LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2022 m. liepos 28 d. paduotu atsakovės „Swedbank“, AB kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Skundžiama nutartimi, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteista suma padidinta iki 84 859,91 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė tarptautinės privatinės teisės normų – ES Reglamento Roma I dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės bylose su tarptautiniu elementu, nukrypo nuo teismo pareigos bylose su tarptautiniu elementu visų pirma išspręsti taikytinos teisės klausimą (CK 1.10 straipsnis, CPK 808 straipsnio 1 dalis); taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (iš jų ir lex mercatoria, susistemintas UCP 600 taisyklėse), reglamentuojančias akredityvo administravimo teisiniuose santykiuose dalyvavusios atsakovės vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovės teigimu, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo teisinių santykių turinį, sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės atskyrimą bei taikymą išoriniuose atstovavimo teisiniuose santykiuose; nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos konstatuodamas, kad atsakovei gali kilti pareiga atlyginti grynai ekonominio pobūdžio žalą, nors byloje neįrodinėta ir neegzistuoja tyčinės kaltės sąlyga bei pažeidėjo turėtas ekonominis interesas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių poreikį atleisti nuo civilinės atsakomybės skolininką, kai nuostoliai atsirado esant nukentėjusiojo asmens kaltei (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) bei nukentėjusiajam asmeniui savo veiksmais prisiėmus riziką dėl kilusių nuostolių atsiradimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei Swedbank, AB (j. a. k. 112029651) 1498 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 27 d. banke Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 1023359.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė