Civilinė byla Nr.2S-725-527/2014;
procesinio sprendimo kategorijos:106.8.4; 122.2; 122.4;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-950-528/2014 pagal ieškovo T. L. patikslintą ieškinį atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo (trečiasis asmuo „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas),
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo 2013-12-09 patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriui padalijimo.
Ieškovas 2013-12-10 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., iki kol bus priimtas teismo sprendimas (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 30–33).
Kauno apylinkės teismas 2013-12-13 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 41–43).
2013-12-27 ieškovas dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-13 nutarties pateikė atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 44–47).
Be to, ieškovas Kauno apylinkės teismui 2013-12-27 pateikė naują 2013-12-23 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., iki kol bus priimtas teismo sprendimas (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 48–49).
Tiek atskirojo skundo 6 ir 7 punktuose, tiek 2013-12-23 Prašyme ieškovas nurodė analogiškas aplinkybes, kad 2013-12-17 22.30 val. atsakovė minėto gyvenamojo namo virtuvėje sąmoningai įjungė kaitlentę visu pajėgumu ir ant jos uždėjo masyvią medinę pjaustymo lentelę, dėl ko galėjo užsidegti namai ir visi galėjo apsinuodyti smalkėmis. Tuo metu ieškovas namo trečiame aukšte ilsėjosi, o jį pašaukė antrame aukšte buvęs sūnus K. L.. Visame name buvo daug dūmų, stiprus kvapas, o pjaustymo lentelė jau buvo apanglėjusi, rūko, šaudė kibirkštys. Atsakovė tuo metu jau buvo balkone ir rūkė, o po kurio laiko ieškovas rado ją gulinčią balkono tarpduryje ant nugaros – galva lauke, o kojos namo viduje. Ieškovas nuvedė atsakovę, kuri buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, į lovą bei iškvietė policijos pareigūnus, sūnus K. L. iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Atvykę policijos pareigūnai dar kartą iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie atvykę siūlė atsakovei stacionarizuotis, bet ji atsisakė. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino atsakovės neblaivumą ir jai nustatė sunkų – 2,68 promilių girtumo laipsnį. Atsakovė pasirašė, jog atsisako vykti į ligoninę, o ieškovas parašė policijai pareiškimą. Vėliau ieškovas užsidarė namo trečiame aukšte, tačiau atsakovė iki 4 val. ryto vis ateidavo ir belsdavo į liuką, siuntė SMS žinutes, skambino į mobilų telefoną, kvietė kalbėtis, konfliktavo su vaikais dėl raktų ir distancinio pultelio, kurių pagalba galėtų patekti į ieškovo kambarį. Šias aplinkybes patvirtina sūnaus K. L. pareiškimas. Šiuo metu sūnus yra 12 klasėje, ruošiasi abitūros egzaminams, o dukra G. yra studentė ir kas semestrą laiko egzaminus, o dėl atsakovės nuolatos keliamų nepagrįstų konfliktų bei amoralus elgesio jie negali ramiai jaustis savo namuose, ruoštis egzaminams, kas gali neigiamai įtakoti jų egzaminų rezultatus. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ir toliau pažeidinės ieškovo ir vaikų teises. Teismui neužtikrinus ieškovo ir vaikų saugumo bei šalims nukentėjus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas bus priverstas ginti savo pažeistas teises ir reikalauti iš valstybės atitinkamų institucijų atlyginti ieškovui ir vaikams patirtą žalą bei spręsti klausimą dėl valstybės institucijų pareigūnų darbo aplaidumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 53–54) atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad 2013-12-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo išnagrinėtas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei – jos įpareigojimo gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), bei nutarta šio prašymo netenkinti (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 41–43). Ieškovas šią nutartį yra apskundęs Kauno apygardos teismui 2013-12-27 teisme gautu atskiruoju skundu, o šis skundas yra priimtas, atsakovei išsiųsta jo kopija bei nustatytas terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Ieškovas savo atskirajame skunde yra nurodęs tas pačias aplinkybes, kurias vėl nurodo ir naujame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi analogiškas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei – jos įpareigojimo gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), yra nagrinėjamas apeliacine tvarka, tai naujai pateiktą ieškovo prašymą dėl tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 61–63) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-02 nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-818/2012 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 3 dalis, 147 straipsnio 7 dalis numato galimybę prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Tai reiškia, jog nei aplinkybė, kad vieną kartą teismas jau yra pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo), nei tai, kad teismo nutartis, kuria tokios priemonės nebuvo taikytos, nebuvo skundžiama, nėra kliūtimi iš naujo tokį prašymą pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą faktinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, gali tokias priemones taikyti ar jų vėl netaikyti, tačiau prašymas turi būti išnagrinėtas, jo pakartotinis teikimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti spręsti ieškovo 2013-12-23 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remdamasis tuo, jog Kauno apylinkės teisme yra priimta 2013-12-13 nutartis dėl analogiško ieškovo reikalavimo ir kurios pagrįstumą turi patikrinti Kauno apygardos teismas.
2. 2013-12-23 prašymas paremtas naujomis 2013-12-17 faktinėmis aplinkybėmis, kurios įvyko po Kauno apylinkės teismo 2013-12-13 nutarties priėmimo, o pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų 2013-12-13 nutartyje negalėjo pasisakyti. Pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškovo prašymą ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau to nepadarė.
3. 2013-12-17 atsakovės elgesys tik patvirtina faktą, jog pirmosios instancijos teismui 2013-12-13 nutartimi atsisakius tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis ir atvyksta į ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą (atsakovė gyvena Palangoje ir dirba Klaipėdoje) ir kelia nepagrįstus konfliktus, provokuoja ieškovą, kelia grėsmę ieškovo ir šalių vaikų sveikatai ir gyvybei. Šių faktų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus nutarties turiniui, neatskleidė klausimo esmės, dėl ko teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir skundžiamoje 2014-01-02 nutartyje nepasisakė dėl kartu su ieškovo 2013-12-23 prašymu pateikto trečiojo suinteresuoto asmens K. L. (ginčo šalių sūnaus) 2013-12-23 pareiškime nurodytų aplinkybių ir reikalavimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 67–68) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-01-02 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovas penktą kartą (keturis kartu analogiškas prašymas peržiūrėtas apeliacinėje instancijoje) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas teismo įpareigoti ją gyventi skyrium ir nesilankyti T. L. gyvenamojoje vietoje – name adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2013-12-13 priėmė nutartį, kuria atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. T. L., nesutikdamas su 2013-12-13 nutartimi, Kauno apygardos teismui 2013-12-23 pateikė atskirąjį skundą. Tą pačią dieną ieškovas kartu su atskiruoju skundu teismui jau šeštą kartą pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, prie kurio buvo pridėti absoliučiai tokie patys įrodymai ir išdėstytos tos pačios aplinkybės kaip ir atskirajame skunde.
Kauno apylinkės teismo 2014-01-02 nutartis yra pagrįsta, motyvuota teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas visiškai ignoruoju bendruosius teisės principus, jo nuolatiniai prašymai teismui, tuo pačiu klausimu tuo pačiu metu teikiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, prieštarauja protingumui, sąžiningumui ir teisingumui. Atskirajame skunde nurodyti motyvai neturi jokios esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir tik pakartoja 2013-12-23 atskirajame skunde, kuris bus peržiūrėtas Kauno apygardos teisme, ir išnagrinėtame prašyme bei ankstesniuose prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytas aplinkybes.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje sprendžiamas Kauno apylinkės teismo 2014-01-02 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.
Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skundžiama nutartimi atsisakė priimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi analogiškas ieškovo prašymas yra sprendžiamas apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-13 nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei – jos įpareigojimo gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-950-528/2014 dalis, l. 41–43).
Nėra ginčo dėl to, jog tiek dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-13 nutarties pateikto ieškovo atskirojo skundo 6 ir 7 punktuose, tiek 2013-12-23 ieškovo prašyme yra nurodytos analogiškos aplinkybės, susiję su 2013-12-17 22.30 val. įvykiu, kai, ieškovo teigimu, neblaivi atsakovė, jam besiilsint namo trečiajame aukšte, gyvenamojo namo virtuvėje sąmoningai įjungė kaitlentę visu pajėgumu ir ant jos uždėjo masyvią medinę pjaustymo lentelę, kuri apanglėjo ir ėmė rūkti, šaudyti kibirkštys, dėl ko galėjo užsidegti namai ir visi galėjo apsinuodyti smalkėmis, dėl ko atsakovei buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, tačiau ji atsisakė kur nors vykti, bei aplinkybės, susiję su tuo, kad atsakovės nuolatos keliami nepagrįsti konfliktai trukdo 12-oje klasėje besimokančiam sūnui ruoštis abitūros egzaminams, o dukrai G., kuri yra studentė, laikyti egzaminus.
Nustatyta, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-588-264/2014 priimta 2014-03-13 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė, pasisakęs ir dėl atskirojo skundo 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ,,Apelianto nurodomos aplinkybės dėl 2013-12-17 įvykio neturi jokios reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui bei neįrodo atsakovės keliamos grėsmės ieškovo ir vaikų gyvybei ir saugumui. Šalys skirtingai aiškina šio įvykio aplinkybes, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė sąmoningai įjungė kaitlentę ir ant jos uždėjo medinę pjaustymo lentelę, taip pat, jog atsakovė tuo metu buvo neblaivi (CPK 178 str.).“ Be to, 2014-03-13 nutartyje pažymėta, jog ,,šalių vaikai yra pilnamečiai, jie turi teisę patys ginti savo teises. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad apsaugoti vaikų interesus, todėl turėtų stengtis neįtraukti vaikų į savo konfliktines situacijas ir tų situacijų vengti.“
Nors Kauno apylinkės teismo 2013-12-13 nutartyje ir nebuvo analizuotos ieškovo 2013-12-23 prašyme nurodytos aplinkybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atskirajame skunde dėl 2013-12-13 nutarties buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir 2013-12-23 prašyme, o Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-588-264/2014 priimta 2014-03-13 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė, pasisakęs ir dėl atskirojo skundo 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios yra analogiškos 2013-12-23 prašyme nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai ieškovo 2013-12-23 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.
Nors skundžiamos nutarties priėmimo metu ir nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes atskirasis skundas dar nebuvo išnagrinėtas (kas reikštų, jog prašymą atsisakyti priimti buvo galima tik CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, laikant, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad toks sprendimas, t. y. Kauno apygardos teismo 2014-03-13 nutartis, šiuo metu jau yra priimtas, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuria prašymą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, palieka iš esmės nepakeistą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos šios apeliacijos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo T. L. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jolita Cirulienė