Administracinė byla Nr. eAS-307-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03704-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų mažosios bendrijos „Sekmė“, Z. J. ir S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Sekmė“, Z. J. ir S. L. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai mažoji bendrija „Sekmė“ (toliau – ir MB ,,Sekmė“), Z. J. ir S. L. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V4-27.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi skundą priėmė.
Pareiškėjai taip pat pareiškė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V4-27 galiojimą.
Pareiškėjai nurodė, kad skunde pateikė pakankamai motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jiems palankus teismo sprendimas yra įmanomas, t. y. yra įvykdyta pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga. Pareiškėjams MB „Sekmė“ ir Z. J. yra skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. S. L. yra paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas vieneriems metams. MB „Sekmė“ šiuo metu yra paskirta 38 nemokumo procesų administratore, Z. J. yra paskirtas 2 nemokumo procesų administratoriumi, o S. L. paskirtas 39 nemokumo procesų administratoriumi, iš kurių 6 jam yra paskirti 2023 m. kovo mėnesį. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo laikino galiojimo, MB „Sekmė“ ir Z. J. bus išbraukti iš nemokumo administratoriaus sąrašų ir negalės administruoti jiems priskirtų nemokumo procesų. Šių procesų administravimas turės būti perduotas kitiems nemokumo administratoriams. Panaikinus skundžiamą aktą, t. y. teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą bei jiems leidus toliau vykdyti nemokumo administratorių veiklą, pareiškėjai jiems šiuo metu priskirtų subjektų, dėl kurių yra vykdomos nemokumo procedūros, susigrąžinti negalės. Pareiškėjams bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala. Vykdant skundžiamą įsakymą visiems subjektams negalės būti skiriami nauji subjektai, kurių nemokumą pareiškėjai galėtų administruoti, tai reikš visų pareiškėjų pajamų praradimą. Pareiškėjų įsitikinimu, šiuo atveju yra ir antroji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą, t. y. neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika. Dėl to pareiškėjai prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo įsakymo galiojimo laikiną sustabdymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjų mažosios bendrijos „Sekmė“, Z. J. ir S. L. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjams pritaikytos poveikio priemonės gali sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau ginčijamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinami ne sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o nagrinėjant bylą iš esmės.
Įstatymo leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su galimai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galimai atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį. Prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjai jų neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Pažymėtina, kad pareiškėjai Z. J. ir S. L. nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad nemokumo administravimas iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvo vienintelė jų veikla, kurios praradimas lėmė (gali lemti) didelę (neatitaisomą) žalą. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjai Z. J. ir S. L. negalės įsidarbinti kitoje įmonėje, įstaigoje, kitose pareigose.
Pareiškėjai nepagrindė galinčios kilti žalos, o jų nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjai, todėl jie nesudaro pagrindo jas taikyti. Nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V4-27.
Pareiškėjai nurodo, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo laikiną galiojimą, MB „Sekmė“ ir Z. J. bus išbraukti iš nemokumo administratoriaus sąrašų ir negalės administruoti jiems priskirtų nemokumo procesų, o jiems priskirtų nemokumo subjektų administravimo procesai bus perduoti kitiems administratoriams, dėl ko pareiškėjams bus padaryta žala.
Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje akcentuoja vien tą aplinkybę, kad netaikius pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo pareiškėjai patirs materialinę žalą, tačiau neįvertina tos aplinkybės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių byloje, t .y. nesustabdžius skundžiamo įsakymo vykdymo patirs ne tik nuostolius, kurie pasireikš negautų pajamų pavidalu, tačiau taip pat patirs papildomas administracines išlaidas perleidžiant administruojamas įmones kitiems nemokumo administratoriams, taip pat bus papildomai apkrauta ir Lietuvos teismų, ir Nemokumo administratorių rūmų veikla, kadangi Nemokumo administratorių rūmai turės paskirti kitus nemokumo administratorius, o teismai turės spręsti naujų administratorių paskyrimo klausimus, jų pateiktų nemokumo veiksmų sąmatas bei kitus būtinus veiksmus. Šių veiksmų atlikimas taip pat turės įtaką nemokumo bylų užbaigimo terminui, t. y. dėl būtinų teismų veiksmų atlikimo bankroto bylų nagrinėjimas bus sustabdytas, taip pat naujiems nemokumo administratoriams reikės laiko susipažinti su naujai jiems priskirtomis bylomis. Akivaizdu, kad tai turės įtaką sklandžiam nemokumo bylų išnagrinėjimui, t. y. tai prieštaraus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintiems koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, bus užtikrintas visų pareiškėjų administruojančių nemokumo procesų vientisumas.
Pareiškėjai kartu su skundu pateikė išrašus iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainės apie jiems priskirtus administruoti nemokumo subjektus. Šie įrodymai teismui turėjo patvirtinti antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos buvimą.
Pareiškėjai pažymi, kad už MB „Sekmė“ priskirtų įmonių administravimą, MB „Sekmė“ numatė gauti iš viso (duomenys neskelbtini) pajamų sumą. Nesustabdžius skundžiamo įsakymo vykdymo, t. y. uždraudus MB „Sekmė“ administruoti jai paskirtas nemokumo procedūras, MB „Sekmė“ šias pajamas praras, kadangi jos administruojami subjektai bus negrįžtamai perleisti kitiems nemokumo administratoriams. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė MB „Sekmė“ yra nemokių subjektų administravimas nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir MB „Sekmė“ praradus jos administruojamus subjektus bei pajamas, MB „Sekmė“ taip pat bus priversta kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tokiu būdu tikėtina bus padaryta žala tiek MB „Sekmė“ kreditoriams, tiek galimai valstybei. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones MB „Sekmė“, S. L. bei Z. J. galės toliau vykdyti veiklą iki galutinio teismo sprendimo dienos ir tokiu būdu nekils žalos atsiradimo rizika ir nebus užvilkintas iškeltų bei nagrinėjamų nemokumo bylų nagrinėjimas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų įsitikinimu iš teismui kartu su skundu bei su atskiruoju skundu papildomai teikiamos medžiagos yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma žala tiek patiems pareiškėjams, tiek iškėlus nemokumo bylą MB „Sekmė“, žala bus padaryta jos kreditoriams. Taip pat svarbu pažymėti, kad netaikius prašomų užtikrinimo priemonių bus sudarytos papildomos administravimo išlaidos tiek pareiškėjams, tiek naujai paskirtiems nemokumo administratoriams bei papildomai bus apkrauti Lietuvos teismai bei Nemokumo administratorių rūmai.
Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą.
Pareiškėjai su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jiems bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Atsakovo vertinimu, vien nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjams MB „Sekmė“, Z. J. yra panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, pareiškėjui S. L. yra paskirta poveikio priemonė - teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą vieniems metams, aplinkybės, kad pareiškėja MB „Sekmė“ šiuo metu yra paskirta 36 nemokumo procesų administratore, pareiškėjas Z. J. yra paskirtas 2 nemokumo procesų administratoriumi, o pareiškėjas S. L. paskirtas 39 nemokumo procesų administratoriumi, iš kurių 6 jam yra paskirti 2023 metų kovo mėnesį dėl ko nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, negalės administruoti jiems priskirtų nemokumo procesų, o jiems priskirtų nemokumo subjektų administravimo procesai bus perduoti kitiems administratoriams, nesant kitų įrodymų, neįrodo, kad pareiškėjai patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Tai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos nutarties ir joje prieitų teismo išvadų nepagrįstomis ar neteisėtomis. Atsakovo vertinimu, įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjams bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, jie nepateikia ir teikdami šį atskirąjį skundą.
Pareiškėjai klaidina teismą nurodydami, kad bus apkrauta Nemokumo administratorių rūmų veikla. Nemokumo administratorių rūmų funkcijos yra numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 142 straipsnyje ir akcentuotina tai, kad pareiškėjų minimų kitų nemokumo administratorių paskyrimo funkcijos, kai yra paskirtos JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2-3 punktuose numatytos poveikio priemonės, Nemokumo administratorių rūmai neatlieka. Be kita ko, pažymėtina, kad atskirojo skundo 2.4 papunktyje kitos nurodytos aplinkybės yra procedūros numatytos JANĮ, kurios atliekamos paskyrus nemokumo administratoriui 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę. Tokia įstatymų leidėjo valia, kai paskyrus 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę yra atstatydinamas nemokumo administratorius, paskiriamas naujas ir pan., nesant įrodymų dėl neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos, savaime negali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Išrašas iš atsakovo svetainės, kuriame iš esmės nurodomas tik administruojamų įmonių sąrašas, niekaip neįrodo, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Be kita ko, atsakovas reaguodamas į atskirojo skundo 2.7 papunktyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjai pateikia administruojamų nemokumo subjektų sąrašą su patvirtintomis nemokumo administravimo išlaidomis ir kreditorių susirinkimo protokolus, kuriais išlaidos buvo patvirtintos bei į tai, kad pagal juos pareiškėja MB „Sekmė“ numatė gauti iš viso (duomenys neskelbtini) pajamų sumą, pažymi, kad tokius duomenis pareiškėjai pateikia, tik teikdami atskirąjį skundą ir to nebuvo nurodę / pateikę prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą tokie argumentai neturi būti vertinami.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Pareiškėjų vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas ne tik sukeltų neigiamas pasekmes jų veiklai ir finansinei padėčiai, bet lemtų ir tai, kad papildomai būtų apkrauta Lietuvos teismų ir Nemokumo administratorių rūmų veikla.
Nors pareiškėjai skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jiems kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegijos vertinimu, galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V4-27 galiojimą. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų mažosios bendrijos „Sekmė“, Z. J. ir S. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaro Kryževičiaus
Jolanta Malijauskienė
Arūnas Sutkevičius