Civilinė byla Nr. e2S-2917-1012/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03183-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „KT MODULES“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomegris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KT MODULES“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9161-528/2025, nes suinteresuotas asmuo (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KT MODULES“ nevykdo pasirašytos taikos sutarties. Šalys susitarė, kad pažeidus bent vieną terminą, tai laikoma esminiu taikos sutarties pažeidimu ir ieškovė įgis teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

2.       Suinteresuotas asmuo (atsakovė) pateikė atsiliepimą į prašymą , kuriame prašo atmesti pareiškėjos (ieškovės) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsiliepime nurodė, kad taikos sutartis įsiteisėjo vėliau, nei turėjo būti mokama pirmoji įmoka, todėl 3 200 Eur dydžio įmoką sumokėjo 2025 m. birželio 4 d., sulaukusi teismo nutarties įsiteisėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – išdavė pareiškėjai UAB „Tomegris“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9161-528/2025 dėl 25 600 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos pinigų sumos išieškojimo iš atsakovės „KT MODULES“.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal šalių taikos sutarties 13-tą punktą, šalys aiškiai patvirtino, kad taikos sutartį pasirašė kaip dokumentą, atitinkantį jų tikruosius ketinimus ir valią. Atsižvelgiant į tai, spręsta, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė), pasirašydama taikos sutartį, suprato, kad įsipareigoja mokėti įmokas griežtai nustatytais terminais ir, neatlikus bent vieno mokėjimo ar pavėlavus tai padaryti, įsipareigoja mokėti taikos sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Nors suinteresuotas asmuo (atsakovė) nurodė laukusi teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo ir sumokėjo pirmąją įmoką vėliau – 2025 m. birželio 4 d., tačiau šalys taikos sutartimi susitarė dėl mokėjimo terminų, todėl nagrinėjamu atveju tenka konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė) praleido mokėjimo terminus pagal taikos sutartį. Kaip minėta, taikos sutarties 4-ame punkte šalys susitarė, jog, atsakovei pažeidus bent vieną šios taikos sutarties 2.1 – 2.10 punktuose numatytą mokėjimų grafiką, tai bus laikoma esminiu šios taikos sutarties pažeidimu ir ieškovė įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo likusiai neišmokėtai taikos sutarties 1-ame punkte nurodytai sumai. Kadangi pirmosios ir antrosios įmokų mokėjimo terminai buvo praleisti, tai pareiškėjos (ieškovės) reikalavimas dėl vykdomojo rašto išdavimo laikytas pagrįstu ir tenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Pirmosios įmokos pagal taikos sutartį sumokėjimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmoji įmoka pagal taikos sutartį sumokėta po to, kai nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo.

5.2.                      Vien aplinkybė, jog pirmoji įmoka nebuvo sumokėta laiku, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė (suinteresuotas asmuo) nevykdo taikos sutarties. Apeliantė yra pateikusi į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog taikos sutartį vykdo.

6.       Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti atskirąjį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

6.1.                      Teismas neturi pareigos vertinti, dėl kokių priežasčių atsakinga šalis nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

6.2.                      Suinteresuotas asmuo net kelis kartus pažeidė taikos sutarties mokėjimo grafiką.

6.3.                      Kadangi suinteresuotas asmuo laiku nevykdė taikos sutarties mokėjimo grafiko, todėl suinteresuotas asmuo padarė esminį taikos sutarties pažeidimą ir teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria buvo pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą – pareiškėjos banko sąskaitos išrašą nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. liepos 17 d.

11.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Jais pareiškėja remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes. Kita ginčo šalis turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų turinio. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

13.       Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės nurodytų ginčo aplinkybių bei tinkamai neištyrė jos pateiktų rašytinių įrodymų.

14.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.

15.       Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2025 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9161-528/2025 patvirtino UAB „Tomegris“ ir UAB „KT MODULES“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė) 32 000 Eur sumą pareiškėjai (ieškovei) sumokės nustatytais terminais pagal taikos sutarties 2-ame punkte nurodytą grafiką – kas mėnesį po 3 200 Eur ne vėliau kaip: 2025 m. gegužės 23 d.; 2025 m. birželio 6 d.; 2025 m. birželio 20 d.; 2025 m. liepos 4 d.; 2025 m. liepos 18 d.; 2025 m. rugpjūčio 1 d.; 2025 m. rugpjūčio 15 d.; 2025 m. rugpjūčio 29 d., 2025 m. rugsėjo 12 d. Taikos sutarties 4-ame punkte šalys susitarė, kad, suinteresuotam asmeniui (atsakovei) praleidus bent vieną mokėjimą, pareiškėja (ieškovė) įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo likusiai neišmokėtai sumai. Taikos sutarties 5-tuoju punktu šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė), pažeidusi mokėjimo tvarką, už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos pinigų sumos (el. b. 1 t., b. l. 139–142). Minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 31 d.

17.       2025 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą anksčiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-9161-528/2025, nes suinteresuotas asmuo UAB „KT MODULES“ nevykdo pasirašytos taikos sutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9161-528/2025 dėl 25 600 Eur skolos ir 0,02 procentų dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos pinigų sumos išieškojimo iš atsakovės UAB „KT MODULES“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys taikos sutartimi susitarė dėl mokėjimo terminų, tačiau suinteresuotas asmuo sumokėjo pirmąją įmoką pavėlavusi 12 dienų, vėliau pateikė duomenis apie antrosios įmokos sumokėjimą pavėlavus 7 dienas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė) praleido mokėjimo terminus pagal taikos sutartį. Taigi, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė įvertinęs taikos sutarties sąlygas, šalių pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus.

18.       Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog įvertinus ginčo šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, nenustatytas pagrindas jas pripažinti neaiškiomis ar dviprasmiškomis. Kaip nurodyta anksčiau, šalys susitarė, jog suinteresuotas asmuo (atsakovė) įsipareigoja sumokėti pareiškėjai (ieškovei) 32 000 Eur ne vėliau kaip pagal taikos sutarties 2 punkte nurodytą grafiką. Šiame grafike detaliai nurodyta visa mokėtina suma, jos padalijimas į 10 atskirų mokėjimų, taip pat konkrečios kiekvienos įmokos sumos ir galutinės mokėjimo datos. Tokiu būdu mokėjimo grafikas leidžia aiškiai ir be abejonės nustatyti tiek atsakovės prievolės dydį, tiek jos įvykdymo terminus. Be to, taikos sutarties 4 punkte šalys nustatė, kad pažeidus bent vieną mokėjimą (t. y. nesumokėjus nustatyta tvarka ir terminais bent vienos įmokos), pareiškėja įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai neapmokėtai sumai. Taikos sutarties 5 punkte šalys taip pat aiškiai susitarė dėl delspinigių – nustatė jų apskaičiavimo tvarką, dydį ir momentą, nuo kurio jie pradedami skaičiuoti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog taikos sutarties sąlygos suformuluotos nuosekliai, aiškiai ir išsamiai bei gali būti priverstinai vykdomos.

21.       Kaip minėta, apeliantė atskirajame skunde teigia, jog įmokų terminas pagal taikos sutartį praleistas dėl svarbių priežasčių, o vien vėlavimo sumokėti faktas negali būti laikomas taikos sutarties nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismas su dėstoma apeliantės pozicija nesutinka ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

22.       Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pagal taikos sutarties sąlygas apeliantė (atsakovė) įsipareigojo mokėjimus vykdyti pagal aiškiai nustatytą grafiką – pirmąją įmoką sumokėti iki 2025 m. gegužės 23 d., o antrąją – iki 2025 m. birželio 6 d. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pirmoji įmoka buvo sumokėta tik 2025 m. birželio 4 d. (el. b. 1 t., b. l. 150), t. y. praėjus 12 dienų po nustatyto termino, o antroji įmoka – 2025 m. birželio 13 d. (el. b. 1 t., b. l. 159), t. y. praėjus 7 dienoms po termino. Be to, iš pareiškėjos (ieškovės) pateiktų dokumentų nustatyta, kad iki 2025 m. liepos 17 d. apeliantė kitų mokėjimų neatliko (el. b. 1 t., b. l. 188). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmasis mokėjimas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes taikos sutartis, jos teigimu, galėjo būti vykdoma tik po teismo nutarties, kuria ji buvo patvirtinta, įsiteisėjimo, t. y. po 2025 m. gegužės 31 d. Tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, net ir po nutarties įsiteisėjimo apeliantė atliko mokėjimą tik 2025 m. birželio 4 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po įsiteisėjimo, todėl vėlavimas egzistuoja faktiškai ir objektyviai. Antra, taikos sutartis yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas, kuriame jos pačios nustatė konkrečius mokėjimo terminus, visiškai suprasdamos jų prasmę ir pasekmes. Sutarties pasirašymo momentu šalys aiškiai išreiškė valią dėl prievolių vykdymo terminų, todėl apeliantės argumentai dėl tariamo taikos sutarties neapibrėžtumo ar mokėjimo termino pradžios momentų negali būti laikomi pagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti motyvai dėl taikos sutarties (ne)vykdymo nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia fakto, jog ji pažeidė taikos sutarties sąlygas. Todėl laikytina, kad apeliantės veiksmai (vėluojantys mokėjimai ir tolesnis įmokų nevykdymas) sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog taikos sutartis buvo nevykdoma tinkamai, o pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo – teisėtas ir pagrįstas. 

23.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26.       Kadangi apeliantės atskirasis skundas atmetamas, pareiškėja įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nurodė ir pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą patyrė 1 397,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t., b. l. 3–8).

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius – 935,08 Eur pagal Rekomendacijų 8.16 punktą.  Atsižvelgiant į tai bei įvertinus bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir pripažįsta pagrįstomis 800 Eur pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Šių motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas priteisia pareiškėjai iš apeliantės 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tomegris“, juridinio asmens kodas 135981539, iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „KT MODULES“, juridinio asmens kodas 305276137, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Asta Jakutytė-Sungailienė