Civilinė byla Nr. e2S-2776-430/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01125-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5.; 3.1.7.1.1.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl įsiskolinimo priteisimo pateiktus prieštaravimus dėl byloje priimto preliminaraus sprendimo bei atsakovo Ž. V. priešieškinį atsakovėms UAB „Juris Lt“ ir UAB „DOJUS agro“ pareikštą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko Ž. V. 7 256,69 Eur skolą už parduotą prekę, 555,13 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.

2.       2021 m. vasario 8 d. atsakovas Ž. V. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka, mano, jog reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, o pardavėjas, negavęs atsiskaitymo už parduotą prekę, galėjo sutartį nutraukti ir pareikalauti grąžinti daiktą.

3.       2021 m. vasario 17 d. atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė UAB „Juris LT“ ir UAB „DOJUS agro“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutiniu sprendimu 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo Ž. V., atsakovei pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Atsakovas Ž. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą, o priešieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė atsakovui Ž. V. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo apeliacinį skundą per EPP pateikė bei pasirašė advokato padėjėjas V. N., kuriam įstatymo tokie įgaliojimai nėra suteikti. Teismas taip pat nurodė, jog apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas dėl 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinio sprendimo panaikinimo. Šiuo atveju ieškiniu buvo pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, priešieškiniu buvo reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl atsakovui skundžiant priimtą teismo sprendimą ir prašant panaikinti 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinį sprendimą, jis už apeliacinio skundo padavimą turėjo sumokėti 163 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       2021 m. rugsėjo 14 d. gautas atsakovo Ž. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuriuo atsakovas prašo ją panaikinti, dalyje dėl žyminio mokesčio 163 Eur sumai primokėjimo.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

9.1       teikiant priešieškinį civilinėje byloje per EPP sistemą atsakovas sumokėjo 75 EUR sumą, t.y. kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, atsakovas neįgyja jokios turtinės naudos, be to nėra ginčijama prievolės suma, taigi šis ginčas yra neturtinio pobūdžio.

9.2       Priešieškinio patenkinimo atveju ieškinys dėl sumos priteisimo negali būti patenkintinas, bet pati prievolė neišnyksta. Šiuo atveju už apeliacinio skundo padavimą turėjo būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis kaip už neturtinį ginčą.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-945-117/2015).Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Tinkamai neįgyvendinus teisės į teisminę gynybą sąlygų, bet trūkumams esant tokio pobūdžio, kurie gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str.).

14.       CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminio mokesčio dydis priklausomai nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Kituose ginčuose – vieno šimto eurų (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 str. 7 d.).

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškiniu buvo pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, priešieškiniu buvo reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl atsakovui prašant panaikinti galutinį teismo sprendimą, jis už apeliacinio skundo padavimą turėjo sumokėti 163 Eur dydžio žyminį mokestį. 

16.       Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo Ž. V. ieškovei UAB „Juris LT“ 7 256,69 Eur skolą, 555,13 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 851,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 688 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo bei priešieškinį, kuriuo prašė UAB „Juris LT“ ir UAB „DOJUS agro“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu paliko galioti 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą, o priešieškinį atmetė. Apeliantas savo poziciją, jog šiuo atveju ginčas yra neturtinio pobūdžio grindžia tuo, kad pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, atsakovas neįgyja jokios turtinės naudos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą ir priešieškinį tenkinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vertinant ieškovo apeliacinio skundo turinį, laikytina, jog apeliantas ginčija 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus 2021 m. sausio 19 d. sprendimas ir atmestas atsakovo priešieškinis, teisėtumą. Taigi, formuluodamas tokį reikalavimą atsakovas siekia ne tik, kad jo priešieškinis būtų tenkintas ir reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tačiau ir to, kad būtų panaikintas procesinis sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys ir iš jo priteista 7 256,69 Eur skola, 555,13 Eur delspinigiai, 40 Eur skolos išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidos. Tai reiškia, jog apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek ieškiniu suformuluotų turtinių reikalavimų, tiek priešieškiniu suformuluotų neturtinių reikalavimų tenkinimo/atmetimo apimtyje. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šiuo atveju įvertinus atsakovo apibrėžtas apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, turės įvertinti ne tik atsakovo neturtinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmetimo pagrįstumą, tačiau ir ieškovės turtinio reikalavimo tenkinimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teikdamas apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti žyminį mokestį, tiek už turtinį, tiek už neturtinį reikalavimą.

17.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas bei pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovui nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui terminą iki 2021 m. spalio 24 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

Teisėja                                                                                 Loreta Braždienė