Administracinė byla Nr. A-2539-520/2020

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00173-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė

3.       Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Kybartų PN beveik visą ginčui aktualų laikotarpį buvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų plotas, išskyrus 2017 m. kovo 14 d.–2017 m. kovo 15 d., 2018 m. birželio 7 d.–2018 m. birželio 14 d. Kybartų PN patalpose buvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus arba įrengtą šachtinę ištraukiamąją ventiliaciją, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl oro trūkumo yra nepagrįsti. Nors tam tikrais neilgais laikotarpiais pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, tačiau šis pažeidimas buvo nežymus, trumpalaikis, todėl objektyviai negalėjo sukelti skunde nurodomų neigiamų pasekmių. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo atsakovo atstovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos, nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo T. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6.       Teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d., atlyginimo priteisimo. Teismas pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjas jautė skunde nurodytus nepatogumus ir išgyvenimus, jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos, todėl praleido terminą kreiptis į teismą dėl dalies skundo reikalavimų. Pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte įtvirtinta, jog minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 111.2. punkte – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, nustatė, kad Kybartų PN gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos perteklinės lovos. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais rašytiniais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Teismas nustatė, jog minimali gyvenamojo ploto norma tiek kamerų, tiek bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista, išskyrus 2017 m. kovo 14 d.–2017 m. kovo 15 d., kai pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 4 (pareiškėjui teko 3,21 kv. m ploto), ir 2018 m. birželio 7 d.–2018 m. birželio 14 d., kai pareiškėjas buvo patalpintas į kambarį Nr. 505 (pareiškėjui teko 3 kv. m ploto). Nustatęs, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta vieną parą kamerų tipo patalpose (teko 3,21 kv. m, trūko 0,39 kv. m ploto) ir 7 paras bendrabučio tipo patalpose (teko 3 kv. m, trūko 0,1 kv. m ploto), teismas pripažino atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, yra pagrindas vertinti, jog kameroje buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

8.       Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kamerų ir gyvenamųjų patalpų netinkamo vėdinimo, drėgmės ir šalčio patalpose, teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, (toliau – ir HN 134:2015) 16, 17 punktus, analizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktus, pagal kuriuos higienos normos pažeidimų Kybartų PN nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų ir kamerų patalpų oro temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo jose metu. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė aktualių ginčo laikotarpiui duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, tačiau teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per atidarytą langą, pats pareiškėjas neteigė, kad kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose langai neatsidarė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės ginčo gyvenamosiose patalpose vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šių pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, netinkamo vėdinimo kamerose ar gyvenamosiose patalpose pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Nesant tokių duomenų, teismas pripažino, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė nurodytų nusiskundimų.

9.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 4 ir nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. bendrabučio tipo patalpoje Nr. 505 buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą, todėl pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

10.       Atsižvelgęs į konstatuoto pažeidimo pobūdį, mastą, jo neilgą trukmę (vieną parą kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko 3,21 kv. m, 7 paras bendrabučio tipo patalpose teko 3 kv. m, iš viso 8 paras), į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas nesikreipė į Kybartų PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas pareiškėjui priteisė 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.

III.

11.       Pareiškėjas T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

12.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių dėl patirtos neturtinės žalos nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d. ir šiam laikotarpiui nepagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenustato senaties termino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams konstatuoti. Pareiškėjas ilgą laikotarpį buvo kalinamas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, o tai prilygsta nežmoniškam ir žiauriam elgesiui, kankinimui;

12.2.                      Teismas nors ir konstatavęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą priteisė per mažą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad 8 paras trukęs pažeidimas vertintinas kaip neilgas, kadangi laisvės atėmimo bausmė yra pati griežčiausia bausmė ir net viena diena laisvės atėmimo yra iš esmės sunkiai pakeliama;

12.3.                      Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė aktualių ginčo laikotarpiui duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, tačiau priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie higienos normos pažeidimus ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir neįrodė. Toks teismo vertinimas yra šališkas, nes teismas savo išvadas grindė atsižvelgdamas tik į atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus.

13.       Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

14.       Atsakovo atstovas nurodo, kad teismo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas yra formalaus pobūdžio, objektyviai negalėjęs sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Pažeidimo laikotarpis yra neilgas (8 dienos), pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Teismas teisingai konstatavo, jog gyvenamojo ploto norma pažeista nežymiai, pats pažeidimas truko neilgai, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas nesikreipė į Kybartų PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. 

15.       Atsakovo atstovo teigimu, nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui T. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN.

17.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjui Kybartų PN 8 paras nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ir priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui atsakovo atstovo prašymu taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d. (įskaitytinai), atlyginimą.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą vertindamas higienos normų pažeidimus, priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, jo skundas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistinas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

19.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymu, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

21.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

22.       Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; kt.).

23.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Kybartų PN nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo 19 d., tačiau skundą teismui išsiuntė 2019 m. sausio 21 d., t. y. žymiai praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.

24.       CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

25.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

26.       Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ar turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis ilgą laikotarpį buvo kalinamas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, o tai prilygsta nežmoniškam ir žiauriam elgesiui, kankinimui (Konvencijos 3 str.), todėl pripažintina, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės kalėjimo Kybartų PN metu buvo pažeidžiamos neigiamų patyrimų, t. y. pareiškėjas turėjo suvokti patį žalos faktą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių tai, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

28.       Įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartas teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, byloje esant atsakovo atstovo prašymui ir ex officio (pagal pareigas) nenustatęs svarbių aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d., ir nagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 19 d.

29.       Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016; kt.).

30.       Taigi nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skunde reikštomis pretenzijomis dėl kalinimo sąlygų nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 19 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo skundo aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 20 d. (įskaitytinai).

31.       Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijų dėl higienos normų (ventiliacijos, drėgmės, šalčio) pažeidimo, nes nustatė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.

32.       Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

33.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Kybartų PN administracijai ar kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, todėl pareiškėjo teisių pažeidimai šiuo aspektu pagrįstai nenustatyti.

34.       Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais reiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodant, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl higienos normų ginčo patalpose grindė atsižvelgdamas tik į atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą, o tai, kad teismo išvados sutapo su atsakovo pozicija, negali būti pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovo atstovo paaiškinimus.

35.       Dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, priteisė per mažą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

37.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38.       Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų priteista 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė