Baudžiamoji byla Nr. 1-1522-240/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02285-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1;

2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

kaltinamajam D. P., 

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. R. (ankstesnė pavardė – T.), jos įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

laiduotojai V. P.,

nedalyvaujant civilinio atsakovo – A.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per A.“ filialą Lietuvoje, – atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis partnerystėje, dirbantis AB „P.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,        

n u s t a t ė:

Kaltinamasis D. P. 2018 m. spalio 22 d., apie 21.29 val., Kauno r. sav., Garliavos sen., Teleičių k., Vytauto g., ties sankryža su K. S. g., kryptimi nuo K. D. g. link K. S. g., vairuodamas automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį bei kairįjį posūkio signalą rodantį ir besiruošiantį sukti į kairę automobilį SAAB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. K., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio SAAB keleivei S. T. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nukentėjusiosios atsiprašė iš karto po įvykio. Jos sveikatos būkle toliau nesidomėjo. Mano, kad įvykio priežastys buvo jo nuovargis ir asmeninės problemos. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – motinos V. P. atsakomybei, kuri gali jam daryti teigiamą įtaką. Sutinka atlyginti 500 eurų dydžio turtinę žalą, dėl žalos atlyginimo susitarė su nukentėjusiąja.

Kaltinamojo D. P. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Teleičių k., Garliavos pl. ir K. S. g. sankryža. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 14,8 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje – kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 9-14).

Nukentėjusiosios S. R. (ankstesnė pavardė – T.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. spalio 22 d., apie 21.29 val., ji kartu su V. K. važiavo iš Birštono į Kauną. Važiavo V. K. priklausančiu automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Valdas, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo E. A., o ji pati sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės per vidurį, saugos diržo nesegėjo. Įvažiavę į Garliavą važiavo link Kauno. Ji eismo nestebėjo. Garliavoje, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės „Šilas“ pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Valdas iš karto sustojo. Visi jautėsi gerai, išlipo iš automobilio. Išlipę pamatė, kad į jų automobilio galinę dalį atsitrenkė pilkos spalvos „Peugeot“ automobilis. Iš to automobilio išlipo jį vairavęs vyriškis. Su juo ji nebendravo, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis – nežino. Vairuotojai užsipildė eismo įvykio deklaracijas. Valdo automobilis po įvykio buvo stipriai apgadintas. Iš pradžių ji jautėsi gerai, tačiau grįžusi į namus po kurio laiko pajuto sprando skausmą, pradėjo pykinti, todėl kreipėsi į medikus, kurie nustatė kaklo raiščių patempimą. Buvo nedarbinga maždaug 1 mėnesį. Jos netenkina draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka (b. l. 46-47, 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3702/2018(02) nurodyta, kad S. R. (ankstesnė pavardė – T.) konstatuotas kaklo raiščių patempimas išsivystė kaklo lenkimo judesiui viršijus fiziologines ribas. Sužalojimas galėjo būti padarytas medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku – 2018 m. spalio 22 d.. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41).

Liudytojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. spalio 22 d. kartu su S. R. (ankstesnė pavardė – T.) ir E. A. važiavo iš Birštono jam priklausančiu automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo Edita. Sonata sėdėjo automobilio gale. Apie 21.30 val. jie privažiavo Garliavą ir važiavo link Kauno. Artėjant link prekybos centro „Šilas“ iš pirmosios eismo juostos persirikiavo į antrąją juostą, įjungė kairįjį posūkio signalą, pradėjo lėtinti automobilio greitį. Buvo gana vėlus metas, automobilių eismas buvo neintensyvus, priešpriešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl ketino sukti į kairę, tačiau pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Po smūgio savo bendrakeleivių paklausė, kaip jie jaučiasi. Jos nusiskundimų neišsakė, sužalojimų nesimatė. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė minivenas „Peugeot“. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia (b. l. 43-44).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį bei kairįjį posūkio signalą rodantį ir besiruošiantį sukti į kairę automobilį SAAB, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio SAAB keleivei dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios S. R. (ankstesnė pavardė – T.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, nuotraukos, specialisto išvada. Kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą bei padarinius. Tokie D. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo D. P. motina V. P. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Dėl laidavimo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

E. V. Pokvytienės prašymui perduoti D. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi D. P. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, darbdavio AB „Pieno žvaigždės“ charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja V. P. yra kaltinamojo motina, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, dirba UAB „Demedos stiklas“ direktoriaus pavaduotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, jie gerai sutaria. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad D. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis augina mažametį vaiką, laiduotojos gaunamos pajamos yra nedidelės, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. R. (ankstesnė pavardė – T.) pareiškė civilinį ieškinį dėl 542,86 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 93-94). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kurį laiką buvo nedarbinga, patyrė skausmą, nepatogumus, teko gydytis, nešioti kaklo įtvarą. Civilinis atsakovas – A.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per A.“ filialą Lietuvoje, nukentėjusiajai atlygino 384,50 Eur turtinės ir 750 Eur neturtinės žalos (b. l. 139-140). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė susitarimą, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur dydžio neturtinę žalą, mokant ją lygiomis dalimis per vienerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 143), kuris teismo tvirtintinas. Nukentėjusioji prašė likusį civilinį ieškinį priteisti iš draudimo įmonės.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 str., 111 str. 1 d.). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

Civilinis atsakovas – A.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per A.“ filialą Lietuvoje, išdėstė savo poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio (b. l. 139-140), kurioje nurodė, kad apskaičiavo civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą, įvertino išlaidas už medikamentus bei gydymą, negautas pajamas pagal gautus dokumentus, turtinės žalos suma sudaro 384,50 Eur. Teismas sutinka su civilinio atsakovo pozicija dėl turtinės žalos dydžio, toks turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas. Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys dalyje dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų kentė skausmą, buvo nedarbinga. 

Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai turi būti tenkintinas iš dalies, priteisiant žalą iš civilinio atsakovo A.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per A.“ filialą Lietuvoje. Kadangi 750 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai jau sumokėjo civilinis atsakovas A.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per A.“ filialą Lietuvoje, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos, kita neturtinės žalos dalis priteisinta iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. P. perduoti laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Patvirtinti kaltinamojo D. P. ir nukentėjusiosios S. R. pateiktą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur dydžio neturtinę žalą, mokant ją lygiomis dalimis per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo A.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per A.“ filialą Lietuvoje, nukentėjusiajai S. R. 1250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                              Bronislovas Liatukas