Civilinė byla Nr. e2-101-329/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00562-2021-3                                                                    

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.5.; 2.6.10.5.2.7.; 2.6.39.2.5.5.;

3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.;

3.2.4.11.; 3.2.6.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant atsakovų V. Z. ir Z. Z. atstovui advokato padėjėjui V. R., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. Z. ir Z. Z. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 220,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 9,76 Eur kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė 2021 m. gruodžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 27 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 220,00 Eur ir išmokėjo draudėjui M. B. tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovams, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Nurodė, kad atsakovai solidariai privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes nesugebėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjo turtui, atsakovai elgėsi nerūpestingai, dėl vandens pratekėjimo iš atsakovams priklausančio buto atsirado turtinė žala, kuri yra tiesioginis atsakovų pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 ir 6.263 straipsnių pagrindu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 220,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 9,76 Eur kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje atsakovų atstovas paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad užliejimas vyko iš atsakovams priklausančio buto. Nurodė, kad butas yra negyvenamas, jam reikalingas remontas, bute užsuktas vanduo, o remontas dar nebuvo pradėtas daryti. Apie 2019 m. gruodžio 27 d. įvykusį buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimą sužinojo tą pačią dieną atvykus atstovui iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ ir pranešus, kad iš jiems priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), liejasi vanduo į aukštu žemiau esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė Z. Z. kartu su sūnumi V. Z. nuvyko į butą ir kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ atstovais kruopščiai apžiūrėjo butą, visi įsitikino, kad bute yra užsuktas vanduo, niekas nebėga ir nebuvo užfiksuota jokių vandens požymių. Nurodo, kad nei ieškovės atstovas, nei apačioje esančio buto savininkas, nei kiti asmenys, išskyrus  UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ atstovus, nebuvo atvykę į butą, jo neapžiūrėjo, tikėtina, kad net nežino, jog į atsakovų butą apskritai nėra tiekiamas vanduo jau beveik 6 metai. Todėl buvo nuspręsta, kad atsakovų butas nėra susijęs su aukštu žemiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimu. UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ atstovai nurodė, kad informuos apačioje esančio buto savininką ir toliau tęs tyrimą dėl užliejimo priežasties nustatymo. Daugiau apie įvykį nieko negirdėjo, jokių pretenzijų negavo, su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku M. B. nėra bendravę. Nurodė, kad į atsakovų butą nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio nėra tiekiamas vanduo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys netenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir M. B. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis serija Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamo būsto adresas : (duomenys neskelbtini), draudimo objektai : butas ir jame esantis turtas; draudimo laikotarpis : nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. liepos 11 d.  

2019 m. gruodžio 27 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis M. B. Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 220,00 Eur ir išmokėjo draudėjui M. B. tokio dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė nurodo, kad apdraustas butas buvo aplietas iš viršutinio atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašo priteisti solidariai iš atsakovų išmokėtą 220 Eur draudimo išmoką CK 6.263 ir 6.1015 straipsnių pagrindu.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia : 2019 m. gruodžio 31 d. turto sugadinimo aktu, kuriame nurodyta, kad užlietas butas iš viršaus, nurodytas numanomas už įvykį atsakingas asmuo (duomenys neskelbtini) buto savininkas, taip pat nurodyti tokie turto sugadinimai : sulietos virtuvės lubos, sienos, grindys, reikalingas elektros instaliacijos remontas – šviestuvo išmontavimas/sumontavimas, vandens pašalinimas virš lubų apdailos, sulieti korpusiniai virtuvės baldai, deformuota apatinė dalis (kojelių apdaila); 2019 m. gruodžio 31 d. turto remonto sąmata Žalos bylose Nr. : (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuotos tokios išlaidos : šviestuvų permontavimas – 30,29 Eur, patalpų, sienų, lubų valymas – 100 Eur, elektros instaliacijos remonto darbai – 40 Eur; 2020 m. sausio 1 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuris patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudžiamojo įvykio metu (2019 m. gruodžio 27 d.) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė atsakovams V. Z. ir Z. Z.; taip pat liudytojo M. B. parodymais.

Atsakovai nesutinka su ieškiniu, teigia, kad nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog užliejimas vyko iš atsakovams priklausančio buto, atsakovai nurodo, kad jų veiksmuose nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Aplinkybę, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo aplietas iš jiems priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai įrodinėja 2021 m. balandžio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki pažymos išdavimo dienos už butui, esančiam (duomenys nekselbtini), šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokėjimai nebuvo vykdomi ir jokie vandens parodymai nebuvo deklaruoti; UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ pateiktu priskaitymų ir mokėjimų sąrašu už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio, iš kurio matyti, kad už minėtą laikotarpį nebuvo deklaruojami skaitiklių parodymai; taip pat liudytojų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parodymais.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog iš viršaus buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad dėl to buvo padaryta žala. Atsakovai neginčija žalos dydžio.   

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad minėtas butas buvo aplietas iš atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio virš buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas vertina ir pasisako dėl byloje šalių ginčijamų aplinkybių. 

Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovė nagrinėjamojoje byloje privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė iš esmės remiasi dviem įrodymais – 2019 m. gruodžio 31 d. turto sugadinimo aktu, kuriame nurodyta, kad užlietas butas iš viršaus, nurodytas numanomas už įvykį atsakingas asmuo (duomenys neskelbtini) buto savininkas, o taip pat liudytojo M. B. parodymais, kuris, apklaustas teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 22 d., paaiškino, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 27 d. ryte jis buvo kambaryje ir išgirdo stipriai lašant vandenį. Patikrinęs kranus vonioje ir virtuvėje, pamatė, kad virtuvėje iš lubų, kurios padengtos plokšte, per įmontuotus šviestuvus ant virtuvės baldų, grindų, sienų bėga vanduo. Pirmiausia nubėgo į virš jo buto esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ten niekas neatidarė durų. Žinojo, kad butas negyvenamas, panašus į remontuojamą, todėl tikėjosi rasti jame dirbančius asmenis. Tada kreipėsi pagalbos, paskambinęs Nr. 112. Atvyko santechnikai iš UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“. Po kurio laiko buvo rasti buto savininkai. Jiems atvykus buvo apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis taip pat buvo įėjęs į butą ir pastebėjo, kad iš vonioje prie sienos kabančio boilerio tekėjo vanduo ir pro tiesiai po boileriu grindų betone esančią skylę sunkėsi į jo butą. Santechnikai patarė vyrukui, kuris įleido juos į butą, akle užsandarinti vamzdį, pro kurį tekėjo vanduo iš boilerio. Kas ir kaip pašalino šį vandens nutekėjimą liudytojas nematė ir nežino, bet suprato, kad vandens skverbimasis į jo butą buvo pašalintas, po to daugiau nebuvo buto užliejimo.

Atsakovai aiškina, kad jiems priklausančiame bute niekas negyveno, butas buvo ruošiamas remontui, bute nebuvo grindų, nebuvo kriauklių, vonios, klozeto, buvo tik plikos sienos ir vietoje grindų – betonas. Bute buvo užsuktas šaltas vanduo nuo pagrindinio įvado, o karštas vanduo apskritai į šį daugiabutį namą nėra tiekiamas. Apžiūrint butą jokių vandens nutekėjimo požymių nebuvo nustatyta.  

Liudytojai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbę UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ santechnikais, apklausti teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 8 d., paaiškino, kad gavę pranešimą apie buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apliejimą iš virš jo esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo išsiųsti apžiūrėti butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus šio buto savininkams, kartu su jais apžiūrėjo butą, nustatė, kad jame yra užsuktas vanduo nuo pagrindinio stovo, niekur nesimatė jokio vandens pratekėjimo. Butas buvo negyvenamas, paruoštas remontui, jame nebuvo jokių kriauklių, klozeto, vonios. Visame bute nebuvo grindų, tik grynas betonas, ant kurio būtų aiškiai matyti vandens žymės, jeigu būtų vandens nutekėjimas. Liudytojai taip pat nurodė, kad jie patikrino ir daugiabučio namo rūsyje esantį vamzdyną, jame buvo nepakitęs paduodamo namui vandens slėgis, iš to sprendė, kad vandens vamzdynas name nebuvo pažeistas. Liudytojai nurodė, kad apžiūrint atsakovų butą, aplieto buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nedalyvavo, buvo tik jie ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai.  

Liudytojas V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apklaustas teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 8 d., paaiškino, kad jo motina (atsakovė Z. Z.) pranešė, kad reikia vykti į tėvams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes aplietas iš viršaus po jų butu esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykę su motina į butą, rado laukiančius UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ santechnikus, kartu su jais apžiūrėjo butą, nerado jokių vandens nutekėjimo ženklų. Liudytojas patvirtino, kad tėvų butas buvo negyvenamas, jame buvo atjungta elektra, vanduo, bute nebuvo grindų, kriauklių, vonios, klozeto, butas buvo ruošiamas remontui. Taip pat liudytojas nurodė, kad apžiūrint butą nedalyvavo aplieto buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.   

Kasacinio teismo yra pažymėta, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Nagrinėjamojoje byloje apklausti liudytojai A. M., P. M., V. Z., M. B. patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybės, kad jiems priklausančiame bute buvo užsuktos vandens sklendės prie pagrindinio stovo, kad vanduo nepatektų į butą; bute nesimatė jokio vandens pratekėjimo, butas buvo negyvenamas, paruoštas remontui, jame nebuvo jokių kriauklių, klozeto, vonios. Šių aplinkybių nenuginčijo ieškovė. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovai įrodė aplinkybę, jog jie laikėsi ir vykdė įstatyme numatytą rūpestingumo pareigą tinkamai eksploatuoti savo turtą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovas neapžiūrėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini), netyrė apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežasčių, o rėmėsi tik draudėjo M. B. pranešimu turto sugadinimo akte nurodydamas, kad butas užlietas iš viršaus ir kad numanomas už įvykį atsakingas asmuo yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad dėl apdrausto buto užliejimo iš viso nebuvo atliekamas joks tyrimas, nebuvo nustatinėjamos užliejimo priežastys, nebuvo surašomi jokie aktai užliejimo aplinkybėms konstatuoti. Liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ santechnikai A. M. ir P. M. patvirtino, kad jiems buvo pavesta tik apžiūrėti atsakovų butą, ką jie ir padarė, o ne nustatyti vandens pratekėjimo priežastis. Todėl teismas sprendžia, kad 2019 m. gruodžio 31 d. turto sugadinimo aktas, nesant kitų šiame akte nurodytai aplinkybei, kad už įvykį atsakingas asmuo (duomenys neskelbtini) buto savininkas, pagrįsti įrodymų, nėra patikimas įrodymas, patvirtinantis, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai.

Teismas liudytojo M. B. parodymus vertina kritiškai, kadangi jie sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu, nes juos paneigia kitų liudytojų - A. M., P. M., V. Z. parodymai.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovų patalpų.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Taigi, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad labiau yra tikėtina, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimas įvyko ne iš atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

Atsakovai prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstą ir neįrodytą ieškinį.

Teismas šį atsakovų prašymą vertina kaip nepagrįstą ir jo netenkina. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio pareiškimas teisme negali būti vertinami kaip ieškovės neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi minėta įstatymo nuostata garantuoja teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės priteisiamos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos : atsakovė Z. Z. turėjo 50 Eur išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, o atsakovas V. Z. turėjo 100 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

                Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 18,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

        n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, atsakovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų, o atsakovei Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) jos sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, valstybei 18,60 Eur (aštuoniolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                           Virginija Šeškuvienė