Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1348-319/2014
Proceso Nr. 4-19-3-00868-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.2.; 48.6.; 79. 1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate (toliau - Institucijoje) 2014 m. rugpjūčio 16d. buvo gautas G. S. pareiškimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2014 m. rugpjūčio 15 į 16 d. miesto gimtadienio šventės metu, kuris vyko (duomenys neskelbtini), garsiai sklido muzika iki rugpjūčio 16 d. 3 val., bei 2014-08-18 pareiškimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. šventės metu, vykusioje diskotekoje buvo garsiai leidžiama muzika iki 04.54 val. Tuo buvo pažeisti Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.
Institucija 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 98NT-18046424-14 nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. G. S. apskundė šį nutarimą Jurbarko rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė G. S. skundą.
G. S. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Institucijai, nustatant administracinį pažeidimą padariusį asmenį (-is), surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukiant juos atsakomybėn.
Skunde apeliantas nurodo, kad Lietuvos higienos normos 8 p. pateiktos 1 lentelės 6 pozicijoje yra nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai skirtingu paros metu, taikomi atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu. Rugpjūčio 15-17 d. vykusios diskotekos ir buvo estradiniai renginiai, kurių metu buvo šokama garsiai leidžiant muziką. Stacionari aikštelė ir yra tas atviras statinys, skirtas estradiniam renginiui, todėl buvo galima išmatuoti triukšmo ribinius dydžius diskotekų metu. Policija nutarimu nustatė, kad triukšmo lygį buvo atsisakyta matuoti tik todėl, kad renginių metu nebuvo pažeista renginiams nustatyta laiko trukmė. Policija, rugpjūčio 16 d., gavusi G. S. pareiškimą dėl naktį sklidusio triukšmo ir pranešimo, kad dar yra numatyta diskoteka sekančią naktį, turėjo galimybę kreiptis į visuomenės sveikatos priežiūros institucijas dėl triukšmo lygio matavimo. Negalima sutikti su teismo išvada, kad nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną buvo priimtas atlikus tyrimą policijos turimomis priemonėmis, o į pranešimus dėl triukšmo buvo sureaguota. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos akivaizdu, kad diskotekos triukšmas rugpjūčio 17 d. naktį sutrikdė viešąją rimtį, nes buvo gauti keturi gyventojų skundai dėl garsiai sklindančios muzikos ir poilsio sutrikdymo (bylos lapai 11,12,13,14). Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pareigūnai kreipėsi į šventės ir renginio organizatorius, tačiau į jų įspėjimus buvo nereaguojama. Nors šventės organizatoriai, derindami renginio laiką ir vietą su policija, raštu buvo įspėti apie pareigą užtikrinti viešąją tvarką ir galimybę pareigūnams nutraukti renginį jei bus jos nesilaikoma. Policija neužtikrino, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-44 „Dėl triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 5 p. nustato renginių organizatorių pareigą viešosiose vietose organizuojamuose renginiuose laikytis Higienos normoje nustatytų triukšmo ribinių dydžių, o 19 p. įpareigoja policiją kontroliuoti šių taisyklių reikalavimų vykdymą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Jurbarko PK vadovai rugpjūčio 16 d. pareigūnų buvo informuoti apie galimą viešosios rimties trikdymą rugpjūčio 17 d. naktį, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad diskotekos metu būtų išmatuotas garso lygis. Dėl garso lygio matavimo buvo galima kreiptis į tas tarnybas, kurios turi prietaisus ir juos atlieka.
Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
G. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.
ATPK 250 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Susipažinus su nagrinėjama byla, nustatyta, kad Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagrįstai. Institucija 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarime nustatė, kad pareiškėjo nurodyta pažeista Lietuvos higienos norma HN 33:2007 yra negaliojanti, o 2011 m. birželio 13 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ Nr. V-604 (toliau - Higienos normos) pirmoje dalyje numatyta, kad „ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai“. Todėl už padarytą ATPK 424 str. numatytą pažeidimą atsako tik stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 str. nurodyta, kad stacionarus triukšmo šaltinis - triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Renginiai prie stacionarių triukšmo šaltinių nepriskiriami.
Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos antra dalis nustato, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionaraus triukšmo šaltinio pastatų sienų, nuo renginio vietos iki pareiškėjo gyvenamosios vietos buvo nustatytas didesnis atstumas.
2008 m. vasario 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-44 „Dėl triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 5 punkte numatyti Jurbarko rajono viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose triukšmo šaltinių galimo naudojimo laikai ir trukmė, tačiau šių taisyklių 6 punkte numatyta, kad viešose vietose organizuojamuose masiniuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose pailginti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę gali Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu. Kaip matyti ir bylos medžiagoje esančių duomenų, Jurbarko rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2014 m. liepos 25 d. Nr. 01-716 įsakymo „Dėl renginio laiko pratęsimo“, jame leidžiama renginio laiką pratęsti: 2014 m. rugpjūčio 15 d. - iki 2014 m. rugpjūčio 16 d. 5.00 val., 2014 m. rugpjūčio 16 d. - iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. 5.00 val. Kadangi renginio metu nebuvo pažeista renginiui nustatyta laiko trukmė, Institucija sprendė, kad matuoti triukšmo lygio nebuvo pagrindo. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, nenustačius, kad buvo viršytas leidžiamo triukšmo lygis, nustatyti, ar buvo pažeidimas, numatytas ATPK 424 str., jau nebėra galimybės, kadangi už padarytą ATPK 424 str. numatytą pažeidimą atsako tik stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas, kai šio šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis nustatomas specialiais prietaisais.
ATPK 183 str. 1 d. numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Pagal teismų praktiką šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009, Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012). Tačiau remiantis surinktais duomenimis byloje nenustatyta, kad renginio metu dėl triukšmo buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir padarytas ATPK 183 str. numatytas pažeidimas. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo pagrįstai išaiškino, kad rengiant šventes miestui susikerta daug interesų, tame tarpe vienų piliečių poreikis į šventę, kitų – poreikis į ramią aplinką ir poilsį, todėl reikalinga siekti šių interesų pusiausvyros.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 1 p., teisėjas
n u t a r i a :
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Rimas Švirinas