Nuorašas
Byla Nr. II-24-486/2022
Proceso Nr. 4-68-3-01989-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija
16.9.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2022 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K. (toliau ir – pareiškėjas), pareiškėjo atstovui advokatui Arvydui Ražauskui, vertėjai Anai Grečišnikovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20115-2021, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
D. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20115-2021 buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, jog jis 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 00 val. 45 min., Vilniuje, Ukmergės g., vairuodamas automobilį Range Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rodė savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams pavojingai bei chuliganiškai manevruodamas keitė eismo juostas kirsdamas ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas nerodydamas posūkių signalų bei priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį. Šiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Dėl aukščiau išdėstyto, D. K. paskirta 450 eurų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiu.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia teismui. Skunde nurodo, kad priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, neindividualizuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, priimant nutarimą visiškai nebuvo atliekamas joks administracinėje byloje surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, niekaip nebuvo analizuojamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl nutarimas teismine tvarka turi būti panaikintas. Mano, kad priimant skundžiamą nutarimą, kaip matyti iš jo turinio, nėra įvertinti ir niekaip neaptariami bei neanalizuojami nei D. K. pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais jis nesutinka su jam surašytu protokolu bei pateikia savo paaiškinimus, nei administracinėje byloje esantys įrodymai - vaizdo įrašas iš Policijos automobilio, taip pat 2021-08-29 Policijos vyriausiosios patrulės S. Ž. tarnybinis pranešimas. Pažymima ir tai, kad dar daugiau, nors nutarime teigiama, kad D. K. neva rodė savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams pavojingai bei chuliganiškai manevruodamas keitė eismo juostas kirsdamas ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas nerodydamas posūkių signalų bei priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį (citata), tačiau tokie D. K. tariamai neteisėti veiksmai nutarimo motyvuojamojoje dalyje niekaip nėra analizuojami, aptariami bei susiejami su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nutarime nėra niekaip pasisakoma, kaip konkrečiai pasireiškė D. K. išskirtinumo demonstravimas, kokias konkrečiai ir kuriose kelio vietose D. K. neva kirto horizontaliojo ženklinimo linijas, kiek kartu ir kur D. K. nerodė posūkių signalų, kur ir kokius konkrečiai kitus eismo dalyvius D. K. neva privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog policija, turėdama įstatymais jai suteiktą kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, negali to daryti atmestinai ir (ar) mechaniškai, tiesiog į nutarimą perkopijuojant pareigūno surašytą protokolą bei visiškai nesigilinant į bylos aplinkybes, nevertinant ir neaptariant surinktų bei pateiktų įrodymų, neindividualizuojant pažeidimo ir jo faktinių aplinkybių, nesivadovaujant kertiniais administracinių nusižengimų teisenos principais (įskaitant, bet, neapsiribojant, teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos), nevertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir kitų administracinės atsakomybės sąlygų, priimame nutarime netgi nesusiejant inkriminuojamo nusižengimo sudėties su konkrečiais nustatytais faktais bei įrodymais. Akcentuoja ir tai, kad iš vaizdo įrašo, kurio kokybė gana prasta, be to, kuris įrašytas esant tamsiam paros metui, matyti tik vienas aiškus faktas - kaip policijos patruliai privažiuoja iš galo prie nutarime nurodyto automobilio, kuri vairavo D. K., pastarajam aiškiai rodant posūkį į dešinę ir iš Ukmergės g. sukant Fabijoniškių g. link, bei ši automobilį, įjungus švyturėlius, pradeda stabdyti, ko pasėkoje stabdomas automobilis nedelsiant paklūsta reikalavimams bei sustoja, įjungdamas avarinius stovėjimo žibintus. Pareiškėjas nurodo ir tą aplinkybę, kad iš minėto vaizdo įrašo visiškai nesimato, kad koks nors vaizdo įraše matomas ir eisme dalyvaujantis automobilis, policijos ekipažui važiuojant Ukmergės gatve, atitiktų Protokole bei nutarime nurodytus požymius bei aplinkybes - neva važiuodamas Ukmergės g. rodytų savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, pavojingai bei chuliganiškai manevruotų, keistų eismo juostas kirsdamas ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, nerodytų posūkių signalų, priverstų kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį (kaip yra teigiama protokole bei nutarime). Kitaip tariant, vaizdo įrašu nėra niekaip užfiksuojama, jog iki sustabdymo D. K. vairuotas automobilis ar koks nors kitas eisme tuo metu buvęs automobilis būtų atlikęs kokius nors protokole bei nutarime nurodytus manevrus ir (ar) veiksmus, kurių pagrindu buvo konstatuotas KET 4, 8, 82 punktų reikalavimų nesilaikymas, taip pat ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nurodyto administracinio nusižengimo padarymas. Teigiama, kad policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, privalėjo aiškiai ir neabejotinais įrodymais pagrįsti tiek D. K. tiesioginę tyčią, tiek chuliganiškas paskatas, tiek ir pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimą, t. y. Policija privalėjo neabejotinai įrodyti, kad nutarime tariamus KET pažeidimus D. K. padarė sąmoningai siekdamas tai daryti aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį bei tokiu būdu sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat mano, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių yra neadekvati, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga bausmė. Pareiškėjas prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, o jeigu visgi teismas nuspręstų, kad D. K. kaltas, bent neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti terminą.
Atsiliepime į skundą, Institucija nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįsta, kaltė grindžiama D. K. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Arvydas Ražauskas paaiškino, kad esminiai momentai yra tokie, 2021 m rugsėjo 30 dieną policija priėmė nutarimą jo kliento atžvilgiu, skyrė baudą, atėmė teises 12 mėnesių. Jie su šiuo nutarimu nesutinka. Pats nutarimas neatitinka jam įstatyme keliamų reikalavimų. Priimat nutarimą, nebuvo išklausyta D. K. nuomonė. Nebuvo akcentuojama kaip pasireiškia chuliganiškos paskatos ir negalima suprasti, kokiais įrodymais jis buvo priimtas. Kur D. K. kirto ištisinę liniją, kur nerodė posūkio signalą ir t. t., todėl procedūra vyko itin paviršutiniškai. Kita argumentų grupė, ką akcentuojame skunde, kad nėra įrodyti esminiai požymiai, kurie leistų identifikuoti kokį nors KET pažeidimo padarymą, kuris lemtų chuliganišką vairavimą. Pareiškėjo atstovas peržiūrėjo vaizdo įrašą ir nieko nematė, tik matė policijos švyturėlius, pasuka link Fabijoniškių gatvės ir vyksta protokolo surašymas. Tai iki to momento atstovas nesupranta to vaizdo įrašo įrodomosios reikšmės. Apie kokį posūkio rodymą, apie kokį ištisinių linijų kirtimą eina kalba. Susipažinus su administracine medžiaga, yra patrulės S. Ž. tarnybinis pranešimas, kad važiavo su patruliu T. pastebėjo automobilį, kuris dideliu greičiu tolo nuo jų. Tai peržiūrėjus vaizdo įrašą nematyti tokio automobilio, kuris važiavo 160 km/h greičiu. Tai jeigu toks greitis buvo, tai ar jo kliento automobilis, ar kitas, tai turi būti patikimi įrodymai, kad štai toks automobilis, toks radaras, štai jų automobilis. Toks tarnybinis pranešimas atstovo manymu, yra neprofesionalus. Šis tarnybinis pranešimas niekaip nesutampa su vaizdo įrašu. Skaitant nutarimą nėra įrodyta, kad padarytas pažeidimas. D. K. aiškino, kad jis nesuprato, dėl ko jį sustabdė. Jis sakė, kad važiavo 80-85 km/h greičiu, tai jis buvo nustebęs, kad už chuliganišką vairavimą buvo sustabdytas, todėl šios aplinkybės nėra įrodytos ir nėra galimybės kvalifikuoti pagal šį straipsnį KET pažeidimo. Čia labai rimtas pažeidimas, žmogus netektų teisių, darbo, todėl manoma, kad nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Tai pat prašoma teismo neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi tai neadekvati, neproporcinga bausmė. Jeigu vien tik remtis policijos pareigūnų parodymais, tai kam tada reikalingas teismas. Turi būti remiamasi indube proreo principu. Tai niekas nėra saugus, bet kas važiuodamas automobiliu gali būti patrauktas, jeigu tikėti tik policijos pareigūnų akimis, nes jie pasakė, kad taip ir buvo. Policijos pareigūnų parodymus pareiškėjo atstovas prašo vertinti kritiškai, nes jie irgi tik žmonės, o kitų įrodymų byloje nėra. Institucijos atstovo taip pat posėdyje nedalyvauja, nors galėjo pateikti savo įrodymus. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo atstovas prašo jų skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. K. parodė, kad visiškai palaiko savo atstovo poziciją. Paaiškino, kad tuo metu jis važiavo Ukmergės gatve, nusuko į Fabijoniškių gatvę į kolonėlę ir ten sustabdė pareigūnai. Jis tikrai negalėjo važiuoti 160 km/h greičiu, per miestą neįmanoma tiek važiuoti. Pareiškėjas net nebandė persirikiuoti, stabdyti ar kliudyti kitam eismo dalyviui, tikrai to nebuvo. Su juo kartu važiavo liudytojas O. V. kuris viską gali paliudyti. O. V. taip pat surašė protokolą, baudą yra sumokėjęs. Jam pareigūnas pasakė, kad nelipti iš automobilio, o jis išlipo, nes skubėjo namo, tai ir jam surašė, matyt, už tai, kad išlipo iš automobilio be leidimo. Jis švyturėlius pamatė tik prie degalinės. Nesuprato, ar jį stabdo, ar reikia praleisti ir jis tada iš karto sustojo. Jis važiavo apie 80 km/h greičiu, o leistinas greitis 60 km/h.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. V. parodė, kad įvykio metu jis su D. K. važiavo kartu į Šeškinės įkalnę, kalbėjosi. Kai tik pasuko į dešinę, kur kolonėlė ties „Rimi“ parduotuvės, pamatė švyturėlius. Tai buvo naktis, pakeliui nebuvo jokios policijos visiškai, kelyje buvo kažkur 3 mašinos buvo. Jis paprašė D. K., kad jį nuvežtų namo, nes paskambino žmona. Jie nei manevravo, nei kirto kokią liniją, ten iš viso nebuvo mašinų. Švyturėliai įsijungė prie išvažiavimo iš „Macdonaldo“, jie važiavome gal apie 80-85 km/h. Važiuojant jie tikrai nieko nelenkė kelyje, jokios mašinos. Liudytojas abejoja, ar galėjo D. džipas važiuoti 160 km/h, tai nerealu. Džipas sveria 3 tonas, tai kur ten gali manevruoti su tokiu automobiliu. Dėl ko jam surašė protokolą, tai tas pareigūnas buvo kaip neadekvatus, ant jų rėkė. Po to, pradėjo ant jo rėkti „asmens dokumentą“. Jis tada rėkė ant D., „aš tau teises atimsiu“. O. V. tada pasakė, kad eis namo, ir net nespėjo išlipti iš automobilio, net ant važiuojamosios dalies nespėjo atsistoti, kai policijos pareigūnas jam pradėjo rašyti protokolą.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. Ž. parodė, kad ji dirba policijos pareigūne. Įvykio dieną, važiuojant policijos automobiliu ir kylant į šeškinės kalną, pastebėjo vienintelį automobilį „Range Rover“. Atkreipė dėmesį į tą automobilį. Ukmergės gatvėje yra stacionarus greičio matuoklis, jį pravažiavęs, tas automobilis iš karto padidino greitį. Jie pradėjo važiuoti paskui. Po to tas automobilis iš pirmos juostos persirikiavo į trečią, važiavo be posūkių, po to važiavo iš trečios į pirmą, kirsdamas ištisinę juostą ir įsukinėjo į Fabijoniškių gatvę, ten jį sustabdė. Priėjus prie automobilio, jautėsi kaladėlių svilimo kvapas, kas akivaizdu, kad greitai stabdė. Ji patikrino dar blaivumą, vairuotojas buvo blaivas. Vairuotojas važiavo su draugu. Asmenys buvo nemandagūs, pradėjo filmuoti. Pasirašyti protokole, kiek pamena, vairuotojas atsisakė. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad važiavo 160 km/h greičiu. Tai, jie ne iškarto pagavo tą greitį, automobilis vis tiek tolo ir tarp tų juostų, be posūkių važinėjo. Vaizdo įraše matyti, kad tas automobilis važiuoja tiesiai, bet kameros kokybė nėra gera, tai vaizdo įraše gal nesimato, tačiau plika akimi tada geriau buvo matyti. Tas vairuotojas pasakė, kad važiavo šiek tiek didesniu greičiu negu leistinas. Į Šeškinės kalną kylant ištisinių linijų nėra, yra A juosta, o jos kirsti negalima. Už greičio viršijimą žmogaus nebaudė, kadangi neturėjo greičio matuoklio. Tarnybinį automobilį vairavo jos kolega E. T., automobilio modelis „VW Cadi“ .Tiksliai negali pasakyti kokiu greičiu jie važiavo, bet tas vairuotojas vairavo apie 160-170 km/h. Matė tokį greitį spidometre, kaip kolega vairavo. Policijos automobilio greičio nefiksuoja joks įrenginys. Ji dabar neatsimena, kurioje vietoje atsirado toks greitis 160 km/h. Buvo tamsus paros metas, tačiau matomumas geras, rūko nebuvo, lietaus taip pat. Automobilyje įrengtos filmavimo kameros iš priekio ir iš galo. Byloje esantis vaizdo įrašas buvo filmuotas iš tarnybinio automobilio kameros. D. K. automobilio numerį kur pamatė, ji šiuo metu neatsimena. Vytis pradėjo už stacionaraus greičio matuoklio. Ar vejantis buvo įjungti švyturėliai, tai ji neatsimena. Nežino kokiu greičiu važiavo D. K. automobilis ir turbūt greitis skirtingose atkarpose keitėsi. Jeigu vairuotojas nerodo posūkio signalo, kerta ištisines linijas, tai ir yra išskirtinumas to važiavimo. Chuliganiškas manevravimas tai kai iš pirmos eismo juostos persirikiuoja į trečią, iš trečios į pirmą, vairavimas be posūkių. Kiek kartų D. K. keitė eismo juostas, tai daugiau negu vieną, horizontalias eismo linijas kirto. Žmogus turi suprasti, kad turi vairuoti atsakingai. Kiek ženklinimo linijų turi Ukmergės gatvė, nepasakys. Kuriose vietose ir kur D. K. nerodė posūkio signalų, tai nepamena. Nuotraukomis niekur nebuvo fotografuojama, tik yra vaizdo įrašas, kurį turi teismas. Kitų eismo dalyvių nebuvo fiksuojama, ar buvo skundų dėl tokio vairavimo, nežino. Jeigu kamerose neatsispindi kokiu greičiu važiavo, tai, liudytojos manymu, teks pasitikėti pareigūnų akimis. D. K. stabdant, sustojo. D. K. automobilyje buvo ne vienas, nežino kas tas žmogus. Tas žmogus buvo išlipęs iš transporto priemonės tuo metu, kai pareigūnas to neleido daryti. Jis nepakluso, nors buvo įspėtas ir piktybiškai išlipo, pradėjo filmuoti. Pasitaiko atvejų, kad keleiviams taip pat surašomas protokolas.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė, kad įvykio dieną jie su kolega važiavo Geležinio Vilko gatve link Ukmergės gatve, kilo į Šeškinės kalną. Geležinio Vilko gatve nuo viaduko, jiems iš dešinės važiavo automobilis „Range Rover“. Vos tik pravažiavo greičio matuoklį, tas automobilis pradėjo didinti greitį, rikiavosi iš pirmos į trečią juostą, be posūkio signalų. Jiems bandant vytis, greitis padidėjo iki 160-170 km/h. Pasiekus stabilų greitį, automobilis toliau tolo nuo jų. Važiuodamas iš trečios juostos nerodė posūkio signalų į pirmą juostą. Privertė kitas transporto priemones stabdyti joms būnant antroje juostoje. Paskui, suko į dešinę, į Fabijoniškių gatvę, ten ir sustabdė. Jie neturi greičio matuoklio. Dėl vaizdo įrašo, tai filmuota buvo iš automobilio kameros. Gatvėje buvo (peržiūrimas vaizdo įrašas) šeši automobiliai. Į Šeškinės kalną kylant automobilių nebuvo. Jis vairavo automobilį „VW Cadi“, 2020 m. Įrodymas toks, kad tas automobilis važiavo 160 km/h greičiu, yra jo kaip pareigūno priesaika. Tuo metu buvo geras matomumas, giedra, tamsus paros metas. Valstybinį numerį užfiksavo išvažiavus iš Geležinio Vilko gatvės, kur atstumas buvo mažiausias ir greitis identiškas, ne daugiau 60 km/h. Valstybinį numerį pastebėjo prieš stacionarų greičio matuoklį, vytis pradėjo po stacionaraus greičio matuoklio. Buvo įjungti švyturėliai. D. K. vairuojamas automobilis nebuvo dingęs iš matomumo zonos. Akivaizdu, kad už greitį protokolo nesurašė. Išskirtinumas ir nepagarba pasireiškė tuo, kad padaromi keli pažeidimai, įstatyminė tvarka, kurių laikosi kiti vairuotojai, o šis vairuotojas ne. Kiekviena situacija yra individuali. Chuliganiškas manevravimas, tai keisdamas eismo juostas, važiavo be posūkio signalų iš pirmos į trečią, kai paprastai vairuotojas važiuotų (persirikiuotų) iš pirmos į antrą, paskui į trečią. Ukmergės gatvėje kiek yra ištisinių linijų, negali pasakyti, didelė ji. Iš pirmos į trečią yra ištisinė linija, prieš rikiuojantis į Fabijoniškių gatvę. Tai dvi ištisinės horizontalios ženklinimo linijos, liudytojas jas dabar mato vaizdo įraše. Automobilis kirto dvi ištisines, ir nusuko į dešinę. Kur ir kuriose vietose D. K. nerodė posūkio signalo, dabar neprisimins, gal du kartus nerodė. Kuo remiantis D. K. automobilis užkirto kelią, tai kad keitė eismo juostą, stabdė. Kodėl buvo pasirinktas chuliganiškas vairavimas, nes čia kiti straipsniai netinka. Tyčia yra akivaizdi, didelis greitis, kurio mes neįrodysime, kertant ištisinę horizontalią liniją, trukdant kitiems eismo dalyviams. D. K. stabdant sustojo. Paaiškino, kad važiavo šiek tiek greičiau nei leistina. D. K. važiavo su keleiviu. Keleiviui buvo surašytas protokolas už tai, kad jis išlipo iš automobilio tikrinančiam pareigūnui neleidus.
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonės vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-26 nutartis Nr. AN2-208-891/2021).
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (KET 8 punktas). Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka (KET 82 punktas).
Pažymėtina, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad patektų duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. K. veiksmuose buvo ANK 420 straipsnio 2 dalyje požymiai. Pats pareiškėjas nuo pat pradžios neigė savo chuliganišką vairavimą, paaiškino, kad važiavo tuo metu Ukmergės gatve, nusuko į Fabijoniškių gatvę į kolonėlę ir ten sustabdė pareigūnai. Tikrai negalėjo važiuoti 160 km/h greičiu, nebandė persirikiuoti, stabdyti ar kliudyti kitam eismo dalyviui, tikrai ne. Jo parodymus iš esmės patvirtino ir papildė jo bendrakeleivis teismo posėdyje apklaustas O. V., kuris parodė, kad jis su D. K. važiavo kartu į Šeškinės įkalnę, kalbėjosi. Kai tik pasuko į dešinę, kur kolonėlė ties „Rimi“ pamatė švyturėlius. Iki to, nebuvo ten jokios policijos visiškai. Kelyje buvo kažkur 3 mašinos. O. V. paprašė, kad jį nuvežtų namo, nes paskambino žmona. Jie nei manevravo, nei kirto kokią liniją. Iš paties policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo visiškai nesimato, protokole bei nutarime išdėstytos aplinkybės. Vaizdo įraše nėra niekaip užfiksuojama, jog iki pareigūnų sustabdymo D. K. vairuotas automobilis ar koks nors kitas eisme tuo metu buvęs automobilis būtų atlikęs kokius nors protokole bei nutarime nurodytus manevrus ir (ar) veiksmus, kurių pagrindu buvo konstatuotas KET 4, 8, 82 punktų reikalavimų nesilaikymas, o taip pat ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai S. Ž. bei E. T. patikino savo akimis matė D. K. chuliganiškus veiksmus, bet tuo pačiu nurodė ir tai, kad iš tiesų pateiktame vaizdo įraše tas neatsispindi. Be to policijos pareigūnai neišsklaidė ir abejones dėl chuliganiško vairavimo požymių, o būtent kaip konkrečiai ir kokiose vietose buvo keistos eismo juostos, kiek ir kur nebuvo rodomi posūkio signalai. Esamų aplinkybių kontekste teismas negali įsitikinti pareigūnų nurodytų aplinkybių teisingumu ir pašalinti prieštaravimus.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).
Esant nurodytoms aplinkybėms, visi neaiškumai vertintini D. K. naudai ir laikytina, kad neįrodytas jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvykis ir sudėtis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjo D. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20115-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, D. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski