Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-06][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1408-777-2015].docx
Bylos nr.: e2A-1408-777/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Bobutės paskola 302447985 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Paskola:
Vartojimo kreditas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja V

Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                      Civilinė byla Nr. e2A-1408-777/2015

Teisėja Rasa Augustė                                     (Proceso Nr. 2-06-3-02808-2015-7)

                                      Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                                    35.5; 63.3; 99.3; 121.21.

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB Bobutės paskola apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB Bobutės paskola ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 86,89 Eur kredito, 10,36 Eur kredito mokesčio, 27,37 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-02 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB Bobutės paskola iš atsakovo M. J. 86,89 Eur kredito, 10,36 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 6,94 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 86,89 Eur negrąžinto kredito ir 10,36 Eur kredito mokesčio priteisimo, todėl šią ieškinio dalį tenkino. Teismas reikalavimą priteisti 27,37 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl taikant įstatyme nustatytą 18,25 procentų normą už pradelstą atsiskaityti laiką, apskaičiavo 6,94 Eur palūkanų sumą ir šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovei. Konstatavo, kad nepateikus teismui duomenų apie pavedimo sutarties, atitinkančios CPK 56 straipsnio nuostatas, buvimą, ieškovės galimai patirtos išlaidos (35,04 Eur) už UAB Skolų valdymo biuras suteiktas paslaugas negali būti priteistos. Laikė, kad sprendimu patenkinta 84 procentai visų reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 12,60 Eur žyminio mokesčio.

Apeliaciniu skundu ieškovė AB Bobutės paskola prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimo už akių dalį ir priteisti 27,37 Eur palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po  kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį, 35,04 Eur ieškovės AB Bobutės paskola patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimo už akių dalį, kuria iš atsakovo priteista 86,89 Eur negrąžinto kredito dalis, 10,63 Eur kredito mokestis ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą palikti nepakeistą. Dėl vėlavimo (kompensuojamųjų) palūkanų nurodo, kad remiantis vartojimo kredito sutarties Nr. br9cxpd4 6.1. p. AB Bobutės paskola ir atsakovas M. J. susitarė dėl palūkanų (kompensuojamų) už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, o ne dėl netesybų (baudos, delspinigių), todėl teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo           11 straipsnio 8 dalį. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų UAB Skolų valdymo biuras teikiant teisines paslaugas, nurodo, kad faktas, jog turėtų išlaidų negalima priskirti prie išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms, nereiškia, jog apeliantė šių išlaidų nepatyrė ar jos nebuvo būtinos. UAB Skolų valdymo biuras yra teisinių paslaugų teikėja apeliantei pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 201007-01, o AB Bobutės paskola yra UAB Skolų valdymo biuras klientė. Apeliantė naudodamasi paslaugų teikėjo paslaugomis jas apmoka pagal nurodytos sutarties priede Nr. 1 numatytus įkainius, jos yra pagrįstos, todėl prašo priteisti jos patirtas 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK                   329 straipsnio 2 dalyje.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažintos ieškovės iš atsakovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos ir atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų parengimą) pagal su UAB Skolų valdymo biuras sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį. Todėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalykas yra tik skundžiamo teismo sprendimo dalies (dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Apeliaciniame skunde ieškovė AB Bobutės paskola nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų ir netesybų taikymo pažeidus prievolę, dėl to teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną palūkanų sumą. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK              6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 27,37 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 6.1. p. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku grąžinti sumą ar jos dalį, bus skaičiuojamos sutartyje nustatytos palūkanos nuo visos mokėtinos sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, jų dydžio ir jų paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių nesusitarė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti delspinigius, bet ir peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje (priešieškinyje) nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, t. y. ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio                   2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą kompensuojamųjų palūkanų sumą iki 27,37 Eur.

Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieškinius ir jos apeliacinius skundus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kuriose Klaipėdos apygardos teismas laikosi vieningos nuomonės priteisti vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas jų nemažinant (Klaipėdos apygardos teismo           2015-08-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1038-460/2015; Klaipėdos apygardos teismo           2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-777/2015; Klaipėdos apygardos teismo           2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-185-265/2015; Klaipėdos apygardos teismo               2015-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-41-479/2015; Klaipėdos apygardos teismo               2014-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-817-777/2014; Klaipėdos apygardos teismo                  2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-542-125/2014).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįsdamas būtinybę mažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1547-777/2014 taip pat sumažino prašomas priteisti palūkanas vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                          2012-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, ir remdamasis Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr. 241-26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-219/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nurodytos civilinės bylos ir šios apeliacinės bylos ratio decidendi skiriasi, nes civilinėje byloje Nr. 2A-1547-777/2014 buvo sprendžiamas palūkanų ir nuostolių atlyginimo klausimas skolininkui nevykdant vartojimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje nustatė, jog šalys buvo susitarusios dėl sutartinių netesybų (CK 6.71 str.), o teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį. Be to, nurodytoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo praėjus beveik metams po kredito grąžinimo termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB Skolų valdymo biuras nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK                           3 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.                  e2S-1012-460/2015 išnagrinėjo analogišką situaciją ir vadovaudamasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika  netenkino kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ paslaugas priteisimo.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau iš esmės pagrįstai netenkino ieškovės AB Bobutės paskola ieškinio dalies dėl 35,04 Eur ieškovės AB Bobutės paskola patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pagal su UAB Skolų valdymo biuras sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 201007-01.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo keistina, padidinant priteistų palūkanų dydį iki 27,37 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, buvo patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iki 15 Eur didintinas iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliaciniame skunde apeliantė prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (b. l. 51), kitų įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepateikė.

Patenkinus ieškovės apeliacinio skundo materialinį reikalavimą visiškai, t. y. visiškai tenkinus reikalavimą dėl palūkanų ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1-3 d.). Juolab, kad ši žyminio mokesčio suma yra minimali ir sumokėta tik už apeliacinio skundo materialinį reikalavimą.

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimo už akių dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti – padidinti iš atsakovo M. J. ieškovei AB Bobutės paskola priteistą 6,94 Eur palūkanų sumą iki 27,37 Eur.

Padidinti iš atsakovo M. J. ieškovei AB Bobutės paskola priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) iki 15 Eur.

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovei AB Bobutės paskola 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                              Jolanta Gailevičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                              Albina Pupeikienė

 

 

                                                                                                                                          Rimvida Zubernienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-98/2014
  • CK6 6.261 str. Skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmės
  • 3K-3-509/2010
  • 3K-3-400/2011
  • CPK 13 str. Dispozityvumo principas
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 265 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
  • 3K-3-446/2009
  • 2A-185-265/2015
  • 2A-817-777/2014
  • 2A-542-125/2014
  • 2A-1547-777/2014
  • 3K-3-392/2012
  • 3K-3-404-219/2015
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CPK 4 str. Vienodos teismų praktikos formavimas
  • 3K-3-212-219/2015
  • CPK 56 str. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas