Baudžiamoji .byla Nr. 1-12-100/ 2011
Proceso Nr.1-71-1-00288-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.5,1.1.7.2.3,
2.1.15.3.3.2
(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 6 d.
Kupiškis,
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorams Aušrai Vingilei ir Jurgiui Kiaušui, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiesiems L. D. ir V. S. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį
Teismas, išnagrinėjęs bylą
nustatė:
V. B. 2011m. rugsėjo 18d., apie 8:50 val. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino į jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams L. D. ir V. S. , einantiems valstybės tarnautojų pareigas, ir siekiantiems įvykdyti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-25 patvarkymą dėl įsiteisėjusios bausmės M. B. , t.y. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkui L. D., teisėtai bandant įeiti į jai priklausantį gyvenamąjį namą, ketinant sulaikyti nuteistąjį M. B. , spyrė į kairės kojos kelį, durų kraštu užgavo ir perrėžė dešinę koją, šiais savo veiksmais L. D. padarė odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po to spyrė Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjui V. S. į kairiąją koją, šiais savo veiksmais V. S. padarė poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.
V. B. kalta prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad praeitų metų rugsėjo 18 d. 8:30 val. brolis R. B. jai pasakė, kad į jos kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Pažiūrėjusi per langą kieme pamatė uniformuotą policijos pareigūną. Policijos pareigūnas, tai buvo V. S. , įėjo į jos namus ir paklausė, ar yra sūnus M. B. . Ji pasakė, kad sūnaus nėra, tačiau pareigūnas pats norėjo apžiūrėti namus, t.y. jos , nuomone, daryti kratą. Ji nesutiko ir pasiskambino advokato padėjėjui, kuris jai paaiškino, kad pareigūnas, norėdamas atlikti kratą, turi pateikti dokumentus, leidžiančius tai daryti ir pareigūnas privalo prisistatyti. Kad tuo metu teismo nuosprendis jos sūnaus atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs, ji dar nežinojo. Vėliau atvyko pareigūnas L. D. , kurį ji pažįsta, tačiau jis taip pat neprisistatė. L. D. pasakė, kad supažindins su nuosprendžiu ir perskaitė kažkokį dokumentą, rodė kažkokį aplanką, tačiau šių dokumentų jai, asmeniškai, neparodė. Po to L. D. , sakydamas, kad „padarys savo“, nors ji stengėsi jo neįleisti į namo vidų, pastūmė ją į durų staktą, užgaudamas jai raktikaulį ir petį, kurie ir dabar tebeskauda, ir puolė į vidų, o V. S. liepė ją laikyti ir traukti į lauką. Ji nesileido traukiama ir bandė gintis nuo V. S. jam spirdama, tačiau V. S. nekliudė, nes jis buvo per toli. L. D. buvo įpuolęs į vieną kambarį, kito kambario durų neatidarė. Ji manė, kad pareigūnai elgiasi neteisėtai, todėl jų reikalavimų nevykdė. Ji pareigūnų atžvilgiu pavartojo įžeidžiančius žodžius, tačiau nevadino jų necenzūriniais žodžiais. L. D. , būdamas jos namo virtuvėje, pasakė, kad yra baudžiamoji atsakomybė už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. L. D. jos broliui pasakė, kad susodins visą šeimą į kalėjimą ir kad tuoj atvažiuos policijos pastiprinimas. Namuose buvę jos brolis R. B. , marti S. B. ir R. M. nuėjo į pavėsinę gerti kavos, o ji, išsigandusi L. D. žodžių, užrakino namus ir pareigūnams pasakė, kad važiuoja spanguoliauti. Dabar supranta, kad policijos pareigūnams turėjo leisti apžiūrėti namus, o ne fiziškai, neleisdama jiems įeiti, priešintis. Ji atsiprašo policijos pareigūnų už savo elgesį, kuriuo įžeidė policijos pareigūnus, tačiau mano, kad sužalojimų jiems nepadarė. Civilinius ieškinius ji pripažįsta iš dalies. Atlyginti kiekvienam pareigūnui po 500 litų neturtinės žalos ji neturi galimybių, nes pragyvena tik iš socialinės 350 litų pašalpos, iš kurios reikia susimokėti komunalinius mokesčius.
Kaltinamosios V. B. kaltė be jos dalinio prisipažinimo įrodyta šiais ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis L. D. parodė, kad 2011m. rugsėjo 18 d. jam paskambino policijos pareigūnai, kurie turėjo užduotį patikrinti paieškomo asmens M. B. deklaruotą gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) kaime, pas jo motiną. Nuvykus policijos pareigūnams į V. B. namus tarp pareigūnų ir V. B. kilo konfliktas. Nuosprendis M. B. atžvilgiu buvo įsiteisėjęs, buvo patvarkymas dėl šio nuosprendžio vykdymo. Po pareigūno V. S. skambučio, jis su policijos pareigūnu E. A. nuvyko į V. B. namus. Jam V. B. , vadindama jį pavarde, padarė pastabą, - kad jis yra su uniforma ir nesiskutęs. Jis su savimi turėjo patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo, kurį garsiai ir aiškiai perskaitė V. B. , taip pat jai pasakė, kad dėl jos sūnaus yra užvesta paieškos byla. Paaiškino V. B. , kad pagal Policijos veiklos įstatymą policijos pareigūnai turi teisę ir be kratos orderio įeiti į namus. V. B. pasakė, kad jos sūnus pats atvažiuos į teismą ir nesutiko įleisti pareigūnų į savo namus. Jis, nukentėjusysis, bandė šonu praeiti pro duris neliesdamas tarpduryje stovinčios kaltinamosios. Jam einant į namo vidų V. B. jo neleido, jam spyrė, taip supurvino jo kelnes bei bandydama uždaryti duris su durų kraštu perrėžė jam koją. Jis buvo užsidengęs veidą, saugodamasis V. B. smūgių, ir policijos pareigūno V. S. neprašė V. B. laikyti. V. S. pats puolė jį ginti, kad jam netektų daugiau smūgių. Jis, įėjęs į namo vidų, bandė atidaryti vienas duris, tačiau kaltinamoji griebė už durų rakto ir, atrodo, tas duris užrakino. Jis buvo įėjęs į miegamąjį, virtuvę, tačiau visų patalpų apžiūrėti negalėjo, nes neleido kaltinamoji. Išoriškai apžiūrint namą, nesimatė, kad juose būtų nuteistasis M. B. , tačiau namuose yra patalpų, kurias reikėjo apžiūrėti. Jam įėjus į vidų V. B. marti, draugė ir brolis nuėjo į pavėsinę gerti kavos. V. B. neleidžiant apžiūrėti namų jis pasakė, kad pasikvies pastiprinimą ir išėjo į lauką paskambinti. Jam išėjus į lauką V. B. iš karto užrakino namo duris, sėdo ant dviračio ir pasakė, kad važiuoja spanguoliauti. Jis nenorėjo aštrinti konflikto, todėl nebandė V. B. sulaikyti, ir jie, policijos pareigūnai, išvyko. Jam V. B. veiksmais padarytus sužalojimus įvertino medicinos ekspertas. Jam V. B. neteisėtais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Neturtinės žalos atlyginimui jis prašo iš kaltinamosios priteisti 500 litų, tačiau norėtų, kad šie pinigai būtų pervesti į nukentėjusių asmenų fondą. Mano, kad prašomos priteisti žalos dydis nėra didelis ir kaltinamoji pagal savo turtinę padėtį gali tokią žalą atlyginti.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2011m.rugsėjo 18 d. vykdė patvarkymą dėl M. B. , kuriam buvo skirtas laisvės atėmimas, sulaikymo. Jis ir pareigūnas A. B. nuvyko (duomenys neskelbtini) kaimą, kur turėjo būti M. B. . Į V. B. kiemą atvyko tarnybiniu automobiliu. Namo durys buvo praviros, tačiau jiems atvykus durys užsidarė. Jis, įėjęs į vidų, V. B. paklausė, kur yra jos sūnus M. B. , kurį pagal teismo patvarkymą reikia sulaikyti. V. B. atsisakė leisti jam apžiūrėti patalpas, pasakė, kad sūnaus nėra ir nežino, kur jis yra. V. B. elgėsi grubiai, tyčiojosi. V. B. atsisakius leisti apžiūrėti namus, jis paskambino savo viršininkui L. D. ir pasakė, kad reikia daugiau pareigūnų. Atvykęs L. D. kaltinamosios, stovinčios ant namų slenksčio, reikalavimu perskaitė jai teismo patvarkymą, parodė paieškos bylą. Tačiau ir perskaičius patvarkymą bei parodžius paieškos bylą kaltinamoji vis tiek atsisakė įleisti juos į vidų. Tada L. D. pasakė, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir norėjo įeiti į vidų. Kaltinamoji bandė L. D. išstumti į lauką ir laikydamasi už staktos, durimis trenkė L. D. . Tada jis paėmė V. B. už rankos ir bandė ją atitraukti nuo viršininko, kurį kaltinamoji trankė durimis. Kai jis paėmė V. B. už rankos, V. B. jam nuo slenksčio spyrė į kairę koją. Taip spirti jai buvo patogu. Ar V. B. buvo basa, ar apsiavusi neįsidėmėjo, nes ji vaikščiojo ir lauke, ir viduje. Tačiau nuo V. B. spyrio jis jautė skausmą, kojoje buvo padaryta kraujosruva. Jis ištraukė V. B. į lauką, o L. D. įėjo į virtuvę. Jis taip pat įėjo į virtuvę, tačiau V. B. pasakė, kad ji toliau neleis į jokias patalpas ir išėjo į lauką. Jie taip pat išėjo, tada V. B. užrakino namo duris ir išvažiavo. Kadangi V. B. prieš jį, atliekantį savo pareigas, panaudojo fizinį smurtą, vartojo jo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, todėl prašo iš kaltinamosios priteisti 500 litų neturtinės žalos į nukentėjusių asmenų fondą.
Liudytojas E. A. parodė, 2011-09-18 su viršininku L. D. išvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą padėti sulaikyti nuteistąjį M. B. . L. D. pasiėmė M. B. paieškos bylą ir patvarkymą, pasakė, kad pagalbos paprašė pareigūnas V. S. . Atvykus į V. B. sodybą L. D. nuėjo prie pareigūno V. S. , kuris stovėjo prie namo įėjimo, o jis prie pareigūno A. B. , buvusio prie namo. Jis, liudytojas, liko prie vieno namo kampo, prie lango, ir stebėjo situaciją, o A. B. – prie kito namo kampo. Jis paties konflikto nematė, tačiau girdėjo, kaip L. D. perskaitė patvarkymą ir matė, kaip rodė paieškos bylą. Kai jis suprato, kad pareigūnai įėjo į namo vidų, jis priėjo arčiau namo. Kai pareigūnai iš namo išėjo, V. B. sutvarkė langą, prie kurio jis stovėjo, tikriausiai, užkabino. Jis taip pat matė, kaip V. B. su dviračiu išvažiavo iš kiemo nepaisydama, kad L. D. sakė jai neišvažiuoti. V. B. išvažiavus, jie taip pat išvyko.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2011m. rugsėjo 18d. viršininko L. D. nurodymu su pareigūnu V. S. nuvyko pas kaltinamąją V. B. į Daukučių kaimą patikrinti, ar ten nėra jos sūnaus M.B., kuriam buvo teismo patvarkymas dėl bausmės vykdymo. Kai jie su tarnybiniu automobiliu įvažiavo į kiemą, namo durys kažkaip iš karto užsidarė. V. S. nuėjo link namo, o jis į kitą namo pusę, ten per langą pamatė M. B. , kuris, jį pamatęs, iš karto pasislėpė. M. B. jis pažino, nes prieš važiuodami į (duomenys neskelbtini) k. su V. S. apžiūrėjo jo nuotraukas. Po kiek laiko į V. B. sodybą atvyko pareigūnai L. D. ir E. A. . Jis girdėjo, kaip L. D. perskaitė patvarkymą. Tada pasigirdo V. B. rėkimas ir klykimas. V. B. išsakomų žodžių jis gerai nesuprato, tačiau girdėjo, kad buvo minima prokuratūra. Jis iš savo buvimo vietos matė tik E. A. . Paskui pamatė, kaip trys žmonės, dvi moterys ir vyras, nuėjo į pavėsinę. Grįžtant į policijos komisariatą V. S. jam pasakė, kad V. B. įspyrė ir jam, ir L. D. , rodė savo suteptas kelnes. V. S. taip pat sakė, kad V. B. neleido jiems apžiūrėti patalpų.
L. R. M. parodė, kad ji buvo pas V. B. , kai į jos namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie klausė, kur yra M. B. . Be jos V. B. namuose dar buvo V. B. marti ir brolis. Pirmas atvykęs pareigūnas neprisistatė, pakalbėjęs su V. B. , jis išsikvietė kitus pareigūnas, prašė, kad jie atvežtų dokumentus dėl M. B. paieškos. Iškviesti pareigūnai atvyko maždaug po 20 min. Vienas iš atvykusių pareigūnų turėjo segtuvą. Su atvykusiu pareigūnu V. kalbėjosi lauke. V. stovėjo tarpduryje, o pareigūnai norėjo įeiti vidun. Ji matė, kaip V. basa koja spyrė pareigūnui. Pareigūnas su ūsais laikė V. už rankos, o kitas pareigūnas pro ją įsibrovė į kambarį. Pareigūnas atidarė ir kito kambario duris, bet vidun nėjo. Ji girdėjo, kaip V. skambino savo advokatui ir klausė, ar gali pareigūnai įsibrauti į namus be kratos be orderio. Ką V. atsakė advokatas, ji nežino. Atvykęs pareigūnas pasakė, kai jei neleis apžiūrėti patalpų, iškels baudžiamą bylą. Pareigūnai pasakė, kad duoda 10 min., kad M. B. pats išeitų į lauką daiktus susidėjęs. M. B. neišėjo, nes jo nebuvo namuose. Be dviejų pareigūnų, bendravusių su V., ji prie namo matė dar du policijos pareigūnus. Ji su V. broliu ir marčia nuėjo gerti kavos. Tada V. užrakino namo duris ir išvažiavo.
Liudytojas R. B. parodė, kad atvykęs pareigūnas neprisistatė, paklausė, ar yra M. B. . Jis pasakė, kad M. nėra. Pareigūnas norėjo daryti kratą tačiau jo sesuo V. nesutiko. Pareigūnas pasikvietė pastiprinimą. Sesuo pasiskambino advokatui, kuris pasakė be dokumentų pareigūnams neleisti daryti kratos. Jis girdėjo, kaip atvykęs pareigūnas skaitė dokumentą dėl M. paieškos, tačiau šio atvykusio pareigūno V. taip pat ir neleido į vidų, stovėjo tarpduryje ir prašė pateikti dokumentus, kad pareigūnai galėtų daryti kratą. Šiam pareigūnui V. pasiūlė barzdą nusiskųst. Vienas pareigūnas, įeidamas vidun, seserį nubloškė į šoną, ji atsitrenkė į staktą. Kitas pareigūnas laikė seseriai už rankos, ir sesuo jam spyrė. Sesuo buvo basa ir su chalatu. Ar sesuo pareigūnui pataikė, jis nepastebėjo. Kai pareigūnas norėjo įeit į sandėliuką, sesuo ištraukė durų raktą. Pareigūnas buvo įėjęs į miegamąjį ir į virtuvę. Jis su moterimis išėjo gert kavos, o V. užrakino duris ir pasakė, kad eis spanguoliauti. Kai pareigūnai išvyko, sugrįžo ir sesuo V., kuri nebuvo toli išvažiavusi, nes jai labai skaudėjo petį nuo pareigūno pastūmimo į staktą.
L. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad perskaičius teismo patvarkymą dėl įsiteisėjusios bausmės vykdymo jos sūnui M. B. , V. B. atsisakė leisti pareigūnams apžiūrėti jos namus, provokavo konfliktą, gąsdindama, kad kreipsis į prokuratūrą. (b.l. 1,2).
2011-08-25 teisėjo patvarkymu, kuriame nurodyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-783/2011, M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), galutinai paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2011-08-22 ir turi būti nedelsiant vykdomas (b.l. 6).
Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas L. D. . Nustatyta, kad nukentėjusysis dėvi tarnybinę uniformą, kairės kojos uniforminės kelnės ties keliu išpurvintos. Dešinėje kojoje šviežias odos nubraukimas – nubrozdinimas (b.l. 12-14).
Specialisto išvada Nr. G 1019/11 (05), kurioje nurodyta, kad L. D. nustatyta odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimas susiformavo dėl vieno kontakto su bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti durų kraštas ar panašiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2011-09-18 apie 8.50 val., į ką nurodo rusva nubrozdinimo spalva. Dėl nustatyto sužalojimo L. D. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 16).
Specialisto išvada Nr. G 1013/11 (05), kurioje nurodyta, kad V. S. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2011-09-18. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18).
2011-09-19 V. B. pareiškimu Lietuvos Generalinei prokuratūrai kopija, kuriame ji nurodo, kad Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos viršininkas L. D. , atvykęs pas ją į namus, pareikalavo jį įleisti, ją stūmė nuo durų į sieną, dėl ko jai skilo mentės kaulas, ji buvo sužalota (b.l. 25).
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-11-28 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. B. pareiškimo (b.l. 33-34).
Specialisto išvada Nr. G 1305/11 (05), kurioje nurodyta, kad V. B. pasakojo, kad 2011-09-18 apie 9 val. namuose du policijos pareigūnai stumdė rankomis, ko pasekoje nukentėjusioji užsigavo dešinį petį į sieną. Parkritusi nebuvo. Išvada: remiantis apžiūros ir med. dokumentų duomenimis: objektyvių duomenų apie V. B. patirtus sužalojimus nėra (b.l. 40).
Ištirtais įrodymais: nuosekliais nukentėjusių parodymais, liudytojų E. A. , A. B. , R. B. ir R. M. parodymais, teismo patvarkymu, asmens apžiūros protokolu, specialistų išvadomis bei pačios kaltinamosios daliniu prisipažinimu nustatyta, kad kaltinamoji V. B. , siekdama sutrukdyti įvykdyti teismo nuosprendį, priimtą jos sūnaus M. B. atžvilgiu, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams - policijos pareigūnams V. S. ir L. D. , atliekantiems savo tarnybines pareigas ir pagal Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnį 2 punktą turintiems teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į nuteistojo asmens gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio vykdymu, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsnį. Kad policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, nepažeidė V. B. teisių, jos teisėtų interesų patvirtina Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-11-28 nutarimas ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. B. pareiškimo ir specialisto išvada Nr. G 1305/11 (05), iš kurios matyti, kad V. B. policijos pareigūnų veiksmai nebuvo padaryti jo sužalojimai.
Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamoji V. B. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.3d.), nukreiptą prieš valstybės tarnautojus, atliekančius savo pareigas, siekdama jiems sutrukdyti sūnaus sulaikymą. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, registruota darbo biržoje, priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebima, charakterizuojama teigiamai, atsiprašė policijos pareigūnų. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajai skirtini viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina žemiau šios bausmės vidurkio (BK 46 str.2d.).
Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusiųjų L. D. ir V. S. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atsžvelgiant į tai, kad nukentėjusieji nenurodo, kad jiems būtų padaryta turtinė žala bei į kaltinamosios, kurį ieškinius pripažįsta iš dalies, turtinę padėtį, tenkintini iš dalies. Iš kaltinamosios nukentėjusiesiems priteistina po 300 litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškiniai atmestini. Nukentėjusiųjų prašymas jiems priteistas iš kaltinamosios sumas pervesti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą atmestinas, nes teismas neturi disponuoti asmenu turtu, priklausančiu jiems nuosavybės teise.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str.- 305 str., 307 str. ,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti ją 5 (penkių) mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant ją per mėnesį neatlygintinai išdirbti 25 valandas visuomenės labui.
Iš V. B. priteisti L. D. 300 (tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. B. priteisti V. S. 300 (tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistajai paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irena Pocevičienė