VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio, ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. L., A. M. ir A. V.,

atsakovės atstovėms Jolitai Kliorytei ir Laimai Kasparavičiūtei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (iki reorganizacijos duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja akcinė bendrovė duomenys neskelbtini (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R2-(E)-1340 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarybą nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB duomenys neskelbtini, 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų. Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo žyminį mokestį bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Tarybą (toliau – ir Prašymas) ir prašė pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną jai už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-599) turėjo apskaičiuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK). Pareiškėjos įsitikinimu, VKEKK neteisingai apskaičiavo jos už 2016 m. gautinas pajamas ir jas nepagrįstai sumažino 2,51 mln. Eur, kadangi netinkamai įvertino protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo dydį, palyginti su 2016 m. nustatyta investicijų grąža. Pareiškėja pakartotinai į Tarybą kreipėsi 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. SD-503. 2019 m. liepos 8 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-757) finansinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Atsakovės nuomone, jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir VKEKK 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-579) atveju, nėra panaikintas, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir teisėtais. Atsižvelgdama į tai, Taryba nurodė, kad laikosi anksčiau savo 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. R2-(E)-352 išdėstytos nuomonės dėl pareiškėjos tariamai pakartotinai prašomos kompensuoti 2,51 mln. Eur sumos, t. y. nurodė, kad prašymas, nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams, kompensuoti pareiškėjos 2,51 mln. Eur negautų pajamų yra nepagrįstas.

Pareiškėja teigia, kad VIAP lėšų poreikio ir kainos nustatymo metodinius reikalavimus reglamentuoja Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 (toliau – VIAP metodika), kurios 31 punktas nustato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad VIAP kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos VIAP kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį. Taigi VIAP poreikis ir kaina ateinantiems metams atsakovo yra nustatomos kasmet, vadovaujantis VIAP metodikoje nustatytais metodiniais reikalavimais, bei gali būti koreguojama einamaisiais metais, jeigu yra Elektros energetikos įstatyme išvardytos sąlygos.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2018 metams nustatymo“ buvo patvirtintas VIAP teikėju ir teikė VIAP 2016 ir 2018 metais. VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 apskaičiavo VIAP lėšas, skirtas pareiškėjui už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti 2018 metams.

Pareiškėjos interesas, jog finansinius nuostolius jai lemiantis neatitikimas būtų pašalintas, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, viešojo administravimo institucija privalo šį interesą ne tik gerbti, bet ir realiai užtikrinti. Pareiškėja, suprasdama, kad konkrečiu atveju nesama teisinių galimybių daryti grįžtamąjį poveikį Nutarimo Nr. O3E-599 pagrindu susiklosčiusiems teisiniams santykiams bei atsižvelgdamas į VIAP lėšų ir kainos nustatymo ypatumus, prašyme pasirinko į ateitį nukreiptą jo pažeistų teisių atkūrimo būdą, t. y. ginčo sumos įvertinimą ir kompensavimą atlikti VIAP metodikos ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais – nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams.

Taryba, atsisakydama atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, neįvardijo kliūčių, užkertančių kelią vykdyti teisės aktų jai pavestas funkcijas, t. y. atlikti 2,51 mln. Eur korekciją nustatant ateinančio laikotarpio VIAP lėšas. Pareiškėja prašyme pasirinko į ateitį nukreiptą jo pažeistų teisių atkūrimo būdą, kurio atsakovė savo sprendimo motyvuose neįvertino kaip netinkamo arba nesuderinamo su įstatymų leidėjo nustatytais imperatyvais. Todėl Taryba, norėdama priimti administracinį teisės aktą, privalėjo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus, kaip ginčo atveju pasielgė Taryba, Sprendime abstrakčiai nurodydama, jog Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 galiojimas neva paneigia teisines galimybes pareiškėjui siekti, kad Tarybai nustatant VIAP lėšų sumas ir kainas ateities laikotarpiams, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 (toliau – ir Metodika), 27.3 ir 27.4 punktais būtų įvertinta 2,51 mln. VIAP lėšų suma už 2016 metais teiktas VIAP.

Pareiškėjos nuomone, Taryba visiškai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio jo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, neleistinai peržengdama jai suteiktos diskrecijos išorines ribas. Teisės pažeidimų visuma patvirtina Tarybos atsisakymo kompensuoti turtinius praradimus, patirtus pareiškėjai vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir dalyvaujant VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo schemoje, neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl Sprendimas naikintinas ir Taryba įpareigotina iš esmės išspręsti pareiškėjo 2,51 mln. Eur pajamų korekcijos klausimą.

2021 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Tarybos pirmininkas negalėjo vienasmeniškai atsakyti į pareiškėjos Prašymą, nes tai turėjo padaryti Taryba. Nesant konkrečios Tarybos valios dėl Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 21 ir / ar 30 punktuose įvardytų Tarybos funkcijų perdavimo vienasmeniam Tarybos valdymo organui, visais Energetikos įstatymo  8 straipsnio 11 dalyje įvardytais atvejais, įskaitant valstybinį kainų reguliavimą, sprendimus (įforminamus nutarimais) priima Taryba.

Paaiškina, kad pareiškėja, 2018 metais negavusi iš VIAP biudžeto 2,51 mln. Eur, t. y. šiuo dydžiu nesant padengtoms pareiškėjos VIAP teikimo sąnaudoms, 2019 m. gegužės 15 d. motyvuotu prašymu Nr. SD-381 kreipėsi į atsakovę dėl savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo. Tai buvo prašymas Viešojo administravimo įstatymo 2 dalies 14 dalies prasme, t. y. pareiškėjos kreipimąsis į viešojo administravimo subjektą (Tarybą) prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 (toliau – ir Aprašas) 11 punkte Tarybai yra suteikta teisė atlikti gamintojo prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų teikiant VIAP korekcijas ir šias korekcijas įtraukti į VIAP biudžetą net ir tuo atveju, kai gamintojas tais metais, kuriems nustatomas VIAP biudžetas ir kaina, nebeteikia VIAP.

Prašymą sudarė 2 prašymai: 1) nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba šiais 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė 2016 m. spalio 17 d. panaikintas Tarybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“; 2) Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 25 punkte nustatytu terminu informuoti apie Tarybos pasirinktą taikyti pareiškėjai kompensuotinų VIAP lėšų korekcijos būdą.

Pareiškėja pabrėžia, kad nereikalavo individualiai jai sukviesti visą Tarybą, o laukė VIAP metodikos 31 punkte (arba Energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje) nustatyto Tarybos veiklos ciklo.

Atsakovės atsisakymas, priimtas akivaizdžiai neįgalioto asmens, lėmė pareiškėjai itin reikšmingų (2,51 mln. Eur dydžio) neigiamų pasekmių atsiradimą, todėl pareiškėja kreipėsi gynybos į teismą.

Pareiškėja nesutinka, kad jos Prašymas buvo kartotinis. 2018 m. lapkričio 9 d. raštu pareiškėja suformulavo atsakovei prašymą, susijusį su asmens teise į informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (raštu atsakovės tiesiogiai pasiteiravo, ar ji pagal savo kompetenciją imsis priemonių geranoriškai vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016). Atsakovei 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. R2-(E)-352 nurodžius, kad atsakovės iniciatyva jokie veiksmai nebus atliekami, pareiškėja Prašymu 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi dėl administracinio sprendimo priėmimo griežtai reglamentuota specialia tvarka.

Pareiškėja mano, kad Tarybos pirmininkas, kaip Tarybą atstovaujantis asmuo (pareigūnas), privalėjo per 20 darbo dienų nuo Prašymo gavimo institucijoje dienos informuoti pareiškėją apie 2,51 mln. Eur vertės klausimo įtraukimą į atitinkamą Tarybos posėdį, nes toks klausimas (VIAP biudžeto ir kainos nustatymas) priskirtinas būtent kolegialios institucijos – Tarybos – veiklos sferai. Atsakovės padarytas pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra šiurkštus, esminis.

Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdžių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti teigti, jog pareiškėjos ginčijamas Sprendimas nėra teisės aktas, dėl kurio būtų galima pateikti skundą administraciniam teismui. Jis nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi pareiškėja reikalauja priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną pareiškėjai už 2016 metus). Be to, Sprendimu pareiškėjai nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai, taip pat nėra nustatomi naujo laikotarpio į ateitį valstybės reguliuojamų kainų ir VIAP lėšų dydžiai.

VKEKK Nutarimu Nr. O3-579 nustatė pareiškėjai VIAP kainą 2016 metams. VKEKK 2017 m. spalio 30 d. taip pat priėmė nutarimą Nr. O3E-472 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantį VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d. Nutarimą Nr. O3E-599. Pareiškėja kreipėsi į teismus tiek dėl Nutarimo Nr. O3-579 panaikinimo, tiek dėl Nutarimo O3E-599 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. spalio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 išaiškino, jog administracinių teismų kompetencija apsiriboja tikrinimu, ar, įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją, viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų.

Taryba, kaip nacionalinis energetikos srityje veikiančių subjektų reguliuotojas, vadovaudamasis Metodikos 27 punktu, nustatančiu, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, priimdama Nutarimą Nr. O3E-599 ir apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančios investicijos grąžos neatitikimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, rėmėsi ir teisingai taikė Metodikos 27.3 ir 27.4 papunkčius.

Pareiškėja, pateikdama skundą teismui, atsakovės vertinimu, piktnaudžiavo teisminiu procesu, nes Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teismuose (Nutarimu Nr. O3E-599 buvo pakartotinai vertinamos pareiškėjo pateiktos faktinės 2016 m. VIAP pajamos ir sąnaudos, ir sumažinta 2,51 mln. pareiškėjo gautina suma už 2016 m. teiktas VIAP).

Atsakovės teigimu, būtent Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 pareiškėjai tiesiogiai sukėlė finansines pasekmes, būtent Nutarimu Nr. O3E-599 pareiškėjai pateikus faktines VIAP pajamas ir sąnaudas, buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, vadovaujantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. O5-396 (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-396) išdėstytais argumentais bei skaičiavimais, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėja ginčijo teismuose. Sprendime išdėstytas reikalavimas iš esmės yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo ir įpareigoti Tarybą įvertinti susidariusį 2,51 mln. skirtumą tarp pareiškėjos 2016 metais prognozuojamų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

2021 m. sausio 18 d. Taryba pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi su prašymu, kurį atsakovė išnagrinėjo vadovaudamasi VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Taryba priimdama Sprendimą (rašytiniuose paaiškinimuose jis vadinamas skundžiamu raštu) netenkino pareiškėjos prašymo priimti sprendimą pakoreguoti VIAP biudžetą, argumentuotai nurodė atsisakymo tai padaryti priežastis. Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, yra tinkamai motyvuotas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

Tarybos įsitikinimu, Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Prašymu reikalaujama priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną pareiškėjai už 2016 metus). Įvertinus visas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjos Prašyme išdėstytas reikalavimas susijęs su praeities laikotarpiu (ateičiai jis neturi jokios reikšmės bei teisinės galios), akivaizdu, jog Tarybos Sprendimas niekaip nepaveikė pareiškėjos teisių ar interesų. Sprendimu pareiškėjai per se (pačiu savaime) nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai; nėra nustatomi naujo laikotarpio į ateitį valstybės reguliuojamų kainų ir VIAP lėšų dydžiai. Pareiškėjos teisių apimtis liko tokia pati ir nepasikeitė.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. R2-(E)-1340, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą kompensuoti 2,51 mln. Eur negautų pajamų nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Tarybai prašymą nustatyti VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba dar tais pačiais 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams, pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikintas VKEKK 2014 rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo VKEKK.

2019 m. liepos 4 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl pakartotinio kreipimosi dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo ir lėšų už 2016 m.“ prašė 2019 m. gegužės 15 d. prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suteikti informaciją apie Prašymo nagrinėjimo eigą.

Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. Prašymą ir 2019 m. liepos 4 d. prašymą, 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. R2-(E)-1340 informavo pareiškėją, kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių jai nesukėlė. Jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes pareiškėjai sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir priimtas vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais. Todėl Taryba laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos prašymas kompensuoti 2,51 mln. Eur sumą yra nepagrįstas (pareiškėjos prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti Bendrovei 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo). 

2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4755-331/20219 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2020 m. gruodžio 2 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3246-629/2020 pareiškėjos akcinės bendrovės duomenys neskelbtini apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje LVAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti nustatoma, ar pareiškėjo Tarybai pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. prašymas yra laikytinas skundu ar prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme ir atitinkamai įvertintina skundžiamo Tarybos Sprendimo (LVAT jį įvardino kaip Raštą) atitiktis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Sprendimo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015) (nutarties 47 punktas).

1. Dėl prašymo kvalifikavimo VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme

VAĮ (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia prašymo pateikimo metu,
t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus. Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).

Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad į Tarybą kreipėsi su prašymu, su tuo sutiko ir atsakovės atstovė.

Teismas sutinka su proceso šalimis ir konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 15 d. pareiškėja kreipėsi į Tarybą su prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kreipimosi turinį: 1) pareiškėja suformulavo prašymus – nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė 2016 m. spalio 17 d. panaikintas Tarybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“; informuoti apie Tarybos pasirinktą taikyti pareiškėjai kompensuotinų VIAP lėšų korekcijos būdą; 2) jį pagrindė teisės aktų normomis (kreipėsi pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą, Metodikos 27.3 papunktį, Taisyklių 25 punktą).

2. Dėl subjekto, kuris turi teisę spręsti pareiškėjos Prašymą

        Sprendimą surašė ir pasirašė Tarybos pirmininkas. Pareiškėja teigia, kad jis nėra įgaliota spręsti Prašymą kompensuoti 2,51 mln. Eur sumą nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams. Atsakovė teigia, kad Tarybos pirmininkas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo pagrįstai, vadovaudamasis VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis.

Teisės aktai nustato, kad Taryba yra nacionalinė reguliavimo institucija. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Taryba reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje Tarybai nustatytas funkcijas: tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą ir kitas. Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, Taryba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Taryba taip pat tvirtina VIAP kainų skaičiavimo metodiką, nustato VIAP kainas, atlieka VIAP lėšų administravimo priežiūrą (Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktai, 67 straipsnio 14 dalis, 741  straipsnio 1 dalis).

VIAP metodikos 31 punktas numato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d. Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalis numato, kad VIAP kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos VIAP kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos nepriklausančių) veiksnių pokytį. Be to į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti (Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje
Nr. eA-2236-629/2018. Šioje byloje LVAT pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą bei Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje taip pat numatytas analogiškas principas, jog tvirtinant VIAP elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti VIAP, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, įpareigoja Tarybą laikytis jose suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su tiekėjų strateginiais interesais. Šios nuostatos taip pat leidžia teigti, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas, atitinkamai ir į kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamente, patvirtintame 2019 m. birželio 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ Nr. O3E-239 (toliau – ir Reglamentas), nustatyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius (45 punktas). Skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, ūkio subjektų ir energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų, sankcijų skyrimo procedūros ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta kitų teisės aktų nustatyta tvarka (46 punktas). Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, įskaitant Tarybos pirmininką, jo nesant – paskirtą Tarybos pirmininko pavaduotoją ar kitą Tarybos narį, laikinai paskirtą atlikti Tarybos pirmininko funkcijas. Negalintis posėdyje dalyvauti Tarybos narys apie tai turi iš anksto raštu (elektroninėmis ar kitomis priemonėmis) pranešti Tarybos pirmininkui, jam nesant – jo pavaduotojui, atliekančiam Tarybos pirmininko funkcijas, ar kitam Tarybos nariui, laikinai paskirtam atlikti Tarybos pirmininko funkcijas, ir nurodyti priežastį (49 punktas).

Teismas daro išvadą, kad koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams / nuspręsti dėl VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metams nustatymo gali tik Taryba, o ne Tarybos pirmininkas vienasmeniškai. Pirma, tai tiesiogiai pažodžiui ir sistemiškai aiškinant nurodyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose. Antra, nei VAĮ, nei Prašymų nagrinėjimo taisyklės nepaneigia Energetikos įstatymo, Elektros energijos įstatymo, VIAP metodikos, Reglamento nuostatų, nėra ir negali būti aiškinami kaip suteikiantys teisę Tarybos pirmininkui spręsti bet kokius prašymuose reiškiamus prašymus, kurie nėra priskirti pirmininko kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (2 dalis).

 Teismas pabrėžia, kad Tarybos pirmininkas turi teisę atsakyti į prašymus, tačiau atsakyme turi veikti griežtai savo kompetencijos ribose. Taigi, nors pateikti atsakymą pirmininkas turi teisę, jis gali raštu informuoti prašymą pateikusį asmenį apie Tarybos priimtą sprendimą, tačiau atsakyme nuspręsti dėl Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų pirmininkas neturi teisės. Teismo posėdyje atsakovė nepateikė įrodymų, kad Taryba svarstė pareiškėjos Prašymą, priėmė sprendimą, o Tarybos pirmininkas apie jį tik informavo pareiškėją. Teismas atmeta atsakovės teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad Tarybos nariai žinojo apie Tarybos primininko atsakymo turinį, jis buvo derinamas skyriuose ir su Tarybos nariais. Tarybos veiklos forma ir sprendimų dėl nustatyto VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metams / koreguoto jau nustatytą VIAP biudžeto ir lėšų 2019 metams priėmimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, ji negali būti interpretuojama taip plačiai, kad „suderinimas su Tarybos nariais“, „Tarybos narių žinojimas“ atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas sprendžia, kad Sprendimas yra naikintinas.

