Procesinio sprendimo kategorija 118.1.; 122.4.; 129.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑861‑476/2015 pagal I. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. R. ir A. N..

Teismas,  išnagrinėjęs  skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015-04-09 patvarkymą dėl skolos išieškojimo E003674, dokumento Nr. 2-128-237/2011, kaip neteisėtą, ir įpareigoti antstolę nukreipti skolos išieškojimą į pinigines lėšas, esančias A. N. sąskaitose, bei į jam priklausantį turtą – automobilį, žemės ūkio techniką, galvijus. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nuosavybės teisę į A. N. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, ir turtą – automobilį, žemės ūkio techniką, galvijus. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ji norėjo pasiimti jai priteistus galvijus, bet paaiškėjo, kad jai priklausantys galvijai parduoti. Tada ji nurodė prisiteisusi piniginę kompensaciją, kreipėsi į antstolių kontorą, bet niekas nesiteikė su ja kalbėti ir vykdymo veiksmų nepradėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi pareiškėjos I. M. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad išieškotoja I. M. iki priverstinio vykdymo pradžios galėjo raštu nurodyti iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti pirmiausia, bet nepažeidžiant išieškojimo iš turto eiliškumo numatyto CPK 664 str., o kai nėra raštu išreikšto nurodymo iš kokio turto ar pajamų išieškoti pirmiausia, tai nusprendžia antstolis (CPK 662 str.). Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog I. M. būtų nurodžiusi iš kokio turto ar pajamų turėtų būti pirmiausia išieškoma, todėl antstolė nepažeisdama išieškojimo iš skolininko turto ar pajamų eilės, nukreipė pirmiausia išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam priklausiančias išmokų sumas kiekvieną mėnesį.

III.  Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-18 nutarti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Nurodo, kad antstolė 2015-05-14 arešto aktu areštavo A. N. priklausančius gyvulius, tačiau teismas priėmė priešingą sprendimą. Apeliantė nurodo, kad pateikdama antstolei vykdomąjį raštą nežinojo, jog raštu turi nurodyti iš kokio skolininko turto ar pajamų turi būti pirmiausia išieškoma, kadangi pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, visą gyvenimą dirbo žemės ūkyje, neturi teisinių žinių. Antstolė priimdama dokumentus vykdyti apie šią teisę apeliantės neinformavo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Minėta teisės norma taip pat numato, kad skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi šiame civilinio proceso įstatyme numatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kai asmuo, nesutikdamas su antstolio veiksmais, pirmiausia skundą paduoda antstoliui, o antstoliui atsisakius tokį skundą patenkinti, skundas antstolio patvarkymu persiunčiamas apylinkės teismui. Tiesiogiai kreiptis į teismą asmuo gali tik tuo atveju, kai skunde dėl antstolio veiksmų yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju teismas, kol antstolis nagrinėja skundą dėl antstolio veiksmų, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad jis buvo pateiktas tiek antstolei, tiek teismui. Skunde pareiškėja prašė panaikinti 2015-04-09 patvarkymą dėl skolos išieškojimo E003674, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nuosavybės teisę į A. N. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, ir turtą – automobilį, žemės ūkio techniką, galvijus. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė E. R. pareiškėjos skundą 2015-05-14 patenkino ir areštavo A. N. priklausančius gyvulius. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja tiesiogiai teismui skundą dėl antstolio veiksmų pateikė dėl skunde suformuluoto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 510 str. 2 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėjo šio prašymo, o pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo iš esmės, taip pažeisdamas tiek CPK 510 straipsnyje numatytą išankstinę skundo nagrinėjimo ne teisme tvarką, tiek prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo taisykles (CPK 147 str.).

Atsižvelgus į tai, kad  pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, nors toks skundas teismui nagrinėti nebuvo teiktas, ir nepagrįstai neišsprendė pareiškėjos I. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Tokiu atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad šioje byloje esant duomenims, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų jau yra patenkintas, procesas, pradėtas pagal pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti nutrauktas, kadangi toks prašymas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 293 str. 1 p., 510 str. 2 d.). Atsižvelgęs į šią aplinkybę, bei į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde neskundžia pirmosios instancijos teismo veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo konkrečiu atveju, būtų netikslinga ir neprotinga. Todėl atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 str.), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina, o bylą pagal pareiškėjos I. M. 2015-04-29 skundą dėl antstolio veiksmų – nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal I. M. 2015-04-29 skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti.

Teisėja                                                                                       Danutė Burbulienė