Administracinė byla Nr. A-442-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01663-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 720 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2015 m. sausio 22 d. surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-24710634-15 (toliau – ir Protokolas) už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto pažeidimą. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10N-26764482-15 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai skirta 43 Eur dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-221-873/2015 panaikino Nutarimą ir bylą nutraukė. Pripažinus institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą nepagrįstu, nepagrįstai apkaltintam asmeniui atsiranda galimybė prisiteisti dėl to patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK neteisėtus veiksmus patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 248 straipsnis, reikalaujantis visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, taip pat bendro pobūdžio pareiga, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, elgtis atidžiai bei rūpestingai. Pareiškėja dėl neteisėto Nutarimo priėmimo, jį skųsdama teismui, patyrė turtinės žalos, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apylinkės teisme.    
3. Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Vilniaus AVPK nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu suabejojo tik pareiškėjos kaltės įrodymų pakankamumu, o tai nesudaro pagrindo pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriskirtinos dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų patirtos žalos kategorijai. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nėra įtvirtintas.
5. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jo netenkinti.   

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos, 690 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą teismo posėdyje, atmetė, o likusią šio prašymo dalį paliko nenagrinėtą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 4 d. Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje D. B. nubausta 43 Eur bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu byla nutraukta neįrodžius jos kaltės dėl pažeidimo padarymo.
8. Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A492-2056/2012), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog surašant Protokolą bei Nutarimą, nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, dėl to buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo nubausta administracine nuobauda. Nubaudimo neteisėtumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad, nors eismo įvykis buvo 2014 m. gruodžio 22 d., pirmi veiksmai, siekiant nustatyti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir jos vairuotoją, atlikti 2015 m. sausio 6 d., pareiškėjos paaiškinimas paimtas 2015 m. sausio 22 d., transporto priemonių sugretinimas neatliktas, dalelės nuo automobilio paimtos nesilaikant procedūrų – neaiškus veiksmą atlikęs pareigūnas, nėra jo pavardės ir vardo, parašo, neaiškus veiksmo atlikimo laikas, ant voko nėra antspaudo. Vilniaus apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į Nutarimo prieštaringumą – nors kita eismo įvykio dalyvė teigė, jog pareiškėja, sukėlusi įvykį, pasišalino, ši aplinkybė – nepasilikimas įvykio vietoje, D. B. nebuvo inkriminuota. Įvertinęs šias Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai veikė aplaidžiai, netinkamai atliko Nutarimo surašymo procedūras, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Pareiškėjos nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes, jei nebūtų priimtas nepagrįstas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių.
9. Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pagal 2015 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 15/17 pareiškėja iš viso yra sumokėjusi 690 Eur. Pareiškėjos teigimu, ji administracinio teisės pažeidimo byloje patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau tokio išlaidų apskaičiavimo niekuo nepagrindė. Iš teismui pateiktos 2015 m. rugsėjo 18 d. ataskaitos pagal minėtą teisinio atstovavimo sutartį matyti, kad laiko sąnaudos yra 11,5 val., o už vieną valandą klientas moka 60 Eur, t. y. pagal šią ataskaitą pareiškėja turėjo sumokėti 690 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjos patirta turtinė žala administracinio teisės pažeidimo byloje yra 690 Eur, konstatavo, kad ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto dydžio, todėl šią sumą pareiškėjai priteisė.
10. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymo dalį dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant pareiškėją Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, o pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už skundo parengimą, paliko nenagrinėtą, paliekant pareiškėjai teisę per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įrodymais pagrįstą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už skundo teismui parengimą.

III.

11. Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
12. Nurodo, kad pareiškėja, kurios naudai buvo priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-221-873/2015, turėjo teisę nustatyta tvarka gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str. 3 d.). Šios išlaidos į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Be to, vien tik aplinkybė, kad Vilniaus apylinkės teismas panaikino Nutarimą dėl įrodymų nepakankamumo, nesuponuoja policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų atlikimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose priimamas nutarimas dėl bylos nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, o ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. nesprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Vilniaus AVPK taip pat pažymi, kad priteisdamas pareiškėjai turtinės žalos atlyginimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas), Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje nustatytų kriterijų.
13. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (300 Eur) bei apeliacinės instancijos teisme (250 Eur).
14. Pareiškėja nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi atsakovas, nebegalioja nuo 2011 m. sausio 1 d. Taip pat pažymi, jog Vilniaus AVPK atstovas, dalyvavęs nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, paskutiniame teismo posėdyje patvirtino, kad Nutarimą surašę pareigūnai netinkamai atliko savo darbą. Šias aplinkybes bei atsakovo neteisėtą veikimą (neveikimą) pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sąlygojusiu pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir išsamiai argumentavo priteistinos žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.
16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų, surašant Nutarimą bei skiriant pareiškėjai baudą, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjos teigimu, turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjos patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Nutarimo panaikinimo Vilniaus apylinkės teisme.
18. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad: Vilniaus AVPK 2015 m. sausio 22 d. surašė Protokolą Nr. 10P-24710634-15, kuriame nurodė, jog 2014 m. gruodžio 22 d. apie 17 val. 11 min. pareiškėja, vairuodama troleibusą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą transporto priemonę bei ją apgadino, tuo pažeisdama KET 126 punktą; Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas 2015 m. kovo 4 d. surašė Nutarimą Nr. 10N-26764482-15, kuriuo, vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, už Protokole nustatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 43 Eur baudą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-221-873/2015 panaikino Nutarimą ir bylą D. B. nutraukė.
19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai, tirdami administracinį teisės pažeidimą bei surašydami Nutarimą, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tuo padarydami pareiškėjai turtinę žalą, todėl priteisė pareiškėjos naudai 690 Eur turtinės žalos atlyginimą. 
20. Vilniaus AVPK su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Savo nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Vilniaus AVPK iš esmės grindžia trimis argumentais, t. y.: kad bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjos patirtos administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jai turėjo būti atlygintos pagal ABTĮ 123 straipsnio dalį, o ne pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas; kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo); taip pat kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo pareiškėjai priteistos sumos dydžio.
21. Taigi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, visų pirma būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei CK 6.271 straipsnį, t. y. kaip žala, atsiradusi dėl valstybinio administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde minimas ABTĮ aštuonioliktas skirsnis „Skundai dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose“ bei šio skirsnio 123 straipsnio 3 dalis, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis ATPK normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu, neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. Todėl apelianto argumentai, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apylinkės teisme, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn nepagrįstai patrauktų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos naudojantis žalos atlyginimo institutu ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 19 str. 2 d. 3 p.) nustatyta tvarka, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja patyrė 690 Eur turtinę žalą ir priteisė jos atlyginimą.
25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
26. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
27. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.
28. Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
29. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, atsakovo atsiliepimą į skundą ir byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamu atveju surašant Protokolą bei Nutarimą, nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų (procedūrų), todėl pareiškėja buvo nubausta neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog surašyti pareiškėjai Nutarimą nebuvo pagrindo, kadangi nebuvo pašalinti Protokolo bei Nutarimo surašymo metu buvę neatitikimai ir prieštaravimai tarp įrodymų (ilgas laikotarpis nuo eismo įvykio iki pirmųjų veiksmų, siekiant nustatyti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę bei jos vairuotoją, atlikimo, taip pat pareiškėjos paaiškinimų paėmimo; dalelių nuo automobilio paėmimo procedūros pažeidimas; aplinkybė dėl pareiškėjos tariamo pasišalinimo iš įvykio vietos) ir kad dėl šių neteisėtų (institucijos pareigūno) veiksmų pareiškėja patyrė 690 Eur turtinės žalos, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos.
30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vilniaus AVPK pareigūnas, surašydamas pareiškėjai Nutarimą, veikė netinkamai nes, Nutarimas buvo panaikintas ir byla nutraukta tik dėl kitokio byloje surinktų įrodymų vertinimo (jų pakankamumo), o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas esą savaime nėra pagrindas pripažinti Nutarimo surašymą neteisėtu veiksmu, t. y. atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje nėra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos privalomos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti – Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų.
31. Taigi atsakovas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 57 str. 6 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
32. Atlikusi pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Vilniaus AVPK šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias Protokolo bei Nutarimo surašymą, taip pat faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą (ATPK 284, 286 str.).
33. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl Vilniaus AVPK pareigūnų teisėtų veiksmų paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarime nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną, priimtas dėl to, jog administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys neabejotinai neįrodė pareiškėjos kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo ir šių abejonių neįmanoma pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, kadangi nebuvo laikomasi automobilio dalelių paėmimo procedūros, nebuvo atliktas eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugretinimas, neatlikta troleibuso apžiūra, o automobilio ekspertizės paskyrimas praėjus 10 mėnesių po eismo įvykio, kai automobilis jau suremontuotas, nėra tikslingas. Pažymėtina, jog šios abejonės turėjo būti pašalintos atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimą ir surašant pareiškėjai Nutarimą. Atitinkamai teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 216 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017 ir kt.).
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas kitokio pobūdžio įrodymų vertinimas nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą dėl Vilniaus AVPK neteistų veiksmų, nepagrįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl vien tai, jog byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina atsakovas, nereiškia netinkamo įrodymų vertinimo ir minėtos išvados nepagrįstumo.
35. Apeliaciniame skunde Vilniaus AVPK, be kita ko, ginčija skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjai priteistos turtinės žalos dydį – 690 Eur, teigia kad pirmosios instancijos teismas šio dydžio tinkamai neįvertino ir nemotyvavo. Šie atsakovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
36. Įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2015 m. kovo 13 d. pareiškėjos su advokatu Karoliu Kurapka sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 15/17 bei pagal ją 2015 m. kovo 13 d. bei 2015 m. spalio 6 d. atliktus mokėjimus (420 Eur bei 270 Eur). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašoma priteisti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatyta maksimali už advokato teikiamą teisinę pagalbą priteistina suma, taip pat atsižvelgęs į atliktų procesinių veiksmų kiekį bei pobūdį, pagrįstai pareiškėjai priteisė 690 Eur sumą.
37. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
38. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme (300 Eur) bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (250 Eur).
39. Šioje byloje teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir palikus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą nepakeistą, pareiškėja turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d. (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 44 str. 1 ir 6 d.)). 
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
41. Dėl pareiškėjos prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinio atstovavimo išlaidų – 250 Eur, pažymėtina, kad šias išlaidas pareiškėja teigia patyrusi dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, jas grindžia 2015 m. spalio 22 d. su advokatu Karoliu Kurapka sudaryta atstovavimo sutartimi, pagal šią sutartį 2016 m. lapkričio 30 d. išrašyta 255 Eur sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2016/036, taip pat 2016 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitu LAT serija Nr. 808637, patvirtinančiu, kad pareiškėja sumokėjo 255 Eur sumą.
42. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus koeficientas yra 1,3. Pareiškėjos atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl šiuo atveju yra aktualus 2016 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (771,90 Eur), o maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma yra 1 003,47 Eur (1,3 × 771,90 Eur). Kaip minėta, už apeliacinį skundą prašoma priteisti 250 Eur, t. y. daugiau nei keturis kartus mažesnė nei nustatyta maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma. Atsižvelgdama į kilusio ginčo pobūdį, atsiliepimo turinį bei apimtį, taip pat į tai, kad pareiškėjai pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, todėl yra priteistina pareiškėjai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Tenkinti pareiškėjos D. B. prašymą dėl išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, priteisimo.

Priteisti pareiškėjai D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjos prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė