Civilinė byla Nr. 2S-1864-924/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14015-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K., atstovaujamo advokato T. U., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22629-1085/2019 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Venalta“ dėl skolos, nuostolių, turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės MB „Venalta“ 14 547 Eur skolos/nuostolius ir 29 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti MB „Venalta“ priklausančias pinigines lėšas bankų ir kitų kredito staigų sąskaitose, arba esančias pas trečiuosius asmenis, 14 547 Eur sumai, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus, o nesant ar trūkstant piniginių lėšų reikalaujamai sumai garantuoti, areštuoti MB „Venalta“ priklausančius automobilius bei taikyti įrašą viešame registre – uždrausti parduoti, realizuoti ir/ar kitaip perleisti ir suvaržyti MB „Venalta“ priklausantį registruojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą arba kitą likvidų turtą 14 547 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, be to, atsakovė pagal viešai prieinamus duomenis, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas tik vienas automobilis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei MB „Venalta“.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tikėtina, jog ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolius. Tačiau ieškovas neįrodė sprendimo neįvykdymo grėsmės. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių atsakovės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė. Vien tik argumentas dėl prašomos priteisti sumos dydžio neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateikus duomenų apie jos nesąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti MB „Venalta“ priklausančius automobilius bei taikyti įrašą viešame registre - uždrausti parduoti, realizuoti ir/ar kitaip perleisti ir suvaržyti MB „Venalta“ priklausantį registruojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį arba kitą likvidų turtą 14 547 Eur sumai, o jo nesant arba trūkstant reikalaujamai sumai garantuoti, areštuoti MB „Venalta“ priklausančias pinigines lėšas bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba esančias pas trečiuosius asmenis 14 547 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės labiau tikėtino nesąžiningumo, t. y. jos ketinimų perleisti turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės nesąžiningus veiksmus jau yra nustatęs ieškinyje nurodytas Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-141- 892/2018, po 2018 m. kovo 19 d. sprendimo, teismo 2018 m. kovo 29 d. priimta atskirąja nutartimi informuoti Vilniaus apygardos prokurorą apie A. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką.

4.2.       Ieškovas nurodė atsakovės nesąžiningus veiksmus įrodančius, kad atsakovė sieks išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Esant vartojimo teisiniams santykiams, atsakovo kaip verslininko nesąžiningus veiksmus patvirtina ir tai, kad tik atvykęs dirbti iškarto trečdaliu padidino darbų kainą, reikalavo ir ėmė avansą, o jo gavimui (3 000 Eur sumai) raštu pasirašyti pakvitavimą atsisakė. Iš ieškovo gautų ir paimtų avansu 3000 Eur grynais į bendrijos buhalterinę apskaitą neįtraukė, kas reiškia, jog atsakovas nuo šios sumos jokių mokesčių nesumokėjo ir juos nuslėpė. Taip pat nelegaliai samdė darbininką Karolį, už kurį taip pat jokių mokesčių nesumokėjo.

4.3.       Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuomet, kai turtinis ginčas taip šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.

4.4.       Teismas neįvertino, kad atsakovė ilgą laiką (beveik 3 metus) ieškovo reikalaujamų 3 000 Eur avanso negrąžina, sutartinių delspinigių nesumoka ir 29 Eur už sulaužytą šviestuvą (turtinės žalos) neatlygina. Todėl gavusi iš teismo ieškinį 14 547 Eur sumai, atsakovė tikrai vengs įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą ir neabejotinai turimą turtą perleis (perrašys) tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas taps ir neįmanomas.

4.5.       Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei šalių interesų pusiausvyros principą, taip pat nepažeidžia ekonomiškumo principo, atsakovės teisių pernelyg nesuvaržytų, bet tuo užtikrintų bent dalį ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

5.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7.       Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8.       Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).

9.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo reikalavimas atsakovei dėl skolos, nuostolių, turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo yra preliminariai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei galimo atsakovės nesąžiningumo.

10.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ieškinyje nurodyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. atskiroji nutartis civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018, kuria nutarta informuoti Vilniaus apygardos prokurorą apie A. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką; atsakovės vadovas iš ieškovo paimtų avansu 3 000 Eur grynais į bendrijos buhalterinę apskaitą neįtraukė, t. y. nuslėpė mokesčius; atsakovė ilgą laiką negrąžina ieškovui sumokėto 3 000 Eur avanso, sutartinių delspinigių nesumoka ir 29 Eur už sulaužytą šviestuvą (turtinės žalos) neatlygina, todėl reikalavimo suma atsakovei yra didelė ir atsakovė vengs įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

11.       Kaip minėta šios nutarties 8 pastraipoje, būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti atitinkamų priemonių taikymo būtinumą.

12.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar yra prielaidų manymui, kad atsakovė gali būti nesąžininga, siekdama apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų apeliantas nepateikė.

14.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas reikalavimą kildina iš šalių sudarytos 2016 m. kovo 7 d. Buto apdailos darbų vartojimo rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė MB „Venalta“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais ieškovo J. K. bute atlikti susitartus buto apdailos darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog atsakovė padidino darbų kainą, iš ieškovo paimtų avansu 3 000 Eur grynais į bendrijos buhalterinę apskaitą neįtraukė, nelegaliai samdė darbininką, t. y. nuslėpė mokesčius, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. atskiroji nutartis civilinėje byloje Nr. 2-141-892/2018, kuria nutarta informuoti Vilniaus apygardos prokurorą apie A. V. (atsakovės vadovo) galimai padarytą nusikalstamą veiką (dėl 3 000 Eur avanso neįtraukimo į MB „Venalta“ buhalterinę apskaitą), šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo atskiroji nutartis nėra susijusiu su nagrinėjama byla ir savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė vengs vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

15.       Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovės atsisakymo vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį, sumokėto avanso grąžinimo, nuostolių paskaičiavimo ir atlyginimo faktiškai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad MB „Venalta“ jokių kitų bylų, išskyrus šią nagrinėjamą bylą pagal apelianto ieškinį, nėra iškelta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viešai skelbiamais duomenimis atsakovė deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos neturi; įmonė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai viešai skelbiamais duomenimis taip pat neturi. Atsakovei nėra inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, o deklaratyvūs teiginiai apie grėsmę galimai apeliantui palankaus sprendimo įvykdymui, kaip ir kreipimasis į teismą bei reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16.       Apeliantas šiuo atveju nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės siekį ar ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti apelianto naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Jokių naujų aplinkybių, kas sudarytų faktinį reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17.       Kaip minėta šios nutarties 12 pastraipoje, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas kiekvienu atskiru atveju vertina ar yra sąlygos tokių priemonių taikymui, o šiuo atveju viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų nenustatyta. 

18.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nagrinėjamu atveju šie argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

19.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21.       Apeliantas prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                     Edvardas Paliokas