3. Dėl Sprendimo sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjai

Pareiškėja nurodė, kad atsakovės Sprendimas sukelia jai itin reikšmingas teisines pasekmes (pareiškėjai nekompensuojama 2,51 mln. Eur dydžio suma). Pareiškėja prašė kompensuoti jai šią sumą, o Sprendimu atsisakyta tai padaryti. Atsakovė nurodo, kad Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Prašymu reikalaujama priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną pareiškėjai už 2016 metus).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjai turtines teisines pasekmes, kurias ji nurodo (2,51 mln. Eur netekimą), turėtų sukelti ne byloje ginčijamas Sprendimas, o Tarybos sprendimai, kuriais ji nustatė VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams / koregavo jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams. Būtent tada Taryba turėjo nuspręsti, kokio dydžio bus VIAP biudžetas ir lėšos 2020 metais / koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams, t. y. atsakyti į pareiškėjos Prašymą. Būtent šie sprendimai turėtų sukelti turtines teisines pasekmes pareiškėjai. Teismas pabrėžia, kad neanalizuoja ir nepasisako, kokį sprendimą Taryba turėjo priimti pareiškėjos Prašymo atžvilgiu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas: joks Tarybos priimtas sprendimas dėl nustatyto VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metams / koreguoto jau nustatytą VIAP biudžeto ir lėšų 2019 metams nagrinėjamoje byloje nėra skundžiamas.

Teismas atmeta atsakovės poziciją, kad pareiškėja prašo priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio. Prašymo kreipimosi metu pareiškėja prašė veikti dėl 2019 ar 2020 m. biudžetų, t. y. Prašyme formuluojamas prašymas ne nustatyti ar koreguoti praeities 2016 m. biudžetą, o būsimą (prašymo padavimo metu). Tai, kad prašoma dėl 2016 m. susidariusios sumos yra Prašymo ne / tenkinimo motyvai, bet nekeičia Prašymo esmės (spręsti, ar kompensuoti 2,51 mln. Eur pareiškėjai 2019 m. ar 2020 m.). Taigi Prašymo pateikimo metu jis buvo pateiktas ne dėl praeities biudžeto, o dėl tuo metu esamo (2019 m.) biudžeto ar būsimo (2020 m.) biudžeto.

Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjos Prašyme suformuluotų prašymų išsprendimas turi įtakos jos turtiniams interesams. Nagrinėjamu atveju Sprendimas taip pat sukelia teisines pasekmes, tačiau jis naikinamas kaip priimtas nekompetentingo subjekto.

4. Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai Sprendimas yra naikinamas, nes priimtas nekompetentingo subjekto. Pareiškėjos Prašymas lieka neišnagrinėtas, nes kompetentingam jį spręsti subjektui pareiškėjos Prašymas nebuvo perduotas. Taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl VIAP biudžeto ir lėšų nustatymo 2020 metams (2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. O3E-650). Taigi dabar pareiškėjos Prašymas, nors buvo pateiktas laiku, jau yra nukreiptas į praeitį, jo nebeįmanoma įgyvendinti 2019 ar 2020 metų biudžetų rėmuose (kaip buvo prašoma Prašyme).

Pareiškėja prašo įpareigoti Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“, 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

Teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ir savarankiškai už jį atlikti administracinę procedūrą. Analogiškos praktikos laikosi LVAT (2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-910-502/2019). Taigi teismas pareiškėjos išvestinį reikalavimą iš esmės tenkina ir įpareigoja Tarybą nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl susidariusio 2,51 mln. Eur skirtumo tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų kompensavimo. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad konkrečiai jai turi būti šaukiama Taryba. Taryba turėtų spręsti pareiškėjos Prašymą tada, kai įprastai bendra tvarka nustatinės VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šiame teismo sprendime, teismas nepasisako, kokį sprendimą Taryba  turi priimti pareiškėjos Prašymo atžvilgiu: tik Taryba gali nuspręsti, ar tenkinti pareiškėjos Prašymą ar ne.

Pažymėtina, kad pirmasis pareiškėjos skundo reikalavimas tenkinamas visiškai, o antrasis reikalavimas tenkinamas iš dalies, nes teismas pakeičia įpareigojimo formuluotę.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų

        Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

        Byloje yra pateiktas pareiškėjos 2019 m. liepos 26 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. SCA27114 dėl 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Jis priteistinas pareiškėjai iš atsakovės. Kitokių duomenų apie bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės duomenys neskelbtini skundą tenkinti iš dalies. 

Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R2-(E)-1340 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“.

Įpareigoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjos prašymą įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB duomenys neskelbtini 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

Likusią Pareiškėjos akcinės bendrovės duomenys neskelbtini skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini (j. a. k. 302648707) iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (j. a. k. 188706554) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                                                                              Tomas Blinstrubis

                                                                                                   Beata Martišienė