Civilinė byla Nr. e2-1326-302/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00477-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plentprojektas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ 160 304,73 Eur skolą, 56 703,17 Eur sutartines netesybas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Kamesta“ priklausantį turtą, įskaitant ir esantį pas trečiuosius asmenis, kurio vertė neviršija ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos. Nurodė, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų be jokios priežasties nevykdo jau devynis mėnesius, su ieškove nebendradarbiauja ir vengia tai daryti, atsakovės finansinė situacija sunki (mažinamas darbuotojų skaičius, atsakovė turi didelį įsiskolinimą VSDFV, jos turtui taikomi areštai, nustatyta hipoteka), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina suma laikytina didele ir kyla reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba taps nebeįmanomas. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui iki šiol nėra pateikusi 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, kas, ieškovės teigimu, patvirtina, jog atsakovė slepia duomenis apie tikrąją savo finansinę situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas vertino ieškinį kaip tikėtinai pagrįstą, kadangi ieškinyje ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
5. Atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Teismo nuomone, vengimas atsiskaityti su ieškove sudaro pagrindą ieškovei kreiptis į teismą, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė bent tikėtinų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui.
6. Atsižvelgdamas į tai, jog nėra tiesioginės sąsajos tarp ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas nevertino ieškovės argumentų, kuriais įrodinėjama sunki atsakovės finansinė situacija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
7. Ieškovė UAB „Plentprojektas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
7.1 Atsižvelgdama į naujausią teismų praktiką, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė įrodyti atsakovės nesąžiningą elgesį. Ieškovė neteigė, kad svarbiausias pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atsakovės sunki finansinė padėtis, tačiau, esant sunkiai finansinei situacijai, atsakovės veiksmai/neveikimas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai. Jeigu atsakovė būtų sąžininga, tai ji, turėdama skolą, kurios neginčija, nevengtų bendradarbiauti su ieškove ir su ja atsiskaitytų, taip pat vykdytų įstatymu nustatytą pareigą teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Atsakovės daromas įstatymo pažeidimas – finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas, patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
7.2 Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų buvimo/nebuvimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti bet kokius skolininko veiksmus sąžiningo elgesio aspektu, net jei jie ir nesusiję konkrečiai su jo ketinimais paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, bet rodo galimą norą sukliudyti kitiems asmenims gauti informaciją, reikalingą jų teisėtų interesų apsaugai. Nesąžiningas asmuo, kuris siekia paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, dės visas pastangas, kad apie tokius jo ketinimus niekas nesužinotų, todėl versti ieškovę įrodyti aplinkybes, kurių buvimą atsakovė galbūt tikslingai ir kruopščiai slepia, būtų nepagrįsta. Teismas turėjo vertinti aplinkybių, galinčių turėti įtakos vertinant asmens sąžiningumą, visetą.
8. Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1 UAB „Kamesta“ 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui privalėjo pateikti ne vėliau nei 2018 m. gegužės 31 d. Metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 metus VĮ Registrų centrui buvo pateiktas tik 2018 m. birželio 6 d. dėl VĮ Registrų centro informacinės sistemos sutrikimų, ką patvirtina su atsiliepimu teikiama 2018 m. gegužės 30 d. VĮ Registrų centro pranešimo kopija, todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovė vengia išviešinti finansinius dokumentus, kas neva patvirtina atsakovės nesąžiningumą, atmestini kaip nepagrįsti.
8.2 UAB „Kamesta“ pripažįsta, jog šiuo metu jos finansinė situacija yra itin komplikuota, tačiau tai negali patvirtinti jos noro slėpti savo finansinius duomenis. Priešingai nei tvirtina ieškovė, UAB „Kamesta“ neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti turimo turto masę, jį paslėpti ar kitaip apsunkinti. UAB „Kamesta“ sąžiningai deklaruoja susidariusią situaciją ir savo pažeistas teises gina kituose teisminiuose ginčuose. Atsakovė niekada neneigė, kad yra skolinga ieškovei, tačiau šiuo metu nėra aiškus mokėtinos skolos dydis. UAB „Kamesta“ teisme bylinėjasi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, sprendimai priimti tose bylose turės įtakos ir ieškovės kreditorinio reikalavimui dydžiui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujų rašytinių įrodymų: UAB „Kamesta“ įstatų skaitmeninę kopiją, VĮ Registrų centro 2018 m. gegužės 30 d. pranešimo skaitmeninę kopiją, VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 6 d. atsakymo apie pateiktus duomenis skaitmeninę kopiją.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl atsakovės sąžiningumo ir atsakovė šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, taip pat į tai, kad ieškovei šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovės atsiliepimu ieškovei susipažinti, jie prijungtini prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
15. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
16. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė UAB ,,Plentprojektas“ atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.
17. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
18. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).
19. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
20. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 str., 178 str.).
21. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ir atsakovės finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.
23. Įvertinus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus duomenis, kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliantės bandymas įrodyti atsakovės nesąžiningumą, nurodant, kad atsakovė neva slepia savo finansinę padėtį, kadangi laiku nepateikia VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal teisės aktų reikalavimus UAB „Kamesta“ 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d. Iš VĮ Registrų centro pranešimo matyti, kad dėl didelės VĮ Registrų centro informacinių sistemų apkrovos 2018 m. gegužės mėnesį buvo sutrikęs jų veikimas, todėl finansinės ataskaitos už 2017 metus buvo laikomos kaip paduotos laikui, jeigu tai buvo padaryta iki 2018 m. birželio 15 d. VĮ Registrų centro laiškas patvirtina, kad 2018 m. birželio 6 d. UAB „Kamesta“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo gauti ir sėkmingai apdoroti.
24. Stokoja teisinio pagrįstumo apeliantės pozicija, kad remtis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, negalima, nes tokiu atveju grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas tampa sunkiai įrodomu. Reikalavimas įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, kad asmens tam tikro masto turtinės teisės būtų ribojamos tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių, jog jis imsis veiksmų tam turtui nuslėpti/perleisti ir tokiu būdu apsunkins jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).
25. Šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
26. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
27. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei faktų nepakanka kitokiai išvadai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padaryti, nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
29. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė