Civilinė byla Nr. e2-307-1115/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02828-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, Ramunei Milčiūtei,
dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovei V. G., atsakovės atstovei advokatei Daliai Bukelienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir atsakovės V. G. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Š. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su nepilnamečiu vaiku, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei V. G. prašydamas:
1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje;
1.2. nustatyti, kad atsakovė V. G. nepilnamečio vaiko V. Š. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. spalio 5 d., moka po 250,00 Eur/mėn. periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š. priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieškovo D. Š. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos susijusios su vaiko sveikatos priežiūros sąnaudomis, papildomu ugdymu, užklasine veikla, vasaros stovyklomis, suderintos iš anksto dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus);
1.3. Atitinkamai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu D. Š. nustatyti naują bendravimo tvarką su vaiko V. Š. motina V. G. nustatant, kad:
1.3.1. Nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje. D. Š. turi teisę nepilnametį vaiką V. Š., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavus rašytinį V. G. sutikimą. Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
1.3.2. D. Š. ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimą, atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus.
1.3.3. D. Š. ir V. G. įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo dukrą (V. Š.), rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveiku, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.
1.3.4. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia atsižvelgiant išskirtinai į vaiko poreikius, gabumus, norus bei nuomonę.
1.3.5. V. G. pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta (jei šalys nesusitaria kitaip).
1.3.6. V. G. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 vai. turi teisę bendrauti su V. Š., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Jeigu vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, V. G. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti.
1.3.7. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10 vai. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.
1.3.8. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus).
1.3.9. Vaiko vasaros stovyklų, Vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai Vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų Vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir Vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas).
1.3.10. D. Š. ir/ ar jo tėvai D. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną).
1.3.11. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir sausio 2 d. (A. Š. gimimo dieną).
1.3.12. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų birželio 11d. (V. G. gimimo dieną) pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 vai. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.
1.3.13. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 vai. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.
1.3.14. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 24 d. (Kūčių išvakares) bei gruodžio 25 d. (Pirmąją Šv. Kalėdų dieną) pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos. D. Š. turi tokią teisę nelyginiais metais.
1.3.15. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 26 d. (Antrąją Kalėdų dieną). V. G. turi tokią teisę kiekvienais nelyginiais metais.
1.3.16. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. išvakarėse, pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 vai. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 12 val. į jos gyvenamąją vietą. D. Š. turi tokią teisę kiekvienais lyginiais metais.
1.3.17. V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Sv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
1.3.18. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š., o taip pat V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.
1.3.19. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Salių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).
1.3.20. Vaikui susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).
1.3.21. Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.
1.3.22. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko tėvas D. Š. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaiko motinai V. G..
1.4. priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad nors teismo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis, tačiau šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, dėl ko vaiko interesai nėra užtikrinami, o teisės yra pažeidžiamos. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant ją su juo ieškovas nurodo šiuos argumentus: 1) vaikas dažnai išreiškia norą gyventi su tėvu; 2) motinos gyvenamosios vietos adresas yra pasikeitęs (t. y. persikėlė gyventi už miesto); 3) dukra jaučiasi su motina nesaugi (motina su vaiku elgiasi neadekvačiai, grasina vaikui bausmėmis, įrašinėja vaiką, nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos būklę ir kt.). Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės turtinė būklė yra ženkliai geresnė, iš vaiko motinos prašoma priteisti po 250,00 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovė nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigą auklėti vaiką bei užtikrinti jo teises.
3. Atsiliepimu atsakovė su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.
4. Atsikirsdama į ieškovo argumentus atsakovė nurodė, kad šeima, persikėlusi iš daugiabučio į dvibutį namą pagerino vaiko gyvenimo sąlygas – mergaitė ir jos sesuo dabar turi atskirus kambarius, šalia namo yra erdvus kiemas, nuosavas baseinas, su tėvais mergaitės gali eiti pasivaikščioti į mišką, esantį kitoje gatvės pusėje ar eiti netoliese esančiame ežere žvejoti. Tuo tarpu daugiabutyje nėra komfortiška ir saugu – vaikams bute nėra pakankamai erdvės, dėl prastos garso izoliacijos girdėti kaimynų keliamas triukšmas, išeiti į kiemą nesaugu dėl automobilių. Pažymėjo, kad atstumas nuo dabartinės gyvenamosios vietos iki mokyklos, kurioje V. Š. mokosi, padidėjo tik 5 km, mergaitė į mokyklą yra vežama automobiliu. Nurodė, kad atsakovė rūpinasi vaiko maitinimu mokykloje, užklasine veikla, kurią apmoka atsakovė. Pažymėjo, kad vaikas gyvena aktyvų ir įvairiapusį gyvenimą, t. y. keliauja poilsiauti į užsienį, keliauja po Lietuvą. Atsakovė maksimaliai rūpinasi dukters gerove (visaverčiu maitinimu, gražiais rūbais, medicinine priežiūra). Pažymėjo ir tai, kad V. Š. auga šeimoje kartu su jaunesne sese V. G., tarp seserų yra glaudūs santykiai, todėl jų išskyrimas pažeistų abiejų vaikų interesus bei jų emocinę sveikatą. Nurodė, kad V. Š., gyvendama pas atsakovę, nevaržomai bendrauja tiek su ieškovu tiek su seneliais iš jo pusės, tuo tarpu ieškovas deda visas pastangas nutraukti dukters ryšius su atsakove.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje pasisakant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad abi šalys turi galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Dėl išlaikymo nepilnametei nurodė, kad tuo atveju, jei nepilnametės gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovu, Skyriaus nuomone, iš atsakovės priteistinas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 180,00 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Skyrius pasisakė, kad už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako abu tėvai bendrai ir vienodai. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančio tėvo (motinos) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Nurodė, kad Skyrius galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
6. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo:
6.1. priimti patikslintą priešieškinį ir jį nagrinėti kartu su patikslintu ieškiniu;
6.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir ją išdėstyti taip:
6.2.1. Nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. G. jos gyvenamojoje vietoje. V. G. turi teisę nepilnametį vaiką V. Š., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavusi rašytinį D. Š. sutikimą. Jeigu D. Š. atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
6.2.2. D. Š. ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.
6.2.3. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.
6.2.4. D. Š. pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta.
6.2.5. D. Š. bendrauja su V. Š. kas antrą savaitę, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos penktadienį 16 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį iki pamokų pradžios. Iš ugdymo įstaigos vaiką pirmadienį paima vaiko motina V. G..
6.2.6. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.
6.2.7. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.
6.2.8. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
6.2.9. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (vaiko močiutės D. Š. gimimo dieną) ir sausio 2 d. (vaiko senelio A. Š. gimimo dieną), pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
6.2.10. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d., taip pat lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 24-26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų atveju) ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
6.2.11. D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimant vaiką 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jos ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
6.2.12. D. Š. ir/ar jo tėvai D. Š. ir A. Š., o taip pat V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.
6.2.13. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) V. Š. praleidžia kartu su motina V. G..
6.2.14. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).
6.2.15. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).
6.2.16. Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.
6.2.17. Vaiko motina V. G. įsipareigoja netrukdyti vieninteliams dukros V. Š. seneliams (vaiko tėvo tėvams), matytis/susitikti ir tiesiogiai bendrauti su savo vaikaite V. Š. tomis dienomis, kuriomis, remiantis bendravimo tvarka, vaikas būna su tėvu.
6.2.18. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko motina V. G. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaiko tėvui D. Š..
6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo teikimo tvarkos palikti nepakeistą;
6.4. priteisti iš ieškovo D. Š. atsakovės G. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas aktyviais veiksmais sąmoningai nuteikinėja vaiką prieš atsakovę ir jos šeimą bei visais įmanomais būdais stengiasi nulemti vaiko apsisprendimą gyventi su juo. Tačiau nepaisant neadekvačių, tikrovės neatitinkančių argumentų, siekiant greičiau išspręsti ginčą, kad tėvų tarpusavio nesutarimai kuo mažiau paliestų vaiką, atsakovė reiškia patikslintą priešieškinį, kuriuo prašoma pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
3. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovas prašo patikslintą priešieškinį atmesti, o patikslintą ieškinį tenkinti.
4. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį pažymėjo, kad V. valia ir poreikis, o taip pat interesai yra esminiai ir tik išgirdus jos nuomonę, o taip pat įsiklausius į jos valią galima spręsti tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir vėliau sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos. Nurodė, kad patikslintu priešieškiniu nei vienu žodžiu neužsimenama, kad bus kaip nors atsižvelgiama į V. poreikius ir norus, tad akivaizdu, kad tėvams itin griežtai nustačius bendravimo tvarką V. praras teisę į bet kokią saviraiškos ir pasirinkimo laisvę, ypač jei ji vienu ar kitu atveju norės priimti kitokį nei nustatyta bendravimo tvarkoje sprendimą. Mano, kad prioritetas yra teiktinas vaiko interesams ir vaiko pozicijos bei poreikių išklausymui.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kurioje nurodė, kad Skyrius neturi pagrindo nesutikti su atsakovės siūloma bendravimo tvarka, tačiau galutinę išvadą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateiks posėdžio metu išklausiusi šalis.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu nepilnametė V. Š. išreiškė norą gyventi su tėvu. Be kita ko mergaitė pasakė, kad, būnant su mama, bijo, jog mamai kažkas nepatiks. Nurodė, kad mama šantažavo ją sakydama, jog jei ji norės gyventi su tėčiu, tai tokiu atveju vaiko teisės ją paims ir bus atiduota į kitą šeimą. Pažymėjo, kad būnant pas tėtį yra tam tikros pareigos, pavyzdžiui, pakloti lovą, o pas mamą jų nėra. Paklausta, kas, pavyzdžiui, pakloja lovą, būnant pas mamą, atsakė, kad mama.
8. 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus. Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė engia vaiką, pavyzdžiui, vadina mergaitę melage. Nurodė, kad, kai vaiką veža pas atsakovę, vaikas verkia. Paaiškino, kad vaikas ieškovui sako tokius dalykus kaip kad nori turėti laimingą vaikystę. Pažymėjo, jog iš vaiko išgirdo, kad jis patyrė fizinį smurtą, jam skaudėjo, atsakovas matė ant mergaitės kūno mėlynes. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad vaikui reikalingi abu tėvai, kad vaiko gyvenime mama yra labai svarbi. Pažymėjo, kad ieškovo moterys nuolat keičiasi, ieškovo aplinka nestabili, kuri vaikui nėra geras pavyzdys. Taip pat vaikas bręsta, dėl ko motina yra dar svarbesnė mergaitės gyvenime. Nurodė, kad atsakovė turi puikias sąlygas vaiko gyvenimui, turi puikų darbą, dirba laisvu grafiku. Vaikas auga nusistovėjusioje aplinkoje. Nurodė, kad vaiko priežiūrą atsakovė vykdo tinkamai, veža į medicinos įstaigas, stebi pasiekimus mokykloje, bendrauja su mokytoja. Vaikas turi glaudų ryšį su sese, taip pat puikiai sutaria ir su atsakovės vyru. Atsakovė pažymėjo, kad vaikas jai sakė, jog vaikui yra gerai ir pas tėtį ir pas mamą. Nurodė, kad neprieštarautų bendravimo grafikui „50/50“. Pažymėjo, kad per mėnesį vaikui vidutiniškai išleidžia 600,00 Eur – 650,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė gauna apie 1 250,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, turi nekilnojamojo turto – namą ir butą.
9. 2021 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu specialistas psichologas Aleksandras Segal paaiškino, kad mergaitė sugeba išreikšti savo nuomonę jai rūpimais klausimais. Nurodė, kad mergaitė nesijaučia gerai gyvendama pas mamą, pastebima psichologinio smurto požymių. Mergaitė aiškiai išreiškia norą gyventi su tėčiu. Vaikas patiria perdėtą kontrolę iš mamos pusės, spaudimą, gąsdinimus, yra nepriežiūros požymių.
10. 2021 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu specialistė psichologė Lina Kalinauskienė paaiškino, kad akivaizdu, jog tarp vaiko ir mamos yra artimas emocinis ryšys. Nurodė, kad su mama mergaitė elgiasi laisvai, laisvai reiškia emocijas, nebijo mamos. Pažymėjo, kad vaikai, kurie patiria smurtą, taip laisvai su tėvais nesielgia. Mano, kad mergaitė gali suformuluoti nuomonę, tačiau devynerių metų vaikas gali mąstyti dar tik fragmentiškai, jis nelabai pajėgus įvertinti savo atsakymų ilgalaikes pasekmes. Pažymėjo, kad vaikas nemeluoja, jis sako tai, kas jam tuo metu atrodo.
11. 2022 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ilona Ramaškienė pateikė išvadą. Nurodė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą pas tėvą arba pas motiną nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes vaikas lankys tą pačią mokyklą, tuos pačius būrelius. Būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vaiko nuomonė nekinta jau metus laiko. Jis aiškiai išreiškia, kad nori gyventi su tėvu, ją su tėvu sieja stiprus emocinis ryšys. Mergaitės teigimu, mamos namuose ji patiria smurtą iš patėvio. Įvertinus visas aplinkybes, mergaitės nuomonę, psichologų išvadas, mano, kad reikėtų pagaliau išpildyti mergaitės norą, nes vaiko noras yra nekintantis ir tęsiasi metus laiko. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, mano, kad iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas ne mažiau kaip 230,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Taip pat turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, kuri geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėjo, kad, Skyriaus nuomone, tokio amžiaus vaikas turi ir gali turėti nuomonę.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
13. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).
14. CK 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
16. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
17. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
18. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas be kita ko nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina – atsakove. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. vaikas dažnai išreiškia norą gyventi su tėvu, vaiko motinos adresas yra pasikeitęs (dėl ko mergaitei trūksta bendravimo su bendraamžiais, apylinkėse yra nesutvarkyta infrastruktūra, padidėjo atstumas iki mokyklos), mergaitė su motina jaučiasi nesaugi (motina su vaiku elgiasi neadekvačiai, grasina vaikui bausmėmis, įrašinėja vaiką, nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos būklę).
20. Atsakovė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsikirsdama į ieškovo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad dabartinė gyvenamoji vieta yra saugesnė ir komfortiškesnė, atstumas iki mokyklos padidėjo vos 5 kilometrais, tačiau vaikas į mokyklą yra vežiojamas automobiliu, taigi gyvenamosios vietos pakeitimas neturi įtakos vaiko patekimui į mokyklą. Nurodė, kad ji (mama) rūpinasi mergaitės ugdymu, užklasine veikla, maitinimu, sveikatos priežiūra, poilsiu, taigi atsakovė maksimaliai rūpinasi dukters gerove. Pažymėjo, kad ieškovas sąmoningai nuteikinėja vaiką prieš atsakovę ir jos šeimą bei visais įmanomais būdais stengiasi nulemti vaiko apsisprendimą gyventi su juo, o ne atsakove.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu nepilnametės V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama – atsakove V. G.. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, svarbu įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vaiko gerove gyvenant pas kiekvieną iš tėvų.
22. Remiantis byloje esančiomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis, tiek ieškovas, tiek atsakovė gali suteikti tinkamas sąlygas vaikui augti su jais.
23. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 4243/170000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis registruotų autotransporto priemonių savo vardu ieškovas neturi. Taip pat iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas. Iš byloje pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad ieškovo pajamos už darbo užmokestį, priedus, ir kitos apmokestinamos pajamos sudarė 5 201,44 Eur, gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos sudarė 7 000,00 Eur ir dividendai sudarė 20 000,00 Eur. Iš byloje esančios pažymos apie ieškovo darbo užmokestį matyti, kad jo darbo užmokestis yra 607,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi būsto kreditą, kurio grąžintinas likutis 2020 m. gruodžio 5 d. sudarė 89 013,24 Eur.
24. Iš byloje esančios pažymos apie atsakovės darbo užmokestį matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021 metų lapkričio mėnesio uždirbo 13 923,63 Eur atskaičius mokesčius, tai yra apie 995,00 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 63/125 žemės sklypo bei 1/2 pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei ir jos sutuoktiniui J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat matyti, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų (pagal būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. ir bendraskolei V. G. suteiktas 130 000,00 Eur kreditas, o pagal būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. ir bendraskoliui J. G. suteiktas 50 339,00 Eur kreditas). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad automobilių, registruotų savo vardu, neturi.
25. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą taip pat svarbu nustatyti, ar vaikas augs saugioje aplinkoje. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė prieš mažametį vaiką naudojo fizinį smurtą, apie tai buvo informuota ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat teigė, kad ant vaiko kūno buvo matyti mėlynių žymės, kad atsakovė psichologiškai smurtauja prieš vaiką vadindama dukrą melage, grasindama jai bei kitais veiksmais, tačiau faktas, kad atsakovė prieš nepilnametę vartojo fizinį smurtą ar kad piktnaudžiavo motinos pareigomis nepasitvirtino. Nors teisės psichologas Aleksandras Segal pateikė išvadą, kurioje iš esmės nurodyta, kad prieš mažametę atsakovė naudojo perdėtą kontrolę, gąsdinimus, nepriežiūrą, tačiau byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį patvirtina, kad piktnaudžiavimo motinos valdžia mergaitės atžvilgiu iš atsakovės nebuvo nustatyta. Fizinio smurto fakto byloje taip pat nenustatyta.
26. Remiantis specialistės psichologės L. K. nuomone, vaikas, kuris patiria smurto apraiškas, nesielgia taip laisvai šalia tėvų, todėl iš psichologės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad V. Š. nesielgė kaip vaikas, patyręs smurtą. Taip pat ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadose pažymėjo, kad vaikas pastoviai gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje. Iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė prieš savo mažametę dukrą būtų vartojusi fizinį ar psichologinį smurtą ar kad atsakovės namai vaikui būtų nesaugi aplinka (CPK 178 straipsnis). Byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovės šeima gyvena dideliame name su patogumais, mergaitės turi atskirus, gražiai įrengtus kambarius su visais reikalingais lavinimuisi, laisvalaikiui ir mokslui daiktais ir baldais. Išvadoje Skyrius pažymėjo, kad ieškovo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra tvarkinga, švaru, butas erdvus, vaikas turi atskirą kambarį su apstatytais baldais ir visais vaikui mokymuisi bei laisvalaikiui reikalingais daiktais.
27. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat šalių, liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gali suteikti vaikui saugią, tinkamą vaiko vystymuisi aplinką. Tačiau ne mažiau svarbu remtis ir paties vaiko noru gyventi su vienu iš tėvų.
28. M. V. Š. aiškiai ir nedviprasmiškai 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje išreiškė norą gyventi su tėvu – ieškovu D. Š., nurodė, kad jaučia įtampą ir baimę, jog mamai kažkas nepatiks. Mergaitė tokią pačią poziciją nuosekliai reiškė ilgą laiką, t. y. daugiau nei metus laiko (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 31 d. pranešime nurodytų aplinkybių aptarimas su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą, 2020 m. lapkričio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, 2021 m. spalio 6 d. pranešime nurodytų aplinkybių aptarimas su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą). Mergaitės norą gyventi su ieškovu patvirtina ir byloje esanti teisės psichologo specialisto Aleksandro Segal 2022 m. vasario 24 d. išvada, kurioje nurodoma, kad mergaitė aiškiai išreiškia savo norą gyventi su tėčiu, taip pat aplinką pas mamą įvardija kaip nesaugią, gyvenamosios vietos palikimas pas mamą neatitinka vaiko interesų ir teisės į saugią psichologinę aplinką. Tą patį psichologas patvirtino ir vykusiame teismo posėdyje, kuriame jis buvo apklaustas kaip liudytojas.
29. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje suformulavo galutinę išvadą ir pasisakė, kad, Skyriaus manymu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą pas tėvą arba pas motiną nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes vaikas lankys tą pačią mokyklą, tuos pačius būrelius, tačiau nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, kuri nekinta jau daugiau nei metai laiko.
30. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, šalių, liudytojo ir specialistės paaiškinimus teismo posėdžių metu, atsižvelgęs į nuoseklų ilgalaikį vaiko norą gyventi su tėvu, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, sprendžia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista nustatant ją su ieškovu D. Š.. Teismo vertinimu, nenustačius byloje aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lankys tą pačią mokyklą, taigi turės panašią socialinę aplinką kaip ir gyvendamas su atsakove, gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme ir nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų.
31. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas vaiko gyvenamąją vietą siekia pakeisti tik siekdamas išvengti išlaikymo prievolės. Atsakovė šį argumentą grindžia aplinkybe, kad ieškinys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas po vykdomosios bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, vien ši atsakovės nurodyta aplinkybė, pirma, nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą (nenustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis). Antra, aplinkybė, kad ieškinys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas po vykdomosios bylos iškėlimo nepaneigia teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudariusių pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą (žr. sprendimo 33-35 punktus).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
32. Vaikų teisė gyventi kartu su tėvais ir su jais bendrauti nepriklausomai nuo to ar tėvai gyvena kartu ar skyriumi, įtvirtinta CK 3.161 straipsnyje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 ). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius norus ir pan.
34. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
36. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
37. Ieškovas D. Š. ir atsakovė V. G. savo procesiniuose dokumentuose prašė teismo nustatyti jų nurodytą bendravimo su vaiku V. Š. tvarką. Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, siekia geriausių vaiko interesų patenkinimo ir vertina tam reikšmingas aplinkybes.
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės gyvena netoliese, t. y. ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Remiantis viešai prieinama informacija apie atstumus tarp gyvenamųjų vietų, šalių gyvenamąsias vietas skiria 9,2 km atstumas važiuojant automobiliu. Taigi socialinė ir kultūrinė aplinka žymiai nepasikeis. Abu tėvai gyvena sąlyginai netoli vaiko mokyklos (apie 6 km atstumu nuo vaiko mokyklos). Remiantis atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, jos darbo grafikas yra laisvas, todėl tai dar labiau palengvina bendravimo su dukterimi galimybes. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau bendravimo tvarką su vaiku nustačius lygiomis dalimis abiem tėvams, mama bus atsakinga ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą, nepraras per daugelį metų sukurto ryšio su vaiku. Pažymėtina ir tai, kad mergaitė bręsta, todėl mamos vaidmuo jos gyvenime, ypatingai svarbus. Taigi, teismo vertinimu, „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymas leidus tiek vaiko tėvui tiek vaiko motinai bendrauti su dukterimi lygiomis dalimis geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka:
1) D. Š. ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimą, atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus;
2) Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad V. G. bendrauja porinėmis, o D. Š. - neporinėmis savaitėmis. Apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės sekmadienis iki 20:00 val.
3) Kiekvienas iš tėvų turi aprūpinti vaiką mokymo (ugdymo) reikmenimis bei kasdienių poreikių tenkinimui reikalingais daiktais.
4) Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti, kad vaikas būtų tinkamai pristatytas į ugdymo įstaigas ar iš jų paimtas. Vaikui lankant būrelius, tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, užtikrina savalaikį būrelių lankymą, t. y. jį į būrelius pristato ir iš jų pasiima.
5) Laikinai išvykstant su vaiku už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tiek tėvas, tiek motina privalo raštu informuoti vienas kitą apie išvykimo į kitą valstybę datą, trukmę ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykimo dienos. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti išvykstant iš Lietuvos. Išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi vaiką V. Š. ieškovas D. Š. gali tik gavus rašytinį V. G. sutikimą. Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
6) Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Šalys įpareigotinos apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu nedelsiant. Šalys įpareigotinos teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaiko sveikata ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).
7) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.
8) D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę).
9) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus).
10) D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. – 15 d., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio nuo 16 d. iki paskutinės to mėnesio dienos (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus).
11) Vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas).
12) D. S. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną).
13) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (V. G. gimimo dieną) ir kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
14) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d. grąžinant vaiką sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą, D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d.
15) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 24-26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą. D. Š. turi tokią pačią teisę kiekvienais nelyginiais metais.
16) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų trumpąja SMS žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis SMS žinutėmis (raštu).
Dėl išlaikymo priteisimo
39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
40. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
41. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
42. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-544/2020).
43. Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik einamosiomis kasdienėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-544/2020).
44. Nagrinėjamoje byloje vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu - ieškovu D. Š.. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės V. G. po 250,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų, nepilnamečio vaiko išlaikymui, mokamų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė galutinėje išvadoje teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistinos lėšos nepilnametės išlaikymui turėtų būti ne mažesnės nei 230,00 Eur per mėnesį.
45. Teismas pažymi, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteisimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį sprendžia, kad nepilnametei V. Š. iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š.. Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis, atsižvelgiant į nustatytiną bendravimo su vaiku tvarką, yra pakankamas, nepažeisiantis vaiko teisių ir teisėtų interesų bei atitinkantis teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-544/2020).
Dėl procesinės baigties
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo D. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovės V. G. priešieškinis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį bei 75,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 5 228,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje bei specialisto Aleksandro Segal suteiktas specialias žinias. Atsakovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 650,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje.
49. Teismas, įvertinęs šalių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo šalių atstovai, skaičių ir trukmę bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad ieškovo bei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos.
50. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktomis išlaidomis, susijusiomis su specialisto Aleksandro Segal suteiktomis specialiomis žiniomis. Teismas pažymi, kad šios ieškovo patirtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, teismo vertinimu, yra pagrįstos.
51. Kadangi tenkinta 70 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, o atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas, tai ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 70 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 157,50 Eur žyminio mokesčio ir 3 659,60 Eur išlaidų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą. Atmetus 30 procentų patikslinto ieškinio, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 30 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 495,00 Eur.
52. Įskaičius mokėtinas sumas atsakovė ieškovui turi sumokėti 3 322,10 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
53. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvienos šalies yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad atsakovė V. G., a. k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. Š., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š., a. k (duomenys neskelbtini) priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieškovo D. Š. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:
1) Nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje;
2) D. Š. ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimą, atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus;
3) Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad V. G. bendrauja porinėmis, o D. Š. - neporinėmis savaitėmis. Apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės sekmadienis iki 20:00 val.
4) Kiekvienas iš tėvų turi aprūpinti vaiką mokymo (ugdymo) reikmenimis bei kasdienių poreikių tenkinimui reikalingais daiktais.
5) Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti, kad vaikas būtų tinkamai pristatytas į ugdymo įstaigas ar iš jų paimtas. Vaikui lankant būrelius, tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, užtikrina savalaikį būrelių lankymą, t. y. jį į būrelius pristato ir iš jų pasiima.
6) Laikinai išvykstant su vaiku už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tiek tėvas, tiek motina privalo raštu informuoti vienas kitą apie išvykimo į kitą valstybę datą, trukmę ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykimo dienos. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti išvykstant iš Lietuvos. Išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi vaiką V. Š. ieškovas D. Š. gali tik gavus rašytinį V. G. sutikimą. Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
7) Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Šalys įpareigotinos apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu nedelsiant. Šalys įpareigotinos teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaiko sveikata ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).
8) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.
9) D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę).
10) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus).
11) D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. – 15 d., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio nuo 16 d. iki paskutinės to mėnesio dienos (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus).
12) Vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas).
13) D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną).
14) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (V. G. gimimo dieną) ir kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
15) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d. grąžinant vaiką sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą, D. Š. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d.
16) V. G. turi teisę bendrauti su V. Š. kiekvienų lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 24–26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą. D. Š. turi tokią pačią teisę kiekvienais nelyginiais metais.
17) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų trumpąja SMS žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis SMS žinutėmis (raštu).
Priteisti ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 322,10 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė