Civilinė byla Nr. 2-577/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio
Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios
apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2448-524/2010 pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Tauragės šilumos tinklai“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei
bendrovei „Enerstena“, uždarajai akcinei bendrovei „Kalvis“, uždarajai akcinei
bendrovei „Regedma“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo, pirkimo-pardavimo
sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„NEST Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo
patikslinti, atsakovui UAB „Tauragės šilumos tinklai“, tretiesiems asmenims UAB
„Enerstena“, UAB „Kalvis“, UAB „Regedma“, prašydamas pripažinti negaliojančia
2010 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartį Nr. PA-10/39, sudarytą tarp
atsakovo UAB „Tauragės šilumos tinklai“ ir trečiojo asmens UAB „Enerstena“, nuo
jos sudarymo momento ir taikyti restituciją; panaikinti konkurso rezultatus ir
atsakovo sprendimus dėl trečiojo asmens UAB „Enerstena“ kvalifikacijos
reikalavimų atitikties 2 MW vandens šildymo katilo ir biokuro pastogės statybos
Aerodromo katilinės darbų pirkimo konkurso reikalavimams, pasiūlymų eilės
sudarymo, dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo konkurso laimėtoju;
pripažinti, kad konkurso dalyvė UAB „Ernestena“ neatitinka 2 MW vandens šildymo
katilo ir biokuro pastogės statybos Aerodromo katilinės darbų pirkimo konkurso
minimalių kvalifikacijos reikalavimų, numatytų konkurso dokumentų 3.1.2.1 punkte;
įpareigoti atsakovą atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, iš naujo svarstyti
tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; atnaujinti, jei jis
praleistas, ieškinio senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio
reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones
– sustabdyti minėtos 2010 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutarties vykdymą.
Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių atikimo tenkinti; iki galutinio teismo sprendimo
įsiteisėjimo uždrausti atsakovui UAB „Tauragės šilumos tinklai“ ir trečiajam
asmeniui UAB „Enerstena“ vykdyti 2010 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartį
Nr. PA-10/39.
Teismas
nurodė, kad patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad pareikšti reikalavimai
yra susiję su atsakovo vykdyto viešojo pirkimo konkurso teisiniais santykiais,
ieškovas ginčija 2010 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutarties Nr. PA-10/39
teisėtumą ir pagrįstumą, teigdamas, kad ji yra niekinė ir prieštarauja
viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės aktų normoms. Teismo nuomone,
neuždraudus vykdyti ginčijamos sutarties, bus tęsiami ir vykdomi 2010 m.
rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartyje Nr. PA-10/39 numatyti darbai, kurių
piniginė vertė yra labai didelė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas
aplinkybes, konstatavo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti
arba pasidarytų beveik nebeįmanomas, nes minėtų atliktų veiksmų padarinių
pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų sudėtingas ir susijęs su
dideliais nuostoliais, kuriuos galėtų patirti ne tik atsakovas vykdydamas
teismo sprendimą, bet ir kiti asmenys, todėl kilus tokiam ginčui būtina
išlaikyti esamą padėtį, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas bei priimtas
teismo sprendimas. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo nuomone, tikslinga taikyti
ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovams vykdyti
sutartį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pritaikytos laikinosios
apsaugo priemones pažeistų ar galėtų pažeisti viešąjį interesą.
Teismas
nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
nagrinėtinas nepranešus atsakovams, kadangi iš prašyme nurodytų aplinkybių yra
pagrindas manyti, jog toks pranešimas gali sutrukdyti realų laikinųjų apsaugos
priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą.
Atskiruoju
skundu atsakovas UAB „Tauragės šilumos tinklai“ prašo apeliacinės instancijos
teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes dėl viešojo
konkurso sustabdymo kiltų reali grėsmė, kad Tauragės miesto gyventojai patirs
didesnes išlaidas už šildymą šį sezoną, nei galėtų patirti, kadangi projekto
įgyvendinimo data buvo numatyta 2010 m. gruodžio 15 d., o tai pažeistų miesto
gyventojų interesus ir lūkesčius dėl apsirūpinimo pigesne šilumos energija.
2. Teismas
tinkamai nesivadovavo ekonomiškumo principu ir neįvertino to, kad sustabdžius sutarties
vykdymą didelių nuostolių patirs tiek atsakovas, kadangi darbai nebus baigti
laiku, teks pirkti brangesnį kurą, tai išaugins atsakovo sąnaudas šildymo
sezonui, tiek ir tretysis asmuo UAB „Enerstena“ dėl sąnaudų pradėtiems darbams
ir užsakytoms medžiagoms, negautų pajamų ir pelno. Ieškovo galimi nuostoliai
būtų daug mažesni nei atsakovo ir UAB „Enerstena“ realiai patiriami nuostoliai
dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Teismas tinkamai neįvertino, ar
laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas bus proporcingas jų taikymu
siekiamiems tikslams ir ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų
interesų.
3. Teismo
argumentai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo yra nepagrįsti ir
nemotyvuoti, kadangi, tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovas bet kokiu atveju
išsaugos teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.
4. Tenkindamas
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesilaikė
Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepime į
atskirąjį skundą ieškovas UAB „NEST Baltija“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Tauragės
šilumos tinklai“ atskiruoju skundu nesutinka, kad atskirasis skundas yra
nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą
atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.
lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių
byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari
priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti
aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo
sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas –
užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui
(pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo
privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios
apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos
priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos
priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris
gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei
kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių
teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti
taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto
pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina
teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas
procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų
suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti
universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą
vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos
jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų
kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog nagrinėjamu
atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra grėsmė
teismo sprendimo įvykdymui. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Tauragės
šilumos tinklai“ ir trečiojo asmens UAB „Enerstena“ sudarytos 2010 m. rugsėjo 8
d. statybos rangos sutarties Nr. PA-10/39 pripažinimo negaliojančia, konkurso
rezultatų ir atsakovo sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą atlikti
tam tikrus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareikštiems patikslintiems
ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – sustabdyti 2010 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutarties Nr.
PA-10/39 vykdymą. CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 6 punktas numato, kad
laikinosios apsaugos priemonės gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam
tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone,
atsižvelgiant į pareikštą byloje reikalavimą dėl rangos sutarties, sudarytos
ginčijamo viešojo pirkimo rezultatų pagrindu, pripažinimo negaliojančia,
nesustabdžius minėtos sutarties vykdymo, akivaizdu, jog teismo sprendimo
įvykdymas pasunkės. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO
duomenimis nagrinėjamoje byloje jau yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo
ieškinys tenkintas iš dalies – nuspręsta pripažinti UAB „Tauragės šilumos
tinklai“ 2010 m. liepos 14 d. paskelbto supaprastinto konkurso dėl 2 MW vandens
šildymo katilo ir biokuro pastogės statybos aerodromo katilinėje darbų pirkimo
rezultatus, pagal kuriuos laimėtoja pripažinta UAB „Enerstena“, negaliojančiais
bei nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m.
rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Tauragės šilumos tinklai“
ir UAB „Enerstena“. Teisėjų kolegijos nuomone, nežiūrint to, kad minėtas teismo
sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau žinant preliminarią galimą bylos
baigtį, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju galėtų
pažeisti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Teisėjų
kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad į bylą nepateikti įrodymai,
patvirtinantys, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį
interesą.
Dėl atskirojo
skundo argumento, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas patirs
nuostolių, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka
gali kreiptis į teismą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Dėl nurodytų
motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra
pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad
atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010
m. lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis