PranešėjaL.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-428124 /2010
Teisėja V. Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija 15.3.2;
(S)
15.4.;15.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 14 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,
sekretoriaujant Renatai Kovierei,
dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei adv.Silvai Balčiūnienei,
atsakovo atstovams Ričardui Rutkauskui, adv.Vaidotui Sviderskiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010m. kovo 29d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-446/2010 pagal V. V. ieškinį atsakovui Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė V. V. ieškiniu (b.l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės V. V. atleidimą iš darbo Pamūšio Sv. Antano Paduviečio parapijos Vaikų globos namuose nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. pagal 235 str. 2 d. 3 p. neteisėtu, priteisti ieškovei keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos bei atstovavimo teisme išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2000 m. vasario 1 d. pagal darbo sutartį buvo priimta į darbą Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos Vaikų globos namuose auklėtojos pareigoms. 2003 m. sausio 31 d. su ja buvo pasirašyta neterminuota Darbo sutartis Nr. 24, pagal kurią ji buvo paskirta vyr. auklėtojos pareigoms. 2007 m. ieškovė buvo pervesta dirbti socialine darbuotoja toje pačioje darbovietėje, o 2009 m. birželio 15 d. - pervesta dirbti socialinės darbuotojos padėjėja.
2009 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei buvo įteiktas Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos Vadovo, Kun. Dekano Ričardo Rutkausko Pranešimas Nr. D-01 apie darbo sutarties nutraukimą pagal LR Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį. Numatoma atleidimo iš darbo data- 2009-10-24. 2009 m. rugsėjo 4 d. Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos Vadovo, Kun. Dekano Ričardo Rutkausko įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nesuprasdama, už kokį darbo drausmės pažeidimą buvo atleista iš darbo, kreipėsi į darbdavį, tačiau išsamaus atsakymo nesulaukė. 2009 m. rugsėjo 8 d. Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos vadovui, Kun. Dekanui Ričardui Rutkauskui pateikė užklausimą Nr. 20 dėl ieškovės atleidimo iš darbo. 2009 m. rugsėjo 10 d. aiškinamuoju raštu Kun. Ričardas Rutkauskas informavo, kad ieškovė naktį iš 2009 09 02 į 2009 09 03 darbo vietoje, Pamūšio parapijiniuose vaikų globos namuose su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Iškovė mano, kad buvo atleista iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai.
Ieškovė nežino, kokie jos veiksmai darbdavio įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nes nurodytas atleidimo iš darbo teisinis pagrindas (LR DK 235 str. 2 d. 3 p.) neatitinka 2009 m. rugsėjo 3 d. Pamūšio parapijinių Vaikų globos namų komisijos Protokolu nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. ieškovė negirtavo, vaikai buvo prižiūrėti, miegojo. Darbdavys aiškiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. LR DK 240 str. 1 d. numato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė negavo darbdavio rašytinio nurodymo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo.
Atleista iš darbo be pagrindo, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, nerimą, stresą, dėl ko pašlijo jos sveikata. Jai niekada nebuvo skirta drausminė nuobauda, darbdaviai buvo patenkinti jos darbu. Ieškovę labai žeidžia, skaudina ir žemina darbdavio pateikti kaltinimai, kurie nėra pagrįsti. Sūnus M. mokosi Kauno kolegijos trečiame kurse, o duktė B. -Šiaulių kolegijoje studijuoja turizmo administravimą. Netekusi darbo, ieškovė negalės padėti materialiai savo besimokantiems vaikams.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu (b.l. 131-136) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino V. V. atleidimą iš darbo Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namuose nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. pagal LR DK 235 str. 2 d. 3 p. neteisėtu, nustatė, kad ieškovės darbo sutartis su Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapija nutraukta LR DK 297 str. 4 d. pagrindu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei V. V. iš Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos 5768,88 Lt išeitinę išmoką, 9815,27 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2009-09-04 iki 2010-03-29, t.y. teismo sprendimo priėmimo dienos, bei po 68,35 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1900 litų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė į darbą Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namuose priimta 2000 m. vasario 1 d., 2003 m. sausio 31 d.su ja pasirašyta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ji tęsė darbą vaikų globos namuose vyr. auklėtojos pareigose, nuo 2009-06-15 pervesta dirbti į socialinio darbuotojo padėjėjos pareigas. 2009-09-03 Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijinių vaikų globos namų komisijos, sudarytos konkrečiam atvejui ištirti, susirinkimo protokole nurodyta, kad 2009 m. naktį iš rugsėjo 2 į rugsėjo 3 d. vadovas kunigas dekanas Ričardas Rutkauskas apie 1 val. nakties, nuvykęs į globos namus, rado socialines darbuotojas L. D. ir V. V. kartu su vyrų kompanija. Minėtos socialinės darbuotojos ir trys vyrai, dirbantys prie pastato rekonstrukcijos, žiūrėjo televizorių pirmame globos namų aukšte, ant stalo stovėjo prasuktu dangteliu butelis. Vadovas spėjo, jog tai gali būti alkoholinis gėrimas, todėl buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai L. D. nustatė 0,52 promilių girtumą, V. V. buvo blaivi. Socialinė darbuotoja L. D. parašė prašymą atleisti iš darbo, V. V. atsisakė rašyti paaiškinimą, motyvuodama tuo, jog ji yra negirta ir niekuo nenusikalto. Komisija vienbalsiai nutarė siūlyti vadovui skirti socialinei darbuotojai V. V. griežtą drausminę nuobaudą dėl elgesio darbo vietoje, darbo laiku, kuris nėra suderintas su darbuotojo etika, profesinėmis kompetencijomis ir profesine veikla (b.l. 22-23). Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos vadovas 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymu (b.l. 18), atsižvelgdamas į Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijiniuose vaikų globos namuose sudarytos komisijos išvadas bei rekomendacijas, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p. socialinei darbuotojai V. V. paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 4 d.
Ieškovė, ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, nurodė, kad ji jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nepažeidė pagrindinių savo kaip socialinės darbuotojos padėjėjos pareigų, numatytų pareigybinėje instrukcijoje bei DK 228 str., vykdė visus teisėtus darbdavio nurodymus, dirbo darbo sutartimi sulygtą darbą.
DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė nurodė, kad šios įstatyminės normos darbdavys, skirdamas jai griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – raštu nereikalavo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovo atstovai neginčijo šios aplinkybės.
Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Taigi, rašytinio pasiaiškinimo nepaėmimas nėra besąlyginis pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Tačiau rašytinio pasiaiškinimo nepaėmimas tam tikra prasme riboja darbdavio galimybes įrodinėti pažeidimo faktą, nes darbdavys, teigiantis, kad darbuotojas padarė pažeidimą, pagal CPK 178 straipsnį turi pareigą tai įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad, teisme tiriant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 5 p.).
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 str. 2 d. 3 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma : a) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, taip pažeidžiant įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytus apribojimus; b) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinės ar darbo sutarties nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovės veiklą, nesuderinamą su darbu vaikų globos namuose, kenkiančią parapijinių vaikų globos namų interesams ar darbdaviui, šių aplinkybių net neįrodinėjo, todėl akivaizdu, kad ieškovės veiką pagal DK 235 str. 2 d. 3 p. kvalifikavo netinkamai. Ieškovė vaikų globos namuose dirbo nuo 2000 m. vasario 1 d., drausminių nuobaudų neturėjo, priešingai, ji buvo paskatinta pinigine premija už gerą darbą. Nei vienas iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų parapijos darbuotojų darbo drausmės pažeidimų, kuriuos būtų padariusi ieškovė, nenurodė. 2009 m. rugsėjo naktį iš 2 į 3 d. kunigas Ričardas Rutkauskas atvykęs į vaikų globos namus aplinkybių, patvirtinančių ieškovės tiesioginių pareigų neatlikimą – vaikų triukšmo, netvarkos, nešvaros - nenustatė. Teismas nurodė, kad alkoholinio gėrimo atnešimą į vaikų globos namų patalpas, parapijos administracija turėjo vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą. Tačiau pati ieškovė buvo blaivi, vaikų poilsis ir ramybė buvo užtikrinti, todėl ieškovės pažeidimas pagal savo pobūdį nepagrįstai darbdavio įvertintas šiurkščiu. Ieškovė praeityje jokių darbo drausmės pažeidimų nepadariusi, vaikų globos namuose nepriekaištingai dirbusi ilgą laiką, todėl griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – jai paskirta nepagrįstai.
Lietuvos Respublikos DK 250 str. nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. teismas konstatavo, kad ieškovė vaikų globos namuose išdirbo gana ilgą laiką – daugiau kaip devynerius metus, drausminių nuobaudų neturėjo, ji darbines pareigas atlikdavo nepriekaištingai, už gerą darbą buvo skatinta pinigine išmoka, darbdavys jokių pažeidimų V. V. atliekant tiesiogines socialinės darbuotojos pareigas nenurodė. Akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neigiamai veikia darbuotoją, nes darbo rinkoje toks darbuotojas vertinamas nepalankiai, turi blogesnes sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, neigiamai vertinamas buvusių bendradarbių, kitų visuomenės narių. Kadangi ieškovei buvo žinoma, jog nuo 2009 m. spalio 24 d. ji bus atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2 d., todėl ji neturėjo pagrindo ateities planų sieti su darbu parapijiniuose vaikų globos namuose. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovei priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos apeliaciniu skundu (b.l. 138-141) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas tinkamai nustatė, kad alkoholinio gėrimo atnešimą į vaikų globos namų patalpas, parapijos administracija turėjo vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą, tačiau teismo padaryta išvada, kad ieškovė buvo blaivi, vaikų poilsis ir ramybė buvo užtikrinti, todėl ieškovės pažeidimas pagal savo pobūdį nepagrįstai darbdavio įvertintas šiurkščiu, yra keistina. Iš esmės šiurkščiu pažeidimu buvo ir yra laikoma tai, kad ieškovė dalyvavo išgertuvėse, o vaikai buvo palikti be priežiūros. Vaikų globos namuose daugiausia gyvena vaikų iš asocialių šeimų ir jau turi elgesio sutrikimų, todėl itin svarbu vaikų globos namų auklėtiniams rodyti teigiamą pavyzdį.
- Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jo nevertino kaip šiurkštaus. Atsakovė mano, kad tokios „smulkmenos" ir padaro didžiausią žalą, kadangi pasąmoningai susiformavusios aukščiau aptartos „smulkmenos" asocialios aplinkos paveiktiems vaikams sukelia didžiausi poveikį, o visas socialinis auklėjimas savo tikslo nepasiekia.
- Atsakovės neigiamo elgesio net menkiausias toleravimas iš esmės reikštų, kad jos interesai tampa svarbesni nei vaikų, t.y. tenkinami vaikų sąskaita. Vaikų interesų apsauga, kaip ir darbuotojo teisių apsauga turi viešąjį interesą, todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškovės darbo specifiką ir pobūdį, taip pat keliamus padidintus elgesio reikalavimus, ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir taikytina sunkiausia drausmės atsakomybės rūšys – atleidimas iš darbo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 153-158) ieškovė V. V. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapija nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės veiklą, nesuderinamą su darbu Vaikų globos namuose, kenkiančią parapijinių vaikų globos namų interesams ar darbdaviui, šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl akivaizdu, kad ieškovės veika pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota netinkamai.
- Pirmos instancijos teismas nepadarė neginčijamos išvados apie tai, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nenurodė darbo drausmės pažeidimo kvalifikacijos, todėl negalima teigti, kad pirmos instancijos teismas, pripažino, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Jokio darbo drausmės pažeidimo ieškovė nepadarė, vaikai buvo prižiūrėti, miegojo ir netriukšmavo. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad rasta darbe neblaivi darbuotoja L. D. nebuvo darbdavio nušalinta nuo darbo, jai nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda. Ji iš darbo atleista jos pareiškimu pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnį.
- Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad neteisėtai iš darbo atleistas darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovę grąžinus į darbą, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
- Kelmės rajono apylinkės teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, pagrįstai iš dalies patenkino jos ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė iš atsakovės 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino šias aplinkybes: ieškovė nepagrįstai atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys ją pažemino ir įskaudino, patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, dėl ko pašlijo jos sveikata.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina pagal paduotą apeliacinį skundą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t.y. nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apsprendžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, be to, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos.
Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę.
Bylos duomenimis, kuriuos atskleidė pirmosios instancijos teismas ir kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai, ieškovė V. V. dirbo pagal darbo sutartį socialinės darbuotojos padėjėja. Darbo santykiai Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos Vaikų globos namuose tęsėsi nuo 2000-02-01, kur ieškovė buvo priimta dirbti auklėtojos pareigose, vėliau buvo pervesta į kitas pareigas, o nuo 2009- 06- 15 d. dirbo socialinės darbuotojos padėjėja.2009-09-04 d. įsakymu buvo atleista iš darbo pagal LR DK 235 str. 2 d.3 p. kaip vieną kartą šiurkščiai pažeidusi darbo drausmę. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 str.1d.). Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nebuvo nurodytos šiurkštaus darbo drausmės padarymo aplinkybės (b.l.18).Atsakovės paaiškinimo byloje taip pat nėra, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų pareikalauta iš ieškovės pateikti raytinį paaiškinimą .Atsakovas nurodo, jog ieškovė buvo atleista iš darbo remiantis Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos Pastoracinės tarybos nutarimu(b.l.123--124). Šiame Posėdžio protokole užfiksuota, jog ieškovė pademonstravo neatsakingą elgesį, nes 2009- 09- 02 d d vakare apie 24 val.paliko vaikus be priežiūros , vaikai nebuvo saugūs, nes jie miega antrame aukšte, o ieškovė buvo rasta pirmo aukšto poilsio kambaryje kartu su L. D. ir prie pastato rekonstrukcijos dirbančiais meistrais, ant stalo buvo atidarytas brendžio butelis. Nurodoma, jog ieškovė, žinodama, kad alkoholinių gėrimų vartojimas darbo virtoje yra neleistinas ir nederamas, buvo kartu su kitais su kitais alkoholį vartojančiais asmenimis poilsio kambaryje, apie išgėrimą nepranešė, neinformavo vadovo, neperspėjo savo kolegės L. D. , jog elgiasi nederamai (b.l.123). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikiama ir kita informacija, t.y. aiškinamajame rašte vadovas nurodė, jog ieškovė naktį iš 2006- 09- 02d. į 2009- 09- 03 d. vaikų globos namuose su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus (b.l.24). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė į poilsio kambarį atnešė alkoholinio gėrimo butelį, kaip patvirtina policijos darbuotojų tarnybinis pranešimas (b.l.47 ) ,tai buvo 0,35 ltr talpos brendžio „Grand cavalier“ butelis. Pati ieškovė alkoholio nevartojo, tačiau sumigdžiusi antrame aukšte vaikus, buvo kartu su alkoholį vartojančiais asmenimis-bendradarbe L. D., trimis statybininkais, kurie vartojo alkoholį. Alkotesteriu policijos darbuotojai nustatė, kad ieškovė buvo blaivi (b.l.50).Taip pat policijos darbuotojas K. D. teisme patvirtino, jog atvykus į globos namus, nebuvo jokio triukšmo, vaikų nebuvo matyti (b.l.117) Šias aplinkybes teismas nustatė, išanalizavęs liudytojų A. A., V. A. , policijos darbuotojų G. Ž., K. D. parodymus. Kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis. Taip pat sutinka su teismo išvadomis, jog šį ieškovės elgesys yra vertinamas kaip drausminis nusižengimas. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnis numato pagrindines darbuotojų pareigas, kurių privalo laikytis visi darbuotojai .Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
Šioje byloje aktuali DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas - tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas LR Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 235 straipsnio 2 dalies normų taikymo ir aiškinimo praktiką, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje").Atsakovas nurodo, jog ieškovės pareigas reglamentavo Pakruojo rajono Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijinių vaikų globos namų socialinio darbuotojo pareigybinė instrukcija, kurių 5.5 p numato, kad šie darbuotojai turi ugdyti teisingas vaikų nuostatas žalingų įpročių atžvilgiu, rodyti teisingą pavyzdį vaikų namų auklėtiniams, 5.8 rūpintis namų auklėtinių saugumu, 7.3 jog atsako už tinkamą darbo laiko naudojimą (b.l15-17).Ieškovės elgesys darbo metu buvimas ne savo darbo vietoje kartu su girtaujančiais asmenimis ,atnešimas alkoholio į darbovietę jį vartojantiems asmenims laikytina darbo drausmės pažeidimu. Tai prieštarauja ir socialinio darbuotojo etikai, nes ieškovė nepasielgė etiškai, toleravo bendradarbės, pažeidusios socialinio darbuotojo etikos normas, elgesį, nesukliudė girtauti, apie tai nepranešė vadovui (Socialinio darbuotojo etikos kodekso 3 str.).Šiuo atveju neatsižvelgtina į tai, kad L. D. nebuvo pavaldi ieškovei. Socialiniam darbuotojui , dirbančiam globos namuose keliami didesni reikalavimai, nes šis darbas yra susijęs su viešuoju interesu, atsižvelgtina į ieškovės darbo specifiką, pobūdį, keliamus padidintus moralės ir etikos reikalavimus.
Tačiau skiriant drausminę nuobaudą ieškovei , ji buvo parinkta neatsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytus drausminės nuobaudos parinkimo pagrindus .Ši DK norma turi būti taikoma visais atvejais, parenkant drausminę nuobaudą ar tai būtų šiurkštus pažeidimas, ar nešiurkštus pareigų nevykdymas. Skiriant ją nebuvo atsižvelgta į drausminio pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarymo pasekmes. Teismas pagrįstai tai konstatavo, nurodydamas, jog atsižvelgiant į drausminio pažeidimo aplinkybes, atsakovas nepagrįstai konstatavo esant šiurkščiu pažeidimu ir skyrė griežčiausią nuobaudą-atleidimą iš darbo. Įvykis įvyko , ieškovei sumigdžius vaikus, naktį , ką patvirtina ir A.A., V. A. parodymai, bylos medžiaga, policininkų tarnybinis pranešimas . Nors liudytojas J. G. nurodė priešingas aplinkybes, jog šūkavo vaikai, tačiau šis liudytojas , svarstant įvykį pas atsakovą, nebuvo minimas kaip įvykį stebėjęs asmuo. Be to vadovo R. R. paaiškinime (b.l.48) nurodoma, jog į globos namus, gavęs pranešimą apie alkoholio vartojimą, atvyko vienas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė tą vakarą atliko savo pagrindines pareigas, sumigdė vaikus,vaikų ramybė nebuvo sutrikdyta, vaikai miegojo, ką patvirtina ir liudytojo policijos darbuotojo K. D. parodymai teisme apie tai, kad atvykus į globos namus, nebuvo jokio triukšmo, vaikų nebuvo matyti (b.l.117).Nors vadovas apeliacinėje instancijoje aiškino, kad vaikai nemiegojo, tačiau tai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, jo paties pirminiams paaiškinimams (b.l.48-49,123-124).Nors ieškovė buvo kitame aukšte, o ne budėjimo vietoje, tačiau pats atstovas patvirtino posėdyje, kad ieškovė turėjo teisę net miegoti specialiai tam įrengtame kambaryje. Alkotesterio parodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji alkoholio nevartojo ( b.l.50 ).Tai kad atsakovas šio pažeidimo nelaikė šiurkščiu, rodo ir jo elgesys L. D. atžvilgiu, kuri buvo neblaivi,bet pastarosios elgesys nebuvo įvertintas kaip grubus darbo drausmės pažeidimas, ši darbuotoja buvo atleista iš darbo pagal jos pareiškimą, o ne už darbo drausmės pažeidimą. Šitoks administracijos elgesys rodo subjektyvų požiūrį ieškovės atžvilgiu.
Taip pat neatsižvelgta į ankstesnį ieškovės elgesį, darbą. Atsakovo atstovas apeliacinėje instancijoje pripažino, kad ieškovė dirbo gerai, buvo paskatinta pinigine premija, ką patvirtina ir atsakovės atstovės R. B. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Liudytojos E. M. parodymai patvirtina, kad ją mėgo vaikai. Iš ieškovės elgesio teisme matyti, kad ji mylėjo savo darbą, siekė gilesnių žinių, dėl ko studijuoja universitete.
Šis darbo drausmės pažeidimas nesukėlė darbdaviui jokių neigiamų padarinių, tiesiogines pareigas ieškovė tą dieną buvo atlikusi, todėl kolegija mano, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nebuvo adekvati ieškovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, ji buvo per griežta, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ,į ankstesnį ieškovės darbą,kas sudarė DK 242 str. 2 d. numatytą pagrindą teismui panaikinti nuobaudą ir ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu – kaip atleidimą be teisėto pagrindo (DK 297 str. 4 d.).
Pripažinus atleidimą iš darbo nepagrįstu, pagrįstai buvo patenkinti kiti ieškovės reikalavimai. Kadangi ieškovė nepageidavo grįžti į darbą, be to kaip matyti iš šalių elgesio apeliaciniame teisme, tarp šalių yra konfliktiški santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrąžino ieškovės į darbą bei priteisė DK 140 str. 1 d. numatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei 68,35 Lt. vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje dalyje teismo sprendimas yra tikslintinas , nurodant, jog ši suma priteistina už kiekvieną darbo dieną, be to priėmus procesinį sprendimą apeliacinėje instancijoje ir įsiteisėjus teismo sprendimui yra nurodytina konkreti suma. Kolegija sutinka ir su neturtinės žalos priteistu dydžiu, sprendime išdėstytais motyvais, apeliantas neskundė šioje dalyje sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės ir procesines normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 4,40 lt.(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92, 98 str.).Ieškovė pateikė įrodymus apie 1500 Lt. turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios beveik prilygsta Rekomendacijose dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius . Priteisiant šias išlaidas atsižvelgtina į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, tas pats advokatas dalyvavo , ruošiant ieškinį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principu, papildomai iš atsakovo ieškovei priteistina 1000 Lt. atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.) .
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio priteisimo, nurodant:“ P. V. V. iš Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos po 68,35 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
Priteisti iš atsakovo Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos ieškovei V. V. 1 000 lt. atstovavimo išlaidų bei 4,40 lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkė Laisvė Aleknavičienė
Teisėjai Jolanta Badaugienė
Danutė Matiukienė