Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-409-363/2020

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00207-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.8; 21.10.4

                                                                    (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 11 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. S., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovui R. A., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. T. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Plungės r. PK) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje S. S. paskirta 450,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 7 d., 19.30 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta.

2020 m. rugpjūčio 27 d. Plungės r. PK gautas ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams persiųstas pareiškėjo S. S. skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo prašo Plungės r. PK nutarimą panaikinti kaip neteisėta ir nepagrįstą. Nurodė, jog automobilio nevairavo, jį vairavo specialiai pasitelktas vairuotojas V. S. Įmonės vadovas V. U. specialiai sudarydamas sąlygas, kad S. S., kuriam sustabdyta teisė vairuoti, išsaugotų darbą ir bent jau galėtų dirbti kroviku, kol atgaus teisę vairuoti, priskyrė jam vairuotoją. Mano, jog nelogiška jam rizikuoti, kai darbdavys yra paskyręs vairuotoją, tuo labiau, kad vadovas griežtai buvo perspėjęs, kad įmonės transportą gali vairuoti būtent tik V. S. Iki teisės vairuoti sustabdymo S. S. visada vairuodavo įmonės transportą, todėl galimai tai, kad jis, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jo nevairavo, o buvo keleivio vietoje, sukėlė įtarimą. Policijos pareigūnai nekreipė jokio dėmesio į paaiškinimus, vietoje priėmė nutarimą, nesuteikiant galimybės išsiaiškinti situacijos, be jokio tyrimo. Neatliktas joks pareiškėjo veikos atitikimo inkriminuotam nusižengimui įvertinimas, nes sustabdžius automobilį, jis buvo keleivio vietoje, o automobilį vairavo V. S. Tai net neatsispindi nutarime.

Plungės r. PK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad S. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo užfiksuotas Plungės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo A. T. ir Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. S. akivaizdoje. Pažymi, kad pareigūnai turėjo informacijos tiek apie stabdomą automobilį „Mercedes - Benz Sprinter“, tiek apie S. S., kaip apie asmenį, kuriam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. S. S. pareigūnams buvo žinomas ir atpažįstamas. Nuo stabdymo pradžios iki sustojimo transporto priemonė važiavo apie 100 metrų, pareigūnai turėjo pakankamai laiko vizualiai stebėti šį automobilį vairuojantį asmenį, taip pat matė vairuotojo ir keleivio veiksmus automobiliui sustojus, todėl abejonių, kas vairavo automobilį neturėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. S. nurodė, jog jo darbdavys prašė susirasti iš savo pažįstamų ar draugų žmogų, kuris galėtų pavairuoti už jį, kadangi tuo metu buvo daug užsakymų, reikėjo, kad kas padėtų išvežioti prekes. Jis pats paprašė V. S., kad tądien pavairuotų automobilį. Vežiojo prekes klientams, kai pravažiavo pasukdami į kairę, per galinius veidrodėlius pamatė pareigūnus. Vairuodamas V. S. sustojo sankryžoje, nes buvo šalutinis kelias, paskui pasuko į kairę, tuo metu nieko nebuvo, pavažiavus kokius 100-200 metrų, policija įjungė garsą ir švyturėlius, tada tik pamatė ją ir sustojo. Kai buvo įjungti švyturėliai, pareigūnai buvo per vieną mašiną už jų automobilio galo. Pareigūnams priėjus prie mašinos, jis sėdėjo keleivio pusėje. Jam nuleidus langą, pareigūnas paklausė, kodėl jis vairavo. Jis sėdėjo keleivio pusėje, o abu su V. buvo prisisegę saugos diržais, todėl automobilio negalėjo vairuoti. Nurodė sakęs pareigūnams, kad nevairavo, bet jo niekas neklausė, patikrino abiejų blaivumą, ir nepasakė, kodėl jie nusprendė, kad vairavo būtent jis. Pareigūnai teigė matę per galinio vaizdo veidrodėlius, kad jie su V. pasikeitė vietomis. Nemano, kad įmanoma važiuojant pasikeisti vietomis, nes pareigūnai sustojo prie pat automobilio galo, taip pat, kad iš tokio atstumo galėjo matyti, koks žmogus sėdi mašinos viduje. Pareigūnai pasakė, kad vairavo jis, vietoje buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas jo atžvilgiu. V. S. jam padėjo kaip draugas, tada jis nedirbo įmonėje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo S. S. atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog S. S. nuo pat pareigūnų sustabdymo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad automobilio nevairavo. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog tariamai S. S. vairuojamą transporto priemonę pastebėjo važiuojančią priekyje jų, tačiau teismo posėdyje nurodo kitas aplinkybes, kad automobilį pamatė prasilenkiant sankryžoje. Esant šioms pareigūnų skirtingoms nurodytoms aplinkybėms, reikėtų vadovautis tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio pastebėjimo. Mano, kad pareigūnai daro tik prielaidą, kad automobilį vairavo S. S., o remdamasis į bylą pridėtu antstolio 2020 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, mano, kad pareigūnai negalėjo važiuodami iš automobilio galo, per priekyje važiuojančio automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlį, atpažinti asmenį sėdintį prie automobilio vairo. Priešingas aplinkybes nei nurodė policijos pareigūnai, nurodo tiek pareiškėjas, tiek liudytojas V. S., kurio parodymais teismui nėra pagrindo netikėti. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad automobilį vairavo S. S., todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai.

Teismo posėdžio metu Plungės r. PK atstovas nurodė, jog policijos pareigūnai davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriais be kita ko buvo patikslinta, kad S. S. vairuojamą automobilį jie pastebėjo dar sankryžoje prasilenkiant. Priešingai nei nurodė S. S. ir V. S. iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad asmenys buvo apsirengę skirtingai. Mano, kad į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip S. S. nekaltumą įrodantis dokumentas, kadangi dokumente padarytos išvados nėra padarytos eksperimento būdu, dar daugiau faktinės aplinkybės konstatuotos ne įvykio vietoje ir skirtingu paros metu ir skirtingomis oro sąlygomis. Mano, kad S. S. kaltė įrodyta, todėl prašo skundo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Plungės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas A.T. paskyrė S. S. 450 Eur baudą, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 7 d., 19.30 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta.

Pareiškėjas S. S. nurodo, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonę vairavo ne jis, o V. S., todėl nutarimas jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai.

Vertinant nutarimo pagrįstumą, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Plungės r. PK policijos pareigūnai I. S. ir A. T. 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo priekyje jų važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo užrašas „Mix idėjos“. Turėdami informacijos, kad šia transporto priemone naudojasi asmuo, kuriam sustabdyta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, automobilis buvo stabdomas įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu bei per garsiakalbį reikalaujant automobiliui sustoti. Privažiavus arčiau automobilio ir jį stabdant, per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matėsi, kad automobilį vairuoja iš išvaizdos žinomas asmuo S. S. Sustojus transporto priemonei, per kairės pusės galinio matymo veidrodėlį akivaizdžiai matė, kad S. S. persėdo į šalia esančią keleivio vietą, o į jo vietą persėdo V. S.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai I. S. ir A. T. parodė, jog tai, kad S. S. vairuoja transporto priemonę dar pastebėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje esančioje sankryžoje, per transporto priemonės šoninį ir priekinį langus. Transporto priemonei nusukus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jiems važiuojant iš paskos iki kol automobilis sustojo, per transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad transporto priemonę vairuoja S. S., o automobiliui sustojus, matė kaip S. S. susikeitė su keleivio vietoje sėdėjusiu V. S.

