Byla Nr. 2KT-33/2011.

Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 94.4. (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovei M. D. (ieškinio medžiagos Nr. 2-1794-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko Arūno Rudzinsko 2011 m. vasario 7 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovei M. D. (ieškinio medžiagos Nr. 2-1794-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo. Minėta nutartimi prašoma išspręsti klausimą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovės Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D. veiksmais nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo. Minėtoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2002 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kurį pasirašė teismo antstole dirbusi V. Š.. Kauno apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi V. Š. nuo 2003 metų dirba Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus raštinės specialiste. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko Arūno Rudzinsko nuomone, nurodyta aplinkybė gali sukelti abejonių dėl Kauno apygardos teismo teisėjų sugebėjimo nešališkai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

Ieškinys perduotinas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodyta, kad byla perduodama nagrinėti kitam teismui, jeigu, nusišalinus teisėjams, jų tame teisme negalima pakeisti kitais teisėjais. Bylos perdavimo kitam teismui klausimas tokiu atveju yra spręstinas CPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš Kauno apygardos teismo perduotos ieškinio medžiagos matyti, jog ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei M. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos – 500 000 Lt atlyginimo. Ieškovas nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-11175-227/2010 agresyviai ir įžūliai pažeidė imperatyvias įstatymų normas, apribojo ieškovo teises į teisinę gynybą ir vilkino procesą.

Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, darytina išvada, jog tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.). Šių išvadų pagrindu konstatuotina, jog teisėjas ar teismas, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas, ir tik priklausomai nuo ieškinio pagrindo, esant teisėjų ar kitų teismo pareigūnų  įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, galimybei, bylos perdavimas kitam teismui CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu būtų galimas, jei ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nušalinimo klausimą, pripažįstama, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą, nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, privalo tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą), išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą, o tik po to spręsti klausimą dėl teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. balandžio 20 d. nutartys bylose 2KT-28/2010, 2KT-29/2010 ir 2KT-31/2010).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovo R. Ž. ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, matyti, jog ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D. tyčiniais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1175-227/2010 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo. Kadangi atsakovė V. Š. Kauno apygardos teisme aštuonerius metus dirba Civilinių bylų skyriaus raštinėje specialiste, ji pažįsta visus Kauno apygardos teismo teisėjus, vykdydama savo pareigines funkcijas yra tiesiogiai susijusi su visais Civilinių bylų skyriaus teisėjais, šios aplinkybės sudaro pagrindą Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei M. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. nepagrįstai yra nurodyta atsakove. Tie asmenys, su kurių tyčiniais veiksmais yra siejamas žalos pareiškėjui atsiradimas, ieškinyje turi būti nurodomi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimą vietoje teisėjos M. D. atsakovu turėtų įtraukti valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei siekiant pašalinti bet kokias abejones Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, ieškovo ieškinys perduotinas nagrinėti kitam teismui –Šiaulių apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei M. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                          Artūras Driukas