Civilinė byla Nr. e2A-464-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00028-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.18.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medinis pasaulis“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eurovudas“ 39 581 Eur skolos, 54 594,35 Eur baudos, 1 318,64 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė UAB „Eurovudas“ 2018 m. gegužės 15 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuri patvirtinta įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2PS-3714-732/2018. Vadovaujantis Taikos sutarties sąlygomis, ieškovė turi pareigą gaminti medinius sodo namelius už sutartą sumą per mėnesį, o atsakovė turi pareigą nupirkti namelius už sutartą sumą ir atsiskaityti ne vėliau kaip per vieną dieną nuo informacijos apie pagamintą produkciją pateikimo elektroniniu paštu dienos. Po Taikos sutarties sudarymo iš pradžių tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, šalys suderindavo konkrečios savaitės gamybos planą, kuris būdavo sudarytas pagal atsakovės klientų pateiktus užsakymus. Iš atsakovės gavusi savaitės gamybos planą, ieškovė parengdavo brėžinius, kuriuos turėdavo patvirtinti atsakovės klientas. Tik gavusi informaciją apie tai, kad klientas patvirtino brėžinius, ieškovė pradėdavo gamybą pagal abiejų šalių suderintą savaitės gamybos planą. Šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl medinių sodo namelių gamybos nuo 21 iki 30 savaitės. Ieškovės teigimu, ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus – gamino produkciją atsakovei, tačiau atsakovė nuo 2018 m. liepos 25 d. pradėjo nevykdyti Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už ieškovės pagamintą ir atsakovei pateiktą produkciją. Atsakovei buvo siųsti pranešimai apie pagamintą ir supakuotą produkciją, tačiau atsakovė už šią produkciją nesumokėjo 39 581 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinio netenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomą priteisti skolą sudaro suma už pagamintą produkciją ir PVM.
5. Šalys 2019 m. kovo 27 d. sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad atsakovė UAB „Eurovudas“ yra pervedusi 372 869,34 Eur ieškovei, o ieškovė pagaminusi produkcijos už 299 127,97 Eur. Nors ieškovė yra skolinga pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 00898 (2014.03.20) ir Nr. 00899 (2014.03.21) 190 292,66 Eur, tačiau šalys skaičiavo, jog dėl netinkamo Taikos sutarties vykdymo baudos už 2018 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. iš viso sudaro 61 424,36 Eur UAB „Medinis pasaulis“ naudai. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte taip pat nurodyta, kad UAB „Eurovudas“ gauti avansiniai mokėjimai už nepagamintus namelius yra 182 576,68 Eur, o ieškovė mažina: „...skolą derinimo dienai pagamintos produkcijos likučiu už 12 317,00 Eur be PVM, atsižvelgiant į 2018-05-15 taikos sutarties 2.3 punktą“.
6. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, kai pati ieškovė atlieka tarpusavio skolos skaičiavimus be PVM, yra esminė, atkleidžianti tikrąją šalių susitarimo valią dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad dėl egzistuojančios teisinės galimybės susigrąžinti PVM, šalys tarėsi dėl tarpusavio atsiskaitymų be mokėtino PVM dėl atsakovės iš anksto atliktų pervedimų, kaip ji pati nurodė – avanso forma, namelių gamybai. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad skolos faktas iki Taikos sutarties pasirašymo neveikia šalių susitarimo dėl tolimesnio bendradarbiavimo, tačiau, teismo vertinimu, būtent ieškovės siekis fiksuoti skolą ir ją mažinti „pagamintos produkcijos likučiu už 12 317 Eur be PVM“, paneigia jos argumentus.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė apskaičiavo, jog ieškovė 2018 m. liepos 25 d. buvo pagaminusi produkcijos bei išsiuntusi pranešimus dėl 285 813 Eur sumos, o atsakovė sumokėjusi ieškovei 316 660 Eur sumą, dėl ko 2018 m. liepos 25 d. buvo ne atsakovės skola ieškovei, bet 30 847 Eur permoka. UAB „Eurovudas“ 2019 m. liepos 30 d. buhalterinė pažyma Nr. 19_07/2 įrodo, kad UAB „Eurovudas“ per 2018 m. gavo PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Medinis pasaulis“ iš viso 1 148 090,32 Eur sumai. Skola už parduotą turtą UAB „Eurovudas“ naudai yra 190 292,65 Eur. Po gamybos sustabdymo PVM suma yra 11 535,09 Eur.
8. Ieškovės nurodoma 11 285 Eur suma susidaro pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. MP001671 – 2018.05.28, MP001673 – 2018.05.29, MP001682 – 2018.06.01 (1 575,63 + 7 687,32 + 2 021,67 = 11 284,62). Iš šių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad didžioji dalis pagal jas parduodamos produkcijos buvo pagaminta dar iki Taikos sutarties įsigaliojimo. Tai, teismo nuomone, patvirtina atsakovės argumentą, kad šiomis PVM sumomis ieškovė nepagrįstai didina pagamintos ir supakuotos produkcijos sumą, nors tai išankstiniai atsakovės pervedimai, kurių tikslas – finansuoti gamybą.
9. Iš 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė ieškovei atliko mokėjimą, kurio paskirtis „Avansinis mokėjimas už 22 kw gamybą“. Tai patvirtina, kad atsakovė mokėjo ieškovei už supakuotą ir pagamintą produkciją. Lygiai kaip ir su 2018 m. birželio 9 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. liepos 30 d. pranešimais apie supakuotą produkciją. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės nurodomi pranešimai apie pagamintą produkciją pagal Taikos sutartį buvo pagrindas atsakovei atlikti mokėjimus, nes ieškovė išrašydavo sąskaitą pagal užsakymo numerį.
10. Iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo ieškovė buvo pagaminusi 22 namelius. Po 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo ieškovė pardavė atsakovei pagamintas prekes išrašydama PVM sąskaitas faktūras (PVM sudarė 7 708,26 Eur sumą). Ieškovė 2018 metų pabaigoje užskaitė 7 708,26 Eur sumą, sumažindama bendrą savo skolą atsakovei (neskaičiuoto PVM aplinkybę įrodo pvz., sąskaita serija MP Nr. 001806, serija MP Nr. 001805, serija MP Nr. 001797).
11. Ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovė yra pervedusi didesnę sumą už namelių gamybą nei ieškovė yra pagaminusi produkcijos ir kad atsakovė įrodė argumentų dėl sąskaitų apmokėjimo neįtraukiant PVM pagrįstumą.
12. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir ieškovės poziciją, kad ji turėjo teisę sustabdyti namelių gamybą motyvuodama ir tuo, jog atsakovė neatsiskaitė už produkciją, nepateikė gamybos plano pagal Taikos sutartį ir nenupirko sutartos produkcijos kiekio.
13. Ieškovė teisę skaičiuoti baudą grindžia aplinkybe, kad atsakovė nepateikdavo užsakymų kiekio, numatyto Taikos sutartyje. Pasisakydamas dėl teisės skaičiuoti baudą, teismas įvertino tai, kad atsakovė pateikė 2018 m. liepos 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės suderintą 30 savaitės gamybos planą, tai yra suderintą patvirtintų namelių sąrašą, kuriame 107 nameliai, tačiau iš jų iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo sustabdyta gamyba buvo pagaminti 22 nameliai. Ieškovės teiginį, kad gamybos sustabdymą paveikė atsakovės gamybos planų nesilaikymas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, teismas atmetė kaip neįrodytą, pažymėdamas, jog pati ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino aplinkybę, kad nepagamindavo atsakovei reikiamo kiekio produkcijos dėl medienos trūkumo, be to, tai patvirtinta ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas (2018 m. birželio 26 d. laiškas).
14. Įvertinęs Taikos sutarties 2.10 papunkčio turinį ir atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad, remdamasi nurodyta Taikos sutarties sąlyga, ieškovė galėtų prašyti nuostolių atlyginimo per netesybų institutą, jei būtų įvykdžiusi įsipareigojimą pagaminti 10 proc. didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Kadangi didesnis produkcijos kiekis nebuvo pagamintas, o produkcijos gamyba buvo sustabdyta, teismas kaip nepagrįstą atmetė ir ieškinio reikalavimą priteisti baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Medinis pasaulis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Su skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra pervedusi ieškovei didesnę pinigų sumą už namelių gamybą nei ieškovė yra pagaminusi produkcijos. Tokią teismo išvadą lėmė netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo ieškovei pagal siųstus pranešimus nuo 2018 m. liepos 25 d., o atsakovės versija, jog ji neturėjo apmokėti pranešimuose nurodytų sumų, nors ilgą laiką jas mokėjo, vertintina kaip atsakovės gynybinė pozicija. Teismas nepagrįstai sureikšmino 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Šiame akte užfiksuotos sumos 2018 m. gruodžio 31 d., o ginčas yra kilęs dėl Taikos sutarties vykdymo 2018 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė niekada neginčijo gamybos stabdymo, o argumentus, jog ji neva neprivalo mokėti PVM už pagamintą produkciją, nors kurį laiką PVM mokėjo, pradėjo remtis tik prasidėjus teisminiams ginčams. Taikos sutartyje nenumatyta, kad PVM produkcijai nebus skaičiuojamas, be to, pareigą mokėti PVM įtvirtina ir teisės aktai.
15.2. 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ieškovės išskirta 12 317 Eur (be PVM) suma yra susijusi su produkcija, kurią atsakovei ieškovė buvo pagaminusi iki Taikos sutarties sudarymo. Tuo tarpu ieškiniu prašoma priteisti skolos sumą už produkciją, kuri atsakovei buvo pagaminta vykdant Taikos sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus. Ieškovo akte nurodyta 12 317 Eur (be PVM) suma yra susijusi su Taikos sutarties 2.3 papunkčio vykdymu, o ne su Taikos sutarties 2.10 papunkčio pagrindu atsakovės teiktų užsakymų vykdymu.
15.3. Teismas nesiekė išsiaiškinti ir nustatyti nei šalių elgesio iki Taikos sutarties sudarymo, nei tikrosios šalių valios sandorio sudarymo metu, nei to, kaip šalys vykdė sudarytą Taikos sutartį. Teismas neįvertino to, kad Taikos sutartyje šalys susitarė dėl šių teisinių santykių: pirma, dėl ieškovės skolos atsakovei fiksavimo bei šios skolos grąžinimo dalimis; antra, tolimesnės namelių gamybos bei apmokėjimo už šiuos naujai pagamintus namelius. Skolos grąžinimas Taikos sutartyje buvo susietas būtent su naujų ieškovės įvykdytų pardavimų dydžiu. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pagamino, pateikė pranešimus apie produkcijos pagaminimą ir pateikė atsakovei produkcijos už 55 695 Eur. Atsakovė minėtu laikotarpiu apmokėjo tik dalį pagamintos produkcijos kainos, t. y. 16 114 Eur, todėl ieškovei liko skolinga 39 581 Eur, tačiau teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, kad atsakovė už namelių gamybą yra pervedusi didesnę sumą nei kad ieškovė yra pagaminusi produkcijos.
15.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai remdamasis tik nenuosekliais atsakovės vadovo paaiškinimais, neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties vykdymu. Taikos sutartyje šalys susitarė ne tik dėl ieškovės skolos atsakovei grąžinimo, tačiau ir dėl medinių sodo namelių gamybos, jų pirkimo, atsiskaitymo už juos ir atsakomybės už minėtų pareigų nevykdymą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl medinių namelių gamybos nuo 21 iki 30 savaitės. Be to, tarp šalių vykusio bendradarbiavimo praktika patvirtina, kad atsakovė ne tik patvirtindavo gamybos planą kalendorinei savaitei, bet ir kitą dieną po pranešimo apie pagamintą produkciją gavimo dienos apmokėdavo pranešime nurodytą sumą. Galutinai gamybos planų patvirtinimai kiekvieną savaitę buvo vykdomi būtent tarp ieškovės ir atsakovės vadovų. Teismo išvada, kad gamyba vyko ir ne pagal patvirtintus planus, nepagrįsta. Produkcija būdavo gaminama pagal suderintus planus, o bet kokie pakeitimai buvo šalių suderinami.
15.5. Atsakovė pažeidė tiek savo pareigą apmokėti už pagamintą produkciją, tiek ir pareigą nupirkti produkciją, kaip tai numatyta Taikos sutartyje, todėl ieškovė pagrįstai pasinaudojo teise skaičiuoti baudą. Netinkamai aiškindamas Taikos sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovė galėtų skaičiuoti baudą tik tuo atveju, jei būtų įvykdžiusi įsipareigojimą pagaminti 10 proc. didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo produkcijos, parduotos praėjusiais metais. Toks aiškinimas ne tik neatitinka Taikos sutarties turinio, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Taikos sutarties 2.10 papunktyje numatyta, kad, nepavykus suderinti gamybos grafiko bei sumos, laikoma, jog kreditorius įsipareigoja nupirkti 10 proc. didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Kreditoriui nevykdant savo įsipareigojimų pagal šias Taikos sutarties nuostatas, kreditorius privalo mokėti skolininkui 10 proc. dydžio baudą nuo nepagamintos sumos, skaičiuojant vienam mėnesiui. Tai reiškia, kad, nepavykus susitarti dėl gamybos grafikų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn., atsakovė turėjo pareigą nupirkti iš ieškovės 10 proc. didesnį produkcijos kiekį skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Nevykdant minėto įsipareigojimo, atsakovei kilo pareiga mokėti ieškovei 10 proc. dydžio baudą nuo nepagamintos produkcijos sumos, skaičiuojant vienam mėnesiui.
16. Atsakovė UAB „Eurovudas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus ir pasisakė dėl visų reikšmingų bylos aplinkybių. Apeliantės pozicija, kad, tik gavusi iš atsakovės informaciją apie atsakovės kliento brėžinių patvirtinimą, ieškovė derindavo su atsakove užsakymus ir sudarinėjimo „Patvirtintų ir nepatvirtintų užsakymų lentelę“, kuria remiantis buvo sudaromas savaitės gamybos planas, buvo paneigta į bylą pateiktais įrodymais. Nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovės argumentas, jog ji neturėjo apmokėti pranešimuose nurodytų sumų, yra tik gynybinė pozicija. Dėl šių aplinkybių buvo aiškinamasi dar Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose, o vėliau ir šioje byloje. 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, jog pati apeliantė sumažino atsakovės skolą, todėl nesuprantami skundo argumentai, kad neva šis aktas nėra svarbus dokumentas.
16.2. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad neva atsakovė neginčijo gamybos sustabdymo. Apeliantei sustabdžius gamybą, atsakovė gynė savo pažeistas teises kreipdamasi į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus dėl vykdomojo rašto dėl Taikos sutarties nevykdymo išdavimo.
16.3. Nepagrįsta ir apeliantės pozicija dėl PVM mokėjimo. Ieškovė ir atsakovė sudarė ne prekių pirkimo–pardavimo ar rangos sutartį, o Taikos sutartį dėl apeliantės skolos grąžinimo atsakovei, todėl ieškovės teiginiai, kad iš Taikos sutarties kyla prievolė mokėti PVM pagal įstatymą, atmestini kaip nepagrįsti. Taikos sutarties 2.10 papunktyje taip pat nėra susitarta, kad, atsiskaitydama už pagamintą produkciją, atsakovė mokės PVM. Be to, Taikos sutarties 2.11 papunktyje numatyta, kad: „Šalių susitarimu 2.2 p. ir 2.1 p. nurodytos sumos yra mažinamos pagamintos produkcijos suma, jei Kreditorius neapmoka už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p.“, o tai neginčytinai įrodo, jog, atsakovei nemokant, apeliantė turi mažinti skolą, kuri yra be PVM. Maža to, šalys 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte pripažino, kad apeliantė 2018 m. gruodžio 31 d. vis dar buvo skolinga 190 292,65 Eur už parduotą produkciją bei 182 576,69 Eur už atsakovės sumokėtus avansus. Atsakovė nuo 2018 m. liepos 27 d. neatliko jokių papildomų mokėjimų ieškovei, tačiau Tarpusavio skolų suderinimo akte apeliantė nepažymi, kad vis dar reikalauja pinigų už pagamintą, bet neapmokėtą produkciją, tai patvirtina, jog skolos nebuvo, o po gamybos sustabdymo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumas, įskaitant jose nurodomą PVM, šalys užskaitė, kaip tai numatyta Taikos sutarties 2.11 papunktyje.
16.4. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės skunde pateikiama 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto interpretacija. Pati apeliantė yra pasirašiusi šį aktą ir neginčijo jame suderintos skolos atsakovei dydžio.
16.5. Apeliantės argumentą, kad namelių gamyba buvo pradedama tik pagal ieškovės ir atsakovės vadovų suderintą gamybos planą, paneigia šios aplinkybės: pirma, apeliantės išrašyta ir teismui pateikta PVM sąskaita faktūra serija MP Nr.001756 išrašyta 2018 m. liepos 13 d. pagal 2018 m. liepos 16 d. užsakymą, PVM sąskaita faktūra serija MP Nr. 001771 išrašyta 2018 m. liepos 23 d. pagal 2018 m. liepos 28 d. užsakymą, patvirtina, jog pirmiau buvo išrašomos sąskaitos faktūros, o ne siunčiamas pranešimas; antra, vadybininkės B. V.-A. e. laiškai patvirtina, kad su ja buvo derinami gamybos procesai ir dėliojami prioritetai; trečia, apeliantė procesiniuose dokumentuose pati yra prisipažinusi, kad nesilaikė suderinto gamybos plano, o gamino pagal galimybes.
16.6. Taikos sutarties 2.11 papunktyje buvo numatyta apeliantės teisė atsakovės neapmokėtos skolos dydžiu mažinti skolą, todėl akivaizdu, kad, apeliantei esant skolingai atsakovei ir turint galimybę tą skolą sumažinti, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo siekia kažkokių kitų apeliantės nedeklaruojamų tikslų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
18. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. gegužės 24 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. mokėjimų pagal pranešimus išrašą, mokėjimų nurodymų kopijas, pranešimus apie supakavimą kiekvienai kalendorinei dienai, PVM sąskaitų faktūrų kopijas ir duomenis apie šalių bendradarbiavimo seką, kurie, ieškovės teigimu, padės objektyviai ir visapusiškai įvertinti šalis siejusius santykius.
19. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės su skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių šiuos įrodymus pateikti anksčiau, apeliantė nenurodo, todėl konstatuotina, kad naujų įrodymų priėmimas šioje proceso stadijoje neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Be to, įvertinus bylos medžiagą, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo, todėl juos atsisakoma priimti.
21. Taip pat ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2020 m. birželio 1 d. buhalterinę pažymą Nr. 06/01 ir PVM sąskaitų faktūrų kopijas. Atsiliepdama į ieškovės rašytinius paaiškinimus, atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. birželio 1 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su atsakovės pareiga mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, apeliantės rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti. Taip pat nepriimami ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kurie buvo pateikti kaip atsiliepimas į ieškovės rašytinius paaiškinimus.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta Taikos sutartis, kurioje šalys suderino ieškovės įsiskolinimo atsakovei mokėjimo tvarką, taip pat susitarė, jog ieškovė kiekvieną mėnesį gamins atsakovei sutartą kiekį sodo namelių, kuriuos atsakovė įsipareigojo nupirkti ir už juos atsiskaityti, bei numatė netesybas (baudas) už šių įsipareigojimų nevykdymą (e. bylos t. 1, b. l. 101–102). Taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 79–81).
25. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu nurodė atsakovei, kad sustabdo gamybą ir atnaujins ją tik atsakovei atsiskaičius su ieškove (e. bylos t. 1, b. l. 104), o 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimu prašė atsakovės padengti susidariusį įsiskolinimą ir sumokėti Taikos sutartyje numatytą baudą už nenupirktą produkciją (e. bylos t. 1, b. l. 84–86).
26. Ieškovė 2019 m. sausio 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės skolą, mokėtiną už pagamintą produkciją, taip pat Taikos sutartyje nurodyto dydžio baudą ir palūkanas.
Dėl reikalavimo priteisti skolą (ne)pagrįstumo
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 metų buvo skolinga atsakovei pagal dvi PVM sąskaitas faktūras bei gautus avansinius apmokėjimus medinių sodo namelių gamybai. Taikos sutartyje, kuri patvirtinta įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi, šalys užfiksavo ieškovės skolos atsakovei dydį, kurį sudaro dvi sumos: 190 292,22 Eur (įskaitant PVM), susidariusi pagal PVM sąskaitas faktūras (Taikos sutarties 2.1 papunktis), ir 248 11,94 Eur (be PVM), susidariusi už atsakovės sumokėtus avansinius mokėjimus ir ieškovės nepagamintus medinius sodo namelius (Taikos sutarties 2.2–2.3 papunkčiai).
28. Taip pat Taikos sutartyje šalys susitarė, kaip bus grąžinta ieškovės skola atsakovei, t. y. ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti pinigines įmokas (Taikos sutarties 2.4.1–2.4.5 papunkčiai) bei gaminant medinius sodo namelius (Taikos sutarties 2.4.6, 2.9 papunkčiai). Taikos sutarties 2.9 papunktyje susitarta, kad ieškovė įsipareigoja užtikrinti atsakovei medinių sodo namelių už sutartą sumą per mėnesį gamybą, o nepavykus sutarti gamybos grafiko bei sumos, laikoma, kad ieškovė įsipareigoja UAB „Eurovudas“ pagaminti 10 proc. didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais.
29. Taigi Taikos sutartyje buvo užfiksuota ieškovės skola atsakovei bei susitarta dėl jos grąžinimo dalimis ir susitarta dėl tolimesnės medinių sodo namelių gamybos bei apmokėjimo už šiuos naujai pagamintus namelius.
30. Į bylą pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d. tarp šalių vyko gamybos plano derinimas ir tvirtinimo procesas (e. bylos t. 1, b. l. 38–41), tačiau 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu ieškovė nurodė atsakovei, kad sustabdo gamybą ir atnaujins ją tik atsakovei su ja atsiskaičius. Ieškovė nurodė, kad gamybos stabdymą sąlygojo tai, jog atsakovė nuo 2018 m. liepos 20 d. pradėjo nevykdyti Taikos sutarties 2.10 papunktyje numatytų įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už ieškovės pagamintą produkciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtu laikotarpiu ieškovė atsakovei siuntė pranešimus apie pagamintą ir supakuotą produkciją bei reikalavo už ją sumokėti (e. bylos t. 1, b. l. 109–113).
31. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei buvo pateikti pranešimai apie pagamintą produkciją už 55 695 Eur sumą, tačiau atsakovė minėtu laikotarpiu ieškovei sumokėjo tik dalį pagamintos produkcijos kainos, t. y. 16 114 Eur sumą, todėl liko skolinga 39 581 Eur. Šalys sutarė dėl to, kad ieškovės skaičiuojamą skolą, sudaro skola už pagamintą bei supakuotą produkciją ir PVM.
32. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė ieškovei buvo pervedusi didesnę pinigų sumą už namelių gamybą nei ieškovė buvo pagaminusi produkcijos, ir kad atsakovė įrodė savo argumentus dėl sąskaitų apmokėjimo neįtraukiant PVM, todėl konstatavo, jog ieškovė neturi jokio pagrindo prašyti priteisti skolą.
33. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtindama, kad tokią teismo išvadą sąlygojo netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymas.
34. Įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir rungtyniškumo (rungimosi) principas civiliniame procese, kai kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
37. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
38. Į bylą buvo pateiktas abiejų šalių pasirašytas 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad atsakovė UAB „Eurovudas“ yra pervedusi 372 869,34 Eur ieškovei, o ieškovė pagaminusi produkcijos už 299 127,97 Eur (e. bylos t. 3, b. l. 163). Taip pat akte nurodyta, kad UAB „Medinis pasaulis“ skolos likutis (372 869,34 Eur) UAB „Eurovudas“ naudai neatitinka UAB „Medinis pasaulis“ apskaitos duomenų. Ieškovės skola pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 00898 (2014.03.20) ir Nr. 00899 (2014.03.21) yra 190 292,66 Eur, o iš UAB „Eurovudas“ gauti avansiniai mokėjimai už nepagamintus namelius 182 576,68 Eur mažinami skolų derinimo dienai pagamintos produkcijos likučiu už 12 317 Eur be PVM, atsižvelgiant į Taikos sutarties 2.3 papunktį. Dėl netinkamo Taikos sutarties vykdymo, remiantis Taikos sutarties sąlygomis, priskaičiuotos baudos 2018 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. 61 424,36 Eur UAB „Medinis pasaulis“ naudai.
39. Nors apeliantė tvirtina, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo šalių sudarytu Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kadangi jame nurodyti skolų dydžiai 2018 m. gruodžio 31 d., o ne 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn., tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu, kadangi šis aktas, nepaisant to, kad jame skolų likučiai fiksuoti vėlesniam nei ginčo laikotarpiui, yra svarbus analizuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius, šalių bendradarbiavimo praktiką ir skolų sumas, todėl jis pagrįstai teismo buvo vertintas kartu su visais į bylą pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais.
40. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ši aplinkybė, kai Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte pati ieškovė atlieka tarpusavio skolos skaičiavimus be PVM, yra esminė, atkleidžianti tikrąją šalių susitarimo valią dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo.
41. Be to, kadangi sprendžiama dėl šalių įsipareigojimų, įtvirtintų Taikos sutartyje, vykdymo, nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbios ir Taikos sutarties nuostatos.
42. Taikos sutarties 2.10 papunktyje šalys susitarė: „Kreditorius įsipareigoja užtikrinti, jog nupirks medinių sodo namelių už sutartą sumą ir atsiskaitys ne vėliau kaip per 1 dieną nuo informacijos apie pagamintą produkciją pateikimo elektroniniu paštu dienos (Mokėjimas laikomas atliktu nuo mokėjimo įskaitymo į Skolininko sąskaitą momento) <...>“.
43. Taikos sutarties 2.11 papunktyje numatyta, kad: „Šalių susitarimu, 2.2 p. ir 2.1 p. nurodytos sumos yra mažinamos pagamintos produkcijos suma, jei Kreditorius neapmoką už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p.“.
44. Taigi šalys aiškiai susitarė tik dėl apmokėjimo už pagamintą produkciją, jokie kiti mokėjimai, įskaitant PVM, numatyti nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pranešimai apie pagamintą, bet neparduotą produkciją, yra pagrindas atsakovei atlikti avansinius mokėjimus, kuriems netaikomas PVM.
45. Taip pat atkreiptinas dėmesys įr į tai, kad dalis ieškovės skaičiuojamos PVM sumos skaičiuojama už laikotarpį iki Taikos sutarties sudarymo (supakavimas 20180601 „Supakuota 9 183 Eur + PVM 11 285 Eur = VISO 20 468 Eur“ (e. bylos t. 2, b. l. 30). Nuo pagamintos produkcijos sumos, t. y. 9 138 Eur, 21 proc. PVM sudarytų tik 1 928,43 Eur, o ne 11 285 Eur. Bylos medžiaga patvirtina, kad 11 285 Eur suma susidaro pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. MP001671-2018.05.28, MP001673-2018.05.29, MP001682-2018.06.01 (1 575,63 + 7 687,32 + 2 021,67 = 11 284,62) (e. bylos t. 2, b. l. 180). Iš šių PVM sąskaitų faktūrų datų matyti, kad didžioji dalis pagal jas parduodamos produkcijos buvo pagaminta dar iki Taikos sutarties įsigaliojimo, todėl šiomis sumomis nepagrįstai didinama ieškovės nurodoma skola.
46. Iš 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė ieškovei atliko mokėjimą, kurio paskirtis „Avansinis mokėjimas už 22 kw gamybą“. Tai patvirtina, jog atsakovė mokėjo ieškovei tik už supakuotą ir pagamintą produkciją, kaip tai numatyta Taikos sutartyje, bet ne PVM. Analogiška situacija yra ir su 2018 m. birželio 9 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. liepos 30 d. pranešimais apie supakuotą produkciją (e. bylos t. 3, b. l. 7–18).
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo ieškovė buvo pagaminusi 22 namelius. Po 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo ieškovė pardavė atsakovei pagamintas prekes išrašydama PVM sąskaitas faktūras, PVM sudarė 7 708,26 Eur sumą, tačiau iš atsakovės nebuvo reikalaujama sumokėti šią sumą (e. bylos t. 3, b. l. 22–39). Neskaičiuoto PVM aplinkybę patvirtina sąskaita serija MP Nr. 001805, serija MP Nr. 001806, serija MP Nr. 001858) (e. bylos t. 3, b. l. 23, 24, 27).
48. Iš atsakovės UAB „Eurovudas“ 2019 m. liepos 30 d. buhalterinės pažymos Nr 19_07/2 matyti, kad UAB „Eurovudas“ per 2018 m. gavo PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Medinis pasaulis“ iš viso 1 148 090,32 Eur sumai. Po gamybos sustabdymo PVM suma yra 11 535,09 Eur (e. bylos t. 3, b. l. 164–166). 2019 m. liepos 30 d. buhalterinė pažyma Nr. 19_07/1 patvirtina, kad UAB „Eurovudas“ per 2018 metus atliko avansinius mokėjimus UAB „Medinis pasaulis“ 1 014 086 Eur sumai (e. bylos t. 3, b. l. 173–175). UAB „Medinis pasaulis“ per 2018 metus UAB „Eurovudas“ pervedė iš viso 36 158 Eur sumą (e. bylos t. 3, b. l. 172). UAB „Medinis pasaulis“ skola už parduotą produkciją UAB „Eurovudas“ yra 190 292,65 Eur (e. bylos t. 3, b. l. 176).
49. 2018 m. liepos 25 d. ieškovė buvo pagaminusi produkcijos bei išsiuntusi pranešimus 285 813 Eur sumai, o atsakovė sumokėjusi ieškovei 316 660 Eur sumą (e. bylos t. 2, b. l. 43–60), dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2018 m. liepos 25 d. buvo ne atsakovės skola ieškovei, o 30 847 Eur permoka.
50. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė yra skolinga atsakovei, todėl, jei atsakovė neatsiskaitė už pagamintus medinius sodo namelius, ieškovė tiesiog šiomis sumomis galėjo mažinti skolą atsakovei, kaip tai numatyta jau minėtame Taikos sutarties 2.11 papunktyje: „Šalių susitarimu 2.2 p. ir 2.1 p. nurodytos sumos yra mažinamos pagamintos produkcijos suma, jei Kreditorius neapmoka už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p.“. 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ieškovė nurodė, kad likutį už avansinius mokėjimus už nepagamintus medinius sodo namelius, tai yra 182 576,69 Eur be PVM, ji vienašališkai mažina 12 317 Eur be PVM suma, kas suponuoja išvadą, kad ieškovė naudojosi tokia praktika, atsakovei neatsiskaičius už pagamintus namelius, mažinti savo skolą atsakovei.
51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pagal bylos duomenis atsakovė jokių papildomų mokėjimų ieškovei neatliko nuo 2018 m. liepos 27 d., tačiau 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte pati ieškovė nenurodo, jog vis dar reikalauja skolos už pagamintą, bet neva nepamokėtą produkciją, kas papildomai patvirtina, jog jokios skolos nebuvo.
52. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Vien tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs ar netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ar neatskleidęs bylos esmės.
Dėl reikalavimo priteisti baudą (ne)pagrįstumo
53. 2018 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje, adresuotoje atsakovei, ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį nupirko iš ieškovės produkcijos už 135 354 Eur, tai atitinkamai 2018 m. lapkričio mėnesį atsakovė privalėjo nupirkti produkcijos už 148 889,40 Eur, todėl nuo nenupirktos produkcijos skirtumo, remdamasi Taikos sutarties 2.10 papunkčiu, pareikalavo sumokėti 10 proc. dydžio baudą. Ieškovės teigimu, pagal Taikos sutartį gamybos planai atitinkamoms kalendorinėms savaitėms (nuo 21 iki 30 savaitės) buvo suderinti ir tai patvirtina byloje esantys elektroniniai laiškai (e. bylos t. 1, b. l. 38–42).
54. Kaip matyti iš ieškovės formuluojamos pozicijos, ji, remdamasi Taikos sutarties 2.10 papunkčiu, teisę skaičiuoti baudą grindžia tuo, kad atsakovė nepateikdavo užsakymų kiekio, numatyto Taikos sutartyje, be to, neatsiskaitė už produkciją ir nenupirko sutarto produkcijos kiekio. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti baudą vertino kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu.
55. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.).
56. Taikos sutarties 2.9 papunktyje numatyta, kad: „Skolininkas įsipareigoja užtikrinti, kad Kreditoriui pagamins medinių sodo namelių už sutartą sumą per mėnesį. Nepavykus sutarti gamybos grafiko bei sumos, laikoma, kad Skolininkas įsipareigoja pagaminti UAB „Eurovudas“ 10% didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų pagal šį Sutarties punktą, Skolininkas privalo mokėti Kreditoriui 10% baudą nuo nepagamintos sumos, skaičiuojant vienam mėnesiui. Mokėtina bauda yra laikoma minimaliais Kreditoriaus nuostoliais“.
57. Taikos sutarties 2.10 papunktyje susitarta, kad: „Kreditorius įsipareigoja užtikrinti, jog nupirks medinių sodo namelių už sutartą sumą ir atsiskaitys ne vėliau kaip per 1 dieną nuo informacijos apie pagamintą produkciją pateikimo elektroniniu paštu dienos (Mokėjimas laikomas atliktu nuo mokėjimo įskaitymo į Skolininko sąskaitą momento). Nepavykus suderinti gamybos grafiko ir sumos, laikoma, kad Kreditorius įsipareigoja nupirkti iš UAB „Medinis pasaulis“ 10% didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Kreditoriui nevykdant įsipareigojimų pagal šį Sutarties punktą, Kreditorius privalo mokėti Skolininkui 10% baudą nuo nepagamintos sumos, skaičiuojant vienam mėnesiui. Mokėtina bauda yra laikoma minimaliais Skolininko nuostoliais.“.
58. Atsižvelgiant į minėtų nuostatų turinį, darytina išvada, kad Taikos sutartimi atsakovė siekė užsitikrinti namelių gamybos proceso tęstinumą, o ieškovė siekė užtikrinti, jog pagaminta produkcija iš jos būtų nupirkta ir už ją būtų atsiskaitoma, todėl spręstina, jog, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė galėtų prašyti nuostolių atlyginimo per netesybų institutą, tik tuo atveju, jei būtų įvykdžiusi įsipareigojimą pagaminti 10 proc. didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais.
59. Ieškovė teisę sustabdyti produkcijos gamybą grindė Taikos sutarties 2.11 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „Šalių susitarimu, 2.2 p. ir 2.1 p. nurodytos sumos yra mažinamos pagamintos produkcijos suma, jei Kreditorius neapmoka už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p. Tuo atveju, kai Kreditorius daugiau kaip 7 dienas pavėluoja apmokėti už pagamintą produkciją, gamyba yra stabdoma ir netaikomos 2.9 p. nuostatos“, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė Taikos sutarties 2.11 papunkčio nuostatomis galėjo remtis tik tuo atveju, jei būtų buvęs nesuderintas planas ir jei kreditorius (atsakovė) neapmokėtų už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 papunktyje.
60. Atsakovė pateikė 2018 m. liepos 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės suderintą 30 savaitės gamybos planą, t. y. suderintą patvirtintų namelių sąrašą, kuriame numatyti 107 nameliai (e. bylos t. 3, b. l.31–33), tačiau iš jų iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo buvo pagaminti tik 22 nameliai. Taigi atsakovė ieškovei gamybai buvo pateikusi užsakymą dėl namelių, tačiau, nepaisant to, gamyba 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo sustabdyta.
61. Nors ieškovė tvirtino, kad gamybos sustabdymą paveikė atsakovės gamybos planų nesilaikymas, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia ieškovės pozicija buvo paneigta į bylą pateiktu šalių tarpusavio susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad gamybos planas nebuvo įgyvendinamas dėl ieškovė kaltės (medienos trūkumo, netinkamų žaliavų, darbo organizavimo ypatumų) (e. bylos t. 3, b. l. 5; 62–76). Be to, ir pati ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino aplinkybę, kad nepagamindavo atsakovei reikiamo kiekio produkcijos dėl medienos trūkumo.
62. Kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė jau po kelių dienų po Taikos sutarties patvirtinimo reiškė pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. nepakankamo gamybos kiekio, vėlavimo ir dėl to, kad ieškovė atsakovei produkcijos gamino mažiau nei kitiems pirkėjams. Be to, atsakovė ieškovei adresuotuose elektriniuose laiškuose ne kartą akcentavo, kad ieškovė nesilaiko Taikos sutarties sąlygų, ir tai laikė esminiu Taikos sutarties pažeidimu (e. bylos t. 3, b. l. 62–65).
63. Pagrįstai kaip neatitinkanti tiesos buvo atmesta ir apeliantės pozicija, kad namelių gamyba prasidėdavo tik pagal įmonių vadovų suderintą planą. Šį ieškovės teiginį paneigia byloje nustatytų aplinkybių visuma: pirma, tam tikrais atvejais ieškovė PVM sąskaitas faktūras išrašydavo pirmiau nei būdavo pateikiamas užsakymas, pvz., PVM sąskaita faktūra serija MP Nr. 001756 išrašyta 2018 m. liepos 13 d. pagal 2018 m. liepos 16 d. užsakymą; PVM sąskaita faktūra serija MP Nr. 001771 išrašyta 2018 m. liepos 23 d. pagal 2018 m. liepos 28 d. užsakymą (e. bylos t. 3, b. l. 45, 47); antra, byloje esantys ieškovės vadybininkės elektroniniai laiškai patvirtina, kad ne tik su vadovu, bet ir su ja buvo derinami gamybos procesai (e. bylos t. 3, b. l. 5); trečia, ieškovė su atsakove nebuvo sutarusi dėl mėnesinio namelių gamybos grafiko, kaip tai numatyta Taikos sutarties 2.9 papunktyje, buvo suderinti ir patvirtinti tik namelių užsakymai, pagal kuriuos ieškovė paruošdavo tam tikros savaitės gamybos planą ir atsiųsdavo atsakovei suderinti (šie savaitės gamybos planai buvo pateikti su ieškiniu ir įvardinti kaip suderinti medinių sodo namelių gamybos grafikai); kaip matyti iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos, šie konkrečios savaitės gamybos planai buvo naudojami tam, kad būtų nustatytas skubesnių užsakymų eiliškumas prioritetine tvarka, juos išskiriant iš viso atsakovės užsakymų sąrašo; ketvirta, faktiškai ieškovė medinius namelius gamindavo ne pagal suderintą planą, o pagal savo galimybes, atsižvelgiant į konkrečiu metu turimus resursus ir organizacines galimybes.
64. Nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas neįvertino to, jog atsakovė niekada neginčijo gamybos stabdymo, tačiau ir šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi tiek iš bylos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad, ieškovei sustabdžius gamybą, gindama savo teises, atsakovė kreipėsi į Taikos sutartį patvirtinusį Utenos apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo
65. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Taikos sutartimi skolininkė (ieškovė) įsipareigojo sumokėti skolą pagaminta produkcija jai palankiu metodu, todėl ji negali naudotis Taikos sutartyje įtvirtintu atsakovės turtinių interesų apsaugos mechanizmu, t. y. neatsiskaityti už skolą ir, sustabdžiusi gamybą, reikalauti netesybų, negamindama produkcijos.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
67. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
69. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
70. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
71. Kadangi atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai jos visa apimtimi priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“ (juridinio asmens kodas 126284815) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ (juridinio asmens kodas 302695315) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Vytautas Zelianka