Baudžiamoji byla Nr. 1-2978-870/2013

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00840-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4 ; 2.10.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

             1) 2012-02-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;

             2)   2012-03-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;

             3)   2012-03-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu;

             4)  2013-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimu;

            kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

            S. Š. 2013 m. balandžio 4 d., apie 14 val., apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, aiškiai suvokdamas savo žodžių prasmę, apimtas pykčio grasino peiliu nužudyti savo motiną L. Š., sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir taip sukėlė nukentėjusiajai L. Š. baimę, stresą, nerimą, t. y. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

             S. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

             Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad gyvena su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-04-04, apie 13 val. išėjo iš namų, o raktus paliko namuose. Sugrįžo gal 14 val., neįėjo į namus, nuėjo pas kaimynę, vardu T., su kuria gėrė vyną. Vėl grįžo prie buto ir negalėjo įeiti, nes neturėjo raktų, o tėvų nebuvo namuose. Pamena, kad sulaužė buto duris, nes norėjo užeiti į namus, o neturėjo rakto. Neatsimena, jog grasino peiliu. Pamena, kad užmigo su peiliu. Labai gailisi dėl to, ką padarė. (b. l. 50, 57, 61).

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena vyras ir sūnus S.. 2013-04-04, apie 14 val., su vyru grįžo į namus, rado išlaužtas buto duris. Vyras išėjo, o ji užėjo į butą. Bute nieko nebuvo. Jai būnant kambaryje, į butą atėjo jos sūnus S., kuris ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, nuo stalo paėmė peilį, kurį į ją nukreipė ir ištiesė į ją ranką, kurioje laikė peilį, bei sakė, kad sužalos. Sūnus buvo labai girtas. Ji sūnui nieko nesakė, po ko jis atsigulė ant lovos ir užmigo. Peilį jis laikė rankoje. Ji išėjo iš buto į bendrą virtuvę ir apie įvykį papasakojo vyrui, kuris nuėjo į policijos nuovadą ir parašė pareiškimą. Sūnus jau ne kartą grasino ir buvo už tai nuteistas, ji bijojo. Neužilgo atvyko pareigūnai, S. pažadino, sulaikė ir išsivežė. Ji dėl įvykio nukentėjo moraliai, tačiau ieškinio nereiškia. Blaivus jos sūnus būna normalus žmogus, tačiau girtas būna agresyvus ir pavojingas (b. l. 17-18, 19).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena žmona L. ir sūnus S.. 2013-04-04, apie 14 val., su žmona grįžo į namus, rado išlaužtas buto duris. Jis išėjo, o žmona užėjo į butą. Po valandos jis sugrįžo ir bendroje virtuvėje rado verkiančią žmoną, kuris papasakojo jam, kad jai būnant bute, ją užpuolė S., kuris ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, nuo stalo paėmė peilį ir jai grasino. Išklausęs žmoną jis nuėjo į policijos nuovadą ir parašė pareiškimą. Sulaužytas buto duris jis pateisė, ieškinio nereiškia (b. l. 21-22).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia jos gyvena Š.: N., L. ir S.. Šeimą pažįsta nuo 2000 metų. Kiek ji pastebėjo, N. ir S. dažnai vartoja alkoholį. L. yra serganti. 2013-04-04 vykusio konflikto ji nepamena, toje šeimoje konfliktai yra dažni. Pamena, kad tą dieną Sergej buvo išlaužęs buto duris, buvo ir pas ją užėjęs paklausti, kur jo tėvai. Ar tą dieną su S. ji gėrė vyną – nepamena. Pamena, kad pas ją buvo atėjusi L. ir sakė, kad S. jai grasino peiliu, žodžiais žadėjo ją užmušti. Sergejus jai buvo pasakojęs, kad buvo užmigęs rankoje laikydamas peilį. Kodėl jis taip padarė, jai nesakė (b. l. 29-30).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju policijos pareigūnas M. Ž. parodė, kad 2013-04-04, apie 14 val., gavo pranešimą, kad Naujininkų policijos nuovadoje yra pareiškėjas N. Š., kuris nurodė, kad jo namuose (duomenys neskelbtini), girtas sūnus triukšmauja ir grasina peiliu. Apie 15 val. jis su kolega nuvyko minėtu adresu, buto durys buvo atidarytos, viename kambaryje miegojo vyriškis (vėliau paaiškėjo tai S. Š.), šalia jo gulėjo virtuvinis peilis. Bendroje virtuvėje buvo moteris (S. Š. motina), kuri paaiškino, kad sūnus, būdamas girtas, jai grasino peiliu, o vėliau užmigo. Jis su kolega pažadino S. Š., tačiau jis buvo labai girtas ir nieko nepaaiškino. S. Š. buvo pristatytas į komisariatą (b. l. 31-32).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju policijos pareigūnas R. R. parodė, kad 2013-04-04, apie 14 val., gavo pranešimą, kad Naujininkų policijos nuovadoje yra pareiškėjas N. Š., kuris nurodė, kad jo namuose (duomenys neskelbtini), girtas sūnus triukšmauja ir grasina peiliu. Apie 15 val. jis su kolega nuvyko minėtu adresu, buto durys buvo atidarytos, viename kambaryje miegojo vyriškis (vėliau paaiškėjo tai S. Š.), šalia jo gulėjo virtuvinis peilis. Bendroje virtuvėje buvo moteris (S. Š. motina), kuri paaiškino, kad sūnus, būdamas girtas, jai grasino peiliu, o vėliau užmigo. Jis su kolega pažadino S. Š., tačiau jis buvo labai girtas ir nieko nepaaiškino. S. Š. buvo pristatytas į komisariatą (b. l. 33-34).

             Iš 2013 m. balandžio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. Š. pateiktas peilis ir nustatyta, kad peilis yra virtuvinis su baltos spalvos plastikine rankena, peilio bendras ilgis - 23 cm (geležtė – 13,5 cm ilgio, rankenos ilgis – 9,5 cm) (b. l. 35, 36-37). 2013 m. balandžio 10 d. pakvitavimu peilis buvo grąžintas L. Š. (b. l. 38).

              Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad 2013-04-04, 17.32 val., S. Š. buvo nustatytas 1.30 promilės girtumas (b. l. 45).

  Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.

              Kaltinamasis S. Š., apsvaigęs nuo alkoholio, grasino peiliu nužudyti savo motiną L. Š., sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir taip sukėlė nukentėjusiajai L. Š. baimę, stresą, nerimą, t. y. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaip baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

  Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). S. Š. ankščiau teistas (b. l. 79-82), be to, jis nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), taip pat anksčiau jis tris kartus teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, kas leidžia spręsti, kad jis nedaro teigiamų išvadų, jam skirtos bausmės prevencinių tikslų nepasiekia. Taip pat jis baustas administracine tvarka (b. l. 72-78), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 105), 2003-03-10 buvo kreipęsis konsultacijos į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl narkotikų vartojimo, gydėsi ambulatoriškai, 2013-04-10 kreipėsi konsultacijos dėl alkoholio vartojimo (b. l. 103), taip pat gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-03-19 iki 2013-03-23 ir nuo 2013-03-27 iki 2013-04-03, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė (b. l. 104), specialisto išvadoje Nr. 89TPK-248 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 113).

  S. Š. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – areštu, ir jos dydžiu (b. l. 116-117).

  Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo S. Š. asmenybę (anksčiau ne vieną kartą teistas, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje), taip pat į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomas 90 parų arešto terminas šiuo konkrečiu atveju yra optimalus.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 641 straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

            Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu S. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-04-04, 15.30 val., (b. l. 43) iki 2013-04-05, 13.40 val. (b. l. 51) (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

               Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ė :

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-07-13), ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą  bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Į bausmės laiką įskaityti S. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-04-04, 15.30 val., iki 2013-04-05, 13.40 val., kaip atliktą vieną parą arešto.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. Š., kad:

1. Nesutikdamas su  bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                      Virginija Liudvinavičienė