Administracinio nusižengimo byla Nr. II-15-1007/2024

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00240-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S

2024 m. sausio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei, Giedrei Baltrušaitienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai R. S. ir jos įgaliotajai atstovei advokatei V. M.,

asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas – D. G.,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios R. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23219241298) panaikinimo ir bylos grąžinimo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Nukentėjusioji R. S. skundu teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23219241298) (toliau – Skundžiamas nutarimas) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

1.1. Skunde nurodo, jog 2023 m. rugpjūčio mėnesį pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą dėl jos buvusio draugo D. G. veiksmų. Pareiškime nurodė, kad 2023 m. liepos 22 d. tarp jos ir D. G. įvyko konfliktas, todėl bijodama dėl savo gyvybės ir sveikatos bėgo iš jų gyvenamosios vietovės - garažų masyvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių mieste, ir neturėjo galimybės pasiimti savo daiktų. Pas D. G. paliko visus daiktus, taip pat ir jai priklausantį telefoną Samsung Galaxy, asmens tapatybės kortelę. Nors asmeninius daiktus, asmens tapatybės kortelę vėliau su pašalinių asmenų pagalba pavyko susigrąžinti, D. G. ilgą laiką jai negrąžino jos telefono. Po kreipimosi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą pareigūnų pagalba telefonas jai buvo grąžintas, tačiau jo ekranas buvo sudaužytas, nors pas D. G. paliktas telefonas buvo be defektų. Grąžintu telefonu negali naudotis pagal paskirtį, o telefono remontas daug kainuoja.

1.2. 2023 m. spalio 16 d. Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5651 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena D. G. atžvilgiu nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Su tokia išvada nukentėjusioji nesutinka, kadangi D. G. grąžino telefono būklė jos netenkina, turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, administracinio nusižengimo bylos teisena D. G. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, vadovaujantis tik D. G. paaiškinimais, tuo tarpu nukentėjusiosios paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti.

1.3. Nukentėjusiosios nuomone, D. G. veiksmuose yra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tai yra tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo sudėtis. Nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną D. G. atžvilgiu, nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad D. G. be jokio teisėto pagrindo laikė svetimą daiktą (jos telefoną), jo negrąžino ilgą laiką, taip sukeldamas jai įvairaus pobūdžio nepatogumus. Kol jos telefonas buvo pas D. G., ji neturėjo SIM kortelės su jos artimųjų numeriais, kurių mintinai neprisimena, negalėjo susisiekti su savo 2 nepilnamečiais vaikais, kurie tuo metu buvo pas globėją. Be to, nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad telefonas, kuris buvo pirktas prieš metus laiko - 2022 metais, iš esmės buvo nenusidėvėjęs, jai buvo grąžintas sudaužytu ekranu, dėl ko nebuvo galima valdyti tam tikrų telefono funkcijų. Nusipirkti naują telefoną, taip pat suremontuoti jai grąžintą telefoną ji negalėjo dėl sunkios materialinės padėties. Tik neseniai pradėjo dirbti vienoje Šiaulių kavinėje, tačiau dar nėra gavusi jokio atlyginimo. Tokiu būdu, D. G. sugadindamas jos mobilųjį telefoną, įvertinus jos turtinę padėtį, jai padarė didelę turtinę žalą, kurią turi jai atlyginti. Nesutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta išvada, kad D. G. veiksmuose nėra tyčios dėl telefono negrąžinimo ir sugadinimo, jo tyčią įrodo byloje surinkti įrodymai. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai dėl D. G. veiksmų neteisėtumo ir jis nepagrįstai išvengė atsakomybės dėl jo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu.

2

2.1. Atsiliepime į skundą nurodė, kad su Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog D. G. turėjo tikslą pasisavinti pareiškėjai R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ ir šios veikos neužbaigė ne dėl savo apsisprendimo nutraukti neteisėtą veiką, todėl pagal R. S. pareiškimą administracinio nusižengimo teisena nepradėta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Nors pareiškėja ir nurodo, kad D. G. tyčiniais veiksmais negrąžino jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, tokiu būdu neteisėtai jį užvaldydamas, tačiau remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis teigtina, jog telefonas R. S. nebuvo grąžintas laiku dėl to, kad, kilus ginčui tarp kartu gyvenančių asmenų, nebuvo susitarta dėl asmeninių daiktų grąžinimo laiko ir aplinkybių bei vėliau D. G. patekus į laisvės atėmimo vietą. Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, jog policijos pareigūnei apklausiant D. G. ir jo pareikalavus atiduoti pareiškėjai R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, D. G. jį perdavė policijos pareigūnei, kurį jį grąžino pareiškėjai.

2.2. Nurodė, jog akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai - laikomasi in dubio pro reo principo

2.3. Pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl D. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, todėl, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

3. Teismo posėdžio metu sukentėjusioji R. S. prašė jos skundą tenkinti. Nurodė, jog 2023 m. liepos 22 d. D. prieš ją smurtavo, o kai ji norėjo išeiti, jis neatidavė jai jos daiktų ir telefono. Jis žadėjo atnešti telefoną, bet neatnešė, kai buvo susitarę susitikti su jos drauge R. G.. O paskui tą telefoną sudaužytą jai grąžino policijoje pareigūnė. Kai paliko telefoną pas D. garaže, telefonas buvo „sveikas“. Telefoną paliko „sveiką“, o kai grąžino, ekranas buvo sugadintas. Telefonas jai grąžintas tarpininkaujant policijai. Yra pateikusi defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad ekrano keitimas kainuoja 139 eurus. Tai sumai ir reiškia žalą. Policijos pareigūnai jos neapklausė. Jie jai paskambino, ji atvyko į policiją ir laukiamajame jai atidavė telefoną. Ji žodžiu išsakė pretenzijas dėl sugadinto telefono. Pareiškimo nerašė. Gavo nutarimą. Dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka nesikreipė. Telefoną įsigijo prieš du metus iš salono visiškai naują. Įsigijo (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini) ne savo, o M. S. vardu. Įsigijo tik aparatą. Telefonas buvo jos ir ji juo naudojosi. Ji tikrai jį „sveiką“ paliko garaže. Dėl smurto jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, bet ji jį skųs. Ji pateikė defektinį aktą, kad įrodyti padarytą žalą telefonui. Jos žodžiu prašė pateikti įrodymus, nurodyti telefono vertę. Įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo. Jos telefoną, kol jis dar nebuvo sugadintas, matė jos draugė. Ji D. G. neapkalba, jokio priešiškumo jo atžvilgiu neturi. Iki liepos 22 d. ji naudojosi telefonu. Liepos 22 d. telefonas jau buvo pas D. G. ir jis išsikrovė. Telefono ekranas iki to laiko buvo tvarkingas. Telefonu negalėjo naudotis 2-3 mėnesius. Ji jo reikalavo grąžinti telefoną, R. irgi jam rašė žinutes, kad grąžintų telefoną. Paskui jis buvo įkalintas mėnesiui. Ji dirba bare, gauna algą. Šiuo metu naudojasi telefonu, naudotis juo gali, gali paskambinti, parašyti žinutę. Prieš tai telefonas buvo įmestas į vandenį, bet ji jį išdžiovino ir jis veikė.

4. Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas – D. G. nurodė, kad R. telefonas buvo suskilęs jau tada, kai prieš 1,5 metų jie susipažino. Ji telefoną mėtydavo garaže ant grindų. Jo draugas galėtų paliudyti, kad jos telefonas buvo sudaužytas. Liepos 22 d. ji paliko jo garaže telefoną, ir jis jai paduoti jo negalėjo, nes buvo išvykęs. Grįžęs prasinešė pareigūnams ir buvo pasodintas atlikinėti bausmės. Kitame garaže buvo palikti jos rūbai. Ten jis rado jos telefoną po antklode. Telefonas buvo apgadintas ir jis apgadintas buvo prieš pusantrų metų. Grįžęs iš bausmės atlikimo vietos jis iš karto telefoną nunešė pareigūnams. R. pasakė, kad telefonas buvo „sveikas“. Pareigūnams pasakė, kad telefonas buvo sudaužytas. Telefonas tikrai buvo paliktas garaže ir buvo grąžintas nukentėjusiai. Jis nesutinka jai atlyginti žalos, nes nesugadino jos telefono. Su R. jie sukonfliktavo ir jis jai liepė išeiti iš jo. Ji pabėgo, paskui grįžo, pasakė, kad nori į tualetą ir pasikvietė R., su ja išvažiavo. Po to jis išvažiavo ir tik grįžęs rado tą telefoną. R. pas jį atvažiuodavo prieš pusmetį ir jau tada jos telefonas buvo apgadintas. Jiems susipykus ji mėtė telefoną. Į jį kreipėsi R. G. dėl telefono, bet jis jau buvau išvažiavęs, todėl negalėjo jo sugrąžinti. Policijos pareigūnei atidavė tokį telefoną, kokį rado.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, jog paskutinį kartą nukentėjusioji prarado telefoną 2023 m. liepos 22 d. Tą dieną ji ir kreipėsi į ją pagalbos. Prieš ją smurtavo D. Kai liepos 22 d. nukentėjusioji jai paskambino ir paprašė pagalbos, ji su vyru nuvyko prie to garažo. Ji laukė jų prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Buvo išsigandusi. Jie kartu nuvažiavo prie garažo. D. buvo garaže. Nukentėjusioji buvo be jokių daiktų, bijojo D. Jie pabeldė į garažo duris ir D. pasakė, kad nieko neįleis ir nieko neatiduos. Jis buvo atėmęs ir R. asmens tapatybės kortelę. Pravėręs garažo duris, jis atidavė tą kortelę. Nieko daugiau neatidavė. Po kokios valandos gavo žinutę, kad jos daiktai yra kitame garaže, kuris nerakinamas. Ji matė jos telefoną iki to įvykio, kai D. jį buvo įmetęs į vandenį ir R. telefoną išsidžiovino. Ji matė jos telefoną, kai ji pas ją darbavosi. Telefono ekranas nebuvo įskilęs. Tai galėjo būti birželio pabaigoje. Gavus žinutę, jie nuvažiavo prie garažo, R. susirinko rūbus, jokio kito turto ten daugiau nebuvo. Savo telefono ten ji nerado. Jie prašė D. atiduoti telefoną. Jis rašinėjo jai žinutes, skambino ir iš to (R.), ir iš kito telefono su grasinimais, kad ji privalo sugrąžinti jam R. Paskutinę žinutę jis parašė su tekstu: „žiūriu telefono jai nereikia“. Ji parašė, kad jis atiduotų telefoną, tada galės su ja bendrauti. Žinutės, skambučiai baigėsi ir pilietis dingo. Kai telefonas jai buvo grąžintas, jis buvo sugadintas. Jis buvo išgaubtos formos, ekranas subaksnotas. Telefono nenufotografavo. Jis tyčia buvo sugadintas. Pareigūnė D. jai matant telefoną fotografavo. R. buvo nunešusi telefoną. Nežino, ar telefonas šiai dienai yra sutvarkytas. Jis buvo nuneštas ir jo remontas kainavo 169 Eur. Ji buvo kartu su R. policijoje. Jos pasakė, kad neims telefono iš policijos, nes buvo neaišku, ar jis veikiantis. Parašė pretenzijas, kad telefonas sudaužytas. R. jai pasakojo, kad jos naują gerą telefoną D. įmetė į vandenį. Ji išsidžiovino telefoną ir džiaugėsi, kad gali juo naudotis. Kai R. supyksta, ji tyli ir daiktų nemėto. Ji buvo apklausta dėl telefono ir dėl smurto pas pareigūnę D. ir dar prieš tai pas kitą pareigūnę. Pasirašė apklausos protokolą. R. pareigūnė norėjo kuo greičiau įkišti tą telefoną ir nutraukti bylą.

6. Baigiamojoje kalboje institucijos atstovas Donatas Milius nurodė, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad D. G. padarė nusižengimą. Nenustatyta D. G. tyčia dėl svetimo turto pasisavinimo. G. buvo sulaikytas, atliko jam paskirtą bausmę ir telefono negalėjo grąžinti, o tik sugrįžęs, jį grąžino. Ar telefonas buvo sugadintas, tirta nebuvo, kadangi nebuvo nukentėjusiosios pareiškimo. Galima grąžinti bylą tirti dėl sugadinto telefono, tačiau šiuo atveju Skundžiamo nutarimo naikinimas būtų neteisėtas. Atstovo nuomone, tikslinga būtų pareiškėjai kreiptis nauju pareiškimu dėl sugadinto telefono ir tuomet būtų tiriama, ar D. G. tyčia tai padarė. Tokiu atveju jis būtų traukiamas atsakomybės pagal ANK 115 straipsnį. Prašė skundo netenkinti, palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą, nukentėjusiajai siūlant kreiptis dėl naujo tyrimo.

Skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nenustačius D. G. veiksmuose ANK 180 straipsnyje (Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas) numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

9. Nutarime nurodyta, jog „2023 m. rugsėjo 12 d. pagal pakvitavimą R. S. grąžintas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, kurio ekranas buvo suskeldėjęs. R. S. telefoną paėmė, tačiau nurodė, kad telefonas liepos 22 d. buvo nesudaužytas, patirtą žalą vertina 150 Eur.“. Tačiau pažymėta, jog „šiuo atveju D. G. veiksmuose tyčios nenustatyta, asmuo telefoną pateikė išėjęs iš įkalinimo įstaigos, rašė žinutes, kad telefoną R. gali atsiimti, taip pat nėra objektyvių įrodymų dėl telefono būklės tuo metu, kai jis buvo paliktas pas D. G. garaže, nepateikti telefono įsigijimo dokumentai.“. Pareiškėjai išaiškinta, jog „pareiškime pageidavote, kad policija padėtų Jums susigrąžinti mobilaus ryšio telefoną, telefonas Jums grąžintas. Esant pretenzijoms dėl telefono būklės Jūs turite teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, (duomenys neskelbtini), Šiauliai dėl turtinių interesų gynimo civilinio proceso tvarka.“. 

10. Taigi, iš Skundžiamo nutarimo ir byloje esančio 2023 m. rugsėjo 12 d. pakvitavimo matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu R. S. grąžinus iš D. G. paimtą telefoną Samsung Galaxy, pareiškėja R. S. pakvitavime nurodė, jog „telefonas liepos 22 d. buvo nesudaužytas, patirtą žalą vertinu 150 Eur.“, tai yra, teismo vertinimu, pareiškė pretenzijas D. G. dėl telefono sugadinimo, tačiau, kaip matyti, iš bylos medžiagos, tyrimo metu nebuvo atlikta jokių veiksmų, siekiant patikslinti pareiškėjos paaiškinimus, nustatyti telefono sugadinimo aplinkybes, kaltą asmenį, deklaratyviai Skundžiamame nutarime nurodant, jog „nėra objektyvių įrodymų dėl telefono būklės tuo metu, kai jis buvo paliktas pas D. G. garaže, nepateikti telefono įsigijimo dokumentai.“

11. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas (institucija) negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, Nr. 2AT-9-976/2020).

12. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog Skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos paskirtį – objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrus administracinio nusižengimo aplinkybių; nutarime nurodytos išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Skundą nagrinėjant teisme apie galimą telefono apgadinimą apklausti: nukentėjusioji R. S., D. G., liudytoja R. G., liko neapklaustas D. G. nurodytas liudytojas, nukentėjusioji kartu su skundu teismui pateikė naujus duomenis – UAB (duomenys neskelbtini) apgadinto telefono defektinį aktą, tačiau, teismo nuomone, naujai į bylą gautus duomenis turi pirmiausiai įvertinti institucija, atlikdama papildomą išsamų tyrimą ir priimdama sprendimą administracinio nusižengimo byloje, dėl ko panaikinus Skundžiamą nutarimą, bylą grąžintina institucijai papildomam tyrimui atlikti. 

13. ANK 644 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administraciniu nusižengimu padarytą žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. 2 – oje – tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. 3 – oje – kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

14. Nagrinėjamu atveju, tyrimo metu pareiškėja nurodė, jog jai padaryta 150 Eur turtinė žala, todėl turtinės žalos atlyginimo (priteisimo) klausimas galėtų būti išspręstas administracinio nusižengimo byloje priimant galutinį sprendimą.

15. Apibendrinant anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog Skundžiamas nutarimas yra priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus administracinio nusižengimo aplinkybių, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl nukentėjusiosios R. S. skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23219241298) naikintinas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

R. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23219241298) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja        Daiva Domeikienė