Civilinė byla Nr. 2S-208-881/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas 

Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. vasario 24 d.

Vilnius

                    Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys – A. C. ir G. V. C..

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

          Skolininkas A. C. užtikrindamas iki 2037 m. balandžio 19 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugsėjo 28 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) skolininkui ir G. V. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 128,02 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), turinčios 3 178,66 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, o skolininkas ir įkeisto nekilnojamojo turto bendrasavininkė įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

          Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas priimti nutartį parduoti iš varžytynių A. C. ir G. V. C. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 128,02 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelę, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), pagal naudojimosi tvarką stovėjimo vieta, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), taip pat ne ginčo tvarka iš A. C. kaip skolininko išieškoti Banko naudai 622 637,95 Lt, 133 Lt sumokėto žyminio mokesčio už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokėjimo Bankui nuo negrąžintos skolos priskaičiuotų 11 proc. metinių palūkanų. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė išieškoti iš A. C. kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai skolą: 146 987,14 EUR negrąžinto kredito, 3 385,60 EUR nesumokėtų palūkanų, 29 507,64 EUR delspinigių, iš viso – 179 880,38 EUR (622 637,95 Lt), bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 11 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-07-20, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių A. C. ir G. V. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 128,02 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), turinčios 3 178,66 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini). 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

          Suinteresuotas asmuo A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Danske Bank A/S Lietuvos filialo pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

           1. Danske Bank A/S Lietuvos filialas neturėjo teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi vienašale banko iniciatyva kreditavimo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai.

           2. Svarstydamas kreditoriaus pakartotinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje (c. b. 3K-7-272/2011) padarytas išvadas bei suformuluotas teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, susijusias su hipotekos teismo pareiga patikrinti ir įvertinti kreditoriaus reikalavimo pradėti išieškojimą pagrįstumą.

           3. Kredito sutarties sąlygos, nustatančios vienašalio sutarties nutraukimo tvarką ir pagrindus (50.1. p.), prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą apelianto kaip vartotojo nenaudai, todėl teismo iniciatyva turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio (CPK 6.188 str. 7 d.).

           Kreditorius Danske Bank A/S pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens A. C. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

           1. Bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teismui pateikė prieš tai vienašališkai prieš terminą nutraukęs pagrindinę prievolę nustatančią sutartį – 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. BS1133040103. Tokie banko veiksmai visiškai atitinka LAT 2011 m. birželio 15 d. nutartyje esančius teisės taikymo išaiškinimus. Kredito sutartis nuo 2010 m. spalio 5 d. su A. C. buvo nutraukta laikantis joje nustatytų sąlygų. Palyginti su skolininko įsiskolinimu banko įspėjimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo metu, banko kreipimosi į hipotekos teismą metu skolininko nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma buvo išaugusi. Be to, skolininkas buvo pažeidęs ne tik kredito sutartį, bet ir 2006 m. gruodžio 27 d. kredito limito sutartį Nr. CREDO-118984, abiejose sutartyse buvo pradelstų mokėjimų, ir skolininkas šių pažeidimų nepašalino. 

           2. Kredito sutarties 50.1 p. įtvirtinta kredito sutarties nutraukimą reglamentuojanti sąlyga neatitinka CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų kriterijų, priešingai, joje nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas atitinka CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą bendrą sutarties nutraukimo procedūrą. Pagrindą vienašališkai nutraukti kredito sutartį kreditorius įgijo ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatų pagrindu (VKĮ 19 straipsnis).

           3. Tikrinimas, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą, turi būti atliekamas prieš priimant nutartį dėl įkeisto turto arešto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. priėmė nutartį areštuoti A. C. turtą. Ši nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui atmetus skolininko atskirąjį skundą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl kreditoriaus teisės pradėti išieškojimą, tarp jų ir dėl kredito sutarties nuostatų atitikimo sąžiningumo kriterijams, teismų jau yra pasisakyta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis negali būti apeliacijos dalykas (CPK 301 str. 1 d.). 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

           Atskirasis skundas tenkinamas.

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

           Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

           CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. 

            Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi įspėjo skolininką ir įkeisto nekilnojamojo turto bendrasavininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismui atmetus A. C. atskirąjį skundą. Skolininkas A. C. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodyto raginimo grąžinti skolą kreditoriui neįvykdė, todėl kreditorius kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka (b. l. 135-143). Taigi formaliosios hipotekos procedūros nebuvo pažeistos.

            Kita vertus, priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipotekos sandoriu įkeistą ir areštuotą turtą, taip pat turi būti nagrinėjama kita aplinkybė – ar buvo galimas kredito sutarties nutraukimas, ir ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus išieškojimui. Nagrinėjamu atveju sudaryta kredito sutartis buvo tikslinė – buto ir požeminės aikštelės statyba, apdailos darbai ir kredito gavėjo investuotų nuosavų lėšų į būsto statybos ir apdailos darbus refinansavimas (b. l. 89), taigi sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną, 2010 m. spalio 5 d., jos terminas nebuvo suėjęs – iki termino pabaigos, 2037 m. balandžio 19 d., buvo likę daugiau kaip 26 metai. Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad A. C. įsiskolinimas bankui 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo 2 280,85 EUR: 1 342,64 EUR negrąžinto kredito, 839,66 EUR palūkanų ir 98,55 EUR delspinigių (b. l. 91), tuo tarpu suteikta pagal sutartį kredito suma buvo 157 023 EUR. Taigi skolininko įsiskolinimas buvo beveik 69 kartus mažesnis nei visa kredito suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kredito sutarties 50 p. ir 50.1 p. įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas laiku negrąžina bankui net nedidelės kredito dalies ir nepašalina šio pažeidimo per 30 dienų nuo banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos, nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko nenaudai, todėl jos pripažįstamos nesąžiningomis (LR CK 6.188 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį c. b. 3K-7-272/2011). Tai konstatavus, taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Kreditoriaus 2010 m. rugsėjo 3 d. pranešime skolininkui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2010 m. spalio 5 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą su tai dienai priskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais. Šiame pranešime buvo taip pat nurodyta, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų iki nustatyto termino, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2010 m. spalio 5 d. (b. l. 91). Atsižvelgiant į tai, kad skolininko įsiskolinimas kreditoriui buvo beveik 69 kartus mažesnis nei visa kredito suma, darytina išvada, kad skolininko neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, todėl CK 6.209 str. 3 d. negali būti taikoma (CK 6.209 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą privalėjo atmesti (CK 4.192 str. 1 d. CPK 558 str.). Kadangi teismas, spręsdamas, ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus išieškojimui, vertina tai, ar buvo galimas užtikrintos kredito sutarties nutraukimas 2010 m. spalio 5 d., kreditoriaus nurodytos aplinkybės apie padidėjusį skolininko įsiskolinimą kreditoriaus pirminio kreipimosi į hipotekos skyrių metu, t. y. jau po kreditoriaus vienašališko sutarties nutraukimo, taip pat skolininko padarytus kitos su kreditoriumi sudarytos sutarties pažeidimus nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas taip pat pažymi, kad kreditorius negali remtis Vartojimo kredito įstatymu, nes šis įstatymas įsigaliojo tik 2011 m. balandžio 1 d., t. y. jau po vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Be to, remiantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šis įstatymas netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka).

              Priešingai nei teigia kreditorius, teismai, nagrinėję kreditoriui įkeisto turto arešto klausimą, kredito sutarties nuostatų atitikimo sąžiningumo kriterijams neanalizavo, todėl šių sąlygų vertinimas šioje apeliacinėje byloje negali būti laikomas įsiteisėjusių nutarčių dėl įkeisto turto arešto peržiūrėjimu, juo labiau, kad nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra vertinamas kito priverstinio skolos išieškojimo etapo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ankstesnės teismų padarytos išvados teismo nesaisto. 

  Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pažeidė materialiosios (CK 4.192, 6.188, 6.209, 6.217 straipsniai) ir proceso (CPK 558 straipsnis) teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus Danske Bank A/S pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

  Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimus, todėl apelianto pateikti paaiškinimai dėl Danske Bank A/S atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, grąžinami jį padavusiam asmeniui.

  Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus Danske Bank A/S pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti.

            Grąžinti apeliantui A. C. paaiškinimus dėl Danske Bank A/S atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų.

        Teisėja                                                                                                                                 Vilija Mikuckienė