Administracinė byla Nr. eAS-786-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01401-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R-116 (AG-30/03-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjų Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2022 m. sausio 13 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundžiamu LAGK 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-30/03-2022) LAGK nusprendė tenkinti VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą ir panaikinti Tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V4-276 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2022 m. gegužės 5 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (toliau – ir RUP) – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies dėl Ž. A. teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nauju? juridiniu? asmenų? nemokumo procesus apribojimo 2 metu? laikotarpiui galiojimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo Ž. A. prašymas dėl RUP taikymo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis palikta nepakeista.
2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjai pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą taikyti RUP – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies dėl Ž. A. teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nauju? juridiniu? asmenų? nemokumo procesus apribojimo 2 metu? laikotarpiui galiojimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl RUP taikymo atmestas.
2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai pateikė teismui dar vieną prašymą taikyti RUP – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti skubų LAGK 2022 m. kovo 3 d. Sprendimo vykdymą, kuriuo nuspręsta tenkinti VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą, panaikinti Tarnybos Įsakymą dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skyrimo.
Pareiškėjai akcentavo, kad susiklostė paradoksali ir teisės aktų neatitinkanti situacija, kai yra vykdomas vieno asmens priimtas įsakymas (Tarnybos Įsakymas) ir visiškai ignoruojamas trijų asmenų kolegijos priimtas sprendimas (LAGK Sprendimas), panaikinantis Įsakymą. Pareiškėjų įsitikinimu, vadovaujantis teisės aktų analogija (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 str. 2 d. 6 p.), turi būti skubiai vykdytinas LAGK Sprendimas, dėl ko prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjai pažymėjo, kad iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjams padarytą turtinę žalą (negautas pajamas), nes niekas negali tiksliai nurodyti, kiek įmonių pareiškėjams būtų buvę pavesta administruoti, ir kiek būtų buvę gauta pajamų iš kiekvieno administravimo, kai pareiškėjams galiojo teisių apribojimas.
Tarnyba pateikė nuomonę dėl RUP taikymo ir nurodė, kad LAGK yra išankstinė ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjanti – kvaziteisminė institucija, kuri atlikdama savo funkcijas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymu. Tarnyba pažymėjo, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neapskųsti LAGK sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui. Esamoje situacijoje LAGK 2022 m. kovo 3 d. Sprendimas Tarnybos yra apskųstas ir nagrinėjamas byloje, todėl akivaizdu, kad jis nėra įsiteisėjęs. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjų argumentai, kodėl turėtų būti taikoma RUP, yra nepagrįsti. Tarnyba teigė, kad pareiškėjų argumentai dėl galimos žalos (ar kompensacijos), kaip ir ankstesniuose jų teiktuose prašymuose, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pateikta jokių faktinių aplinkybių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjų VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, kaip bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto administratoriui, 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V4-276 Tarnyba skyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 2 metų laikotarpiui, o Ž. A., kaip VšĮ Nacionalinio teisės centro vardu veikusiam ir pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 2 metų laikotarpiui. Be to, Ž. A., kaip VšĮ Nacionalinio teisės centro vardu veikusiam ir tyčia padariusiam labai reikšmingą pažeidimą nemokumo administratoriui, pavesta papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 12 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2022 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su bankroto proceso tikslais bei paskirtimi ir (ar) kreditorių reikalavimų tenkinimu ir (ar) apskaitos vedimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų motyvus, kuriais grindžiamas RUP taikymas, įvertinęs administracinėje byloje ginčijamą Tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V4-276 ir byloje esančius duomenis, pripažino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, nepritaikius pareiškėjų prašomos RUP, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjams. Teismas akcentavo, kad, apskundus LAGK Sprendimą, jis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, taigi nėra įvertintas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir nustatyti skubų neįsiteisėjusio LAGK Sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti RUP. Taigi tai, kad pareiškėjai gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, galiojant ginčijamam Tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymui Nr. V4-276, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
III.
Pareiškėjai VšĮ Nacionalinis teisės centras ir Ž. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti LAGK Sprendimo skubų vykdymą, kuriuo nuspręsta tenkinti VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą, panaikinti Tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V4-276 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skyrimo“.
Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju nėra norminio akto, reglamentuojančio administracinių ginčų komisijos sprendimų skubų vykdymą, todėl tikslinga vadovautis civilinio proceso teisės akto analogija ir teisinio reguliavimo principais (CPK 282 str. 2 d. 6 p.).
Pareiškėjas teigia, kad dabartinė situacija atskleidžia, kad, galiojant viešojo administravimo subjekto priimtam įsakymui (Tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. V4-276), kuris yra panaikintas aukštesnės instancijos, akivaizdžiai pažeidžiamas viešasis interesas, nes tokiu atveju visiškai nepagrįstai suteikiama aukštesnė teisinė galia žemesnei institucijai (vienam jos asmeniui), bei pažeidžiamas teisės aktų hierarchijos principas. Visuomenėje negali būti toleruojamas nepiktnaudžiavimo valdžia principo ignoravimas, kuris yra nustatytas šiuo atveju. Jei atsakovo skundas būtų patenkintas, poveikio priemonės būtų vykdomos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl nėra teisinga teigti, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas pažeistų atsakovo interesus.
Pareiškėjai pabrėžia, kad laimėjimo atveju pareiškėjams iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjams padarytą turtinę žalą (negautas pajamas), nes niekas negali tiksliai nurodyti, kiek įmonių pareiškėjams būtų buvę pavesta administruoti ir kiek pajamų iš kiekvieno administravimo jie būtų gavę tuo metu, kai galiojo teisių apribojimas.
Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, kad žala gali būti neapskaičiuotina ir dėl to neatitaisoma. Pareiškėjų nuomone, tai yra akivaizdu, kad žala neapskaičiuojama. Pareiškėjai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kurioje teigiama, kad tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma.
Pareiškėjai nurodo, kad teismo motyvas, jog negalima nustatyti skubaus LAGK Sprendimo vykdymo, nes jis yra ginčijamas, nėra nei teisiškai, nei logiškai pagrįstas. Anot pareiškėjų, teismas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju negali būti vadovaujamasi civilinio proceso teisės akto analogija (pvz. CPK 282 str.), kodėl suteikiamas prioritetas Tarnybos Įsakymui.
Pareiškėjų nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų įvertinti, ar iš tiesų Tarnybos Įsakymas galioja, nes Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nėra nurodyta, kad Tarnybos įsakymai įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovas akcentuoja, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neapskųsti LAGK sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui. LAGK Sprendimas yra apskųstas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-3988-541/2022, todėl akivaizdu, kad jis nėra įsiteisėjęs. CPK 282 straipsnyje nurodyti atvejai, kai teismo sprendimas pripažįstamas skubiai vykdytinu, šiuo atveju neatitinka ginčo dalyko nagrinėjamo šioje administracinėje byloje.
Atsakovas pažymi, kad Tarnybos Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuris įsigalioja nuo jo pasirašymo momento. Todėl, atsakovo įsitikinimu, minėtame Įsakyme pareiškėjams taikytos poveikio priemonės įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 15 d., o tokio Įsakymo laikinas sustabdymas galimas tik ABTĮ 70 straipsnio pagrindu.
Atsakovo nuomone, pareiškėjai savo prašymą dėl RUP iš esmės grindžia prielaidomis ir svarstymais, kurie neįrodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje, pareiškėjai patirs žalą, ar būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti LAGK Sprendimo galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti RUP. Atskirajame skunde pareiškėjai nesutinka su skundžiama nutartimi, prašo ją panaikinti ir taikyti RUP, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti skubų LAGK Sprendimo vykdymą, kuriuo nuspręsta tenkinti VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą ir panaikinti Tarnybos Įsakymą.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai jau kelis kartus kreipėsi į teismą su prašymais taikyti RUP: 1) 2022 m. gegužės 5 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą taikyti RUP – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies dėl Ž. A. teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nauju? juridiniu? asmenų? nemokumo procesus apribojimo 2 metu? laikotarpiui galiojimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo Ž. A. prašymas dėl RUP taikymo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis palikta nepakeista; 2) 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjai pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą taikyti RUP – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies dėl Ž. A. teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nauju? juridiniu? asmenų? nemokumo procesus apribojimo 2 metu? laikotarpiui galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl RUP taikymo atmestas. Ši teismo nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu; 3) 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą taikyti RUP – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti skubų LAGK 2022 m. kovo 3 d. Sprendimo vykdymą, kuriuo nuspręsta tenkinti VšĮ Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą, panaikinti Tarnybos Įsakymą dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skyrimo. Šioje byloje ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl RUP taikymo atmestas.
Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai, prašydami RUP, iš esmės siekia, kad būtų sustabdytas Tarnybos Įsakymo galiojimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisme priimtas nagrinėti atsakovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti LAGK Sprendimą, kuriuo panaikintas Tarnybos Įsakymas. Tarnybos Įsakymu buvo taikytos poveikio priemonės pareiškėjams – apribotos galimybės vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą. Pareiškėjai prašyme dėl RUP nurodo, kad jeigu nebus skubiai vykdomas LAGK Sprendimas, jie patirs didelę ir neapskaičiuojamą turtinę žalą, kadangi negalima tiksliai nustatyti ir nurodyti, kiek įmonių pareiškėjams būtų buvę pavesta administruoti ir kiek pajamų iš kiekvieno administravimo jie būtų gavę tuo metu, kai pareiškėjams galiojo teisių apribojimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo dėl RUP turinį, skundžiamos nutarties turinį, pareiškėjų atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami nustatyti skubų LAGK Sprendimo, kuris buvo priimtas ikiteismine tvarka iš esmės išnagrinėjus ginčą, kilusį tarp pareiškėjų ir atsakovo, vykdymą, dar neišnagrinėjus bylos dėl LAGK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, siekia pripažinimo, kad administracinėje byloje ginčijamas LAGK Sprendimas tikėtinai pagrindžia pareiškėjų reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios RUP taikymas apskritai nėra galimas. Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra numatyta galimybė skubiai vykdyti sprendimą, kuriuo tarp šalių kilęs ginčas išnagrinėtas iš esmės. Taigi pareiškėjų argumentai, susiję su tuo, jog priimtas Tarnybos Įsakymas buvo panaikintas LAGK Sprendimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi LAGK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dar tik bus vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Nors pirmosios instancijos teismas grindė pareiškėjų prašymo taikyti RUP nepagrįstumą, be kita ko, kitais pagrindais ir vertino aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes prašomos taikyti RUP taikymas nagrinėjamu atveju yra negalimas, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė taikyti RUP – nustatyti skubų LAGK Sprendimo vykdymą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą su ABTĮ 70 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiu prašymu dėl RUP taikymo (Tarnybos Įsakymo galiojimo laikino sustabdymo).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė