Civilinė byla Nr. 2S-1217-661/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07442-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo B. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“,
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai, sudarytai 1994 m. spalio 6 d., įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo B. G. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad prie pareiškimo pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti minėtą garažą savo vardu ir būtų gavęs iš VĮ „Registrų centras“ atsakymą įregistruoti ar atsisakyti įregistruoti minėtą garažą pareiškėjo vardu dėl praleisto termino, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, t.y. nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl minėto nekilnojamojo turto įregistravimo pareiškėjo vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, todėl skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos yra nepagrįsta. Apelianto manymu, VĮ „Registrų centras“ negali įregistruoti garažo pareiškėjo vardu pagal formaliai negaliojančią sutartį, kol neatnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai, sudarytai 1994 m. spalio 6 d., įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo B. G. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, t.y. nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl minėto nekilnojamojo turto įregistravimo pareiškėjo vardu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK XXXVIII skyriuje (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nėra imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą, privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2 d.), tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama kaip nagrinėjamu atveju situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Todėl nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.
Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, t.y. nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl minėto nekilnojamojo turto įregistravimo pareiškėjo vardu. Pažymėtina, jog praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti gali tik teismas, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė spręsti dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, todėl skundžiama nutarties išvada, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos yra nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Alvydas Barkauskas