Taigi, įvertinus pareigūnų I. S. ir A. T. nurodytas aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimus teisme, matyti, kad pareigūnų nurodomos aplinkybės iš esmės yra tapačios, tačiau skiriasi momentas, kada pareigūnai pastebėjo, kad transporto priemonę vairuoja S. S. S. S. ir liudytojas V. S. teigia, kad sankryžoje prieš nusukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, pareigūnų nesutiko. Teismas vertina, kad pareigūnų nurodomos aplinkybės, tuo aspektu, kada pastebėjo, kad transporto priemonę vairuoja S. S., nėra nuoseklios, todėl nesant byloje kitų duomenų patvirtinančių, šią pareigūnų patikslintą aplinkybę, kritiškai vertinamas policijos pareigūnų patikslintų aplinkybių nurodymas ir teismas spręsdamas nutarimo pagrįstumo klausimą šiomis aplinkybėmis nesivadovauja.

Policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teikdami paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad važiuojant transporto priemonei iš galo iki kol ji sustojo, matė, kad transporto priemonę vairavo S. S. Teismo vertinimu, šios pareigūnų nurodomos aplinkybės yra nuoseklios ir neprieštaraujančios viena kitai, logiškos, duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, ar kitų duomenų keliančių abejonių pareigūnų objektyvumu ir nešališkumu, byloje nėra, todėl teismui nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kad per transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad transporto priemonę vairuoja S. S.

Sprendžiant, ar pareigūnai galėjo per galinio vaizdo veidrodėlį matyti ir atpažinti kas vairavo automobilį pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų policijos pareigūnų darytų vaizdo įrašų, pavadinimais „2020_0807_192827_019“ ir „2020_0807_202127_023“, matyti, kad transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėliai ženkliai didesni už lengvųjų automobilių veidrodėlius, o transporto priemonės stabdymo metu buvo šviesus paros metas, giedra ir saulėta. Priešingai nei teigia S. S. ir liudytojas V. S., teismo vertinimu asmenys buvo apsirengę skirtingai. S. S. vilkėjo šviesiai pilkos spalvos marškinėlius be rankovių, ant kaklo masyvi sidabrinės spalvos grandinėlė, o V. S. tamsios rusvai žalsvos („chaki“) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Asmenys išsiskyrė ne tik apranga, bet ir veido bruožais, šukuosenomis ir plaukų ilgiu. Taigi, iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad oro sąlygos buvo geros, o asmenys neatrodė panašiai, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad pareigūnai važiuodami iš galo ir stabdydami transporto priemonę, negalėjo atpažinti ar sumaišyti, kuris iš šių asmenų vairavo transporto priemonę. Dar daugiau, iš vaizdo įrašo pavadinimu „2020_0807_192827_019“ matyti, kad policijos pareigūnas eidamas pro vairuotojo pusę, pasako „S., nespėjai pasikeisti“, o priėjęs prie keleivio pusės pasako – „matėme, kad pasikeitėte“, kas tik patvirtina, pareigūnų pozicijas nurodytas tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodant paaiškinimus teisme, kad stabdant transporto priemonę buvo tvirtai įsitikinę, jog transporto priemonę vairuoja S. S.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų „2020_0807_192827_019“, „2020_0807_193129_020“, „2020_0807_193429_021“, „2020_0807_193729_022“, „2020_0807_202429_024“ matyti, kad policijos pareigūnai sustojo prie pat sustabdytos transporto priemonės galo. Šiuo atveju byloje esant ginčui, kas vairavo transporto priemonę ir ar vairuotojas susikeitė su keleiviu, teismo vertinimu svarbi aplinkybė, ar asmenys buvo užsisegę saugos diržus. Nagrinėjamu atveju tiek S. S., tiek liudytojas V. S. patvirtino, kad buvo prisisegę saugos diržais, tačiau šią asmenų nurodytą aplinkybę paneigia tiek policijos pareigūno parodymai teisme (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 30 sek. – 32 min. 40 sek.), tiek vaizdo įrašas „2020_0807_192827_019“, todėl asmenų vieningai nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, teismo vertinamos kaip gynybinė taktika, siekiant paneigti pareigūnų tvirtinamas aplinkybes, kad asmenys, transporto priemonei sustojus, susikeitė.

Nors pareiškėjo atstovas teigia, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo V. S. parodymais, tačiau teismas su tokia atstovo pozicija nesutinka. Teismo manymu, V. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi, o tai patvirtina ne tik tai, kad S. S. ir liudytojas V. S. yra draugai, bet ir tai, kad liudytojas nurodo akivaizdžiai prieštaringas bylos medžiagai reikšmingas aplinkybes dėl jų aprangos ir, kad jis su S. S. buvo užsisegę saugos diržus, todėl šio liudytojo parodymai bylos kontekste, teismo vertinami kritiškai.

Pareiškėjas S. S. ir jo atstovas kvestionuoja pareigūnų galimybę per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį atpažinti asmenį vairuojantį automobilį. Tai grindžia, faktinių aplinkybių konstatavimu protokolu, kurio antrame lape, be kita ko konstatuota <...> Esant išorėje, iš už transporto priemonės vieno automobilio atstumu, per šiuos veidrodžius visa vairuotojo kabina nesimato. Per įvardintus veidrodžius ir juose atsispindintį vaizdą galima įžiūrėti tik atitinkamai prie durelių tiesiai sėdinčio ir veidu į priekį žiūrinčio šviesios odos žmogaus veido siluetą. Šio silueto vaizdo kokybė ir ryškumas skiriasi priklauso nuo aplinkos ar dirbtinio apšvietimo šviesos, kuria yra šviečiama per priekinį automobilio langą į automobilio vairuotojo kabinoje sėdinčių asmenų veidus, o taip pat nuo aukščio ir kampo, kuriuo iš galo žiūrima į transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius.

Teismas pareiškėjo atstovo pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kaip įrodymą, vertinant ar policijos pareigūnai galėjo per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį atpažinti asmenį vairuojantį automobilį, vertina kritiškai dėl kelių aspektų. Visų pirma faktinės aplinkybės konstatuotos ne įvykio vietoje, esant skirtingam laikui ir apšvietimui. Antra, net ir pačiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, „kad vaizdo kokybė ir ryškumas skiriasi, priklauso nuo aplinkos ar dirbtinio apšvietimo šviesos, kuria yra šviečiama per priekinį automobilio langą į automobilio vairuotojo kabinoje sėdinčių asmenų veidus, o taip pat nuo aukščio ir kampo, kuriuo iš galo žiūrima į transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius“, iš ko darytina išvada, kad tai, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu per veidrodėlius buvo sudėtinga identifikuoti transporto priemonėje sėdintį asmenį, nereiškia, kad tai padaryti nebūtų įmanoma esant kitokioms aplinkybėms. Todėl dėl pirmiau minėtų aplinkybių, sutiktina su Plungės r. PK atstovo pozicija, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotų aplinkybių pagrindu, negalima protokolą vertinti kaip įrodymą, paneigiantį S. S. kaltumą dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjo atstovas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas pareigūno nutarimas yra neargumentuotas ir nemotyvuotas, jame nėra faktinių aplinkybių įvertinimo dėl padaryto nusižengimo.

Nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį numato ANK 618 straipsnis, kurio 2 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vertinant pareiškėjo atstovo nuogąstavimus dėl nutarimo turinio trūkumų sutiktina su atstovo argumentais, kad nutarime nėra atlikto faktinių aplinkybių įvertinimo, tačiau teismo nuomone, ši nustatyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės galutiniam skundo išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas plačiau dėl šių atstovo argumentų nepasisako.

Taigi, teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, sprendžia, kad administracinis nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai dėl šioje nutartyje aptartų motyvų, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a :

pareiškėjo S. S. skundo netenkinti ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. T. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų, nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja                                                (parašas)                                                  Irena Šeškauskienė