. Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 274 Eur vertės;

7.1.2. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 1.4167 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės;

7.1.3. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 1.6497 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 3500 Eur vertės;

7.1.4. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.3994 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 850 Eur vertės;

7.1.5. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.3983 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 5900 Eur vertės;

7.1.6. Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės;

7.1.7. Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės;

7.1.8. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.2988 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės;

7.1.9. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.9588 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 2000 Eur  vertės;

7.1.10. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 35 000 Eur vertės;

7.1.11. krovininį automobilį „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur vertės;

7.1.12. priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės;

7.1.13. priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės;

7.1.14. automobilį „Skoda Octavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1300 Eur vertės;

7.1.15. automobilį „Toyota Land Cruiser“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės;

7.1.16. priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), 100 Eur vertės;

7.1.17. Lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 12x70/12x70, 500 Eur vertės;

7.1.18. Graižtvinį šautuvą „Tikka T3“, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 3006 „Springfield“, 800 Eur vertės;

7.1.19. Graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 223 „Remington“, 800 Eur vertės;

7.1.20. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (įnašo dydis) vertės.

7.1.21. Pjūklą „Husqvarna“ 100 Eur vertės;

7.1.22. Trimerį „Husqvarna“ 60 Eur vertės;

7.1.23. „Karcher Parkside“ 90 Eur vertės;

7.1.24. Kopėčias 150 Eur vertės;

7.1.25. „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorius ir pakrovėją, ir Smūginį

suktuką 50 Eur vertės;

7.1.26. Diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį 50 Eur vertės;

7.1.27. 2 vnt. stebėjimo kameras „Reolink“ 100 Eur vertės.

7.2. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokoje įgytą turtą:

7.2.1. Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.2. Pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.3. Pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.4. Pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.5. Pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.6. Pastatas – klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.7. Pastatas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.8. Pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.9.  Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

7.2.10. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.9100 ha), esantis (duomenys neskelbtini), 1900 Eur vertės;

7.2.11. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5.0224 ha), esantis (duomenys neskelbtini), 12600 Eur vertės;

7.2.12. 1/2 dalis negyvenamos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 35 000 Eur vertės;

7.2.13. „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3500 Eur vertės;

7.2.14. „WAGENBOUW“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės;

7.2.15. Sekcija (svetainės kambaryje) 200 Eur vertės;

7.2.16. Šaldytuvas 200 Eur vertės;

7.2.17. Dujinė viryklė, pirkta iš UAB „Bikuvos prekyba“ 150 Eur vertės;

7.2.18. Virtuvės baldai 800 Eur vertės;

7.2.19. Skalbimo mašina 200 Eur vertės;

7.2.20. Džiovyklė 200 Eur vertės;

7.2.21. Miegamojo lova 500 Eur vertės;

7.2.22. Miegamojo baldai (spintos, stalas) 300 Eur vertės;

7.2.23. Svetainės baldai (www.baldai1.lt) 400 Eur vertės;

7.2.24. 2 vnt. TV - 250 Eur ir 350 Eur vertės;

7.2.25. Lauko baldai 400 Eur vertės;

7.2.26. Kompiuteris „ACER Predator Orion“ su monitoriais 1000 Eur vertės;

7.2.27. Kompiuteris „Hp omen“ 850Eur vertės;

7.2.28. Kepsninė „Komado BONO Grande“ 850Eur vertės;

7.2.29. Oro kompresorius „Wagner 200“ Eur vertės;

7.2.30. Nešiojamas kompiuteris „Hp pavilion“ 200 Eur vertės;

7.2.31. spausdintuvas „EPSON“ 200 Eur vertės.

8. Priteisti iš ieškovės atsakovui 5125 Eur kompensaciją už iš nuomos gautas ir ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas.

9. Įsipareigojimus kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ pripažinti asmeninei ieškovės įsipareigojimais.

10. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo atsakovas nurodė, kad jo santuoka su ieškove iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebuvo lojali šeimai, nesirūpino šeima, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau šeimos interesų, piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė barnius namuose dėl menkaverčių priežasčių, buvo neištikima atsakovui. Konkrečiai nurodė, kad ieškovė nuolat savo kalbomis ar žinutėmis provokuoja konfliktus šeimoje, rašo atsakovą žeminančias žinutes, pravardžiuoja atsakovą. Ieškovė yra iškvietusi policiją į namus ir apkaltinusi atsakovą smurto naudojimu prieš ją, nors atsakovas tuo metu buvo darbe. Taip pat atsakovas teikė į bylą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal ieškovės pareiškimą policijai, neva atsakovas vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Tokie įvykiai tik rodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, dirbtinai kūrė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančius įrodymus, kuriuos dabar teikia teismui, buvo nelojali šeimai. Be to, ieškovė, kuomet būna neblaivi, yra linkusi į agresiją ir yra užpuolusi ne tik atsakovą, bet ir kitus asmenis, ne kartą yra inicijavusi muštynes, todėl ieškovė yra smurtautoja ir yra kalta dėl santuokos iširimo. Taip pat ieškovė yra neištikima atsakovui ir nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, būtent todėl ir iširo šalių santuoka, kadangi ne vienas bendras šalių draugas informavo atsakovą apie ieškovės intymius santykius su kitais vyrais, apie ieškovės nepadorų elgesį, kuomet ji kabinėjosi prie svetimų vyrų, rodė savo lytinius organus. Netgi, yra gavęs iš vieno pažįstamo savo žmonos erotinę nuotrauką iš socialinio tinklo. Dar daugiau prieš ketverius metus ieškovė yra palikusi šeimą ir išsikraustė gyventi į Kauną, kur susitikinėjo su vedusiu vyru, tačiau po kelių mėnesių grįžusi atsiprašinėjo, prašė išsaugoti šeimą vardan Dukters. Šios aplinkybės taip pat buvo šalių santuokos iširimo priežastis. Kartu paminėtina ir tai, kad ieškovė paskutinius metus piktnaudžiavo alkoholiu, neretai ji laiką leido baruose ir į namus paprastai po tokių pasisėdėjimų naktimis, negrįžta, o jei grįžta - tai visiškai girta. Ieškovė neretai alkoholį geria pati viena namuose, o Dukra ne kartą yra prašiusi mamos nebegerti. Be to, ieškovė nuolat ieško priekabių prie atsakovo elgesio, kelia barnius dėl menkaverčių priežasčių, o būtent pati ieškovė, kaip moteris, visiškai nepalaiko tvarkos namuose, t. y. neplauna grindų, šalių namuose nuolat yra išmėtyti rūbai, kiti daiktai. Ieškovė niekur nedirba ir vietoje to, kad apsitvarkytų namuose, laiką leidžia su „draugėmis“ (ar draugais) kavinėse, vartoja alkoholį ir ieško atsitiktinių lytinių santykių. Dėl tokio ieškovės elgesio ne kartą atsakovas girdėjo kandžių replikų iš pažįstamų, dėl ko jis jaučia didelę gėdą ir nepatogumą, labai dėl to pergyvena. Dėl to, santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios neištikimybe, savo poreikių iškėlimu virš šeimos poreikių, nelojalumu šeimai.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo neturtinę žalą dėl santuokos iširimo. Pažymima, kad atsakovas su ieškove išgyveno daugiau nei 15 metų, tikėdamasis savitarpio pagalbos ir įvairiapusės paramos, tačiau jo lūkesčiai dėl pilnavertės laimingos šeimos gyvenimo liko neišpildyti. Dėl ieškovės elgesio, neištikimybės, nuolatinio atsakovo, kaip sutuoktinio žeminimo, šmeižimo, jis patyrė ir tebepatiria skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, sveikatos sutrikimus, atsakovą kankina nemiga, nusivylimas gyvenimu, atsakovas prarado gyvenimo džiaugsmą, yra prislėgtas, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Sutuoktinės elgesys žemina atsakovą kaip vyrą. Dėl ieškovės elgesio atsakovas nuolat jaučiu gėdą prieš artimuosius, draugus ir kaimynus. Atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, atsakovas prašo priteisti nedidelį neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl dukros U. B. gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad atsakovas neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi, kaip matyti iš Skyriaus duomenų, dukra yra išreiškusi norą gyventi su ieškove. Dėl to, nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo turėtų būti priteistos 274 Eur išmokos, mokamos kas mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas mano, kad tokia suma yra pilnai pakankama dukters išlaikymui, ir dar pažymi, kad ginčo šaliu susitarimu 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas yra sudaręs investicinį gyvybės draudimą su UAB „PZU Lietuva“ gyvybės draudimu, kuriuo apdrausta dukra, kam atsakovas vienas kas mėnesį moka po 60 Eur, o sukaupti pinigai bus skirti dukros studijoms, todėl draudimo įmokų suma turėtų būti atimama iš išlaikymui skirtos kasmėnesinės įmokos ir iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis turėtų būti 244 Eur, įpareigojant atsakovą toliau mokėti prisiimtus įsipareigojimus pagal minėtą sutartį iki vaiko pilnametystės. Tuo tarpu dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atsakovas sutinka su ieškovės siūloma jo bendravimo su dukra tvarka ir mano, kad pavyks sutarti su ieškove dėl pasiėmimų laiko ir trukmės, dėl to ginčo nėra.

Dėl turto padalijimo ir konkrečiai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad šis nekilnojamasis turtas didžiąja dalimi buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, sumokant pardavėjui dar iki santuokos sudarymo, t. y. 2007 m. vasario 12 d. atsakovas pavedimu pardavėjui E. K. pervedė 9800 Lt pavedimo paskirtyje nurodydamas „apmokėjimas už namą“. Pirkimo – pardavimo sutartyje, kuri buvo sudaryta 2008 m. balandžio 4 d. nurodyta, kad E. K. ir L. K. parduoda, o atsakovas perka 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gražu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio kaina 10 000 Lt. 200 Lt pardavėjui atsakovas buvo sumokėjęs grynais pinigais, kaip avansą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, visas nekilnojamasis turtas esantis minėtu adresu yra įgytas daugiau nei prieš metus iki šalių santuokos, todėl šis turtas pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe. Tuo tarpu dėl (duomenys neskelbtini) padalijimo nurodoma, kad įmonė yra įsteigta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl 1/2 dalis įnašo, tuo pačiu ir bendrijos, priklauso ieškovei.

Dėl kompensacijos už iš nuomos gautas ir nuslėptas lėšas patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra sudariusi negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nors ieškovė teigia, kad už šias patalpas pinigų negauna, jos perduotos naudotis kitiems asmenims panaudos pagrindu, tačiau atsakovui yra žinoma, kad ieškovė kas mėnesį, nuo 2020 m. kovo 1 d. už šių patalpų nuomą gauna po 250 Eur. Ieškovė šias lėšas nuslėpė nuo atsakovo ir panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, o panaudojo alkoholinių gėrimų pirkimui baruose. Nuslėpta suma sudaro 10 250 Eur, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina pusė nuslėptų lėšų – 5125 Eur kompensacija.

Dėl įsipareigojimų kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad eismo įvykį, dėl kurios išmokėtą draudimo išmoką privalo grąžinti ieškovė, imitavo būtent ieškovė, t. y. ieškovė apgaulės būdu gavo draudimo išmoką dėl jos pačios kitokiomis, nei ji nurodė draudimo bendrovei, aplinkybėmis kilusio eismo įvykio, t. y. ieškovė neteisėtais veiksmais užvaldė draudimo bendrovės pinigus. Iš draudimo gautų pinigų ieškovė šeimos poreikių tenkinimui nepanaudojo, o išleido alkoholiui ir automobilio remontui, kurį abi šalys prašo priteisti būtent ieškovei, t. y. pinigai išleisti ieškovei atitenkančio daikto suremontavimui. Būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsirado kreditorinis reikalavimas, todėl ieškovė pripažintina asmeniškai atsakinga dėl AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo įvykdymo.

Dėl vienas kito išlaikymo patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad materialinio išlaikymo sau iš ieškovės nereikalaujama, nes atsakovas yra darbingas, save pilnai išlaiko pats, o ieškovė, nutraukus santuoką dėl jos kaltės, netenka teisės reikalauti išlaikymo iš jo sau.

Atsakovo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį sutinkama tik iš dalies su ieškovės patikslintu ieškiniu, t. y. dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo prašoma jį tenkinti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Dėl santuokos iširimo priežasčių atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad atsakovas niekada nevartojo alkoholio nesaikingai, tai tik ieškovės nepagrįsti priekaištai. Atsakovas nesutinka ir su kitais ieškovės nurodytais kaltės faktais. Priešingai nei teigia ieškovė, būtent ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, t. y. ieškovė nuolat savo kalbomis ar žinutėmis provokuoja konfliktus šeimoje, rašo atsakovą žeminančias žinutes, pravardžiuoja atsakovą. Ieškovė yra iškvietusi policiją į namus ir melagingai apkaltinusi atsakovą smurto naudojimu prieš ją, nors atsakovas tuo metu buvo darbe. Tokie įvykiai tik rodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, dirbtinai kūrė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančius įrodymus. Be to, ieškovė yra neištikima atsakovui ir nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, nes ne vienas bendras šalių draugas informavo atsakovą apie ieškovės intymius santykius su kitais vyrais, apie ieškovės nepadorų elgesį, kuomet ji kabinėjosi prie svetimų vyrų, rodė savo lytinius organus. Šias aplinkybes patvirtino atsakovo pakviesti į teismą liudytojai. Prieš ketverius metus ieškovė yra palikusi šeimą ir išsikraustė gyventi į Kauną. Ten susitikinėjo su vedusiu vyru. Po kelių mėnesių grįžusi atsiprašinėjo, maldavo jos nepalikti, prašė išsaugoti šeimą vardan dukters. Šios aplinkybės taip pat buvo šalių santuokos iširimo priežastis. Ieškovė paskutinius metus piktnaudžiavo alkoholiu. Neretai ieškovė laiką leido baruose ir į namus paprastai po tokių pasisėdėjimų naktimis, negrįžta. Jei grįžta, tai visiškai girta (miegančios girtos ieškovės foto į byla yra pateikta). Šias aplinkybes taip pat patvirtino atsakovo į bylą pakviesti liudytojai. Kitą dieną ieškovė visada vengia sakyti kur ir su kuo praleido naktį. Ieškovė neretai alkoholį geria pati viena namuose. Dukra ne kartą yra prašiusi mamos nebegerti. Ieškovė nuolat ieško priekabių prie atsakovo elgesio, taip keldama įtampą namuose. Kelia barnius dėl menkaverčių priežasčių. Priekabiauja, neva atsakovas vaikšto po namus su batais, nors taip nėra. Būtent ieškovė, kaip moteris, visiškai nepalaiko tvarkos namuose, neplauna grindų, šalių namuose nuolat yra išmėtyti rūbai, kiti daiktai. Ieškovė, niekur nedirba ir vietoje to, kad apsitvarkytų namuose, laiką leidžia su „draugėmis“ (ar draugais) kavinėse, vartoja alkoholį ir ieško atsitiktinių lytinių pažįstamų, dėl ko jis jaučia didelę gėdą ir nepatogumą, labai dėl to pergyvena. Netgi yra gavęs iš vieno pažįstamo savo žmonos erotinę nuotrauką iš socialinio tinklo. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, atsakovas savo, kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, kai tuo tarpu ieškovė buvo atsakovui neištikima, nelojali šeimai, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios neištikimybe, savo poreikių iškėlimu virš šeimos poreikių, nelojalumu šeimai. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, o ne dėl atsakovo, ieškovė neturi teisės prašyti neturtinęs žalos atlyginimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad atsakovas sutinka, kad jis privalo teikti išlaikymą savo dukrai U. B., jį teikia, niekada nevengė teikti išlaikymo, tačiau mano, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, kadangi 2024 m. sausio 1 d. yra pasikeitusi valstybės mokama pinigų sumą už vaiką, kuris 2024 m. sudarė 95,25 Eur. Be to, atsakovas mano, kad dukters išlaikymui pilnai pakanka 300 Eur sumos (708 Eur minimali alga į rankas – 95,25 Eur „vaiko pinigai“ (2024 m.) / 2 = 306 Eur). Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovo ir ieškovės susitarimu 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas yra sudaręs investicinį gyvybės draudimą su UAB „PZU Lietuva“ gyvybės draudimu, pagal kurią investiciniu gyvybės draudimu yra apdrausta šalių dukra, kas mėnesį atsakovas moka po 60 Eur. Atsakovas moka pats vienas, ieškovė prie šių mokėjimų neprisideda. Sukaupti pinigai bus skirti vaiko studijoms. Atsižvelgiant į tai, kad ši investicinio gyvybės draudimo sutartis yra sudaryta atsakovo ir ieškovės abiejų sutarimu, šią sumą atsakovas moka vienas, ieškovė prie dukters naudai sudarytos draudimo sutarties įmokų mokėjimo neprisideda, draudimo įmokų suma turėtų būti atimama iš išlaikymui skirtos kasmėnesinės įmokos ir iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis turėtų būti 240 Eur, įpareigojant atsakovą toliau mokėti prisiimtus įsipareigojimus pagal minėtą gyvybės draudimo sutartį iki vaiko pilnametystės. Su tokia išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma atsakovas sutiktų ir yra pasiryžęs tiek skirti savo dukters išlaikymui. Tuo tarpu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsiliepime nurodyta, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra ir nors nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, tačiau šias aplink privalo įrodyti ieškovė. Šalys šį laikotarpį gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir nors ir nesutarė, pykosi, tačiau vedė bendrą šeimyninį gyvenimą. Šeimos tarpusavio santykiai nebuvo nutrūkę, juos patvirtina bendros išvykos, bendras kitų šeimos interesų tenkinimas, bendras rūpinimasis vaiku, bendras maisto produktų pirkimas, mokesčių mokėjimas ir kiti panašūs dalykai. Įrodymų, kad atsakovas trejus metus neteikė išlaikymo vaikui ieškovė nepateikė. Be to, atsakovo manymu, tokios faktinės aplinkybės, kaip atostogų vykimas 2022 m. vasarą į Preilą, 2020 m. ir 2021 m. vasarą vykimas atostogauti į Nidą, dukrai elektrinio paspirtuko pirkimas 2021 m., dviračio pirkimas 2023 m., maisto pirkimas iš atsakovo lėšų, yra susijusios su visos šeimos gyvenimo kokybe, jo gerinimu. Pastebėtina, kad ieškovė niekur nedirba ir tiek maistas šeimai, tiek komunaliniai mokesčiai iki pat ieškinio padavimo buvo mokami iš atsakovo darbo užmokesčio. Ieškovė imdavo iš atsakovo tiek pinigų, kiek reikėjo pirkti maistą ir pirkdavo, kadangi ji nuolat būdavo namuose, niekur nedirbo, todėl būtent ieškovė prekindavosi parduotuvėse. Atsakovas ieškovei kas mėnesį maistui duodavau vidutiniškai apie 500-600 Eur. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką, todėl faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikui išlaikymo. Šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad ieškovės teiginiai, kad santuokoje įgytas turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, todėl visą turtą prašo priteisti ieškovei, neišmokant atsakovui kompensacijos, yra visiškai melagingi. Pagal teismų praktiką, vien tai, kad ieškovė panašiu metu išsigrynino pinigus, kai buvo perkamas turtas, ar tiesiog turėjo asmeninių pinigų, nesudaro prielaidos pripažinti santuokoje įgyto turto jos asmenine nuosavybe. Santuokos metu įgyjant turtą ieškovė aiškiai neišreiškė valios, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė (tokios valios ir negalėjo reikšti, nes visas turtas buvo įgytas už šeimos lėšas), todėl nesilaikyti įstatymo prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrindo, juo labiau, kad šią prezumpciją paneigiančių įtikinamų įrodymų ieškovė nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėm atsakovas prašys ieškovės ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atmesti ir santuokoje įgytą turtą padalyti taip, kaip prašo atsakovas savo priešieškinyje. Be to, ieškovė tyčia klaidina teismą, nurodydama, kad automobilis „Iveco“ pirktas už jos asmenines lėšas, kadangi pateikiama visiškai ne tokia įsigijimo kaina. O automobilis „Audi A6“ buvo perkamas, pardavus mišką ir padarant pavedimą iš „Nord Bank“ automobilio pardavėjui. Ieškovės teiginiai apie paimtus pinigus iš J. M. kortelės neatitinka tikrovės. Visiškai nesuprantamas ieškovės teiginys, kad „2021-02-05 trečiasis asmuo J. M. perveda iš savo LT sąskaitos į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2400 Eur“, nes nurodyta sąskaita priklauso atsakovui, o ne ieškovei. Be to jokie pinigai už termovizorių iš ieškovės mamos nebuvo gauti, o termovizorius buvo pirktas daug vėliau, juolab jo šiuo metu nebėra, jis yra žuvęs, todėl negali būti įtrauktas į dalytino turto balansą. Kaip matyti iš visų aplinkybių, akivaizdu, kad tretysis asmuo J. M. visokeriopai rėmė savo dukrą, leido jai naudotis jos banko kortele, o ieškovė leido kortelėje esančius pinigus per daug jų neskaičiuodama. Šiuo atveju bet kokius išgryninimus ir pavedimus bando susieti su įvairių daiktų pirkimus, taip bandydama įrodyti, kad santuokoje įgyti daiktai yra už jos asmenines lėšas, nors akivaizdu, kad J. M. leido ieškovei jos kortelėje esančius pinigus naudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl tie pinigai negali būti laikomi asmeniniais ieškovės pinigais. Be to atsakovas palaiko savo poziciją, kad visas santuokoje įgytas turtas buvo įgytas už šeimos lėšas ir yra bendra sutuoktinių nuosavybė.

Dėl įsipareigojimų kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad eismo įvykį, dėl kurio išmokėta draudimo išmoka, privalo grąžinti ieškovė, imitavusi eismo įvykį. Ieškovė, apgaulės būdu gavo iš draudimo išmoką dėl jos pačios kitokiomis, nei ji nurodė draudimo bendrovei, aplinkybėmis kilusio eismo įvykio, t. y. ieškovė neteisėtais veiksmais užvaldė draudimo bendrovės pinigus. Iš esmės padarė nusikalstamą veiką. Iš draudimo gautų pinigų ieškovė šeimos poreikių tenkinimui nepanaudojo, o išleido alkoholiui ir automobilio remontui, kurį abi šalys prašo priteisti būtent ieškovei, t. y. pinigai išleisti ieškovei atitenkančio daikto suremontavimui. Būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsirado kreditorinis reikalavimas, todėl ieškovė pripažintina asmeniškai atsakinga dėl šio kreditorinio reikalavimo įvykdymo. Tuo tarpu dėl kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui J. M., kuri suteikė atsakovui 24009 Eur paskolą, už kurią 2019 m. lapkričio 29 d. prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V. V. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsigytas vikšrinis ekskavatorius „Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas (duomenys neskelbtini) veikloje – nurodoma, kad pinigus skolinosi ne atsakovas, bet juridnio asmens (duomenys neskelbtini) vardu jo narys ir direktorius bendrovės poreikiams, todėl laikytina, kad atsakovas veikė, kaip mažosios bendrijos atstovas, o skolininku turi būti laikomas ne atsakovas, o mažoji bendrija. Paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp trečiojo asmens J. M. ir (duomenys neskelbtini), todėl trečiojo asmens reikalavimas galėtų būti reiškiamas (duomenys neskelbtini)atskiroje byloje.

Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino patikslintame priešieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo  J. M. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl reikalavimų atsakovo atžvilgiu, kuriuo prašo teismo:

1.       Priteisti iš atsakovo trečiojo asmens J. M. naudai jam suteiktą 24009,00 Eur paskolą ir 1/2 dalį bendriems jų šeimos poreikiams ir asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti pervestas paskolintas lėšas, sumoje 26 622,56 Eur.

2.       Priteisti iš atsakovo trečiojo asmens J. M. naudai 1/2 dalį paskolintų (negrąžintų) lėšų už 2013-2022 m. laikotarpį, kurie panaudoti jų šeimos poreikiams tenkinti (už „Telia“, „Viasat“ paslaugas), t. y. 921,36 Eur.

3. Priteisti iš atsakovo trečiojo asmens J. M. naudai 1/2 dalį, t. y. 141173,79 Eur paskolintų (negrąžintų) lėšų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 11 d., kurios panaudotos jų šeimos poreikiams tenkinti.

4. Priteisti iš atsakovo trečiojo asmens J. M. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl 1/2 dalies paskolintų (negrąžintų) piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo patikslintame pareiškime nurodyta, kad J. M. skolino pinigus ieškovės ir atsakovo šeimos pragyvenimui, t. y. iš skolintų lėšų jie pirko maistą, mokėjo mokesčius, pirko buitinę techniką, namo remontui reikalingas statybines medžiagas, namų apyvokos daiktus ir pan. Sutuoktiniai naudojo trečiajam asmeniui priklausančias lėšas, esančias amerikietiškoje kortelėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jie žinojo, kad paskolintus pinigus reikės grąžinti. Už 2018-2022 m. laikotarpį J. M. paskolintos lėšos jų šeimos pragyvenimui sudaro 282 347,58 Eur sumą, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo J. M. naudai paskolintas (negrąžintas) pinigines lėšas, sumoje 141,173,79 Eur.  

Be to, J. M. skolintomis lėšomis ieškovė ir atsakovas mokėjo mokesčius (J. M. sąskaitos numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) už „Telia“ ir „Viasat“ paslaugas, todėl 2013-2022 m. laikotarpiu sudarė 1842,72 Eur suma. Remiantis tuo, iš atsakovo priteistina 1/2 dalis šios sumos t. y. 921,36 Eur sumą, kuri buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl atsakovui suteiktos 24009,00 Eur dydžio paskolos priteisimo patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. J. M. suteikė atsakovui 24009,00 Eur dydžio paskolą, bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą pervedant šią sumą su mokėjimo paskirtimi „paskola“. Gautus pinigus atsakovas tą pačią dieną pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir už juos atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V. V. 2019.11.29/01 pagrindu, įsigijo transporto priemonę – vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 gamybos metai), kurį naudojo (duomenys neskelbtini) veikloje. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau sandorio sudarymą patvirtina mokėjimo pavedimas, kas įrodo, kad tarp atsakovo ir J. M. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ši paskola priteistina iš vieno atsakovo, nes buvo panaudota asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Atsakovas žinojo ir suprato, kad pasiskolintas lėšas turės grąžinti ir tai žadėjo padaryti, pradėjęs savo verslą, tačiau atsakovas pinigų negrąžino ir toliau skolinosi iš kreditorės, savo asmeninimas ir šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl 1/2 dalies paskolintų lėšų, pervestų į atsakovo banko sąskaitas, priteisimo patikslintame pareiškime nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas iš trečiojo asmens skolinosi pinigines lėšas, kad pagerintų savo buitį, įsigytų transporto priemones, žemės sklypus, mokėtų mokesčius, pirktų maistą ir pinigus žadėjo grąžinti, kai tik galės ir pradės gauti pajamas iš verslo. Iš viso J. M. į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor Bank AS“ banke ir banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke pervedė paskolintų lėšų - 39 706,46 Eur (24 009,00 Eur + 78,50 Eur + 15 618,96 Eur). Pažymima, kad atsakovas niekada neskolino pinigų J. M., todėl nors 2018-08-07 atliekant pavedimą nurodyta paskirtis - „skolos grąžinimas“, tai buvo sutuoktinių šeimos interesams paskolinta pinigų suma, kurios dalis (1/2) taip pat įskaičiuojama į bendrą skolos sumą ir turi būti priteista iš atsakovo J. M.. Taip pat J. M. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. bendriems šeimos poreikiams paskolintas pinigines lėšas pervedė iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. LTL (duomenys neskelbtini) į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke, viso – 21 850,19 Eur sumą.  Kadangi ieškovė 1/2 skolos dalį sutinka grąžinti J. M. geranoriškai, tai reikalavimas priteisti skolos dalį iš ieškovės nereiškiamas, tuo tarpu iš atsakovo prašo priteisti ½ dalį šių paskolintų lėšų, t. y. 10 925,10 Eur sumą.

Trečiasis asmuo J. M. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą dėl 141 173,79 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, iš esmės patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad dėl jos perduotų piniginių sumų grąžinimo tvarkos nebuvo susitarųsi su šalimis, ji tik yra sakiusi jiems, kad, jei kas jai atsitiktų - jie turėtų tuos duotus pinigus grąžinti. Tai buvo kaip investicija, t. y. davė pinigus šeimai, kad jie finansiškai įsitvirtintų, o po to padėtų jai. Davė ieškovei kortelę, ji ta kortele naudojosi, atsakovas apie kortelę žinojo, o ji pati matydavo iš gaunamų ataskaitų, kad daugiausiai išliesdavo „Maxima” parduotuvėje, dar pirkdavo įvairius namų apyvokos daiktus šeimos poreikiams tenkinti. Kai padavė kortelę, nesitarė su šalimis, kiek pinigų išleis, bet jie neišleisdavo kreditinės kortelės limito (12000 dolerių). Nuolat primindavo ginčo šalims, kad leistų pinigus atsakingai, nes reikės grąžinti, tačiau jie nieko į tai konkrečiai nėra neatsakę. Mano, kad pusė tų pinigų teko ieškovei, pusė atsakovai, todėl atsakovas ir turėtų grąžinti (pusę duotos sumos). Tuo tarpu atsakovas išleisdavo savo uždirbtus pinigus traktoriams, šeimai neduodavo, todėl ji dukrai padėjo. Jei nesiskirtų ieškovė ir atsakovas, tų pinigų kol kas neprašytų grąžinti.

Atsakovo atsiliepime į trečiojo asmens J. M. pareikštus savarankiškus reikalavimus nesutinkama su tokiais reikalavimais ir prašoma teismo juos atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas iš J. M. pinigus pasiskolino (duomenys neskelbtini) naudai vienintelį kartą 2019 m. rugpjūčio 14 d. 24 000 Eur vikšrinio ekskavatoriaus „Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui. Tačiau pinigus skolinosi ne kaip fizinis asmuo, bet kaip (duomenys neskelbtini) narys ir direktorius, įmonės poreikiams, todėl skolininku turi būti laikomas ne atsakovas, o (duomenys neskelbtini), o trečiojo asmens reikalavimas galėtų būti reiškiamas (duomenys neskelbtini) atskiroje byloje, dėl ko J. M. reikalavimas dėl 24 000 Eur paskolos atmestinas. Be to, atsakovas kategoriškai nesutinka su J. M. pozicija ir tvirtina, kad jokių kitų piniginių lėšų atsakovas iš jos nesiskolino, išskyrus minimą 24 000 Eur sumą. Atsakovas žinojo, kad ieškovė turi J. M. banko kortelę, tačiau kokiu intensyvumu ji šią kortelę naudoja, atsakovui nebuvo žinoma, ieškovė neteikė atsakovui jokios informacijos, kur ieškovė šiuos pinigus leidžia. Juolab su atsakovu J. M. nesitarė nei dėl paskolos suteikimo, jos dydžio, nei dėl paskolos grąžinimo apskritai, grąžinimo terminų, ir  to ji nedarė ir su ieškove. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, J. M. nepateikė jokių įrodymų, kad perduodama banko kortelę ieškovei, būtų aiškiai išreiškusi savo valią ieškovei ir atsakovui, kad kortelėje esantys pinigai yra skolinami, t. y. nesudarė žodinės paskolos sutarties. Šalys taip pat nesudarė jokios rašytinės sutarties dėl paskolos suteikimo, nėra išreikšta J. M. valia kokiam terminui suteikiama paskolą, jei tokia buvo suteikta, nėra niekur apibrėžta, ar ši paskola atlygintinė ar neatlygintinė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ar atsakovas apskritai žinojo, kad jiems perduodamoje banko kortelėje esantys pinigai yra skolinami. Akivaizdu, kad J. M. buvo suteikta ne paskola, o parama ieškovei ir jos šeimai, ką patvirtino ir pati J. M. teismo posėdyje, teikdama paaiškinimus teismui. Kitaip tariant J. M., būdama ieškovės mama bei gyvendama itin pasiturinčiai (apie tai paliudijo liudytojai teisme), perdavė savo dukrai banko kortelę ir leido joje esančias pinigines lėšas naudoti ieškovei savo nuožiūra, taip paremdama tiek ieškovę, tiek ieškovės šeimą. Tai, kad tai buvo finansinė parama matyti ir iš to, kad per visą kortelės naudojimo laikotarpį, kuris buvo ilgas, net 5 metai, susidarius solidžioms sumoms, J. M. niekada neprašė panaudotų pinigų grąžinti, o nuolat papildė banko kortelės sąskaitą pinigais, taip leisdama ieškovei vėl ir vėl leisti kortelėje esančius pinigus, niekada neprašė iš ieškovės ataskaitos, kaip ir kur panaudojo išleistus pinigus, nesidomėjo ieškovės ir atsakovo „paskolos“ gražinimo galimybėmis. Tai tik rodo, kad J. M. minėtas pinigines lėšas ne skolino, o perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis, kaip paramą.

Skyrius teismui pateikė 2024 m. vasario 29 d. išvadą Nr. 7SD-2171 (8.7.27) dėl nepilnametės U. B. interesu, kurią patvirtino Skyriaus atstovė teismo posėdyje ir kurioje nurodyta: 1) nepilnametės U. B. nuomonė ir noras atitinka jos interesus, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su jos ieškove V. B.; 2) nustačius, kad atsakovas su dukra U. B. bendrauja šalių susitarimu iš anksto suderinęs susitikimo laiką ir vietą su ieškove - vaiko interesai pažeisti nebus (išvada Nr. 7SD-5957); 3) iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo dukrai U. B. po 350 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį kaip, kad nurodyta Išvadoje Nr. 7SD-5957; 4) dėl išlaikymo įsiskolinimo Skyrius pasisakys po įrodymų ištyrimo, įvertinęs visumą vaiko interesų požiūriu. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išvadoje nurodyta, kad Skyriaus darbuotoja 2024 m. vasario 27 d. susitiko ir bendravo su U. B., nedalyvaujant vaiko tėvams. 2024 m. vasario 28 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 7VAIK-55 nurodoma, kad pasiteiravus U., kas jai yra žinoma apie situaciją jų šeimoje, ji sakė, kad mama labai kenčia dėl skyrybų, dažnai būna be nuotaikos. Tėtis jau senokai gyvena pas draugę, bet kartais būna tame pačiame kaime, per vieną namą nuo jų namų. Tame name gyvena tėčio mama ir teta. Pasak U., tėtis sakė, kad nori susigrąžinti namus. Pasiteiravus iš kur ji apie tai žino, U. sakė, kad mama parodė dokumentus kur yra parašyta, davė jai truputį paskaityti. Pasak U., tėtis prirašė labai daug melo, netiesos. Buvo parašyta, kad mama paliko nepilnametę dukrą (ją), nors mama visada buvo šalia. Rašė, kad gėrė, bet mama negėrė. Kad išvažiavo į Kauną ir paliko šeimą, bet mama palikusi jos nebuvo. U. teigimu, jau ankščiau tėvai planavo skirtis ir jos su mama buvo išvažiavusios pas sesę į Kauną. Iš Kauno sugrįžo, nes tėvai susitaikė. Pasiteiravus kaip dabar ji bendrauja su tėčiu, U. sakė, kad kartais susitinka, kartais tėtis parašo. Pati ji niekada pirma jam nerašo, nes nepatinka. Jai atrodo, kad tėtis norėtų su ja bendrauti, bet, pasak U., jis daug negerų dalykų padaręs ir ji jaučia pyktį. Kai mamai ką nors daro, kenčia ir ji, nes mama jai rūpi. Paprašius papasakoti apie jos santykius su tėvais, U. sakė, kad su tėčiu nepraleisdavo daug laiko kartu, nes jis daug dirbdavo ir grįždavo beveik naktį. Kai tik prasidėjo skyrybos, pradėjo dėmesio skirti daugiau. Ji visada būdavo su mama. Mama jai kaip geriausia draugė, gali bet ką jai sakyti ir pasitikėti. Paklausus kokia yra jos galutinė nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, U. atsakė, kad nuomonės nepakeitė, nori gyventi su mama. Sakė, kad būtų faina likti savuose namuose, nes ir mokykla, ir draugai. Pasiteiravus ką ji mano apie savo nuomonės išsakymą teisme, U. sakė, kad „esu prašiusi ir mamos, ir tėčio, kad manęs nekištų". U. nurodė, kad lankosi pas psichologę. Ji jai padeda išgyventi tėvų skyrybas. Skyrius, ištyręs ir įvertinęs ieškovės ir atsakovo šeimos aplinkos sąlygas, nustatė, jog šalių namuose jų dukrai U. B. yra sudarytos tinkamos sąlygos jos poreikiams tenkinti (2023 m. birželio 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 7ŠTA-81). Tiek pirmą, tiek antrą kartą bendraujant su U. B. išsiaiškinta, jog, po tėvų santuokos nutraukimo, ji norėtų likti savuose namuose kartu su mama ir, kad jos ryšys su motina yra artimesnis nei su tėvu (Vaiko nuomonės išklausymo aktai Nr. VAIK-183 ir Nr. 7VAIK-55). Dėl to, U. B. nuomonė neprieštarauja jos interesams. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo išvadoje nurodyta, kad ginčo šalys turi vieną nepilnametę dukrą. Šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu yra sveiki ir darbingo amžiaus. Pažymima, jog atsakovo siūlomas priteisti išlaikymas vaikui yra mažesnis nei 1/2 MMA. TS vertinimu, tiek Ieškovė, tiek Atsakovas turi galimybes patenkinti ne tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, bet ir kitus vaiko poreikius.

Liudytoja B. P. nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą teismo posėdyje parodė, kad ji vežė ieškovei J. M. duotus pinigus 2017 m. gegužės 4 d. iš Amerikos. Lietuvoje susitiko su ieškove Anykščiuose, jai nuo motinos perdavė 15 000 dolerių. Ieškovė už tuos pinigus norėjo įsirengti saloną Rokiškyje. Perdavė konkrečiai ieškovei. 2023 m. atvežė kreditinę kortelę (J. M.) ir perdavė Kaune ieškovei. Motina padeda ieškovei, nes jai sunku pragyventi. Su ieškove teko bendrauti daug metų. Iš jos mamos žino, kad santuoka su atsakovu nesėkminga, nes atsakovas neištikimas, vartoja alkoholį. Ieškovės mama Lietuvoje lankėsi. Grįžusi pasakodavo, kad ieškovei, jos dukros, santuoka nepasisekė, detalių nepasakodavo. Ieškovės mama ieškovę rėmė ir turi galimybes ją remti.

Liudytoja L. A. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jos brolis. Ieškovę pažįsta 17 metų. Ieškovė nuolat keldavo balius. Dabar vaikas neprižiūrėtas, mokyklos nelanko, pažymiai prasti. Pamena, kaip 2009 m. kad jos abi važiavo iš Vilniaus, kelyje susitiko su nepažįstamais vyrais, su jais susipažino ir šventė kartu. Ryte vienas iš tų vyrų sėdo jas vežti, apvertė mašiną, mašinoje buvo vaikų. Ieškovė lengvai leido pinigus, važiuodavo į Panevėžį apsipirkti, pramogauti, meluodavo atsakovui kur važiuoja. Buvo situacija pirtyje, kai ieškovė nepadoriai elgėsi su svetimu vyru. Ar ieškovė buvo neištikima atsakovui, nežino. Vieną vasarą, ji svetimiems vyrams rodė lytinius organus, ji to pati nematė, kalbėjo kiti. Buvo išgėrinėjimai, žino, nes jos abi su ieškove nuolat būdavo kartu, kartu eidavo ieškoti nuotykių. Po to kildavo ginčai tarp ieškovės ir atsakovo. Po pykčių atsakovas būdavo, kad ir išgeria. Ieškovė išgėrinėdavo ne tik savaitgaliais. Būdavo tokia neblaivi, kad ją reikėdavo parnešti namo. Konfliktus dažniausiai išprovokuodavo ieškovė. Ieškovė yra smurtavusi prieš atsakovą, 2020 m. trenkė atsakovui per veidą, atsakovui iš ausies tekėjo kraujas. Būdavo, kad ieškovė ir atsakovas, kai buvo geri santykiai, išgėrinėdavo kartu. Liudytoja ir pati yra patyrusi smurtą iš ieškovės. Atsakovas visada taikydavosi. Atsakovo nėra vežusi išblaivinimui. Jai nėra žinoma, kad brolis būtų gėręs savaitėmis. Atsakovas dirbdavo, medžiodavo. Kartais ir išgerdavo. Iki skyrybų policija į jų namus nebuvo atvažiavusi. Ieškovė nedirbo, ji turėjo motinos kortelę. Grynųjų nusiimti negalėjo. Ėmė telefonus išsimokėtinai, todėl grynųjų prašė iš vyro. Išlaikė iš tos kortelės savo dukros šeimą, pirko drabužius, maistą, pramogavo, prekės būdavo kokybiškos, brangios. Atsakovas tvarkė ūkį, remontavo namus. Kai seneliai mirė, ji pati buvo maža. Prisimena, kad į senelių namus po jų mirties atsikraustė E. K.. Tada atsakovas persikraustė pas tėvus. Po kurio laiko dėdė nusprendė namus palikti atsakovui. Ar pardavė atsakovui dėdė senelių namus, nežino. Ji pagelbėjo prižiūrėti atsakovo vaiką. Dabar šalių vaiką prižiūri ieškovės vyresnis sūnus. Šalių dukra mokosi blogai. Pati ieškovė dabar būna su nauju draugu. Pradžioje ieškovė dirbo prie namų, anksti keldavosi dirbti. Reikalai pradėjo blogėti po trijų santuokos metų. 2020 m. po konflikto su ieškove, kurio metu ieškovė smurtavo prieš ją ir jos draugę, su ja nebendrauja. Konflikto metu ieškovė buvo neblaivi. Konflikto priežasčių nežino.

Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad šalys nėra jos giminės. Susitikdavo su jais kokį kartą per metus. 2020 m. pas atsakovo seserį buvo susitikimas. Ieškovė buvo išgėrusi, ji kabinėjosi prie kito vyriškio, elgėsi nepadoriai. Taip pat ieškovė „lindo“ ir prie jos vyro. Draugų susibūrimuose ieškovės nėra mačiusi blaivios, išgėrusi nejaučia saiko, elgiasi nepadoriai, garsiai kalba, kabinėjasi prie vyrų.

Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. buvo įvykis pas L. A., ten buvo A., L. ir kitų žmonių, jie baliavojo. Jis po darbo irgi užvažiavo. Tada įvyko nemalonus įvykis – ieškovė prie jo išgėrusi kabinėjosi, siūlė jam parodyti ir sėdėdama šone parodė lytinius organus. Liepė jai apsimauti apatines kelnaites. Tuo ir baigėsi. Ieškovė supykusi nuėjo į mašiną, ten buvo su E., kas vyko mašinoje, nematė, buvo tamsu. Po to atėjo atsakovas ir įvyko konfliktas tarp atsakovo ir ieškovės. Jie apsistumdė. Jis pats juos skyrė. Anksčiau panašių incidentų irgi buvo, kai ieškovė sudavė kitoms moterims. Sudavė su delnu ir atsakovui per veidą. Ieškovė yra spyrusi ir jam. Žino, kad dar anksčiau ieškovė su atsakovu buvo apsistumdę. Ieškovė išgerdavo daugiau, atsakovas mažiau, nes dirbdavo. Kad kuris gertų nuolat, negali pasakyti. Kad buvo ieškovė neištikima atsakovui, negali pasakyti. Ieškovė ir atsakovas abu rūpinosi namais. Pats yra padėjęs prie darbų. Kad atsakovas gertų savaitėmis, nėra matęs. Vakarėliai kaime vyksta dažnokai, kartą per savaitę. Juose dalyvaudavo atsakovas ir ieškovė kartu arba atskirai. A. N. yra supykusi ant ieškovės dėl to, kad ji kabinėjosi prie jos vyro, dėl ko sudegino dovanotus ieškovės rūbus.

Liudytojas E. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jo krikšto sūnus, jo sesers sūnus. Atsakovas gyvena jo tėvų namuose, kuriuos pardavė atsakovui. Pradžioj norėjo tuos namus atsakovui padovanoti. Namu nebesinaudojo, o atsakovas ten gyveno. Bet atsakovas norėjo namus nupirkti, susitarė apie 10000 litų sumą. Mano, kad pardavė pigiau nei rinkos kaina, kad tik nebereikėtų jam važinėti to namo prižiūrėti. Jam pradžioje atsakovas davė 2000 litų, kitus pervedė į sąskaitą prieš sudarant sandorį pas notarą. Atsakovas dirbo prie metalo, metalo supirktuvėje darbininku, pinigų užsidirbo. Kai paveldėjo namus, pats ten dar gyveno, kiek nepamena. Nepamena, kada parašė įgaliojimą atsakovui tvarkyti namo dokumentus. Buvo parašęs įgaliojimą, kad atsakovas tvarkytų tų namų dokumentus, kad galima būtų apiforminti pas notarą. Namas buvo geros būklės, prižiūrėtas. Tuose namuose seniai jau buvo, kiek žino, namų būklė pagerinta. Stogas pakeistas, padarytas šiuolaikinis vidaus remontas. Ūkiniai pastatai netvarkyti.

Liudytoja L. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra vyro giminaitis. Jį pažysta jau seniai. Atsakovas gyveno pas jo vyro senelius nuo vaikystės. Tėvai namus paliko jos vyrui, savo sūnui, testamentu. Atsakovas nusprendė tą namą iš jų perpirkti. Pirma atvežė 2000 litų (gal už pirtį, ar traktorių), vėliau 10000 litų. Atsakovas tuose namuose gyvendavo, ir ji su vyru pas jį atvažiuodavo. Pinigus, 10000 litų, sumokėjo prieš sudarant sandorį. Iš kur gavo pinigų, nežino. Kokie dokumentai buvo sutvarkyti, nežino, pardavė pilna apimtimi, viską kas buvo prie namo, nežino ir koks sklypo dydis buvo. 2008 m. balandžio 8 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, nes buvo nesutvarkyti dokumentai, negalėjo anksčiau įforminti. Dokumentų patys netvarkė, jos vyro įgaliojimu dokumentus tvarkė atsakovas. Kai buvo sumokėti pinigai, atsakovas su ieškove dar nebendravo. 2005 m. ieškovė su ieškovu tikrai nebuvo. Ją jiems pristatė vėliau. Su B. šeima bendravo minimaliai, per šventes. Netinkamo elgesio tarp jų nematė. Pora metų atgal jie B. važiavo kaip šeima krikštyti jos anūko. Po krikštynų buvo nuvažiavę pas juos į svečius, B. bendravo gražiai.

Liudytoja A. N. apklausta teismo posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė. Žino, kad jau prieš 5 metus tarp ieškovės ir atsakovo buvo konfliktas, jie ketino skirtis, bet dar stengėsi santuoką išsaugoti, todėl gyveno toliau kartu. Atsakovą pažįsta nuo vaikystės, jis dažnai būdavo pas senelius, jiems padėdavo. Dirbo metalo supirktuvėje. Neneigė, kad atsakovas išgerti mėgsta, tai nėra paslaptis. Teko kartu su atsakovu dalyvauti šventėse. Atsakovas yra labai pavydus vyras, impulsyvus. Kilus konfliktams dėl pavydo, tarp ieškovės ir atsakovo, ji pasišalindavo. Vadindavo žmoną negražiai. Tai vykdavo atsakovui išgėrus. Pavydo scenos nebuvo pagrįstos. Tai tęsėsi ilgiau nei trims metus. Prieš skyrybas su ieškove nebendraudavo. Išskyrus šventes atsakovo neblaivaus nėra mačiusi. Per šventes ieškovė irgi išgerdavo, būdavo linksma, konfliktų su vyru neinicijuodavo. Tikrai nedegino rūbų dėl konflikto su ieškove. Tik degino nereikalingus rūbus. Ieškovės namuose išgėrusios nėra mačiusi. Ji priešingai, stengėsi dėl vyro, rūpinosi namais, vaikais, niekur nevažinėdavo. Nėra girdėjusi blogų kalbų apie ieškovę. Ieškovė ir atsakovas tvarkė namus, keitė stogą, langus. Remontavo kai ieškovė atsikraustė į kaimą. V. automobilis geras. Prie namo remonto prisidėjo ir atsakovas. Jis darbštus vyras, turi savo firmą, dažnai važiuoja dirbti.

Liudytojas E. N. teismo posėdyje parodė, kad buvo pakviestas išmatuoti dirbtinio vandens telkinio parametrus ir nustatyti tvenkinio kasimo darbų kainą. Nustatė kainą – 47962,00 Eur. Turi virš 40 metų tokių skaičiavimų darbo patirtį. Buvo toje vietoje krūmų, gal medžių, o į kainą įeina visi tvarkymo darbai. Darbų kaina apskaičiuota atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į reikiamų darbų kiekį. Gruntą tokiam vandens telkiniui reikia perkasti 3-4 kartus. Kitos šalies pateiktuose skaičiavimuose pasigenda nuodugnių paskaičiavimų. Matavimai atlikti geodeziniais prietaisais. Paskaičiuota remiantis kranto linijos dydžiu. Mechanizmų poreikių žiniaraštyje paskaičiuotos darbo laiko sąnaudos. Buvo atvažiavęs apžiūrėti vandens telkinio asmeniškai. Apžiūroje dalyvavo ieškovė. Vandens telkinio tūris apie 3000 kub. m. Pats kasimo procese nedalyvavo, tik sudarė sąmatą, kuri atitinka įstatymų reikalavimus. Jis net nežinojo, dėl ko buvo prašoma atlikti šiuos skaičiavimus. Sąmatų skaičiavimų atlikti kitoje išvadoje nurodytas asmuo negali atlikti, nes jis yra tik geodezininkas, neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Paties sklypo vertė iškasus tokios vertės vandens telkinį kažkiek padidėja, galima jį naudoti savo reikmėms, galima naudoti ir verslui, tačiau reikia įteisinti. Su strėle 17 metrų iškasti tokio vandens telkinio neįmanoma technologiškai per 4 dienas. Su liudytojo nurodyto galingumo ekskavatoriais tokių darbų atlikti per 6 val. neįmanoma atlikti. Didelio galingumo buldozeris galėtų išlyginti per 2 dienas skaičiuojant 0,5 ha plotui.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad jis iškasė atsakovui tvenkinį, o atsakovas jam pastatė valymo įrenginius. Darbų vertė apie 2000 Eur būtų. Naudojo įmonės (duomenys neskelbtini) techniką su įmonės leidimu. Per 4 dienas iškasė tvenkinį. Žemes pramėtė tik, jas lyginosi patys savininkai. Kiek kubų iškasė grunto, negali pasakyti. Buvo tvenkinio 10 arų. Nėra jokio skirtumo darbų kainai koks sklypas – apžėlęs ar ne. Tokios kainos Rokiškyje. Tuo metu aro kasimas kainavo 200,00 Eur. Kasė ekskavatoriumi. Kitus darbus dirbo atsakovas su T. G. savo mini ekskavatoriais. Grynais jam atsakovas nemokėjo, atlygino jam darbu - pastatė valymo įrenginius. Ekskavatoriaus, su kuriuo dirbo, strėlės ilgis 17 metrų. Sklype medžių ar didesnių krūmų kai jis nuvažiavo kasti, nebuvo. Kuro davė atsakovas.

Liudytojas T. G. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad vandens telkinį šalių sklype kasė E. J.. Jis su atsakovu ir savo technika lygino žemes. Dirbo apie 6 val. Lygino aplink prūdą. E. J. kasė su ekskavatoriumi. Dirbo apie 3-4 dienas. 3 arai iškast apie dieną užtrunka. Dabar iškasti arą kainuoja 300,00 Eur. Atsakovas pakūrė pirtį, toks buvo atlygis. Jie gerai sutaria su atsakovu, vienas kitam padeda. Kuras buvo jo paties, apie 12 litrų. Jei oficialiai tai kainuotų 120,00 Eur tuometinėmis kainomis. Jis dirbo su ekskavatoriumi, išlygintų žemės kubų nieks neskaičiuoja. Kiek buvo iškasta kubų, nežino.

 Liudytoja D. A. teismo posėdyje parodė, kad ji nuomojasi iš ieškovės saloną pagal panaudos sutartį. Prieš karantiną pasirašė su ieškove sutartį. Nuomos nemoka. Moka tik komunalinius, salono draudimą. Ji padarė asmeninėmis lėšomis patalpų pagerinimą, todėl nuomos nemoka. Kiek remontui išleido, neskaičiavo. Vėl planuoja daryti remontus savo lėšomis. Panaudos sutartis sudaryta 5 metams, praėjo 3 metai nuo sutarties sudarymo. Ieškovės sūnui nuomos užmokesčio neperduoda. Sutartį paruošė buhalterė, ne teisininkas, todėl ir galėjo būti surašyta ne ta sutarties forma.

Liudytoja S. K. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės dukra iš kitos santuokos. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Jis išgerdavo nuolat, išgėręs smurtaudavo prieš ieškovę, yra tampęs ją už plaukų, išrengęs ieškovę iš rūbų, tampė po asfaltą, nusirengė ir jis pats, rodė nuogas genitalijas, kaltindavo ją neištikimybe, vadindavo negražiais žodžiais. Po to, kai atsakovas įsigijo ginklus, smurtauti vengė, bet naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, gąsdindavo ieškovei, ją filmuodavo, provokuodavo. Per šventes ieškovė irgi išgerdavo, tačiau ji atsakovo neprovokuodavo. Ieškovė nuolat rūpinosi tiek atsakovu, tiek namais. Keldavosi naktį išleisti atsakovą į medžioklę, sudėdavo maistą į termosą. Močiutės siųstus pinigus iš Amerikos naudojo šeimai. Nėra girdėjusi, kad šeimoje kas nors būtų buvę pirkta iš atsakovo lėšų. Gėles atsakovas pirkdavo ieškovei tik atsiprašymo metu. Tuomet atsakovas pripažindavo savo kaltę, tačiau po to niekas nesikeisdavo. Atsakovas yra išdaužęs ieškovės mašinos langą. Mama yra jai paskambinusi naktį verkdama, pasakojo, kad ji nuėjo į šventę, matė atsakovą su kita moterimi, o atsakovo sesuo tempė ieškovę už plaukų ir liepė dingti iš kiemo. Ieškovė tuo metu galėjo būti neblaivi. Atsakovas po to kai įsigijo ginklus, mamos nebemušė, tik pastumdydavo. Kada stumdė, negali pasakyti. Iki skyrybų proceso dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai nebuvo. Ieškovei dėl tokio atsakovo elgesio suprastėjo sveikata, kreipėsi pas (duomenys neskelbtini), kildavo (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, traktoriai, ginklai pirkti iš J. M., jos močiutės, pinigų. Grožio salonas įsigytas taip pat iš močiutės pinigų. Pinigus jiems iš Amerikos atvežė močiutės draugė B. Iki santuokos ieškovė turėjo butą (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, garažą, sodą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sodo nebeturi. Apie garažą negali tiksliai pasakyti. Kur atsakovas leisdavo savo pinigus, nežino. Prie šeimos gerbūvio atsakovas savo pinigais neprisidėjo. Prieš 4 metus atsakovo išgėrinėjimo laikotarpiai buvo ilgesni. Yra girdėjusi iš motinos, kad atsakovas turi moterį iš Rokiškio. 2023 metais skambino atsakovui dėl motinos, kad pagelbėtų, bet motina nebuvo prisigėrusi, taip atsakovui nesakė. Namus remontavo atsakovas. Motina atsakovo neištikimybes išgyvendavo savyje. Būdavo šoke, drebėdavo visa. Buvo toks atvejis, kad atsakovas su ieškovės seserimi iš Amerikos prisigėrę bučiavosi, vėliau abu buvo duše, atsakovas buvo nuogas, o mamos sesuo su apatiniais drabužiais. Buvo nemalonu stebėti, kaip atsakovas muša motiną, tačiau motina dėl to niekur nesikreipė.

Liudytoja I. T. teismo posėdyje nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą parodė, kad yra ieškovės sesuo. Nurodė, kad prieš santuoką su atsakovu ieškovė gyveno gerai, ją rėmė mama iš Amerikos. Sesuo buvo labai įsimylėjusi atsakovą. Grįžusi į Lietuvą matė, kaip sesuo rūpinosi šeima, buitimi, vaiku. Atsakovas ryte visai dienai išvažiuodavo dirbti. Santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės ir alkoholio vartojimo. Pieš 10 metų kaimo kultūros namuose kaimo šventės metu yra mačiusi kaip atsakovas filtruoja su kita moterimi. Tą pasakė ieškovei. Ieškovė nuėjo aiškintis ir įvykis baigėsi atsakovo smurtu prieš ieškovę. Atsakovas sėdo važiuoti neblaivus, bandžius ieškovei jį sustabdyti, atsakovas trenkė durelėmis, taip sužalojo ieškovei koją. Atsakovas pasiėmė savo ginklus, o ji su vaikais slėpėsi, nes bijojo. Neblaivus atsakovas išvadindavo ieškovę negražiais žodžiais. Prieš keletą metų ieškovė jau ketino skirtis su atsakovu, tačiau dar norėjo išsaugoti santuoką. Ieškovė yra siuntusi jai nuotraukas, kuriose būdavo neblaivus atsakovas. Turi tuos susirašinėjimus, gali pateikti teismui. Tai būdavo gana dažnai, ypač paskutiniais metais. Žino, kad buvo kviesta greitoji išblaivinimui. Girtas atsakovas naktimi triukšmaudavo, elgėsi „kenkėjiškai“. Kiek motina ieškovei siųsdavo pinigų, nežino. Sesuo gyveno laisvai. Nėra mačiusi, kad atsakovas būtų davęs ieškovei pinigų, už viską mokėjo ieškovė. Sesuo turi problemų su sveikata, todėl motina ir padeda. Nėra mačiusi, kad atsakovas būtų su dukra. Namas, kuriame gyvena šalys, buvo labai prastos būklės, jo būklė pagerinta ieškovės lėšomis. Švenčių metu ieškovė vartoja alkoholį, tačiau juo nepiktnaudžiauja.

Liudytojas E. T. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės sūnus iš kitos santuokos. Su atsakovu nebepalaiko santykių, tarp jų artimas ryšys neužsimezgė. Tik darbiniai klausimai. Santuoka iširo dėl atsakovo alkoholizmo, agresyvumo, tiek gestais, žodžiais ir psichologiškai, jis stumdydavo ieškovę. Atsakovas su ieškove yra apsistumdę, tuomet ieškovė atsitrenkė į kambario durų stiklą ir sudaužė. Po to atsakovas išdaužė ieškovės mašinos stiklą. Ieškovė išvažiavo į Kauną, o jis pats tris dienas gyveno pas draugą sodyboje, kol atsakovas nusiramins. Ieškovė niekada nekeldavo provokacijų. Atsakovas netvarkingas, namus tvarkydavo ieškovė. Šalių vaikas dėl tokio atsakovo elgesio stresuodavo, jis jį ramindavo. Teko ir jam pačiam atsakovą raminti kai atsakovas laužėsi į namus, o namuose buvo užsidariusi ieškovė. Visos šventės pas juos baigdavo atsakovo rėkimais, skandalais. Prieš 5 metus prasidėjo nuolatinis atsakovo gėrimas, gerdavo kas antra diena. Prieš jį patį atsakovas nėra smurtavęs. Atsakovas šeimai pinigų neduodavo. Šeima gyveno iš J. M. pinigų. Atsakovas atnešdavo mėsos iš medžioklės, dar darbais prisidėdavo prie namų. Ginklai įsigyti iš J. M. pinigų. Motina iki santuokos turėjo sodą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namus. Jie buvo parduoti. (duomenys neskelbtini) namų pinigai investuoti į namų renovaciją, Palangos sodas – trinkelėms prie namo. Pirmas ekskavatorius pirktas iš Italijos iš J. M. pinigų. Naujas irgi iš jos pinigų pirktas. Motina negirtauja, yra ištikima, prižiūri namus. Atsakovas girtas gulėdavo svetainėje, jie negalėjo pažiūrėti televizoriaus. Buvo iškviesti daktarai išblaivinimui, o vieną kartą atsakovą vežė dėl to į Panevėžį pas daktarus. Prasidėjus skyrybų procesui atsakovas įrengė visur kameras, juos stebi. Ir jis pats, ir šalių dukra lankosi dėl tokio atsakovo elgesio pas psichologas. Ir ieškovė eina pas psichologą. Šalių dukra tėvo vengia. D. A. jam pinigų už motinos grožio salono nuomą neperduoda.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų 

Abi ginčo šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, santuokinių ryšių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina.

Byloje kilo ginčas dėl santuokos iširimo pagrindų, kadangi ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Ieškovės teigimu, jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir tai grindžia atsakovo nuolatinio alkoholio vartojimu, jo netinkamu elgesiu, betvarkės namuose kėlimu, psichologinio smurto naudojimu. Plačiau ieškovės pažymima, kad atsakovas elgiasi nepagarbiai, agresyviai, tyčiojasi, neteikia moralinės ir materialinės paramos, nesirūpina dukterimi ir jos išlaikymu, yra neištikimas, nes palaiko artimus santykius su G. K., o dėl psichologinio smurto naudojimo ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimu buvo kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat atsakovas girtauja ir net du kartus kvietė gydytoją dėl išblaivinimo, nesiėmė jokių realių veiksmų, kad sudarytų šeimai tinkamas sąlygas gyventi. Teismui pateikiami susirašinėjimai (tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovės ir atsakovo mamos) pagrindžia ieškovės pastangas padėti atsakovui išbristi iš priklausomybės liūno, siekį išsaugoti šeimą. Be to, atsakovas neskiria lėšų bendro ūkio išlaikymui, neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai, o ieškovė viena tenkino bendrus šeimos poreikius, ką patvirtina pateikti banko sąskaitų išrašai. Taip pat atsakovas namuose vaikšto su lauko avalyne, tyčia apdergia unitazą, prausdamasis viską aptaško vandeniu, į krūvas krauna nešvarius savo drabužius, koridoriuje jis iškratė šiukšlių maišų turinį, todėl namai virsta baisiu šiukšlynu, 2023 m. balandžio 25 d. kambario, kuriame miega ieškovė, duris užstūmė sofa, išskalbtus ieškovės drabužius sudėjo į šiukšlių maišus, vidurnakty visu garsu užleidžia TV, nepaisydamas, kad dukra lanko mokyklą, jai reikia pailsėti, išsimiegoti, užrakina tualeto patalpą, dėl ko ieškovė su dukra negali atlikti gamtinių reikalų. Taip pat atsakovas rašo ieškovei grasinančio pobūdžio žinutes, gąsdina, kad išmes iš namų visus jos daiktus, ją įžeidinėja, iki šiol jaučia jo žeminimą, kadangi atsakovas namo kieme yra įrengęs lauko kameras, pažeisdamas ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Tuo tarpu atsakovas byloje įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, priešieškinyje ir teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė nebuvo lojali šeimai, nesirūpino šeima, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau šeimos interesų, piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė barnius namuose dėl menkaverčių priežasčių, buvo neištikima atsakovui. Konkrečiai nurodė, kad ieškovė nuolat savo kalbomis ar žinutėmis provokuoja konfliktus šeimoje, rašo atsakovą žeminančias žinutes, pravardžiuoja atsakovą, nepagrįstai rašo pareiškimus policijai dėl tariamai nusikalstamo atsakovo elgesio ieškovės atžvilgiu. Be to, ieškovė, kuomet būna neblaivi, yra linkusi į agresiją ir yra užpuolusi ne tik atsakovą, bet ir kitus asmenis, ne kartą yra inicijavusi muštynes, taip pat ieškovė yra neištikima atsakovui, kadangi ne vienas bendras šalių draugas informavo atsakovą apie ieškovės intymius santykius su kitais vyrais, apie ieškovės nepadorų elgesį, kuomet ji kabinėjosi prie svetimų vyrų, rodė savo lytinius organus, yra gavęs ieškovės erotinę nuotrauką iš socialinio tinklo. Dar daugiau prieš ketverius metus ieškovė yra palikusi šeimą ir išsikraustė gyventi į Kauną, kur susitikinėjo su vedusiu vyru, tačiau po kelių mėnesių grįžusi atsiprašinėjo, prašė išsaugoti šeimą. Be to, ieškovė paskutinius metus piktnaudžiavo alkoholiu, neretai ji laiką leido baruose ir į namus paprastai po tokių pasisėdėjimų naktimis, negrįžta, o jei grįžta - tai visiškai girta, ir net ieškovė neretai alkoholį geria pati viena namuose. Taip pat būtent pati ieškovė visiškai nepalaiko tvarkos namuose, t. y. neplauna grindų, šalių namuose nuolat yra išmėtyti rūbai, kiti daiktai. Ieškovė niekur nedirba ir laiką leidžia su „draugėmis“ (ar draugais) kavinėse, vartoja alkoholį ir ieško atsitiktinių lytinių santykių. Dėl to, santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios neištikimybe, savo poreikių iškėlimu virš šeimos poreikių, nelojalumu šeimai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Šiuo atveju būtina pažymėti dar ir tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus ginčo šalių pateiktus argumentus ir kitus bylos duomenis, įskaitant liudytojų parodymus teisme, teismas sprendžia, kad ginčo šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jų šeima iširo išimtinai tik dėl ieškovės ar atsakovo kaltės. Teismas sprendžia, kad faktinė šalių santuokos iširimo priežastimis buvo skirtingas ir nepakankamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimą bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Taip pat teismas vertina ir byloje apklaustų liudytojų L. A., A. S., G. P., S. K., I. T. ir E. T. parodymus, kurie yra prieštaraujantys vieni kitiems dėl atitinkamai liudytojų artimų santykių su viena ar kita konfliktuojančia ginčo šalimi ir kartu šių liudytojų parodymai patvirtina iš esmės abiejų ginčo šalių, kaip sutuoktinių, netinkamą elgesį ir sutuoktinių pareigų nevykdymą, t. y. liudytojai patvirtino apie abiejų ginčo šalių polinkį vartoti alkoholį, nepadorų ir seksualinio pobūdžio bendravimą su kitais asmenimis, psichologinio ir net fizinio smurto naudojimą vienas kito atžvilgiu, nuolatinius tarpusavio konfliktus, vienas kito įžeidinėjimus ir nepagarbų elgesį, nepakankamu rūpinimąsi šeimos poreikiais. Juolab liudytojai patvirtino tik atskirus ginčo šalių netinkamo elgesio faktus, kurie fragmentiškai atskleidžia tam tikras ginčo šalių sutuoktinio gyvenimo detales, tačiau tai neleidžia spręsti, kad netinkamas išskirtinai tik vieno kurio iš sutuoktinio elgesys buvo nuolatinis ir esminis santuokos iširimo priežastis. Teismas, vertindamas byloje pateiktą medžiagą, ginčo šalių bei liudytojų parodymus, sprendžia, kad abi ginčo šalys buvo aktyvūs įrodinėjimo proceso dalyviai, siekdami savo teiginius apie netinkamą kito sutuoktinio elgesį, lėmusį santuokos iširimą, pagrįsti įvairiomis  įrodinėjimo priemonėmis, tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovės dėstomos aplinkybės dėl atsakovo nuolatinio alkoholio vartojimo, jo netinkamo elgesio šeimoje, netvarkos namuose kėlimo, psichologinio smurto naudojimo, sutuoktinės neištikimybės, tiek ir atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės nelojalumo šeimai, nesirūpinimo šeima, piktnaudžiavimo alkoholiu, nuolatinių nepagrįstų barnių kėlimo, sutuoktinės neištikimybės bylos esančiais duomenimis buvo įrodinėjama tik fragmentiškai, o iš pateiktų įrodymų negalima spręsti, kad tokios aplinkybės pagrindžia išskirtinę vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo ir kartu, kad netinkamas tik vieno iš sutuoktinio elgesys buvo nuolatinis ir esminis santuokos iširimo priežastis. Priedo to, teismas kreipia dėmesį į tai, kad kai kurios iš šių ginčo šalių nurodytų aplinkybių, kaip sutuoktinė neištikimybė, apskritai nebuvo ginčo šalių byloje plačiau įrodinėjama ir nustatyta, kaip ir psichologinio smurto naudojimo prieš ieškovę aplinkybė, dėl kurios buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. O ieškovės pateikti garso įrašai, kuriame girdėti, kaip atsakovas, pasianudojant jo bloga savijauta, yra verčiamas ieškovės pripažinti savo priklausomybę alkoholiui ir kitą netinkamą savo elgesį šeimoje, nėra pripažintina leistina įrodinėjimo priemone, nes tokiu būdu gauti duomenys nėra laikytini objektyvūs (CPK 177 straipsniu 2 dalis), juolab vien tik tokie duomenys kitų bylos duomenų kontekste nepaneigtų iškirtinės atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo. Šioje vietoje būtina akcentuoti, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1098-430/2024, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-595-357/2024 ir kt.). Būtent to ginčo šalys tinkamai ir nepagrindė, o iš atskirų pavienių sutuoktinių netinkamo elgesio epizodų negalima daryti vienareikšmės išvados dėl išskirtinai kurio vieno iš sutuoktinių kaltės dėl jų santuokos iširimo ir netgi priešingai – galima daryti išvadą, kad ginčo šalių santuoka iširo būtent dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kompleksiškai vertinant jų tarpusavio santykius ir elgesį viso santuokinio gyvenimo metu.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, tai, kad ginčo šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo išimtinai tik dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės. Byloje išimtinai ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu neįrodyta, kaip ir atsakovo kaltė. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai). Teismo vertinimu, aplinkybės dėl kiekvienos iš ginčo šalių kaltės dydžio tokiu atveju neturi esminės įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tiek patikslinto ieškinio, tiek ir patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tenkintini tik iš dalies, t. y. ieškovės ir atsakovo santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus, o atsakovas patikslintu priešieškiniu - 3000 Eur dydžio neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo šalims neturtinės žalos kompensacijos nepriteistinos.

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama ikisantuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui paliekama jo turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo 

Byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko U. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kenktų vaikų teisėms ar interesams, nenustatyta. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Juolab tam neprieštarauja išvadą teikianti instituciją byloje pateiktoje Skyriaus 2024 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 7SD-2171 (8.7.27). Esant nustatytoms aplinkybėms nepilnamečio vaiko U. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).  

Be to, byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. B. tvarkos nustatymo nėra, t. y. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra: atsakovas su dukra bendrauja šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą. Su tokia ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka ir atsakovas atsiliepime, nes dukra yra 16 metų amžiaus ir jau turi savo nuomonę spręsti, kaip jai bendrauti su atsakovu. Taip pat ir išvadą teikianti instituciją neprieštarauja tokiai ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai pateiktoje Skyriaus 2024 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 7SD-2171 (8.7.27). Esant nustatytoms aplinkybėms, nustatytina ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. B. tvarka. Be to, šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko U. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga 790,00 Eur, o patikslintame ieškinyje nurodo tokius minimalius vaikų poreikius sudaro: 1. Poreikiai maistui: 1.1. išlaidos maitinimuisi namuose: 250 Eur; 1.2. išlaidos maistui mokykloje (5,00 Eur/dienai): 100 Eur; 2. būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios dukros daliai: 2.1. išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo ir kt. paslaugas: 35 Eur; 2.2. išlaidos už interneto ir kabelinės TV retransliavimo paslaugas: 25 Eur; 3. išlaidos lavinimui: 3.1. mokymosi išlaidos (sąsiuviniai, kanceliarinės prekės, knygos, grožinė literatūra, kuprinė ir kt.): 35 Eur; 3.2. psichologo konsultacijos – 100 Eur; 4. išlaidos higienai, sveikatai ir aprangai: 4.1. drabužiai, avalynė ir kt.: 60 Eur; 4.2. rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt. 30 Eur; 4.3. odontologo ir kt. gydymo paslaugos: 20 Eur; 4.4. vaistai, vitaminai: 20 Eur; 5. vaiko poreikiai laisvalaikiui: ekskursijos, išvykos, draugų gimtadieniai, kitos pramogos: 35; 6. kitos išlaidos: 6.1. mobilaus telefono, kompiuterio išlaikymas, kuro išlaidos: 50 Eur; 6.2. atostogos: 30 Eur. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Atsakovas šių nepilnamečio vaiko poreikių iš esmės neginčijo, tik išdėstė asmeninius vertinimus dėl kai kurių jų pagrįstumo. Tuo tarpu Skyriaus 2024 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 7SD-2171 (8.7.27) ir Skyriaus atstovė teismui patvirtino, kad ieškovė ieškinyje nurodo detalius vaikų poreikius, šiuose duomenyse, atstovės vertinimu, nėra duomenų, kurie neatitiktų vaikų poreikių tenkinimo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyta 790,00 Eur suma reikalinga nepilnamečio vaiko U. B. išlaikymui per mėnesį, įvertinant ir jo paauglystės amžių, socialinę aplinką, yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai). Dėl to, teismo vertinimu, visos patikslintame ieškinyje nurodytos sumos, skiriamos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir protingos bei būtinos augančio nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi.

Šiuo atveju pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Sprendimo priėmimo dienai valstybės išmoka nepilnamečiam vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur sumą kas mėnesį, todėl šia suma mažintinas išlaikymo dydis. Taip pat atsakovas prašo teismo sumažinti 60 Eur suma išlaikymo dydį, kadangi vienas atsakovas moka tokio dydžio įmokas pagal 2020 m. gruodžio 11 d. sudaryto investicinio gyvybės draudimo sutartį su UAB „PZU Lietuva“, kuriuo apdraustas nepilnametis vaikas U. B., o sukaupti pinigai bus skirti jos studijoms ateityje. Vis dėlto, teismas nevertina šios aplinkybės, kaip pagrindo sumažinti atsakovui skiriamo nepilnamečio vaikui išlaikymo dydžio, kadangi tokių įmokų mokėjimas pagal investicinį gyvybės draudimo sutartį jokiu būdu neprideda prie šiuo metu esančių realių vaiko poreikių tenkinimo, juolab kaip pats atsakovas nurodo - sukaupti pinigai bus skirti dukros studijoms ateityje, kai nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės, kas tik pagrindžia, kad tokios lėšos nėra skirtos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Atsakovas pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, turintis nuolatinį darbą bei stabilias pajamas, t. y. yra ūkininkas, turi įkūręs „(duomenys neskelbtini), kuri iki šiol vykdo veiklą, 2024 metų pirmojo pusmečio pajamos buvo stabilios ir siekė 924 Eur taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo šalys turi daug įvairaus nekilnojamo ir kilnojamo turto, kuris taip pat dalintinas šioje byloje ir kurio dalis atiteks atsakovui. Be to, pats atsakovas neįrodinėjo teismui galimų aplinkybių, kad jo turtinė padėtis būtų sunki ir jis nepajėgtų mokėti reikiamo išlaiko nepilnamečiam vaikui U. B., o jo procesiniuose dokumentuose nurodyti pagrindiniai argumentai, jau įvertinti teismo prieš tai. Dėl to, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. B.. Juolab Skyriaus 2024 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 7SD-2171 (8.7.27) nurodyta, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai U. B. po 350 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgus į tai, kad ginčo šalys turi tik vieną nepilnametę dukrą, šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera, o atsakovo siūlomas priteisti išlaikymas vaikui yra mažesnis nei 1/2 MMA ir nepakaktų patenkinti šio nepilnamečio vaiko poreikius. Taip pat teismas vertina ir tai, kad teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai U. B., periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, t. y. daugiau nei pusantrų metų laikotarpį atsakovo mokamas laikinas išlaikymas buvo didesnis nei atsakovo yra prašoma nustatyti patikslintu priešieškiniu (244 Eur suma), kas tik dar labiau pagrindžia, kad tokia atsakovo nurodyta suma, kaip galimas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Konstatuotina, kad siekiant patenkinti būtinuosius ginčo šalių nepilnamečio vaiko U. B. poreikius, jai reikia skirti 790,00 Eur sumą per mėnesį, kurią ginčo šalys turi dengti lygiomis dalimis. Iš šios sumos atėmus nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės mokamą 122,50 Eur dydžio išmoką vaikui, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui U. B. 333,75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis). Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl šio išlaikymo mokėjimo tvarkos, tai teismas nustato ieškovės ieškinyje nurodytą mokėjimo tvarką, t. y. atsakovas įpareigotinas priteistą išlaikymą sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinas išlaikymas, priteistas teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi, jei jis buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą turi būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti 10800,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. B. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (36 mėn.), skaičiuojant po 300,00 Eur/mėn. Ieškovė tokį reikalavimą grindžia tuo, kad nors šalys jau kuris laikas neveda bendro ūkio, santuokinių ryšių nepalaiko ir gyvena atskirus gyvenimus, tačiau gyvena jų bendruose namuose, o atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymu nesirūpina ir visiškai neskiria lėšų jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, o finansinė našta vaikui išlaikyti gula ant vienos ieškovės pečių. Tuo tarpu atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė priešingą poziciją nei ieškovė, t. y. ginčo šalys šį laikotarpį gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir nors ir nesutarė, pykosi, tačiau vedė bendrą šeimyninį gyvenimą, ją patvirtina bendros išvykos, bendras kitų šeimos interesų tenkinimas, bendras rūpinimasis vaiku, bendras maisto produktų pirkimas, mokesčių mokėjimas ir kt. Taip pat kreipė dėmesį į tai, kad ieškovė niekur nedirba ir tiek maistas šeimai, tiek komunaliniai mokesčiai iki pat ieškinio padavimo buvo mokami iš atsakovo darbo užmokesčio, o jis pats tvirtino, kad kas mėnesį duodavo vidutiniškai apie 500-600 Eur sumą ieškovei. Be to, kaip ir kitų bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo J. M. leido ieškovei jos kortelėje esančius pinigus naudoti šeimos poreikių tenkinimui. Vis dėl to, šiuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta ir visą 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo ginčo šalys gyveno kartu, todėl objektyviai turėjo būti vedamas ir bendras ūkis, juolab kai kartu gyvena nepilnametis vaikas, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė negaudavo pajamų, dėl ko atsakovo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo turėjo būti svarbi aplinkybė, kaip ir trečiojo asmens J. M. teikiamos lėšos. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė teismui įrodymų be savo subjektyvių tvirtinimų, kuriais būtų paneigta minėta prezumpcija, kad išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. B. teikia abu tėvai, kai tėvai gyveno kartu ir tvarkė bendrą šeimos ūkį. Pagrindo spręsti, jog atsakovas dukrai būtų neteikęs tinkamo išlaikymo ieškovės nurodytu laikotarpiu, nėra (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis), todėl nėra ir pagrindo priteisti 10800,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. B. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., dėl ko toks patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl trečiojo asmens J. M. reikalavimų atsakovo atžvilgiu

Dėl trečiojo asmens J. M. reikalavimų priteisti 921,36 Eur, 141173,79 Eur ir 26 622,56 Eur pinigų sumas iš atsakovo patikslintame pareiškime nurodyta, kad ji skolino pinigus ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams, o pastarąją sumą – dar ir atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o iš skolintų lėšų jie pirko maistą, mokėjo mokesčius, pirko buitinę techniką, namo remontui reikalingas statybines medžiagas, namų apyvokos daiktus ir pan. Sutuoktiniai naudojo trečiajam asmeniui priklausančias lėšas, esančias amerikietiškoje (duomenys neskelbtini)“ ir jie žinojo, kad paskolintus pinigus reikės grąžinti. Už 2018-2022 m. laikotarpį J. M. paskolintos lėšos jų šeimos pragyvenimui sudaro 282 347,58 Eur sumą, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo J. M. naudai paskolintas (negrąžintas) pinigines lėšas, sumoje 141,173,79 Eur.  Be to, J. M. skolintomis lėšomis ieškovė ir atsakovas mokėjo mokesčius (J. M. sąskaitos numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) už „Telia“ ir „Viasat“ paslaugas, todėl 2013-2022 m. laikotarpiu sudarė 1842,72 Eur suma. Remiantis tuo, iš atsakovo priteistina 1/2 dalis šios sumos t. y. 921,36 Eur sumą, kuri buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat iš viso J. M. į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor Bank AS“ banke ir banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke pervedė paskolintų lėšų – 15697,46 Eur (78,50 Eur + 15 618,96 Eur), o laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. bendriems šeimos poreikiams paskolintas pinigines lėšas pervedė iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke, viso – 21 850,19 Eur sumą. Tuo tarpu teismo posėdyje šis trečiasis asmuo  iš esmės patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, patvirtinant dar ir tai, kad davė pinigus ginčo šalių šeimai, kad jie finansiškai įsitvirtintų, tokiu būdu rėmė dukros šeimą, kadangi atsakovas savo šeimai neskirdavo pinigų, o dėl konkrečių perduotų lėšų grąžinimo sąlygų nebuvo susitarusi su ginčo šalimis, o tik tikėjosi, kad jei kas jai atsitiktų - šalys turėtų tuos duotus pinigus grąžinti, ir jei proceso šalys nesiskirtų – dalies perduotų pinigų neprašytų grąžinti. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nesutiko su šiais trečiojo asmens reikalavimais ir pažymėjo, kad minėtas pinigines lėšas trečiasis asmuo ne skolino ginčo šalims, o perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis, kaip paramą.

 Teismas pažymi, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai – įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką yra būtinas paskolos sutarties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs trečiojo asmens J. M. reikalavimus dėl 1/2 dalies (921,36 Eur) pinigų sumos, perduotos už 2013-2022 m. laikotarpį, kurie panaudoti jų šeimos poreikiams tenkinti (už „Telia“, „Viasat“ paslaugas) priteisimo ir 1/2 dalies (141173,79 Eur) pinigų sumos, perduotos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 11 d. šeimos poreikiams tenkinti, priteisimo iš atsakovo bei byloje esančius įrodymus sprendžia, kad toks reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi apskritai visų šių piniginių lėšų perdavimo ginčo šalims fakto negalima laikyti paskolos teisiniais santykiai, nes ne tik pats trečiasis asmuo perduotas ginčo šalių šeimai pinigines sumas nelaikė paskola (nurodoma tai investicija, tai šios šeimos parama), bet ir tai visiškai neatitinka jau minėtų paskolos sutarties sąlygų CK 6.870 straipsnio prasme, t. y. byloje nėra nei rašytinės paskolos sutarties, nors perduota ginčo šalims pinigų suma yra gerokai didesnė nei numatyta CK 6.870 straipsnio 1 dalyje, taip pat nėra aiškaus ginčo šalių, kaip paskolos gavėjų, įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti šiam trečiajam asmeniui, kaip paskolos davėjui. Teismas neturi pagrindo ne tik vertinti šių faktinių aplinkybių, kaip galimai paskolinių teisinių santykių, bet ir neturi galimybių įsitikinti dėl tų paskolinių santykių pabaigos ir galimos prievolės grąžinti minėtas perduotas sumas atsiradimo. Šių aplinkybių negalėjo nurodyti ir pats trečiasis asmuo J. M., tik bendrai pažymėdama apie tikėjimąsi, kad šalių šeimai finansiškai sustiprėjus, perduotus pinigus ginčo šalys grąžins jai, o jei šalys nesiskirtų – perduotų pinigų apskritai neprašytų grąžinti.  

Šioje vietoje pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Vadovaujantis tuo ir įvertinus trečiojo asmens J. M. reikalavimus pagrindžiančius duomenis, teismas sprendžia, kad minėtų pinigų sumų perdavimo ginčo šalims faktą konstatuoti ir laikyti paskoliniais teisiniais santykiais – toks teismo sprendimas būtų grindžiamas tik prielaidomis, ką draudžia proceso įstatymai. Tuo tarpu teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad minėtos piniginės sumos, kurios reikalaujamos priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui, buvo perduotos, kaip parama šeimai, kaip tai nurodo atsakovas atsiliepime, kam ir neprieštarauja faktinės bylos aplinkybės, t. y. trečiasis asmuo J. M. yra ieškovei artimas asmuo (mama), ji JAV turi verslą, kas dar labiau sudaro pagrindą abejoti verslo atstovo neracionaliais sprendimais skolinti didžiules pinigų sumas ginčo šalims, to tinkamai neforminant, taip pat minėtos pinigų sumos buvo perduotos ne tiesiogiai ginčo šalims, o ieškovei leidžiant naudotis trečiojo asmens banko kortele, kurioje ir buvo nurodytos pinigų sumos pervedamas, taip pat ir ginčo šalių šeimos finansinė padėtis nebuvo gera, o atsakovas neprisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, ką nurodė ir trečiasis asmuo, ir ieškovė. Galiausiai, byloje nėra duomenų, kad per visą ilgą penkerių metų laikotarpį susidariusių didelių piniginių trečiasis asmuo J. M. būtų reikalavusi gražinti kokią tai dalį perduotų piniginių sumų ar bent galimai tartųsi dėl jų gražinimo tvarkos. Dėl to, teismas sprendžia, kad minėtos piniginės sumos, kurių dali prašoma priteisti iš atsakovo šio trečiojo asmens naudai, laikytina parama CK 6.476 straipsnio prasme ir tokios sumos, kaip padovanotos, yra negražintinos trečiojo asmens naudai. Jeigu toks turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką, bet tokio reikalavimo trečiasis asmuo nereiškia (CK 6.476 straipsnio 5 dalis). Remiantis tuo, šio trečiojo asmens reikalavimai dėl 921,36 Eur ir 141173,79 Eur pinigų sumų priteisimo iš atsakovo yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl trečiojo asmens J. M. atsakovui 24009,00 Eur dydžio sumos priteisimo patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. suteikė atsakovui šią paskolą, bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą pervedant šią sumą su mokėjimo paskirtimi „paskola“. Gautus pinigus atsakovas tą pačią dieną pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir už juos atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V. V. 2019.11.29/01 pagrindu, įsigijo transporto priemonę – vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 gamybos metai), kurį naudojo (duomenys neskelbtini)veikloje. Trečiojo asmens pažymima, kad ši piniginė suma panaudota asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, taip pat jis žinojo, kad pasiskolintas lėšas turės grąžinti ir tai žadėjo padaryti, pradėjęs savo verslą. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje šio fakto neginčijo ir pažymėjo, kad šiuos pinigus trečiasis asmuo pasiskolino (duomenys neskelbtini)naudai vikšrinio ekskavatoriaus „Bobcat E27Z“, valst. Nr. E168S pirkimui, todėl atsakovas šiuos pinigus skolinosi ne kaip fizinis asmuo, bet kaip (duomenys neskelbtini) narys ir direktorius įmonės poreikiams.

Šiuo klausimu teismas pažymi, kad vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK

Netenkinus trečiojo asmens J. M. reikalavimų dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškimo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo šiam trečiajam asmeniui.

Dėl (duomenys neskelbtini)padalijimo ir įmonės turtų susijusių klausimų 

Patikslintame ieškinyje prašoma teismo priteisti iš atsakovo ieškovei 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) nario teisių arba priteisti 1/2 dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją - 30 000 Eur. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 16 559,74 Eur vertės piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę, pardavus (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą - vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta santuokos metu, todėl priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dėl ko ir reiškia alternatyvius reikalavimus. Tuo tarpu dėl 16 559,74 Eur kompensacijos nurodoma, kad ši bendrija yra veikianti, turi registruoto turto – 2 vikšrinius traktorius „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bobcat E168S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių pirmasis nupirktas už asmenines trečiojo asmens J. M. lėšas ir prie kurio įsigijimo atsakovas savo lėšomis nėra prisidėjęs, kito turto. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes be ieškovės žinios ir jos sutikimo transporto priemonę 2019 m. liepos 15 d. pardavė minėtai bendrijai, sandorį nuslėpė, dėl ko ieškovė negalėjo pasinaudoti teise jį nuginčyti, pinigų (5000 Eur) į šeimos biudžetą neįnešė. Atsakovas, be ieškovės žinios parduodamas vikšrinį traktorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi nesąžiningai ir tokiais veiksmais sumažino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto masę. Už transporto priemonę, iš ieškovės atsakovui pervestų pinigų, atsakovas pavedimu sumokėjo 12 000 Eur, 1750 Eur išgrynino būdamas Italijoje, be to, transporto priemonės remontas ieškovei kainavo 2809,74 Eur. Iš viso šio turto vertė – 16 559,74 Eur, todėl tokio dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo veiksmais sumažinto ieškovės turto dalį ir prašoma priteisti iš atsakovo. Dėl (duomenys neskelbtini) padalijimo atsakovo atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra įgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl 1/2 dalis įnašo ir bendrijos priteistina ieškovei.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaro 1 narys (atsakovas), savininko įnašas sudaro 200,00 Eur. Mažoji bendrija įsteigta santuokos metu (įregistruota (duomenys neskelbtini)), todėl toks turtas laikytinas priklausomas ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ginčo tarp proceso šalių nagrinėjamu klausimu nėra, tačiau atsakovas teismo posėdyje nesutiko su alternatyviu reikalavimu priteisti 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) vertės piniginę kompensaciją 30 000 Eur sumai. Pažymėtina, kad sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą šį ieškinio reikalavimą tenkinti ir iš atsakovo ieškovei priteisti 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) nario teisių.

Tuo tarpu dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo jos naudai 16559,74 Eur vertės piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę, (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą - vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu CK 3.98 straipsnis reglamentuoja teisę į kompensaciją, nutraukiant santuoką: 1) jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto (1 dalis); 2) sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos; 3) kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis). Tuo tarpu patikslintame ieškinyje nėra remiamasi nei vienu iš teisinių pagrindų, formuluojant minėtą reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir toks ieškovės reikalavimas iš esmės neatitinka nei vieno iš minėtų teisinių pagrindų, kuriais remiantis ieškovė turėtų teisę reikalauti kompensacijos iš atsakovo. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reikalauja šios piniginės kompensacijos už sumažintą būtent ieškovei priklausančio turto masę, pardavus (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą - vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kartu nurodo, kad šis turtas nupirktas už asmenines trečiojo asmens J. M. lėšas, kas savaime nėra nei ieškovei priklausančio asmeninio turto dalimi ir CK 3.98 straipsnio 1-2 dalių nuostatos netaikytinos. Taip pat aplinkybė, kad 2009 m. kovo 6 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą ieškovė pervedė iš trečiojo asmens J. M. gautą 19356,33 Eur pinigų sumą, neleidžia vienareikšmiai teigti, kad tai yra laikytina bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybės dalis, kadangi piniginės lėšos perleistos atsakovui ir už jas įsigyta minėtas vikšrinis ekskavatorius ne šeimos poreikiams tenkinti. Juolab tai visiškai prieštarauja pačios ieškovės reikalavimui priteisti piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę. Be to, neaiškus ir ieškovės reikalaujamos 16 559,74 Eur dydžio kompensacijos dalių pagrindimas: 1) 2009 m. kovo 10 d. atsakovas išgrynino 1737,72 Eur prieš kelionę į Italiją, tačiau tai savaime nepagrindžia, kad ši pinigų suma buvo įmokėta, kaip avansas už perkamą minėtą vikšrinį ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei, o ne kitiems šeimos poreikiams tenkinti ar kelionei; 2) nors pagal ieškovę minėtos transporto priemonės remontas ieškovei kainavo 2809,74 Eur sumą, tačiau pati sau prieštaraudama, ji kartu tvirtina, kad dar 2009 m. kovo 6 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą ieškovė pervedė iš trečiojo asmens J. M. gautą 19356,33 Eur pinigų sumą, kurios pakaktų visoms minėtoms sumoms padengti. Juolab tokios remonto išlaidos visiškai neatitinka paties ieškovės reikalavimo priteisti minėtą piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę, būtent pardavus (duomenys neskelbtini) ieškovės minėtą vikšrinį ekskavatorių, o ne už patirtas kitas išlaidas. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jai 16 559,74 Eur dydžio piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę, pardavus (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą - vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip nepagrįstas reikalavimas.

Dėl ginčo šalių turimo nekilnojamo turto padalijimo

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pripažinus, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti aiškinamasi, ar turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (byloje yra duomenų, kad šalys santuokos metu įsigytą butą rekonstravo), nes tai taip pat gali būti pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kai kito sutuoktinio lėšų ar prisidėjimo darbu indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti, gali būti taikomas kompensavimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp ginčo šalių dėl žemės sklypo su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu - (duomenys neskelbtini), kurių vertė - 4684,00 Eur padalinimo, kadangi abi ginčo šalys siekia šį nekilnojamą turtą pripažinti jų asmenine nuosavybe. Ieškovė patikslintu ieškiniu šį reikalavimą dėl ginčo nekilnojamo turto grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) šis ginčo nekilnojamas turas įgytas santuokoje pagal 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) prieš notarinės sutarties sudarymą atsakovas pareikalavo ieškovės pinigų sumokėti už perkamą turtą, todėl 2008 m. kovo 30 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninama 14 000 Lt, iš kurių 12 000 Lt ieškovė perdavė atsakovui už perkamą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą; 3) „SEB“ bankas 2007 m. vasario 9 d. atsakovui suteikė 10 000 Lt vartojimo kreditą, iš kurių – 9800 Lt atsakovas 2007 m. vasario 12 d. pavedimu sumoka pardavėjui E. K., o paskolą bankui atsakovas grąžino tik 2010 m. birželio 11 d. iš bendrų sutuoktinių lėšų; 4) apie tai, kad už perkamą turtą atsakovas pardavėjui E. K. jau yra sumokėjęs 10 000 Lt, atsakovas nuo ieškovės nuslėpė ir ieškovės paimtus pinigus pasiliko sau; 5) šis ginčo nekilnojamas turtas iš esmės pagerintas už asmenines ieškovės lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą (duomenys neskelbtini), o vėliau - už trečiojo asmens J. M. lėšas, t. y. 2007-2008 m. namo kapitalinis remontas atsiėjo ne mažiau kaip 100 000 Lt: stogas – 20 000 Lt; pečius – 2000 Lt, langai – 10 000 Lt; pakeistas vamzdynas, sienos, lubos, grindys, nupirkti nauji baldai, suremontuotas vonios kambarys, tualetas ir kt., o praėjus kuriam laikui, vėl iš ieškovės asmeninių lėšų buvo atlikti namo pagerinimo ir aplinkos atnaujinimo darbai (pirktas naujas pečius, tvarkytas kiemas ir kt.); 6) šis turtas yra vienintelė gyvenamoji vieta ieškovei ir jos nepilnametei dukrai; 7) dėl subjektyvių priežasčių (atsakovo elgesio, neištikimybės, naudojamo fizinio ir psichologinio smurto), galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą, juo labiau, gyventi viename name, nėra. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo teismo šį ginčo neįknojamąjį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, kaip įgytą iki santuokos nekilnojamąjį turtą ir nurodo, kad šis ginčo nekilnojamasis turtas didžiąja dalimi buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, sumokant pardavėjui dar iki santuokos sudarymo, t. y. 2007 m. vasario 12 d. atsakovas pavedimu pardavėjui E. K. pervedė 9800 Lt pavedimo paskirtyje nurodydamas „apmokėjimas už namą“, o 200 Lt pardavėjui atsakovas buvo sumokėjęs grynais pinigais, kaip avansą. Be to, visas šis nekilnojamasis turtas esantis minėtu adresu yra įgytas daugiau nei prieš metus iki šalių santuokos, todėl šis turtas pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe.

Nagrinėjamam ginčui spręsti yra reikšmingos šios nuostatos: pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad ji reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad aptariamas ginčo nekilnojamas turtas, esančių adresu - (duomenys neskelbtini), įgytas ginčo šalių santuokoje pagal 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2R-1003, todėl pareziumuotina, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nuostata, numatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo ir šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to, būtent ginčo šalys turi pareigą įrodyti, kad šis ginčo nekilnojamas turtas yra tik vieno iš jų asmeninė nuosavybė būtent CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Vis dėlto, teismas, įvertinęs ginčo šalių išdėstytas pozicijas nagrinėjimu klausimu ir pateiktus byloje esančius duomenis, sprendžia, jog neįrodytos visos būtinos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos sąlygos, kad ginčo nekilnojamas turtas galėtų būti pripažintas kurio tai vieno iš sukutinių asmeninė nuosavybė, t. y. nei viena iš ginčo šalių neįrodė, kad toks nekilnojamas turtas įgytas turtas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas ir tokio nekilnojamo turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikštos kurio tai vieno sutuoktinio valios įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.

Visų pirma, teismas kreipia dėmesį į tai, kad nors ir byloje yra duomenys, kad „SEB“ bankas 2007 m. vasario 9 d. atsakovui suteikė 10 000 Lt vartojimo kreditą, iš kurių – 9800 Lt atsakovas 2007 m. vasario 12 d. pavedimu sumokėjo šią sumą pardavėjui E. K., tačiau beveik pustrečių metų paskola bankui iki 2010 m. birželio 11 d. buvo mokama jau esant sanuotoje ir vedant bendrą ūkį su ieškove, todėl galima teigti, kad didžioji dalis paskolos buvo padengta ir iš bendrų jungtinių sutuoktinių lėšų, dėl ko negalima vienareikšmiai teigti, kad ginčo nekilnojamas turtas įgytas tik už vieno atsakovo asmenines lėšas. Tuo tarpu ieškovės pozicija, kad ji prieš šio ginčo nekilnojamo turto notarinės sutarties sudarymą atsakovui buvo perdavusi 2008 m. kovo 30 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynintą 12 000 Lt už šį perkamą turtą, taip pat neatitinka šios sąlygos, kadangi ji pati patvirtina, kad ši pinigų suma nebuvo panaudota ginčo nekilnojam turtui įsigyti. Antra, teismas remiasi minėta nuoseklia teismų formuojama praktika ir vertinant ginčo šalių reikalavimą pripažinti jų kurio vieno asmeninės nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą ir jį priteisti kuriai vienai ginčo šaliais asmeninės nuosavybės teise, svarbiausias aspektas yra tai, ar įgyjant visą likusį nekilnojamą turtą buvo aiškiai išreikšta valia įgyti tokį turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai nurodyta, kad ginčo nekilnojamas turtas įgyjamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, juolab jau daugiau nei pusmetį buvo sudaryta santuoka tarp ginčo šalių ir tokiam įgyjamam turtui galiojo minėta prezumpcija, numatyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje. Kartu teismas kreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis nei ginčo nekilnojamojo turto įgijimo momentu, nei po to, jį valdant, naudojant ir disponuojant, nebuvo išreikštos atsakovo valios tokį turtą laikyti jo asmenine nuosavybe. Dar vienas svarbus aspektas reikšmės nagrinėjamam ginčui turi ir aplinkybė, kad šis ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas ginčo šalių šeimai įsikurti ir gyvenimo sąlygoms gerinti, kur ginčo šalys, kaip šeima, jame nuolat gyveno ir naudojosi šiuo nekilnojamu turtu šeimos poreikiams, o ne įsigytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Dėl to, teismas sprendžia, kad ginčo nekilnojamas turtas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį. Taip pat ieškovės reikalavimas šį ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, kai jos lėšos nebuvo panaudotos jį įsigyjant, su kuo sutinka ir ji pati, yra visiškai nepagrįstas, o kiti ieškovės argumentai, kaip kad šis ginčo nekilnojamas turtas iš esmės pagerintas už asmenines ieškovės lėšas, yra visiškai netinkami, kadangi tai gali sudaryti nebent tik pagrindą asmeninę sutuoktinių nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas jau priėmė sprendimą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrosios jungtinės nuosavybės turto sudedamąja dalimi pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovė nebent turėtų teisę į kompensavimo mechanizmą, nukrypstant nuo sutuoktinių turto padalinimo lygiomis dalimis principo, tačiau tokių reikalavimų teismui neformulavo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu likę argumentai dėl vaiko interesų, ginčo šalių konfliktų ir kitų aplinkybių neturi įtakos nagrinėjo klausimo sprendimui ir juolab nesudaro pagrindo ginčo nekilnojamą turtą pripažinti asmenine nuosavybe. Taigi, nebuvo nuginčyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokoje įgytas ginčo nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir todėl yra pagrindas pripažinti, kad šis ginčo nekilnojamas turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Nustačius, kad ginčo nekilnojamas turtas proceso šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstinas klausimas dėl jo padalijimo ir kompensacijos už jį priteisimo (CK 3.118 straipsnis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). 

Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys laikėsi nuoseklios pozicijos dėl ginčo nekilnojamo turto priteisimo vienam iš proceso šalių asmeninės nuosavybės teise ir ne viena šalis nepateikė reikšmingų duomenų, kad toks nekilnojamas turtas faktiškai gali būti padalintas ir tuo pačiu naudojamas lygiomis dalimis (CPK 178 straipsnis). Netgi priešingai - ieškovė pateikė teismo ginčo gyvenamojo namo nuotraukas ir su tuo susijusius duomenis, siekdama patvirtinti, kad toks nekilnojamas turtas natūra negali būti padalintas ir valdomas ginčo šalių atskirai. Taip pat ir teismas kreipia dėmesį, kad per ilgą daugiau nei pusantrų metų proceso šalių gyvenimą skyrium, ginčo šalys gyveno skirtingose vietose ir nėra byloje duomenų, kad būtų bandę spręsti klausimą dėl galimo ginčo nekilnojamojo turto valdymo, ją pasidalinant natūra. Be to, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra galimybės padalinti ginčo nekilnojamąjį turtą natūra, atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, kurie yra įtempti ir nei viena iš šalių nesiekė galimai taikiai spręsti susidariusių sunkumų, tarp sutuoktinių nebuvo moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu, o tai, teismo vertinimu, tikėtina vyktų ir toliau, šalims gyvenant viename nekilnojamame objekte, nepaisant fakto, jog šalių santuoka būtų nutraukta.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022 ).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ginčo nekilnojamojo turto priteisimo natūra vienam sutuoktiniui klausimą, atsižvelgia į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip su ieškove šiame ginčo nekilnojamame turte liko gyventi proceso šalių nepilnametė dukra, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, nes kito busto, kur galėtų gyventi su šeima, ieškovė neturi, juolab ginčo šalys per ilgą daugiau nei pusantrų metų teisminį skyrybų procesą gyveno skirtingose vietose, paliekant ginčo nekilnojamame turte toliau gyventi būtent ieškovę su dukra. Be to, vertintina ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, kadangi ji nedirbanti ir daugiausiai gyvenanti iš nestabilios motinos paramos, kas dar labiau apriboja jos finansines galimybes įsigyti kitą būstą. Remiantis tuo, teismas ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), natūra priteisia ieškovei, įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui jos 1/2 dalį pinigais už ieškovei atitinkančią didesnę tokio nekilnojamo turto, esančio bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybe, dalį (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).

Tuo tarpu dėl patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei 1158,48 Eur sumą, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu - (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), įsigijimo kainą, ieškovė nurodo, kad nors šis žemės sklypas asmenine nuosavybės teise atsakovui priklauso 2016 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau ieškovė jį iš tikrųjų nusipirko dar 2012 m. lapkričio 16 d. iš V. A. I. už ieškovės asmenines lėšas, pavedimu sumokant 4000 Lt sumą už perkamą žemę. Teismui ieškovės pasirinkta pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi tokį savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia atsakovo galimu nesąžiningumu, jam nuosavybės dokumentus susitvarkius taip, kad šis žemės sklypas priklausytų jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau nei anksčiau, nei ieškinyje neformuluoja reikalavimo ginčyti tokį sandorį, t. y. nereiškia teismui reikalavimo dėl aptariamo testamento pripažinimo negaliojančio sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Dėl to, nenuginčijus minėto paveldėjimo pagal testamentą liudijimo CK numatytais pagrindais, jis laikytinas galiojančiu, o ginčo žemės sklypas laikomas atsakovo įgytu jo asmeninės nuosavybės teise. Remiantis tuo, patikslintame ieškinyje formuluojamas tik reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei ginčo žemės sklypo įsigijimo kainą neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.  

Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje formuluoja reikalavimą priteisti iš atsakovo 23981 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – ginčo žemės sklypo pagerinimą, t. y. 1/2 dalį vandens telkinio įrengimo darbų sumos. Ieškovės pažymima, kad santuokos metu šis turtas buvo pagerintas iš esmės: šiame žemės sklype iškastas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys, turintis 1286,5 m2 plotą ir 8260 m3 tūrį. Siekiant pagrįsti šį reikalavimą pateikė teismui E. N. firmos „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2024 m. rugpjūčio 16 d. „specialisto išvadą“ Nr. 36V šio dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimo kainą sudaro 47 962 Eur suma. Specialių žinių turintis liudytojas E. N. teismo posėdyje patvirtino atliktus skaičiavimus ir nurodė, kad tokią atliktų darbų sąmatą sudarė ir kainą apskaičiavo, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei reikiamų atliktinų darbų kiekį. Tuo tarpu atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą, kad vandens telkinio įrengimo ginčo žemės sklype darbų kaina 2024 m. spalio mėn. kainomis būtų 11429,16 Eur. Tuo tarpu byloje apklausti liudytojai E. J. ir T. G., kurie ir atliko vandens telkinio įrengimo ginčo žemės sklype darbus, teismo posėdyje patvirtino, kad šiuos tvenkinio įrengimo darbus atliko, negavę jokio atlygio iš ginčo šalių, o atsakovas atsiligino kitais būdais, t. y. liudytojas E. J. parodė, kad nors atliko darbų už 2000 Eur, tačiau atsakovas jam atlygino, pastatęs jam valymo įrenginius, o liudytojas T. G. parodė, kad nors atliko darbų už 120 Eur, tačiau atsakovas jam atlygino, pakūręs pirtį. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad ginčo šalių pateikti duomenys apie teorinius specialių žinių turinčių asmenų paskaičiavimus dėl vandens telkinio įrengimo darbų ginčo sklype vertės savaime nepagrindžia to, kad šiam darbam buvo naudotos konkrečios ieškovės asmeninės lėšos ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ko vienareikšmiai nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai E. J. ir T. G., faktiškai atlikę šiuos tvenkinio įrengimo ginčo žemės sklype darbus. Vien tai, kad ieškovė panašiu metu tiesiog turėjo asmeninių pinigų, kada ginčo žemės sklypas buvo gerinamas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės sklypas pagerintas išimtinai iš ieškovės turimų asmeninių lėšų, juolab dar tai vertinant prieš tai aptartų aplinkybių kontekste. Taigi, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė to, kad ginčo žemės sklypo pagerinimas buvo atliekamas būtent ieškovės asmeninėmis lėšomis ar iš bendro šeimos turtos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo pagerinimą, priteisiant būtent pusę vandens telkinio įrengimo darbų sumos, yra nepagrįstas ir jis atmestinas visa apimtimi.

Dėl likusio nekilnojamojo turto padalinimo, kurį ieškovė prašo pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į likusį nekilnojamąjį turtą ir jį priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas jau nebekartoja prieš tai minėtos reikšmingos teismų praktikos dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos taikymo ir nagrinėjamu atveju, visų pirma, teismas kreipia dėmesį į tai, pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis iš esmės visas likęs nekilnojamas turtas įgytas už trečiojo asmens J. M. skirtas lėšas, kurios ginčo šalių šeimai buvo skiriamos kaip parama jų šeimos poreikiams tenkinti, kaip jau nustatyta prieš tai ir teismas ankstesnių argumentų nebekartoja. Dėl to, vien tai, kad tokios lėšos buvo teikiamos, kaip parama ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti ir panaudotos įsigyjant konkretų nekilnojamą turtą, nesudaro pagrindo teigti, kad toks nekilnojamas turtas turėtų būti laikomas išimtinai ieškovės asmenine nuosavybę, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalimi. Antra, ieškovė siekia įrodyti, kad ji iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus iki santuokos turėtą nekilnojamą turtą, sumokėjo tam tikras pinigų sumas už kai kuriuos ginčo objektą sutariančius nekilnojamojo turto objektus. Vis dėlto, teismas remiasi minėta nuoseklia teismų formuojama praktika ir vertinant ieškovės reikalavimą pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į likusį nekilnojamąjį turtą ir jį priteisti ieškovei asmenine nuosavybės teise, svarbiausias aspektas yra tai, ar įgyjant visą likusį nekilnojamą turtą buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti tokį turtą jos asmeninėn nuosavybėn, o to pagal bylos duomenis nenustatyta. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis nei likusio nekilnojamojo turto, esančio šios bylos ginčo dalyku, įgijimo momentu, nei po to, jį valdant, naudojant ir disponuojant, nebuvo išreikštos ieškovės valios tokį turtą laikyti jos asmenine nuosavybe. Juolab kaip matyti iš bylos duomenų, didžioji dalis įsigyto nekilnojamojo turto yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai, tai pat įsigytos negyvenamosios patalpos, tokiu būdu iš esmės investuojant į užtikrintas šeimos pajamas ateityje, nes atsakovas dirba žemę, o negyvenamos patalpos naudojamos kitų asmenų vykyti verslui, kas tik pagrindžia, kad toks turtas yra pagrįstai įgyjamas šeimos poreikiams tenkinti, o ne asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Dar vienas svarbus aspektas – pagal teismų praktiką asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn. Lėšų gavimo faktas ir faktas, kad panašiu laikotarpiu įsigytas kitas turtas, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-544/2016). Dėl to, vien tai, kad ieškovė panašiu metu išsigrynino pinigus ar tiesiog turėjo asmeninių pinigų, kada likęs ginčo nekilnojamas turtas buvo įsigytas proceso šalių, nesudaro pagrindo pripažinti santuokoje įgyto turto jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra paneigta dėl likusio ginčo nekilnojamojo turto, teismas priima sprendimą atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus likusį ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybę, jį priteisiant ieškovei, ir toks turtas padalintinas natūra, o turto padalijimo būdas yra laikomas prioritetiniu. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad tik atsakovas, reikšdamas reikalavimus dėl likusio ginčo nekilnojamojo turto padalinimo, nurodė siūlomą tokio turto padalinimo natūra ginčo šalims būdą, kai ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos tik dėl viso šio turto priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise, nelaikant jo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis tuo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas priima sprendimą likusį ginčo nekilnojamąjį turtą padalinti natūra ginčo šalims pagal vienintelį atsakovo siūlomą jo padalinimo natūra būdą. Išskyrus dėl negyvenamųjų patalpų (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) padalinimo natūra, kadangi atsakovas patikslintame priešieškinyje formulavo prašymą teismui padalinti šį nekilnojamo turto objektą natūra abiem proceso šalims, kiekvienai ginčo šaliais priteisiant po pusę šio turto dalį. Vis dėlto, teismas vertina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar tokį nekilnojamojo turto objektą apskritai yra galimybė padalinti natūra lygiomis dalimis, tokiu būdu sudarant galimybę abiem proceso šalims savarankiškai valdyti, naudoti ir disponuoti tokį turtą. Juolab šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, kurie yra įtempti ir nei viena iš šalių nesiekė galimai taikiai spręsti susidariusių sunkumų, ir tikėtina vyktų toliau šie konfliktai, proceso šalims drauge naudojantis šiuo nekilnojamo turto objektu. Dėl to, teismas priima sprendimą patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, ir atsižvelgus į tai, kad šiuo nekilnojamo turto objektu iš esmės rūpinasi išimtinai ieškovė, kuri yra sudariusi dar ir 2020 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su nuomininke D. A. – aptariamos negyvenamosios patalpos natūra priteistinos ieškovei ir atsakovui išmokant atitinkamą kompensaciją už ieškovei atitenkantį šį bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą. Be to, teismas papildomai pažymi ir dėl pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu - (duomenys neskelbtini), padalinimo po santuokos nutraukimo, kuriuos atsakovas patikslintame priešieškinyje prašo teismo priteisti jam. Atsižvelgus į tai, kad teismas priima sprendimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu - (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra minėti abu nekilnojamo turto objektai, priteisti natūra atsakovui, taip pat nesant duomenų apie galimybę tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti šiais dviem nekilnojamo turto objektais ne šio žemės sklypo savininkui, taip pat atsižvelgus ir į konfliktiškus proceso šalių santykius, kurie tikėtina toliau tęstųsi, proceso šalims drauge naudojantis atskirais nekilnojamo turto objektais, esančiais tuo pačiu adresu - teismas priima sprendimą tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimo ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu - (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovui, ieškovei išmokant atitinkamą kompensaciją už atsakovui atitenkantį šį bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą. Kartu teismas pažymi ir dėl statinių (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertės, kuri patikslintame ieškinyje nurodyta, esanti bendrai - 2596,00 Eur suma, pagal VĮ „Registrų centro“ pateiktus 2019 m. atliktus masinio tokio vertinimo duomenis, o atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad pastatų nėra, jie sunykę, todėl nurodė, kad šie statiniai yra beverčiai. Vis dėl to, teismas sprendžia, kad būtent atsakovas, remdamasis tokiomis aplinkybėmis, turėjo pareigą įrodyti jas. Tuo tarpu teismas vertina, kad byloje yra pateikta 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš pardavėjos R. S. įsigytas nekilnojamasis turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu esantys statiniai už 9100 Eur. Dėl to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad per šiek tiek daugiau nei penketą metų įsigyti statiniai šiuo adresu yra visiškai sunykę ir yra beverčiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos metu įgytų statinių (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo, remiasi vienintele ieškovės nurodyta šių nekilnojamo turto objektų verte, kuri atitinka ir oficialius VĮ „Registrų centro“ pateiktus duomenis.  Taip pat teismas kreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė žemės sklypo su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu - (duomenys neskelbtini), vertęs pagal VĮ „Registrų centro“ pateiktus masinio vertinimo duomenis, kurie statinių atžvilgiu atlikti prieš daugiau nei 17 metų ir kartu ieškovės tvirtinimu, šiuo adresu esantys nekilnojamo turto objektai pagerinti, investuojant ne mažiau kaip 100 000 Lt, kas tik pagrindžia, kad ieškovės nurodyta šio nekilnojamo turto vertės turėtų būti objektyviai didesne nei VĮ „Registrų centro“ pateikti masinio vertinimo duomenys, tačiau ir atsakovas nepagrindė konkrečiais įrodymais šio nekilnojamo turto vertės.

Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingas santuokos metu įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino nekilnojamo turto vertes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys neteikė įrodymų teismui apie dalintino nekilnojamo turto objektų verčių, kurios būtų grindžiamos individualiu konkretaus tokio turto vertinimu, teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų proceso šalių nurodytų dalintino nekilnojamo turto objektų verčių aritmetiniais vidurkiais, kai atitinkamo konkretaus tokio nekilnojamo turto vertės, nurodytos ginčo šalių procesiniuose dokumentuose, skiriasi (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsni, CK 3.119 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas priima sprendimą ieškovei priteisti natūra šį konkretų santuokoje įgytą nekilnojamą turtą (su jo verčių aritmetiniais vidurkiais): 1) žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu - (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 25892,00 Eur): a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1732,00 Eur vertės); b) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (21384,50 Eur vertės); c) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (739,00 Eur vertės); d) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (899,50 Eur vertės); 2) žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 0.9100 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (1600 Eur vertės); 3) žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 5.0224 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (10839,50 Eur vertės); 4) statinius (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė - 2596,00 Eur): a) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1600,00 Eur); b) pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (42,00 Eur); c) malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20,00 Eur); d) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (181,00 Eur); e) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (124,00 Eur); f) klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (399,00 Eur); g) klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (121,00 Eur); h) kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (106,00 Eur); j) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3,00 Eur); 5) negyvenamąją patalpą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (21895,00 Eur vertės) (viso turto už 61685,50 Eur sumą). Tuo tarpu atsakovui priteitinas natūra šis konkretus santuokoje įgytas nekilnojamas turtas (su jo verčių aritmetiniais vidurkiais): 1) žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 1.4167 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (2130 Eur vertės); 2) žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.3983 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (3091 Eur vertės); 3) žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.2988 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (431 Eur vertės); 4) žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.9588 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (1505 Eur vertės); 5) žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas – 1.6497 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (3105,00 Eur vertės); 6) žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo plotas – 0.3994 ha), esantis (duomenys neskelbtini) (772,50 Eur vertės); 7) pastatas – sandėlis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (274,00 Eur vertės); 8) pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (1065,00 Eur vertės); 9) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (72,00 Eur vertės) (viso turto už 12445,50 Eur sumą). Remiantis tuo, iš ieškovės priteistina 24620,00 Eur ((61685,50 Eur - 12445,50 Eur) / 2) piniginė kompensacija atsakovui už ieškovei atitinkančią didesnę bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl transporto priemonių padalijimo

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti visas šias transporto priemones, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos: 1) automobilį „Audi A6 AVANT“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2000,00 Eur); 2) automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4000,00 Eur); 3) krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 9000,00 Eur); 4) „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 600,00 Eur); 5) priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 3200,00 Eur); 6) priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 400,00 Eur); 7) priekabą „Brenderup“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 800 Eur). Tuo tarpu atsakovui priteisti automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2000,00 Eur), ieškovei priteisiant 1/2 dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją, t. y. 1000 Eur. Toks reikalavimas patikslintame ieškinyje yra grindžiamas iš esmės tuo, kad iš savo asmeninių lėšų atsakovas yra nusipirkęs tik automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o visos kitos transporto priemonės yra nupirktos už asmenines ieškovės ir trečiojo asmens J. M. lėšas, o savo asmeninėmis lėšomis prie jų įsigijimo atsakovas nėra prisidėjęs, ko pagrindu prašoma likusias transporto priemones priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir 1000 Eur kompensaciją už minėtą automobilį, liekantį atsakovui. Šių aplinkybių pagrindimui yra pateikiami duomenys apie konkrečių piniginių lėšų judėjimą ginčo šalių asmeninėse banko sąskaitose. Tuo tarpu atsakovas patikslintu priešieškiniu formuluoja reikalavimą asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokos metu įgytą turtą: 1) automobilį „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Eur vertės); 2) priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Eur vertės); 3) priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės); 4) automobilį „Skoda Octavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1300 Eur vertės); 5) automobilį „Toyota Land Cruiser“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6000 Eur vertės); 6) priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, 100 Eur vertės), o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokoje įgytą turtą: 1) automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (3500 Eur vertės); 2) priekabą „WAGENBOUW“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Eur vertės). Toks priešieškinio reikalavimas nėra pagrįstas konkrečiais argumentais pačiame priešieškinyje, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdyje atsakovo atsakovas nurodė, kad toks turtas yra laikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės objektas ir jis turi būti padalytas priešieškinyje nurodytu būdu, kadangi vien tai, kad ieškovė panašiu metu išsigrynino pinigus, kai buvo perkamas turtas, ar tiesiog turėjo asmeninių pinigų, nesudaro pagrindo pripažinti santuokoje įgyto turto jos asmenine nuosavybe, taip pat santuokos metu įgyjant turtą ieškovė aiškiai neišreiškė valios, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo teismas remiasi CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas jau nebekartoja prieš tai išdėstytos kasacinio teismo praktikos dėl šios įstatyminės normos taikymo, kuri yra reikšminga sprendžiant ir nagrinėjamą ginčo klausimą dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo. Vis dėlto, teismas, įvertinęs ginčo šalių išdėstytas pozicijas nagrinėjimu klausimu, ieškovės pateiktus duomenis apie piniginių lėšų judėjimą ginčo šalių banko sąskaitose ir kitus pateiktus byloje esančius duomenis, sprendžia, jog neįrodytos visos būtinos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos sąlygos, kad santuokos metu įgytos transporto priemonės galėtų būti pripažintos ieškovės asmenine nuosavybe, priteisiant jas ieškovei ir neišmokant atsakovui už tai kompensacijos, todėl laikytina, kad toks turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, kuri dalytina nutraukiant ginčo šalių santuoką. Visų pirma, teismas kreipia dėmesį į tai, pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis apie pinginių lėšų judėjimą ginčo šalių asmeninėse banko sąskaitose laikotarpiu, kai buvo įsigytos šioje byloje dalintinos transporto priemonės, iš esmės įgytos už trečiojo asmens J. M. skirtas lėšas, kurios ginčo šalių šeimai buvo skiriamos kaip parama jų šeimos poreikiams tenkinti, kaip jau nustatyta prieš tai, ir teismas ankstesnių argumentų jau nebekartoja. Dėl to, vien tai, kad tokios lėšos buvo teikiamos, kaip parama ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti ir panaudotos įsigyjant konkrečias aptariamas transporto priemones, nesudaro pagrindo teigti, kad toks nekilnojamas turtas turėtų būti laikomas išimtinai ieškovės asmenine nuosavybę, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalimi. Kartu teismas kreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teigimu, ji iš savo asmeninių lėšų yra sumokėjusi tam tikras pinigų sumas už kai kurias transporto priemones, tačiau ieškovės pateikti duomenys apie tam tikrų jos asmeninių lėšų panaudojimą yra netikslūs ir dėl jų pagrįstumo kilo abejonių: 1) ieškovė nurodo, kad automobilio „Toyota Land Cruiser“ įsigijimui 2011 m. lapkričio 4 d. ieškovė išgrynino 4300 Lt (1245,36 Eur) sumą, tačiau atsakovas įnešė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grynus pinigus daugiau nei dvigubai didesnę pinigų sumą (2800 Eur), tačiau rezultate ieškovės teigiama, kad iš jos asmeninių lėšų sumokėta už šį automobilį 2000 Eur suma grynais; 2) už priekabą „Wagenbouw Hapert BV NL9643“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta grynais pinigais, iš kurių 716 Eur suma - ieškovės asmeninės lėšos, tačiau nėra matyti, kokia šių lėšų kilmė ir ar tikrai jos yra asmeninė ieškovės nuosavybė; 3) ieškovės teigimu, automobilio „Audi A6 Avant“, kurio vertė 9000 Eur (31 075,20 Lt), įsigijimui buvo naudojamos ir 11 200 Lt ieškovės asmeninės lėšos, jai laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. išgryninus iš savo asmeninės banko sąskaitos, nors tai buvo atliekama likus daugiau nei metams laiko dar iki šio automobilio įsigijimo ir tai nerodo, kad toks turtas negalėjo būti panaudotas kitiems poreikiams tenkinti per tokį ilgą laikotarpį, taip pa panaudotos ir 18 000 Lt dydžio lėšos, gautos pardavus ieškovės asmeninį turtą (mišką) laikotarpiu 2013 m. spalio 22-30 d., tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. išgrynino tik 13 000 Lt sumą, o kitus pinigus panaudoja savo poreikiams tenkinti ir tokiu būdu lieka neaiški likusios daugiau nei pusės šio automobilio įsigijimo sumos kainos apmokėjimo šaltinis; 4) priekaba „Temared“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta, apmokėjus grynais pinigais iš ieškovės asmeninių lėšų, taip pat ir krovininis automobilis „Iveco“ įsigytas, 1000 Eur sumą grynais perduodant ieškovei iš savo asmeninių lėšų, tačiau nėra pateikta įrodymų apie šių turimų lėšų kilmę, todėl teismas negali objektyviai įvertinti, ar šios lėšos yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir apskritai ar jos buvo panaudotos šio turto įsigijimui. Šiame kontekste dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, apie galimai jos pačios asmeninių lėšų panaudojimą, įsigyjant ginčo transporto priemones, teismas remiasi prieš tai aptarta teismų praktika, kad asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines ieškovės lėšas, todėl vien tai, kad ieškovė panašiu metu išsigrynino pinigus ar tiesiog turėjo asmeninių pinigų, kada ginčo transporto priemonės buvo įsigytos proceso šalių - nesudaro pagrindo pripažinti santuokoje įgyto turto jos asmenine nuosavybe.

Kitas svarbus kriterijus pagal prieš tai aptartą nuoseklią teismų praktiką, vertinant ieškovės reikalavimą pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į santuokos metu įsigytas transporto priemones (išskyrus automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jas priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise - ar įgyjant visą šį turtą buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti tokį turtą jos asmeninėn nuosavybėn, o to pagal bylos duomenis nenustatyta. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis tik vienintelis automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu, o visos santuokos metu įgytos transporto priemonės yra registruotos atsakovo vardu, kas tik patvirtina, kad nei šio turto, esančio šios bylos ginčo dalyku, įgijimo momentu, nei po to, juo naudojantis, nebuvo išreikštos ieškovės valios tokį turtą laikyti išimtine jos asmenine nuosavybe, t. y. nėra matyti, kad ieškovė būtų ėmusi priemonių, kad už trečiojo asmens J. M. skirtas lėšas ir galimai ieškovės asmenines lėšas įsigyjamos transporto priemonės būtų registruotos pačios ieškovės vardu, kaip jos asmeninis turtas. Taip pat ir įsigyjant automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra matyti jokios aiškiai išreikštos ieškovės valios tokį turtą laikyti išimtine jos asmenine nuosavybe. Taip pat ir pagal byloje esančius duomenis nėra matyti, kad įsigytos transporto priemonės būtų naudotos išimtinai asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo prezumpcija, jog santuokoje įgytos transporto priemonės yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra paneigta, teismas priima sprendimą atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus santuokos metu įsigytas transporto priemones (išskyrus automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti jos asmenine nuosavybe, jį priteisiant ieškovei ir atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos už tai, ir tokį turtą padalyti natūra, kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad tik atsakovas, reikšdamas reikalavimus dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo, nurodė siūlomą tokio turto padalinimo natūra ginčo šalims būdą, kai ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos dėl viso šio turto (išskyrus dėl automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise. Remiantis tuo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas priima sprendimą ieškinio reikalavimą dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo tenkinti iš dalies, o priešieškinio reikalavimą – tenkinti visiškai ir santuokos metu įgytas transporto priemones padalinti natūra ginčo šalims pagal vienintelį atsakovo siūlomą jo padalinimo būdą, kuris taip pat yra grindžiamas ir faktiniu šio turto naudojimu.

Ginčo šalys taip pat procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingas santuokos metu įgytų transporto priemonių vertes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys neteikė įrodymų teismui apie dalintinų transporto priemonių vertes, kurios būtų grindžiamos individualiu jų vertinimu, teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų proceso šalių nurodytų dalintinų transporto priemonių verčių aritmetiniais vidurkiais, kai atitinkamų tokių transporto priemonių vertės, nurodytos ginčo šalių procesiniuose dokumentuose, skiriasi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas priima sprendimą ieškovei priteisti natūra šias santuokoje įgytas transporto priemones (su jų verčių aritmetiniais vidurkiais): 1) automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2750,00 Eur vertės); 2) priekabą „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2300,00 Eur vertės) (viso turto už 5050,00 Eur sumą). Tuo tarpu atsakovui priteitinos natūra šios likusios santuokos metu įgytos transporto priemonės (su jų verčių aritmetiniais vidurkiais): 1) automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5000,00 Eur vertės); 2) krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6500,00 Eur vertės); 3) „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2600,00 Eur vertės); 4) „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur vertės); 5) „Brenderup“, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (450,00 Eur vertės); 6) automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1650,00 Eur vertės) ) (viso turto už 16500,00 Eur sumą). Remiantis tuo, iš atsakovo priteistina 5725,00 Eur ((16500 Eur - 5050 Eur) / 2) piniginė kompensacija ieškovei už atsakovui atitinkančią didesnę bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl dalintų daiktų – ginklų bei jo priedų padalijimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo atsakovo vardu registruotus ginklus: lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“ (vertė – 1000 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3“ (vertė – 2500 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“ (vertė - 1800 Eur), optiką (vertė – 275,65 Eur) natūra priteisti atsakovui, ieškovei sumokant šių daiktų vertę - 5575,65 Eur, taip pat perkovei prašoma priteisti natūra termovizorių „Pulsar Helion 2XQ“ (vertė – 2350 Eur) arba daikto vertės kompensaciją, sumoje 2350 Eur. Ieškovės nurodoma, kad būtent ji santuokos metu (2021 m.) iš savo asmeninių lėšų nupirko šį termovizorių ir optiką, pasinaudojant iš trečiojo asmens J. M. gautomis lėšomis, dėl ko atsakovui neprisidėjus prie šių daiktų įsigijimo, šie daiktai pripažintini ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisiant šiuos daiktus natūra atsakovui, o ieškovei visos vertės kompensaciją už atsakovui atitinkančią didesnę dalį bendro turto. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo teismo, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokos metu įgytą turtą: 1) lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 12x70/12x70, 500 Eur vertės; 2) graižtvinį šautuvą „Tikka T3“, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 3006 „Springfield“, 800 Eur vertės; 3) graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 223 „Remington“, 800 Eur vertės. Pažymima, kad minėto ieškovės termovizorių šiuo metu nėra, jis yra žuvęs, todėl negali būti įtrauktas į dalytino turto balansą, juolab trečiasis asmuo J. M. leido ieškovei jos kortelėje esančius pinigus naudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl tie pinigai negali būti laikomi asmeniniais ieškovės pinigais. 

CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustatyta, kad santuokos metu įgytas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo būdas natūra yra laikomas prioritetiniu. Nagrinėjamoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, išklausęs ginčo šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas CK 3.127 straipsnio 3 dalis, santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą.

Iš byloje esančių duomenų ir ginčo šalių išdėstytos pozicijos matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vardu registruoti ginklai, taip pat ginklų optika įgyta santuokos metu, taip pat nėra ginčo, kad pasibaigus sutuoktinių bendrajai nuosavybės teisei, šis turtas natūra atitektų atsakovui. Vis dėlto, kaip matyti, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti kompensaciją už visą natūra atitenkančio atsakovui šio turto vertę ir tai grindžia tuo, šie daiktai įsigyti pasinaudojant iš trečiojo asmens J. M. gautomis lėšomis, o atsakovui neprisidėjus prie šių daiktų įsigijimo. Šioje vietoje teismas pažymi, kad, kaip jau prieš tai nustatė, būtent šis trečiasis asmuo teikė paramą ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl šeimos poreikiams tenkinti skirtų pinginių lėšų panaudojimas turtui įsigyti reiškia, kad naujas turtas yra įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe ir nėra byloje įrodymų, kad būtent šios konkrečios lėšos buvo perduotos ieškovei jos asmeninėn nuosavybėn. Dėl to, laikytina, kad yra nepaneigta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) ir šiuo pagrindu ieškovei priteisiama tik 1/2 dalis kompensacijos už atsakovui natūra atitinkančio minimo turto vertę. Taip pat tarp, kaip matyti iš ginčo šalių procesinių dokumentų, tarp jų nėra sutarimo dėl šių daiktų verčių, tačiau ginčo šalys nekėlė klausimo dėl šių daiktų ekspertizės, siekiant įvertinti realią minimo atsakovui atitenkančio turto vertę.