Baudžiamoji byla Nr. 2K-428-788/2016 nuasmeninta

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49442-2015-4

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.6;

                                                                        2.1.14; 2.1.15.1.2;

                                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutarties.

              Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas G. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Taip pat tenkintas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. B. ir R. B. ieškinys ir iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems priteista kiekvienam po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi nuteistojo G. B. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. G. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 2.29 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 16, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo jį neblaivus (kraujyje rasta 2 prom. etilo alkoholio), pavargęs ir dėl to užsnūdęs prie automobilio vairo sukėlė pavojų eismo saugumui, patruliui V. T. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža stabdant krovininį automobilį DAF nesustojo, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas tam, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiavo apie 66–67 km/val. greičiu ir viršijo gyvenvietėse leidžiamą maksimalų 50 km/val. greitį, esant kelyje kliūčiai – dešinėje kelio pusėje kelkraštyje stovinčiam lengvajam automobiliui „Ford Mondeo“ (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo pareigūnė L. B., – laiku nestabdė automobilio ir saugiai neapvažiavo kliūties, dėl to kliudė automobilį „Ford Mondeo“ ir pareigūnę L. B., vilko ją apie 900 metrų, kol buvo sustabdytas policijos pareigūno. L. B. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo.

2. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartį dėl 60 000 Eur priteisimo iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), sumažinant priteistos žalos dydį iki 6000 Eur (priteisiant kiekvienam civiliniam ieškovui po 3000 Eur).

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio pažeidimus, netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), netinkamai interpretavo Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) patvirtinimo įstatymą.

2.1. Kasatorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusią su nukentėjusios policijos pareigūnės L. B. stovėjimo vieta įvykio metu (pripažino, kad policijos pareigūnė stovėjo kelkraštyje, nors iš liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad ji stovėjusi važiuojamojoje kelio dalyje), o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Anot kasatoriaus, tam, kad būtų teisingai nustatytas neturtinės žalos, priteistinos nukentėjusiesiems, dydis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo detaliai išnagrinėti Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnų veiksmus eismo įvykio naktį ir įvertinti žuvusios pareigūnės elgesį eismo įvykio metu. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnai, nebūdami Kelių policijos pareigūnais, tamsiu paros metu stabdė važiuojančius automobilius, t. y. vykdė Kelių policijai priskirtiną užduotį; apie tokios užduoties skyrimo būtent šiems pareigūnams aplinkybes byloje duomenų nėra. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniame automobilyje nebuvo įjungti specialūs švyturėliai, pastatytas specialus „Stop kontrolė“ ženklas. L. B., būdama policijos pareigūnė ir turėdama specialių kelių eismo saugumo srities žinių, tamsiu paros metu nesant aiškios priežasties sustabdė automobilį „Ford Mondeo“, nenurodė vairuotojui, sustojusiam važiuojamojoje kelio dalyje, pavažiuoti į kelkraštį, nors tokia galimybė buvo, tikrino vairuotojo dokumentus, stovėdama važiuojamojoje kelio dalyje. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 punkte yra išvardytas išsamus sąrašas atvejų, kada policijos patrulis gali sustabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad L. B. turėjo pagrindą sustabdyti automobilį „Ford Mondeo“ – galimas neblaivių asmenų buvimas automobilyje nėra numatyta Policijos patrulių veiklos instrukcijoje automobilio sustabdymo priežastis. Anot kasatoriaus, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnė sustabdė automobilį „Ford Mondeo“, kurio dalis liko ant važiuojamosios kelio dalies (buvo užimta pusė pirmosios eismo juostos), pati nukentėjusioji stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje prie vairuotojo, vadinasi, sustojusi transporto priemonė trukdė kitiems eismo dalyviams ir turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 24 punktas. Taip pat nukentėjusios policijos pareigūnės veikla, kai policijos automobilis buvo sustabdytas šoniniame keliuke, kuriame jis matomas neaiškiai, pažeidžia Instrukcijos 26 punkto reikalavimus, o atvejų, leidžiančių policijos pareigūnams stabdyti automobilių eilę, nebuvo. Kasatorius daro išvadą, kad dėl eismo įvykio yra ir policijos pareigūnės kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu, viso pareigūnų ekipažo veiksmai neatitiko protingai apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartų. Konstatavus policijos pareigūnės didelį neatsargumą, yra pagrindas sumažinti iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistinos neturtinės žalos dydį.

2.2. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-413/2010). Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos sumokėjo nukentėjusiesiems 64 000 Eur kompensaciją, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statutu. Anot kasatoriaus, kadangi įstatymų leidėjas nenustatė, kad pagal Statutą mokamos kompensacijos paskirtis – tik vienos rūšies žalos (turtinės) atlyginimas, tai reiškia, jog sąvoka „kompensacija“ apima ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinta ir tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai yra gavę daugiau nei 64 000 Eur žalos atlyginimo.

3. Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą tiek pagal nuteistojo G. B., tiek pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus ir nutartyje aptarė visus esminius apeliantų argumentus, esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, numatyto BPK 320 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. 

3.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių bylos aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės, baudžiamosios teisės nuostatomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje. Anot prokuroro, iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydis motyvuotas, atitinkantis teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusieji neturtinę žalą pagrindė patiriamais dvasiniais išgyvenimais dėl vienintelio vaiko netekties, taip pat tuo, kokią įtaką šis įvykis turi jų sveikatai. Žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydis atitinka teismų praktiką.

3.3. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog žuvusioji būtų pažeidusi KET reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ją prisidėjus prie žalos atsiradimo. Tai, kad pareigūnė tikrino automobilio vairuotojo dokumentus, stovėdama kelkraštyje, buvo partrenkta G. B. vairuojamo vilkiko, velkama apie 900 metrų, kelias buvo apšviestas, pareigūnė stovėjo, vilkėdama šviesą atspindinčią liemenę, eliminuoja L. B. staigaus ir vairuotojui netikėto atsiradimo kelyje galimybę. Nuteistojo padaryti pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, žemesnės instancijos teismai nenustatė L. B. veiksmų, prieštaraujančių KET reikalavimams ir turėjusių įtakos eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo L. B. veiksmų ir elgesio įvertinimo (ar jie atitiko Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus), neprašė teismo surinkti papildomų duomenų ar atlikti įrodymų tyrimą. Vadinasi, kasaciniame skunde yra keliamas klausimas, kuris nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme (vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, tai nelaikytina kasacijos dalyku). Aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas būtų turėjęs pareigą savo iniciatyva atlikti įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, nėra.

3.4. Taip pat, pasak prokuroro, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybes, jog nukentėjusieji yra gavę daugiau nei 64 000 Eur išmoką iš Policijos departamento ir dėl šios priežasties priteistinos neturtinės žalos dydis iš civilinio atsakovo turėtų būti šia suma mažintinas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius padarinius lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas, tad kasaciniame skunde išdėstyta nuomonė visiškai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentų.

4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą nukentėjusieji R. ir R. B. bei jų atstovas advokatas Simas Šuminas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. B. 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms atlyginti (dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo).

4.1. Atsiliepime teigiama, kad kasatorius skunde iš esmės nesutinka su teismų atliktu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, siekia teismų nustatytų faktinių aplinkybių kitokio vertinimo, išskiria tam tikras aplinkybes iš bendro visų bylos aplinkybių konteksto. Kasatorius skunde nenurodo, kurie byloje surinkti įrodymai ir kaip konkrečiai leidžia daryti išvadą dėl žuvusios pareigūnės didelio neatsargumo, spręsti, kad žuvusioji pareigūnė įvykio dieną neturėjo teisės stabdyti automobilių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorius sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nors žinojo, kad jam yra pareikštas civilinis ieškinys, vadinasi, apsisprendė nepasinaudoti BPK 110 straipsnio 2 dalyje ir 111 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis teikti įrodymus bei pareikšti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ar reikalingų liudytojų iškvietimo. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė nė viena iš kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių ar cituojamų teisės aktų nuostatų ir neįrodinėjo jokių galimai L. B. padarytų pažeidimų, neprašė apklausti liudytojų, neteikė įrodymų, neinicijavo L. B. veiksmų eismo įvykio naktį tarnybinio patikrinimo, nesiaiškino, ar buvo padaryta kokių nors pažeidimų. Tik apeliacinės instancijos teisme UAB (duomenys neskelbtini) deklaratyviai kvestionavo L. B., kaip pareigūnės, veiksmus įvykio metu, nepateikdamas jokių įrodymų, neprašydamas jų surinkti. Anot nukentėjusiųjų ir jų atstovo, norėdamas vadovautis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl galimos mišrios kaltės, kasatorius turėjo pareigą siekti bylos duomenų teisinio ir faktinio patikrinimo.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad žuvusios pareigūnės L. B. veiksmų bei, tikėtina, įvykdytų Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimų vertinimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarnybinių patikrinimų atlikimas yra administracinė procedūra, kurioje priimti sprendimai gali būti skundžiami administracine tvarka. Civilinis atsakovas, manydamas, kad buvo kokie nors pažeidimai, turėjo siekti jų tinkamo pripažinimo bei įrodymo teisės aktų nustatyta tvarka arba prašyti, kad tai inicijuotų bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atsiliepime cituojamos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatos ir teigiama, kad šio teisės akto laikymosi kontrolė vykdoma atliekant tarnybinius patikrinimus; policijos patrulio veiklą vertina tiesioginis jo vadovas, o policijos patruliui, pažeidusiam Instrukcijos reikalavimus, taikoma tarnybinė atsakomybė. Byloje duomenų apie tai, kad tarnybos metu žuvusios pareigūnės L. B. veiksmuose galėjo būti kokių nors pažeidimų, nėra.

4.3. Atsiliepime analizuojami atskiri Policijos patrulių veiklos instrukcijos straipsniai, nurodyti kasaciniame skunde, ir daroma išvada, kad kasatorius nevertina šio teisės akto normų kaip visumos (policijos pareigūnas turi realią diskrecijos teisę spręsti, kokiu pagrindu ir kada stabdyti bet kurį automobilį; byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareigūnė L. B. sustabdė automobilį „Ford Mondeo“ neturėdama tam pagrindo). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pareigūno stabdyti automobilį tik tose vietose, kuriose yra reali galimybė jį patraukti nuo kelio, taip pat tikrinant dokumentus stovėti kelkraštyje, o ne ant važiuojamosios kelio dalies. Pagal bylos duomenis, sustabdžius automobilį buvo laisva visa antroji eismo juosta ir pusė pirmosios. Patruliavusi L. B. neturėjo pareigos numatyti, kad sustabdė tikrinamą automobilį nesaugiai todėl, kad sunkiasvoriu automobiliu atvažiavęs neblaivus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas nesugebės persirikiuoti į kitą eismo juostą ir pravažiuoti pro šalį. Žuvusi pareigūnė nestabdė G. B. automobilio, todėl dėl jo nepadarė jokio pažeidimo. Policijos pareigūnė stabdė kitą transporto priemonę, jau esant sustabdytai dar vienai transporto priemonei, tačiau tam ji turėjo teisę. Kasatorius, anot nukentėjusiųjų ir jų atstovo, siekia traktuoti teisės aktų reikalavimus ir taikyti juos jam palankia linkme, visiškai ignoruodamas kasatoriaus darbuotojo neblaivumą įvykio metu. Taip pat kasatorius nekelia galimo policijos patrulių vadovų kaltės dėl tarnybos užduoties suformulavimo klausimo, kaltina dėl eismo įvykio pačią pareigūnę. Tai, kad byloje nėra tarnybos užduoties kopijos, negali būti traktuojama kasatoriaus naudai, nes tai tik patvirtina faktą, jog kasatorius pirmosios instancijos teisme neginčijo jokių žuvusios pareigūnės veiksmų, neteikė ir nereikalavo jokių įrodymų, neinicijavo tarnybinių patikrinimų, nesiaiškino  visų aplinkybių, kurias aprašo kasaciniame skunde. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bet kokie pareigūnės tariamai padaryti pažeidimai galėjo nulemti ir policijos įstaigos sprendimą nemokėti kompensacijos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau kompensacija nukentėjusiesiems buvo sumokėta. Pagal Vidaus tarnybos statutą mokamas kompensacijos dydis yra siejamas su pareigūno darbo užmokesčiu. Nukentėjusiesiems Statuto pagrindu išmokėtos turtinės kompensacijos bei priteistos byloje neturtinės žalos prigimtis skirtinga. Atsiliepime, be to, teigiama, kad civilinis atsakovas visą priteistą neturtinę žalą abiem nukentėjusiesiems sumokėjo 2016 m. gegužės 17 d., kasacinį skundą pateikė baigiantis jo padavimo terminui, neprašė sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymo.

5. Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo

6. Kasatoriaus prašymas mažinti iš jo priteistą atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmiausia grindžiamas argumentais dėl žuvusios policijos pareigūnės didelio neatsargumo, būtent tuo, kad ji avarijos metu stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, tamsiu paros metu nesant pagrindo stabdė važiuojančius automobilius nesilaikydama Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų. Šie argumentai nepagrįsti.

7. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad G. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir įvykio dieną darbo reikalais vairavo įmonei priklausantį krovininį automobilį, vykdydamas jam pavestas darbdavio darbines funkcijas. Dėl to nustatyta, kad žalos atlyginimo subjektas šiuo konkrečiu atveju yra UAB (duomenys neskelbtini), t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir darbdavys.

8. Eismo įvykio metu nukentėjusio asmens elgesio analizė yra svarbi sprendžiant daugelį teisinių klausimų: įvykį sukėlusio asmens kaltumo, skirtinos bausmės dydžio, atlygintinos žalos dydžio. Pagal CK 6.282 straipsnį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie didelį nukentėjusiosios neatsargumą, lėmusį ar sudariusį sąlygas eismo įvykiui, byloje nenustatyta.

9. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, paneigė staigios, vairuotojui netikėtos kliūties kelyje atsiradimo galimybę. Teismas, atskleisdamas eismo įvykio mechanizmą, įvertino, kad avarija įvyko apšviestame kelio ruože, esant geram matomumui, nedideliam eismo intensyvumui, neužimtai antrajai eismo juostai. Žuvusi policijos pareigūnė vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnė L. B. būtų viršijusi savo įgaliojimus ar pažeidusi Kelių eismo taisykles. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl galimo nukentėjusios policijos pareigūnės didelio neatsargumo yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti faktiniais duomenimis.

10. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šiuo atveju nei policijos pareigūnės stovėjimo vieta, nei jos pareigų atlikimo atitiktis tarybinei instrukcijai nėra susiję su avariją sukėlusiomis priežastimis, o būtent su tuo, kad neblaivus, pavargęs ir prie krovininio automobilio vairo užsnūdęs G. B. laiku nestabdė ir saugiai neapvažiavo kelkraštyje stovinčio lengvojo automobilio ir šalia stovėjusios pareigūnės L. B., kliudė automobilį ir vilko nukentėjusiąją apie 900 metrų, kol buvo sustabdytas policijos pareigūno. Teismas pagrįstai nurodė, kad tokie veiksmai yra savaime pavojingi ir tokių pažeidimų sukelti eismo įvykiai nelaikytini atsitiktinumu. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios elgesys eismo įvykio metu nekaip nepadėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, todėl neturėjo būti vertinamas kaip atlygintinos žalos dydžio mažinimo pagrindas.

11. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismai nesilaikė teismų praktikos nuostatų dėl neturtinės žalos priteisimo. Grįsdamas šį teiginį, kasatorius mini dvi kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012 ir 2K-416/2010. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose nutartyse žuvusio asmens artimiesiems buvo priteista neturtinė žala dėl asmens veikos, kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, padarymo. Nagrinėjamojoje byloje G. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai didelio neturtinės žalos dydžio, įvertino teismų praktiką bylose tiek dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje, tiek 281 straipsnio 6 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto dalykas, dėl to esant tiems patiems padariniams jis gali būti skirtingas skirtingose bylose. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas įvertino visus CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos priteisimo kriterijus, susijusius tiek su padarytos veikos pavojingumu, kilusiais padariniais, tiek ir su nukentėjusiųjų bei nuteistojo interesų pusiausvyra, nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų apimtimi ir sunkumu. Apeliacinės instancijos teismo pateikti motyvai logiški ir išsamūs.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme civilinio atsakovo atstovas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir išsiaiškinti dėl nukentėjusiesiems sumokėtos kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statutą reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje atskleidė socialinės išmokos pagal Vidaus tarnybos statutą ir neturtinės žalos prigimties skirtumus ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą vien dėl jiems išmokėtos kompensacijos. Šiai išvadai ir pateiktiems argumentams pritartina.

13. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Pripažintina, kad teismai įvertino visus CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir tinkamai nustatė neturtinės žalos, priteistos abiem nukentėjusiesiems, dydį.

              14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

15. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. ir R. B. bei jų atstovas advokatas S. Šuminas atsiliepime į civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė R. B. dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo (1500 Eur), atlyginimo, prie prašymo pridėdami tai patvirtinantį dokumentą (pinigų priėmimo kvitą). Proceso išlaidas prašoma išieškoti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), padavusio kasacinį skundą byloje.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, šie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Civilinio atsakovo paduotas kasacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusieji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.

17. Pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Pagrindiniai kasacinio skundo argumentai yra susiję su iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu. Nuteistasis G. B. kasacinio skundo dėl priimtų teismų sprendimų nepadavė. Konstatuotina, kad tokioje situacijoje proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitinka proceso teisės principų ir nėra teisingas.

18. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje kasacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas.

19. Prašomų atlyginti advokato išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą šioje byloje dydis viršija maksimalų pirmiau minėto akto nustatytą rekomenduotiną dydį, be to, nėra proporcingas ir neatitinka už atsiliepimo surašymą tokiais atvejais priteisiamų sumų dydžio, todėl mažintinas.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą turi būti išieškotos ne iš nuteistojo G. B., bet iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau išieškotina suma mažintina iki 300 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

              Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą atmesti.

              Išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. naudai 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai                                                                                          Viktoras Aidukas

                                                                                         Audronė Kartanienė

                                                                                         Olegas Fedosiukas