Civilinė byla Nr. e2-14768-996/2021

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09733-2021-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18;

 (S)

                                                                                  3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu V. R. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo (el. b. apyrašo t. I, l. 1–8), prašydama priteisti jai iš atsakovo 31 877,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo paskirtas atsakovas, 2020 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto vizija“, kuri nustatė, jog atsakovas įmonei padarė žalą, kadangi atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, juo labiau, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius, o ne įmonės administracija, tokiu būdu atsakovas yra laikomas ne tik, kad laiku, tačiau apskritai neįvykdęs šios pareigos. Nurodė, kad teismas, iškeldamas bankroto bylą pažymėjo, jog iš paskutinį kartą už 2016 metus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų ir įmonės balanso buvo nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 4 641 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 4 545 Eur, iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė 2016 metais patyrė 2 488 Eur nuostolį, be to, antstolė 2020 m. vasario 26 d. išieškojimo negalimumo aktu grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui, nustačius, jog nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog ieškovė nuo 2019 m. spalio 10 d. nebeturi nei vieno darbuotojo, jau nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo galima akivaizdžiai konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipėsi ne atsakovas, o kreditorė UAB „Legal Balance“ 2020 m. liepos mėn. Teigė, kad dėl galimo atsakovo aplaidumo įmonės įsiskolinimai ir kreditoriniai įsipareigojimai dar galėjo labiau išaugti, nes atsakovas nesiėmė veiksmų tam, kad įmonės nemokumas būtų atkurtas ir/ar atstatytas, todėl įmonės skolos būtų augusios ir toliau, jeigu kreditorė UAB „Legal Balnace“ nebūtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės teigimu atsakovas sąmoningai matydamas įmonės finansinę būklę nesiėmė jokių veiksmų, kad kreditoriniai įsipareigojimai neaugtų ir neatsirastų naujų finansinių įsipareigojimų ir sąmoningai juos didino bei leido jiems atsirasti. Nurodė, kad šiuo metu patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, tiek pirmosios ir antrosios eilės kreditoriams siekia net 31 877,78 Eur dydžio sumą ir ši suma turi būti priteisiama iš atsakovo, kadangi kilo dėl jo neteisėtų veiksmų, kurie byloje įrodyti, kaip ir priežastinis ryšys su kilusia žala, atsakovo kaltė yra preziumuojama, jam kaip įmonės vadovui yra taikomi žymiai aukštesni atsakomybės ir elgesio standartai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos neišdėstė, jokių prašymų į bylą nepateikė.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius kelia įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ir įrodinėja atsakovo prievolę atlyginti įmonei padarytą žalą, kuri, ieškovės teigimu, sudaro kreditorių reikalavimų įmonės bankroto byloje sumą – 31 877,78 Eur.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 13 d. ieškovės kreditorė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1014-560/2021), Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi konstatavo, kad Juridinių asmenų registre įmonė buvo įregistruota 2009 metais, paskutinį kartą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus, iš įmonės balanso matyti, jog 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 4 641 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 4 545 Eur, iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2016 metais patyrė 2 488 Eur nuostolį, antstolė 2020 m. vasario 26 d. išieškojimo negalimumo aktu grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui, nustačius, jog nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, įmonė nuo 2019 m. spalio 10 d. nebeturi nei vieno darbuotojo, 2020 metais teismuose buvo išnagrinėtos 2 civilinės bylos, kuriose įmonei buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad įmonė atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, kadangi įmonės įsipareigojimai (skolos) ženkliai viršija į balansą įrašyto turto vertę, įmonė neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo laiku turtinių prievolių – didžioji dalis įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir jos nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Bankroto vizija“. Teismo nutartis, kuria BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, yra įsiteisėjusi. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai – pirmos eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 1 404,65 Eur, antros eilės kreditorių: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas yra 21 689,19 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 724,79 Eur, UAB „Baltic Petroleum“ kreditorinis reikalavimas yra 1 324 Eur, AB „Lietuvos draudimas“ kreditorinis reikalavimas yra 229,90 Eur, UAB „Archyvavimo sprendimai“ kreditorinis reikalavimas yra 123,42 Eur, PlusPlus Capital AS kreditorinis reikalavimas yra 6 381,65 Eur, iš viso pirmos ir antros eilės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai sudaro 31 877,78 Eur sumą, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas); juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnis); juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Pažymėtina, kad pareiga inicijuoti nemokumo procesą įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius atliktus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad įmonės vadovas yra kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai ir LITEKO duomenys patvirtina, kad jau nuo 2016 metų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė nuostolingai (patyrė 2 488 Eur nuostolį), paskutinį kartą Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2016 metus, nuo 2019 m. spalio 10 d. įmonė nebeturėjo nei vieno darbuotojo, o 2020 metų pradžioje nebeturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą kreditorių naudai. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovas – atsakovas, įmonei turint finansinių problemų, esant nemokiai, turėjo pareigą inicijuoti įmonės nemokumo procesą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 2 punktas). Tačiau duomenų, kad atsakovas, vykdydamas jam įstatymo nustatytą pareigą, savalaikiai būtų inicijavęs nemokumo procesą, byloje nėra. Priešingai, įmonės nemokumo procesą 2020 m. liepos 13 d. inicijavo įmonės kreditorė UAB „Legal Balance“. Taigi, daroma išvada, kad buvusio įmonės vadovo – atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju pasireiškė neveikimu – atsakovas, turėdamas įstatyme numatytą pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Nagrinėjamu atveju bankroto byloje patvirtinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų suma lygi 31 877,78 Eur, kuri vertinama kaip įmonės vadovo (atsakovo) padaryta žala. Žala bankrutuojančiai įmonei atsirado dėl to, kad atsakovui laiku neinicijavus nemokumo proceso, padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis, kitaip tariant, pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis ir buvo nebeatsiskaitoma su kreditoriais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala įmonei (ir tuo pačiu jos kreditoriams) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo, daro išvadą, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo (buvusio įmonės vadovo) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 31 877,78 Eur žalos atlyginimas. 

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31 877,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 600 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 703 Eur žyminis mokestis.

Teismas šioje byloje patyrė 8,69 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 9 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31 877,78 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt aštuonių euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31 877,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 703 Eur (septynių šimtų trijų eurų) žyminį mokestį ir 9 Eur (devynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė