Civilinė byla Nr. 2-11314-752/2012
(Proceso Nr. 2-05-3-00013-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.13; 18.3; 11.10; 44.2.4.2; 24.1; 116.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 27 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, atsakovo atstovui Virginijui Kliženčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 dalies dėl naujo laboratorijos vedėjo paskyrimo, atšaukiant ieškovę iš laboratorijos vedėjos pareigų pripažinimo negaliojančia, ieškovės grąžinimo į LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas; turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
nustatė:
Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė pripažinti juridinio asmens - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto institucijos - Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 dalį, kuria nutarta dėl naujo laboratorijos vedėjo doc. A. V. išrinkimo, ta pačia nutarimo dalimi atimant iš ieškovės prof. habil. dr. I. M. galimybę tęsti laboratorijos vedėjos pareigų atlikimą penkerių metų kadencijai iki 2014-07-01, negaliojančia ir ją panaikinti; grąžinti prof. habil. dr. I. M. į LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas toliau tęsti penkerių metų kadenciją iki 2014-07- 01; priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškovei I. M. padarytą turtinę žalą - 7644,75 Lt, bei 25000,00 Lt neturtinės žalos dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 111-115).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto taryba 2011- 11- 29 posėdyje priėmė protokolinį nutarimą Nr. VF-8-3, kuriuo be kitų klausimų išsprendimo, nutarė pirmiausia įrašyti doc. A. V. kandidatūrą į balsavimo biuletenį bei po balsavimo patvirtinti doc. A. V. kandidatūrą Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjo pareigoms užimti. Iki šio balsavimo bei Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo būdu į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (toliau tekste LSMU), Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto taryba 2009-06-19 nutarimu Nr. IT-6-02 penkerių metų kadencijai iki 2014-07- 01 buvo paskyrusi ieškovę prof. habil. dr. I. M..
Kadangi 2010-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. Xl-973 patvirtino pagrindinį teisės aktą - LSMU statutą, o vadovaujantis Statuto 10 str. svarbiausi LSMU veiklos principai yra studijų, mokslo ir sveikatos priežiūros vienovė, akademinė laisvė ir autonomija, kurią nustato Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo ir studijų įstatymas, o taip pat Statutas, vienos iš universiteto struktūrą sudarančios institucijos - Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 priimta nutarimo Nr. VF-8-3 dalis dėl doc. A. V. kandidatūros Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjo pareigoms užimti, patvirtinimo, ta pačia nutarimo dalimi iš ieškovės prof. habil. dr. I. M. atimant galimybę tęsti laboratorijos vedėjos pareigų atlikimą iki 2014-07-01, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-16 nutarimo Nr. 1733 8, 14 punktų nuostatas, o taip pat pažeidžiant kito LSMU Senato 2011-04-15 nutarimu Nr. 8-07 patvirtintų LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto nuostatų 13 punkto reikalavimus, yra neteisėtas, o tokiu būdu surengus LSMU struktūrinio padalinio vadovo rinkimo procedūrą, kada fakulteto tarybos posėdyje pažeidžiama šiuo atveju atitinkamo instituto laboratorijos vedėjo rinkimo procedūros tvarka, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, dėl šios priežasties LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto taryba 2011-11-29 posėdyje priėmė neteisėtą protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 dalį, kurią laiko neteisėta ir prašo ją panaikinti.
Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-30 nutarimu Nr. XI-973 buvo patvirtintas Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašas, kuris nustatė reorganizuojamų įstaigų - Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos - reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu tvarką. Tačiau, nors pagal šio aprašo 13 punktą reorganizuojant Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją privalėjo būti užtikrinamas ne tik jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas, bet ir darbo santykių tęstinumas, to atsakovas neužtikrino. Tokiu būdu, nors pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-30 nutarimu Nr. XI-973 patvirtinto LSMU statuto 18 punktą pagrindinė Universiteto veiklos nuostata - akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų, universiteto statuto, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kad prieš reorganizaciją Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto taryba 2009-06-19 nutarimu Nr. IT-6-02 „Dėl instituto laboratorijų vedėjų skyrimo", vadovaujantis tuometiniu Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto statutu, Taryba buvo nutarusi pritarti instituto direktoriaus teikimams ir nuo 2009-07- 01 buvo paskyrusi prof. habil.dr. I. M. eiti Sveikatos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas 5 metų kadencijai, atsakovas, kaip matyti iš konkrečių neteisėtų veiksmų, nei darbo santykių nei finansinių įsipareigojimų vykdymo tęstinumo neužtikrino.
Priešingai, pagal LSMU statuto 19 punktą universitetas, privalėdamas vykdyti teisės aktų nustatytas prievoles, akivaizdu, kad privalėjo vykdyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Iš čia išplaukia, kad joks nei rektoriaus priimtas įsakymas, nei LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos nutarimas nėra aukštesnės teisinės galios aktas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau LRV) 2009-12-16 nutarimą Nr. 1733, kuris nustatė Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto (toliau - Biomedicininių tyrimų institutas), Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto (toliau - Endokrinologijos institutas), Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto (toliau -Kardiologijos institutas) ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto (toliau - Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas) reorganizavimo prijungimo prie Kauno medicinos universiteto būdu sąlygų aprašą, nustatantį reorganizuojamų įstaigų - Biomedicininių tyrimų instituto, Endokrinologijos instituto, Kardiologijos instituto ir Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto - reorganizavimo prijungimo prie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos - Universiteto - būdu tvarką, pagal kurios 14 punktą reorganizuojant Biomedicininių tyrimų institutą, Endokrinologijos institutą, Kardiologijos institutą ir Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutą, privalėjo būti užtikrinamas ne tik jų veiklos tęstinumas ir darbo santykių tęstinumas, bet įsipareigojimų, o iš čia ir buvusio Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto tarybos nutarimų – 2009- 06- 19 Nr. IT-6-01 bei IT-6-02, vykdymas. Juolab, kad pagal LRV nutarimo 8 punktą reorganizavimo tikslu buvo įvardytas jau turimo biomedicinos mokslų srities mokslininkų potencialo sutelkimas.
Atsakovės teigimu, jau ir pats LSMU Senato 2011-04-15 nutarimu Nr. 8-07 patvirtintų LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto nuostatų 13 punktas atitinkamai ir aiškiai suponuoja universiteto institucijai - Sveikatos tyrimų institutui - pareigą užtikrinti faktinę galimybę instituto laboratorijos vedėjui, ieškovei I. M., išdirbti pilną 5 metų kadenciją. Ir tik pasibaigus laboratorijos, įsijungusios į instituto struktūrą (kaip ir įvyko šiuo atveju - buvusiai KMU Biomedicininių tyrimų instituto laboratorijai po reorganizacijos įsijungus į Sveikatos tyrimų institutą ir tapusiai LSMU Medicinos akademijos visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto laboratorija), vedėjo kadencijai, atsirastų teisėta galimybė LSMU Medicinos akademijos visuomenės sveikatos fakulteto tarybai fakulteto tarybos posėdžio metu, svarstyti ir/ar patvirtinti instituto vadovo teikiamą naują šios laboratorijos vedėjo kandidatūrą. Tačiau, nepaisant minėtų teisės aktų reikalavimų, buvo nuspręsta elgtis priešingai šių aktų reikalavimams ir neteisėtai rinkti naują laboratorijos vedėją - doc. A. V..
Be to, nors remiantis LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto nuostatų 13 punktu, naujas Instituto laboratorijos vedėjas fakulteto taryboje privalo būti renkamas Instituto vadovo teikimu, šiuo atveju iš pačio skundžiamo LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 posėdyje priimto protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 dalies akivaizdžiai seka, kad doc. A. V. šiuo atveju fakulteto tarybai teikė ne Sveikatos tyrimų instituto vadovas, o Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. R. K.. Tokiu būdu aiškiai pažeidžiant pačios laboratorijos vedėjo kandidatūros teikimo fakultete Tarybai procedūros reikalavimus, o tai yra akivaizdus Sveikatos tyrimų instituto nuostatų 13 p. pažeidimas.
