Administracinio nusižengimo byla Nr. II-51-970/2022
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00049-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 3 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,
sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens A. S. (A. S.) atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-296-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-296-2022 (toliau – Nutarimas) Y. V. (Y. V.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 500 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių (40000 vnt. cigarečių), transporto priemonės – lengvojo automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 27 d. 22.00 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos atvykęs lengvuoju automobiliu „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Raigardo kelio poste deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį patikrinimą automobilyje po vairuotojo sėdyne ir galinėmis sėdynėmis įrengta slėptuvė, padarytas dugnas, kuriame rasta nedeklaruotų 2000 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė su mokėtinais mokesčiais 7 180 Eur, tokiu būdu minėtas pilietis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.
Suinteresuotas asmuo (konfiskuotos transporto priemonės savininkas) A. S., nesutikdamas su Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, Nutarimą apskundė teismui, prašydamas pakeisti Nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės, grąžinti jam automobilį „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą bei grąžinus automobilį spręsti dėl konfiskuotino turto vertės priteisimo iš Y. V.. Skunde nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė netinkamai vertino ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nesant byloje duomenų, jog jis žinotų, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, nepagrįstai taikė automobilio konfiskavimą, dėl ko Nutarimas dalyje dėl automobilio konfiskavimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kontrabandos dalyką gabenusi priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo, turi būti atsižvelgta į ANK 29 straipsnio 4 dalyje 1 punkte nustatytas sąlygas. Šiuo atveju pažįstamas 2021 m. gruodžio 22 d. pasiskolino iš jo transporto priemonę siekiant aplankyti gimines gyvenančius Minske. Juos siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl ir sutiko paskolinti jam automobilį. Byloje duomenų, jog jis žinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę, būtų kitaip susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu bei skolindamas automobilį elgėsi nerūpestingai, nėra. Y. V. administracine tvarka nebaustas, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau buvo pasiskolinęs automobilį ir jokių problemų nekilo, todėl jam nebuvo jokių objektyvių galimybių numatyti ir pagrįstai įtarti Y. V. turint ketinimų be leidimo įrengti slėptuvę jam priklausančiame automobilyje bei juo gabenti kontrabandos būdu cigaretes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daryti išvados, kad automobilio savininkas žinojo apie jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą kontrabandai gabenti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo, todėl byloje nesant ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – negalima bei prieštarauja ne tik imperatyvioms ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms bet ir teismų praktikai. Vilniaus teritorinė muitinė nesvarstė galimybės tikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, nors išieškant iš Y. V. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą būtų įgyvendinamos prevencinės priemonės. Pažymėjo, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį yra neprivalomas. Dėl Y. V. padaryto nusižengimo konfiskavus automobilį tiesioginis nuostolis būtų padarytas jam, kuris yra visiškai nesusijęs su nusižengimo padarymu. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas neturės jokio tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė, priešingai konfiskavus automobilį, kurio vertė Baltarusijos Respublikoje yra apie 4 000 Eur, jis bus nubaustas žymiai griežčiau nei pats pažeidėjas, nes jam paskirta tik minimali 3 500 Eur bauda. Jo vienintelės pajamos yra darbo užmokestis, jokių santaupų neturi, dėl ko įgyti kito automobilio galimybės neturės. Neturint automobilio jis negalės nuvykti į darbą bei aplankyti senyvo amžiaus tėvų, kuriems reikalinga pagalba. Y. V. yra baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, gabentų cigarečių kiekis nebuvo didelis, cigaretės buvo gabenamos savarankiškai pažeidėjo įrengtoje slėptuvėje, kas rodo, kad cigarečių kontrabanda nebuvo vykdoma profesionaliai ir yra atsitiktinio pobūdžio. Mano, kad transporto priemonės konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, todėl skundžiama Nutarimo dalis dėl transporto priemonės ir jos registravimo liudijimo konfiskavimo turi būti pakeista (b. l. 1-6).
Suinteresuoto asmens A. S. atstovas advokato padėjėjas Janas Zavadskis teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jame nurodytų motyvų pagrindu jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pažįsta apie metus laiko, jie anksčiau kartu dirbo, todėl juos sieja patikimi santykiai. Pirmą kartą Y. V. transporto priemonė buvo paskolinta nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. vykti į darbą Lenkijoje. Grąžinus transporto priemonę, A. S. ja naudojosi, tačiau slėptuvės nemetė. Kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d., transporto priemonė iki 2021 m. gruodžio 30 d. vėl buvo paskolinta Y. V., kad šis galėtų nuvykti pas gimines Minske.
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad A. S. pasitikėdamas svetimu žmogumi leido ilgą laiką naudotis savo automobiliu, Y. V. į Lietuvos Respubliką vyko penkis kartus, automobilis buvo paimtas su A. S. žinia, todėl akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo savo turtu nesirūpino, leido naudotis kitam asmeniui rizikuodamas jį prarasti. Suinteresuotas asmuo privalėjo įvertinti riziką, kad automobilis gali būti naudojamas priešingai visuomenės interesams ir šiuo atveju jo nežinojimas turi būti pripažįstamas deklaratyviu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Y. V. cigaretes gabeno automobilyje įrengtoje slėptuvėje, tokiu būdu apsunkindamas jų aptikimą, kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant slėptuvę, t. y. automobilio dugne atliekant virinimo darbus, įsigyjant nemažą kiekį kontrabandinio krovinio, kurio be transporto priemonės panaudojimo slapta pergabenti per Raigardo kelio postą dėl nuolatinio atvykstančių asmenų tikrinimo, būtų neįmanomas. Y. V. mechaniškai pažeidė automobilį, jį perdarė, taip sumažindamas transporto priemonės vertę bei eksploatuodamas jį tarsi būtų automobilio savininkas. Visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad A. S. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, suvokė Y. V. neteisėtų veiksmų galimumą, tokiems veiksmams neprieštaravo ir patikėjo jam savo turtą, todėl turto konfiskavimo taikymas jo atžvilgiu yra tinkamas. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo sulaikytos transporto priemonės vertę – 4 000 Eur, nes iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės kaina be PVM yra 943 Eur. A. S. automobilį svetimam asmeniui buvo paskolinęs pusei mėnesio, todėl jo argumentai, jog be automobilio jis negalės nuvykti į darbą, aplankyti senyvo amžiaus tėvų, yra nepagrįsti. Y. V. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių nusižengimų, darant nusižengimą pasinaudojo automobiliu, kuris laikytinas nusižengimo įrankiu, todėl transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga administracinio poveikio priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (b. l. 19-23).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Y. V., suinteresuotas asmuo A. S. bei Vilniaus teritorinės muitinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 15-18), prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta, todėl skundas išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, suinteresuotam asmeniui ir Vilniaus teritorinės muitinės atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu Nutarimu Y. V. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį 3 500 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (40000 vnt. cigarečių), transporto priemonės (automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis automobilio įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2000 pakelių cigarečių nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kai neteisėtai gabentų prekių vertė viršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, paskirtos nuobodos – 3 500 Eur baudos – bei administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (40000 vnt. cigarečių) – konfiskavimo nėra, Nutarimas skundžiamas tik dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo – konfiskavimo, prašant juos grąžinti savininkui.
Teismas, patikrinęs priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Y. V. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, ir jam administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t. y. ši teisės norma nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Teismui bei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) palikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečioje byloje būtina skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Teismų praktikoje konfiskavimas taikomas nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-697/2015). ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, jei: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, priemonė (įrankis), kadangi kontrabandos dalykas – cigaretės – buvo gabenamos automobilio dugne įrengtoje slėptuvėje. Vilniaus teritorinė muitinė sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą motyvavo tuo, kad kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant slėptuvę, kurioje buvo slepiamos toks kiekis cigarečių, kurių be transporto priemonės nebūtų įmanom slapta pergabenti per valstybės sieną, o automobilio savininkas A. S. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Tokiai išvadai pritaria ir teismas bei akcentuoja, jog vien tai, kad transporto priemonė, kuria gabenamos kontrabandos būdu cigaretės įrengtoje slėptuvėje, priklausė kitam asmeniui, kuris teigia nežinojęs apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šios administracinio poveikio priemonės (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-383/2020).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-325-468/2020, AN2-335-468/2020, AN2-468-891/2020, AN2-295-988/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertino kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.
Teismo posėdyje transporto priemonės savininko atstovas paaiškino, kad transporto priemonės savininkas A. S. ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Y. V. anksčiau kartu dirbu, juos siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl A. S. buvo paskolinęs automobilį Y. V. nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. vykti į darbą Lenkijoje, grąžinus automobilį, jį apžiūrėjo, įrengtos slėptuvės nematė, taip pat paskolino automobilį nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d., jog pastarasis nuvyktų pas gimines Minske. Apie tai, kad Y. V. automobilyje įrengė slėptuvę ir ketino daryti administracinį nusižengimą, jam nebuvo žinoma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Y. V. patvirtino, jog slėptuvę automobilyje įrengė jis, tačiau apie tai, kad automobilyje padarė slėptuvę bei joje gabeno paslėptas cigaretes į Lietuvos Respubliką, savininkui nesakė. Iš šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei transporto priemonės savininko atstovo paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų (Y. V. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas) sutiktina su suinteresuoto asmens atstovo argumentais, jog byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas A. S. žinojo, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, nėra. Vis dėl to, remiantis aukščiau išdėstyta formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šių aplinkybių nepakanka ir tai nešalina būtinumo šiuo atveju konfiskuoti transporto priemonę siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems administraciniams nusižengimams. Pažymėtina, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė Y. V. naudotis buvo perduodama paties savininko, t. y. jo sutikimu, jam žinant. Suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais pirmą kartą transporto priemonė buvo duota naudotis 13 dienų vykti į Lenkiją, ją grąžinus, kitą dieną leista naudotis 9 dienoms nuvykti pas gimines į Minską. Kaip matyti iš VSATIS duomenų Y. V. nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki nusižengimo padarymo (2021 m. gruodžio 27 d.) su šia transporto priemone į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 4 kartus. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog transporto priemonės savininkas, žinodamas jog draugas su jo automobiliu ne kartą yra vykęs į Lenkiją, perduodamas transporto priemonę Y. V. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, aktyviai nesidomėjo savo transporto priemonės naudojimo aplinkybėmis bei nesiėmė jokių priemonių, kad transporto priemonė nebūtų panaudota administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nors ir automobilio savininkas A. S. galimai ir nežinojo, kad jo transporto priemonė bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, tačiau tai neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimo.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Y. V. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Šioje situacijoje Y. V. naudojamas automobilis buvo svarbus atliekant kontrabandos nusižengimą, nes buvo gabentas didelis kiekis cigarečių (2000 pakelių), kurių nepastebimai, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Be to, Y. V. automobilį eksploatuodamas taip, tarsi būtų jo savininkas, įrengė automobilio dugne specialią slėptuvę, kurioje ir paslėpė neteisėtai gabenamas cigaretes, taip apsunkindamas jų radimą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturėtų tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o teisinės atsakomybės poveikis Y. V. būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, be to, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonė su joje įrengta slėptuve galės būti ir toliau naudojama neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams.
Teismo vertinimu transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į neteisėtai gabentų cigarečių vertę (7 180 Eur) bei transporto priemonės vertę (pagal byloje esančius duomenis 1 140 Eur su PVM), kuri yra net šešis kartus didesnė, atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Tuo tarpu, suinteresuoto asmens atstovo nurodyti argumentai, kad automobilio konfiskavimas yra valstybės prievartos priemonė jo savininkui, o ne pažeidėjui, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas nusižengimą padariusios asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai yra konstatuojama, jog trečiajam asmeniui priklausančios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra galimas ir tikslingas, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pažeidėjo nėra galimas, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertės priteisimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nespręstinas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, Y. V. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuoto asmens skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-296-2022 nepakeistą ir A. S. (A. S.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.
Teisėja Džiuginta Plukienė