Ieškovė taip pat nurodė, jog iškilęs nesutarimas yra tarp darbo sutarties šalių - darbuotojo ir darbdavio. Nepaisant civilinės teisinės ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių prigimties, jie įforminti ir ginčai tarp jų nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso taisykles, o vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) 109 straipsniu dėl tos priežasties, jog su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įstaigos statutą skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai), nuo 2011- 11-29 aptartu neteisėtu būdu patvirtinant doc. A. V. kandidatūrą, ieškovės, kaip darbuotojos pagal minimą darbo kodekso nuostatą teisėtas lūkestis (teisė), kol truktų jos kaip Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos įgaliojimai (5 metų kadencija), gauti nuo 2011-12-31 remiantis dar 2007-04-04 LRV nutarimo Nr. 337 15.1.2. punktu 15 % tarnybinio atlyginimo priedą už vadovavimą aukštosios mokyklos akademinio padalinio struktūrinio padalinio - laboratorijos veiklai, nuo kurio kaip seka iš pridedamo 2010 -12-08 rašto Nr. 817 kopijos, ji savo noru atsisakė dėl mažesnio atsakovo finansavimo, taip pat yra akivaizdžiai neteisėtai pažeistas.
Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 249 str., darbdavys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Iš to kas pasakyta seka, jog atsakovui neteisėtai atšaukus ieškovę iš užimamų pareigų, iš atsakovo priteistinos ieškovės negautos pajamos - pagal darbo sutartis 2011- 07- 01 – 2011- 12-31 ieškovei I. M. darbo užmokestis (toliau DU) apskaičiuotinas taip:
DU koeficientas 38,9X BMA (bazinė mėnesinė alga) X 0,965, tai yra 38,9 x 122 x 0.965 = 4579,69 Lt x 15% priedas ( 686,95 Lt), viso 5266,64 Lt.
Nuo 2012-01-02 iki 2012 - 06 - 04 ieškovei DU apskaičiuotinas: 39,9 X BMA x 0,965, tai yra 39.9 x 122 x 0,965 = 4697,42 x 15% priedas (704,61 Lt), viso 5402.03 Lt.
Skaičiuojant neišmokėtus ieškovei priedus gautųsi 2011 metais už 6 mėnesius - 686,95 Lt x 6 (mėn.) = 4121,70 Lt, o 2012 metais už 5 mėnesius - 3523,05 Lt, t.y. už visą laikotarpį - 7644,75 Lt.
Ieškovė pažymėjo, kad ieškinyje nurodytu neteisėtu būdu, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011 11 29 posėdyje surengus balsavimą ir nutarus dėl naujo laboratorijos vedėjo doc. A. V. išrinkimo, ta pačia nutarimo dalimi atimant iš ieškovės prof. habil. dr. I. M. galimybę tęsti laboratorijos vedėjos pareigų atlikimą penkerių metų kadencijai iki 2014-07-01, ieškovės įsitikinimu buvo pratęstas neteisėtas bandymas susidoroti su ja, kuris buvo prasidėjęs dar 2009-ais metais, bet kokiomis priemonėmis atšaukus ieškovę iš universiteto prorektorės pareigų, vėliau teisės aktų nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui šiuos atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais.
Ieškovė nurodė, kad neteisėtu būdu, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11 - 29 posėdyje surengus balsavimą ir nutarus dėl naujo laboratorijos vedėjo doc. A. V. išrinkimo, automatiškai atšaukiant ieškovę, tuo metu pačioje LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto taryboje, o vėliau ir universiteto akademinėje visuomenėje kilo įvairios emocingos diskusijos, pakartotinai suaktyvėjo subjektyvių nuomonių išsakymas, neigiamos nuomonės apie ieškovę formavimas, kaltinimai universiteto bendruomenės skaldymu, neigiamo universiteto įvaizdžio formavimu ir pan., kurie ieškovei I. M. sukėlė stresą, pažeminimą kolegų - bendradarbių akyse, dvasinius išgyvenimus, o taip pat nestabilumo darbo santykiuose jausmą. Galiojančio LR DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka į teismą kreiptis dėl savo pažeistų teisėtų interesų gynimo ieškovė buvo priversta jau trečią kaitą, visi šie procesai nuolat reikalauja pastovios įtampos, taip pat atsižvelgiant į neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, šiuo atveju neturtinę žalą ieškovė įvertina 25000,00 Lt pinigine išraiška.
2009-04-30 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 7 str. 1 d. nustato tai, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. O 2 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, kad aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojo atestavimo tvarką. Tačiau toje pačioje normoje akivaizdžiai įtvirtinta, kad tai privalu daryti ne bet kaip, o laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, o taip pat remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str., kadangi kilusio ginčo nepavyko išspręsti taikiu keliu, nors ieškovė dar iki ieškinio teismui padavimo kreipėsi į LSMU Senato teisės ir etikos komisijos pirmininką, LSMU rektorių, tačiau gauti formalūs atsakymai neišsprendė ginčo iš esmės, todėl 201I-11- 29 posėdyje priimta neteisėta protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 dalis, kuria nutarta dėl naujo laboratorijos vedėjo doc. A. V. išrinkimo, ta pačia nutarimo dalimi atimant iš ieškovės prof. habil. dr. I. M. galimybę tęsti laboratorijos vedėjos pareigų atlikimą penkerių metų kadencijai iki 2014- 07 -01, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009- 12- 16 nutarimo Nr. 1733 8, 14 punktų nuostatas, o taip pat pažeidžiant kito LSMU Senato 2011- 04- 15 nutarimu Nr. 8-07 patvirtintų LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto nuostatų 13 punkto reikalavimus, yra neteisėta ir turėtų būti teismo pripažinta negaliojančia ir panaikinta teismine tvarka.
Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 295 str. 2 d. 6 p., nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai kitais įstatymų nustatytais atvejais. O LR CK 2.82 str. 4 d. nustato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, šis ginčas, nors ir iš dalies kildintinas iš darbo teisinių santykių yra teismingas ir nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Ieškovės reikalavimas pripažinti fakulteto tarybos nutarimą negaliojančiu turi būti netenkinamas, nes fakulteto tarybos sprendimo pripažinimas negaliojančiu prieštarautų procesinės ir materialiosios teisės normoms (b.l. 176-183).
Dėl universitetą ir mokslo laboratorijos vedėją siejančių teisinių santykių kvalifikavimo – nurodė, kad sprendžiant šį klausimą, būtina išanalizuoti universitetą ir mokslo laboratorijos vedėją siejančius teisinius santykius. Mokslo laboratorija - mokslo instituto, katedros, instituto ar klinikos mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai ir rengiami mokslininkai. Tai yra smulkiausias mokslinis padalinys, kurio veiklą organizuoja vadovas. Vadovas šiuo atveju - ne konkrečiai tokioms pareigoms įdarbintas darbuotojas, o vienas iš mokslininkų, kuriam pavesta organizuoti laboratorijos darbą. Pilnai įmanoma, kad mokslo darbuotojas nevadovautų mokslo laboratorijai, tačiau nebūna taip, kad mokslo laboratorijos vadovas neturėtų darbo sutarties dėl mokslo darbuotojo pareigų. Taigi, mokslo laboratorijos vadovas - tai vienas iš laboratorijos mokslininkų, su kuriuo universitete yra susiklostę ne tik darbo santykiai (dėl vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigų), bet ir fiduciariniai pasitikėjimu grįsti pavedimo teisiniai santykiai vadovaujant laboratorijai. Laboratorijos vadovą pavedimo arba fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai sieja su jį paskyrusiu fakulteto ar instituto organu - taryba. Mokslo laboratorijos vadovo kadencija gali pasibaigti anksčiau numatyto termino dėl mokslo laboratorijos vadovo valios arba išnykus fiduciarinių santykių pagrindui. Fiduciarinių santykių pagrindas gali išnykti dėl asmens, kuriam suteiktas pasitikėjimas, netinkamų veiksmų ar neveikimo, taip pat dėl objektyvių, su asmeniu, kuriam duotas pavedimas, nesusijusių aplinkybių - pavyzdžiui, įvykus struktūriniams pertvarkymams, mokslo laboratoriją perkeliant iš vieno fakulteto į kitą. Jei susiklostytų tokia situacija, kad mokslo laboratorijai vadovautų vadovas, kuriam fakulteto, į kurį perkelta laboratorija, taryba nebūtų išreiškusi pasitikėjimo, tai prieštarautų fakulteto autonomijai, kuri yra svarbi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos aukštųjų mokyklų autonomijos dalis. Tokios aplinkybės laikytinos objektyviu pagrindu fiduciariniams santykiams pasibaigti.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad trijose institucijose laboratorijos vedėjo statusas buvo (ir yra) traktuojamas vienodai. Ieškovė laboratorijos vedėja tapo Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institute, tačiau kaip akivaizdu iš 2009 m. gruodžio 31 d. Kauno medicinos universiteto rektoriaus įsakymo Nr. V-378 „Dėl KMU reorganizuojamų institutų etatų sąrašo tvirtinimo“ ir 2009 m. gruodžio 31 d. Kauno medicinos universiteto rektoriaus įsakymo Nr. P-840 „Dėl Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto darbuotojų darbo santykių tęstinumo Kauno medicinos universitete" laboratorijos vedėjas jau Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institute buvo traktuojamas ne kaip darbuotojas, o kaip vienas iš mokslininkų, kuriam pavesta organizuoti laboratorijos darbą - įsakymuose, kuriais patvirtinama prijungiamų institutų etatinė struktūra bei įtvirtinamas darbo santykių tęstinumas, nurodoma, kad ieškovė turi darbo sutartį (atitinkamai - užima etatą) dėl vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodytame įsakyme yra išvardinti visi Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto darbuotojai ir jų tarpe nėra nei vieno laboratorijos vedėjo - tai patvirtina nuoseklią praktiką laboratorijų vedėjo statuso atžvilgiu, t.y. tai, kad laboratorijų vedėjai įgyvendina pavedimą vadovauti laboratorijai.
Teismui yra pateiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto etatų sąrašas 2011 m. liepos 1 d. būklei, Profilaktinės medicinos laboratorijos (vėliau - Lėtinių ligų profilaktikos laboratorijos) etatų sąrašai (2011-01-31, 2011-07-01, 2011-09-30, 2012-01-01 būklei), Sveikatos sistemų tyrimų laboratorijos etatų sąrašai (2011-01-31, 2011-07-01, 2011-09-30, 2012-01-01 būklei). Juose atsispindi:
a) kad šiuose padaliniuose nėra laboratorijų vedėjų etatų, t.y. nėra darbo santykių, kuriuos charakterizuotų vadovavimas mokslo laboratorijai;
b) kad už vadovavimą laboratorijai nemokamas priedas (dėl vadovų paskyrimo šiuose padaliniuose žr. priedą Nr. 2, dėl priedo dr. A. V. mokėjimo pagrindo, t.y. kad priedas paskirtas už vadovavimą institutui, o ne laboratorijai - žr. priedą nr. 3 ir nr. 4).
Ieškovės I. M. etatų sąrašuose atsispindi remiantis darbo sutartimi dėl vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laboratorijos vedėjo teisinių santykių su universitetu kvalifikavimas kaip pavedimo teisinių santykių yra formalizuotas naujoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, redakcijoje (žr. Žin., 2012, XI-973). Statuto 105 punktas nustato, kad „Mokslo laboratorijos vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti vadovo pareigas, pabaigos."
Dėl teisės aktą, sukėlusių teisines pasekmes nagrinėjamoje byloje:
2011 m. sausio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba savo nutarimu Nr. 1- 3 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto struktūros pertvarkos plano" priėmė sprendimą reorganizuoti eilę padalinių ir atlikti su tuo susijusių pertvarkymų, tame tarpe ir 1.3 punkte numatytą Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos sujungimą su kitomis laboratorijomis į Sveikatos tyrimų institutą ir perkėlimą iš vieno kamieninio padalinio į kitą, t.y. iš Biomedicininių tyrimų instituto į Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutą. 2011 m. balandžio 15 d. LSMU Senatas patvirtino Medicinos ir Visuomenės sveikatos fakultetų institutų nuostatus (taip pat ir Sveikatos tyrimų instituto). 2011 m. birželio 28 d. Senatas minėtų nuostatų atžvilgiu priėmė kolizinių nuostatų taikymo taisyklę - "nuostatai taikomi tokia apimtimi, kiek neprieštarauja LSMU Tarybos nutarimams bei kitiems aukštesnės galios teisės aktams". Taigi taikant 2011 m. birželio 10 d. LSMU Tarybos nutarimą nr. 4-1, įpareigojantį LSMU rektorių nuo 2011 m. liepos 1 d. paskirti laikinai eiti pareigas naujai įsteigtų struktūrinių padalinių bei jų sudėtyje esančių padalinių vadovus, kol jie bus išrinkti LSMU statuto nustatyta tvarka, net ir kilus prieštaravimų tarp Tarybos nutarimo ir Senato patvirtintų nuostatų, reikėjo vadovautis Tarybos nutarimu. Taigi, vadovaudamasis Tarybos nutarimu, LSMU rektorius paskyrė laikinuosius vadovus 21 padalinyje. Laikinojo vadovo paskyrimas taip pat reiškė, kad vadovas, ėjęs pareigas iki laikinojo vadovo paskyrimo, šias pareigas eiti nustojo. Minėti Senato nutarimai, Tarybos nutarimas, rektoriaus įsakymas nėra atšaukti ar pripažinti negaliojančiais, todėl ir įvykdyti padalinių vadovai rinkimai, taip pat ir Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijoje yra teisėti, kadangi rėmėsi galiojančiais lokaliniais teisės aktais. Apie tai, kad ieškovo fiduciariniai santykiai nutrūksta, nuo 2011 m, liepos 1 d. baigiasi Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos įgaliojimai, Ieškovas buvo informuotas 2011 m. birželio 20 d. raštu Nr. 1257 „Dėl laboratorijos vedėjos pareigų". Tai, kad tai Ieškovui buvo aišku ir jo priimta yra akivaizdu iš Ieškovo 2011 m. lapkričio 25 d. kreipimosi, kuriame save įvardijo „I. M. LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. ir iki 2011 m. liepos 1 d. Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėja, profilaktinės medicinos katedros profesorė". Tai, kad ieškovui buvo priimtinas pavedimo eiti laboratorijos vadovo pareigas pasibaigimas rodo ir tai, kad tarybos nutarimas ar rektoriaus įsakymas nebuvo ginčijami. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar šiuos sprendimus ginčyti jau nebegalima dėl suėjusio senaties termino.
Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė nebedirba vyriausios mokslo darbuotojos pareigose, tai galėtų būti dar vienas pagrindas fiduciariniams santykiams pasibaigti ir, bet kokiu atveju - kliūtis jiems atsinaujinti net ir panaikinus visus teisės aktus, nulėmusius tai, kad ieškovė nustojo vadovauti mokslo laboratorijai. Tai reikštų, kad mokslo laboratorijai vadovauja asmuo, kuris pats nebėra mokslininkas toje laboratorijoje (arba net nebedirba universitete).
Dėl galimo situacijos aiškinimo darbo teisinių santykių kontekste - net jei laikyti pavedimą eiti mokslo laboratorijos vedėjo pareigas darbo sutarties sąlyga, tai tokiu atveju reikšmingas būtų ieškovės elgesys po numanomo darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė nekėlė darbo sutarties pakeitimo teisėtumo klausimo darbo ginčų komisijoje ar teisme per Darbo kodekse numatytus terminus, atvirkščiai, rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. nebeina laboratorijos vedėjos pareigų, ką patvirtino ir teismo posėdyje. Tuo tarpu darbo sutartis dėl vyriausios mokslo darbuotojos pareigų (kurias einant ir buvo papildomai pavesta vadovauti mokslo laboratorijai), abiem šalims vykdant visas joje numatytas teises ir pareigas tesėsi iki jos termino pabaigos 2012 m. birželio 4 d.
Dėl reikalaujamų priteisti sumų - kadangi atsakovas aukščiau išdėstytais motyvais nesutinka su pareikštais reikalavimais, atitinkamai, atsakovo nuomone nėra tenkintini ir iškelti piniginiai reikalavimai.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Be ieškinyje išdėstytų argumentų, ieškovė paaiškino, vyko universiteto restruktūrizacijos procesai, kurių metu laboratorija, kuriai ji vadovavo, turėjo būti integruota į naują Sveikatos tyrimų institutą. Pagal galiojančius Universiteto Senate patvirtintus teisės aktus visos laboratorijos, kurios įeina į naują struktūrą, jų vadovai išlieka vadovauti iki jų kadencijos pabaigos. Laboratorijos vedėja institute ieškovė buvo išrinkta tarybos posėdyje. Kadangi pati restruktūrizacija ir keitimai prasidėjo nuo liepos 1 d., 2010 m. birželio pabaigoje ji gavo pranešimą, kad jos, kaip laboratorijos vedėjos pareigos baigiasi ir laikinai jos pareigas užimti paskirtas A. V., kuris vėliau ir tapo naujo instituto vadovu. Ieškovė dėl to kreipėsi į Universitetą, į Teisės etikos komisiją, į Tarybos pirmininką, tačiau jokių atsakymo negavo. Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir universiteto atstovas ieškovė išreiškė poziciją, kad Taryba priimdama sprendimą ir balsuodama neatsižvelgė į Senato patvirtintus nuostatus, pagal kuriuos ieškovė turėjo tęsti katedros vedėjos pareigas. Tačiau Taryba priėmė sprendimą ir išrinko laboratorijos vedėju A. V.. Pagal galiojančius teisės aktus ieškovė negalėjo būti atleista iš laboratorijos vedėjo pareigų. Su ieškove buvo sudaryta sutartis dėl vyr. mokslinio darbuotojo pareigų ir laboratorijos vedėjos pareigų. Viskas įrašyta vienoje sutartyje. Tvarka buvo tokia, kad kai išrenkamas vedėjas, rašomas įsakymas į tą pačią sutartį. Atskiros darbo sutarties nebuvo. Darbo sutartis, kuri buvo su ieškove sudaryta, kaip su laboratorijos vedėja, nebuvo nutraukta. Pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė negavo. Kas paskirtas vadovu ji nežinojo. Formaliai suprato, kad nebeeina laboratorijos vedėjos pareigų, bet oficialiai ne. Situacija buvo keista, dviprasmiška. Iki Tarybos rinkimų buvo tyla, kur ieškovė besikreipdavo, atsakymų negaudavo. Laboratorijoje tą laikotarpį jokio posėdžio nebuvo. Buvo vasaros laikotarpis, daug darbuotojų atostogavo. Ieškovė, kaip laboratorijos vedėja, turi savo doktorantus, jie susirinkdavo ir svarstydavo savo temas. Laboratorijos vedėjo darbo funkcijos yra kontroliuoti mokslinių tyrimų darbo planų tyrimą, dirbti pagal priimtą mokslinių darbų planą, visus darbus atlikti, susirinkti apsvarstyti, žiūrėti, kad planuoti darbai vyktų laiku. Laboratorijoje dar yra du doktorantai, kurie dirbo, reikėjo sekti kada buvo atliekami moksliniai darbai. Visą tai ieškovė ir darydavo. Gavo pranešimą, kad nutrūksta jos pareigos, bet savo pareigas, kaip laboratorijos vadovė, ji toliau vykdė. Niekas ieškovės neprašė perduoti jos pareigų. Kad laikinai išrinktas A. V. ieškovei parodė įsakymą kolegos. Visi buvę darbuotojai laikinai buvo paskirti išskyrus ieškovę. Ieškovė tai sužinojo tą pačią dieną, kai atėjo raštas. Pagal datas ieškovė mano, kad buvo pirma jai praneša, o po to išėjo rektoriaus įsakymas dėl paskyrimo laikinųjų laboratorijų vedėjų. A. V. ieškovei nesakė, kad reikia perduoti darbus, tik paskambino ir pasakė, kad buvo iškviestas į personalo skyrių ir supažindintas su įsakymu, kad yra paskirtas. Tuomet ieškovė kreipėsi į rektorių, su juo kalbėjo, kad teisine prasme turi būt normaliai išaiškinta, pranešta, nes raštas buvo dviprasmiškas. Parašyta, kad laboratorijos vedėjos pareigos baigiasi, bet ieškovė suprato, nuo liepos 1 d. tas institutas tampa kitu - Neuromokslo institutu ir Sveikatos tyrimų institutu. Buvo padalinta. Laboratorijos perkeliamos į Sveikatos tyrimo institutą. Ieškovė sutiko su tuo, kad Biomedicininių tyrimų institute ji baigė dirbti, bet apie Sveikatos tyrimų institutą nieko nebuvo parašyta. Pas rektorių ieškovė ėjo iš karto po to, kai atėjo tas raštas. Klausė, kaip tai galėjo įvykti. Rektorius paaiškino kad yra parengti tokie dokumentai ir ieškovė juos pasirašė. Nesakė kas toliau turėtų vykti ir kokias pareigas ieškovė turėtų atlikti.
Neturtinė žala paskaičiuota maždaug, preliminariai, jeigu ieškovė būtų buvusi laboratorijos vedėja iki kadencijos galo, tačiau pinigais to neįkainuosi. Pagrindinis dalykas - pastovus gyvenimas nežinomybėje. Ieškovė dar dirba profesorės pareigose, tačiau ji nėra užtikrinta savo darbo santykių tęstinumu.
Ieškovė taip pat prašė priteisti ir turtinę žalą, nes jeigu būtų buvusi laboratorijos vedėja, tai pagal nuostatus jai būtų skaičiuojamas priedas.
Atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas Virginijus Kližentis prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2002-06-24 ieškovė I. M. ir KMU Biomedicininių tyrimų institutas sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 644, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti vyriausiąja mokslo darbuotoja į profilaktinės medicinos laboratoroją 1,0 etato darbo krūviu, 5 metų kadencijai.
2004-06-30 KMU rektoriaus įsakymo Nr. 205 pagrindu darbo sutartis pakeista, nustatyta, kad ieškovė, profilaktinės medicinos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja (1,0 et.), nuo 2004-06-30 iki 2009-06-29 išrinkta KMU BMTĮ direktorės pareigoms, už kurias mokamas 40 proc. nustatyto atlyginimo dydžio priedas. (b.l. 45-46).
2006-02-09 darbo sutartis pakeista - direktoriaus įsakymo Nr. AD-8 „Dėl laboratorijos steigimo“ pagrindu, ieškovė perkelta į sveikatos sistemos tyrimų laboratoriją vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigas.
Kaip matyti iš tolimesnių darbo sutarties pakeitimų, baigiantis 5 metų kadencijai dėl ieškovės, kaip vyriausiosios mokslo darbuotojos darbo, darbo sutartis Nr. 644 buvo pakeista - 2007-06-13 direktoriaus įsakymu Nr. AD - 35 ieškovė dar kartą buvo paskirta dirbti vyriausiąja mokslo darbuotoja (1,0 etato) 5 metų kadencijai sveikatos sistemos tyrimų laboratorijoje. (47 b.l.).
2007-06-18 direktoriaus įsakymu Nr. PP-33 darbo sutartis pakeista perkeliant ieškovę dirbti tose pačiose vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigose iš 1,0 etato į 0,25 etato, o 2009-05-27 direktoriaus įsakymu Nr. PP-22 ieškovės darbo krūvis padidintas iki 0,75 etato.
Besibaigiant nustatytam terminui, iki kurio ieškovė, be vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigų ėjo ir kitas pareigas - KMU BMTĮ direktorės pareigas (terminas kurioms turėjo baigtis 2009-06-29), ieškovė vėl buvo paskirta eiti vadovaujančias pareigas - 2009-06-23 direktoriaus įsakymu Nr. AD-51 ji paskirta 5 metų kadencijai eiti Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas, mokant 15 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedą pagal LR Vyriausybės 2007-04-04 nutarimą Nr. 337 ir BMTĮ Tarybos 2009-06-19 nutarimą Nr. IT -6-02 (49 b.l.).
Ieškovės darbo sutartis taip pat kelis kartus keista dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento pakeitimo, taip pat nuo 2009-10-30 direktoriaus įsakymu Nr. PP-66 nuo 2009-11-02 ji perkelta dirbti pilnu etatu vyriausiąja mokslo darbuotoja Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijoje, tuo pačiu padidinant tarnybinį atlyginimą. (50 b.l.).
Ieškovės sutikimu, nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buvo sumažintas tarnybinio atlyginimo koeficientas, dėl to padaryti darbo sutarties Nr. 644 pakeitimai (51,52 b.l.).
2010-02-10 darbo sutarties numeris Nr. 644 pakeistas į Nr. 23698. (53 b.l.).
2010-09-01 Kauno medicinos universiteto pavadinimas pakeistas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Ieškovės darbovietės pavadinimas pakeistas į Medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų institutą. Pirmaeilės pareigos nurodytos tos pačios – vyriausioji mokslo darbuotoja, pagal terminuotą darbo sutartį iki 2012-06-04. Tuo pačiu pakeistas darbo sutarties Nr. 23698 numeris į Nr. 1549. (54 b.l.).
Kaip matyti, sumažintas tarnybinio atlyginimo koeficientas (38,9) išliko ir toliau, nes direktoriaus įsakymu Nr. P-514 (2010-12-28) buvo nustatytas dar metams, t.y. iki 2011-12-30. Tai įforminta darbo sutarties Nr. 1549 pakeitimu, šį pakeitimą ieškovė pasirašė. (55 b.l.). Savo sutikimą ieškovė yra išreiškusi ir atskiru raštu, 2011-12-15 (b.l. 68).
Dar vienas darbo sutarties Nr. 1549 pakeitimas padarytas 2011-07-01, pakeista ieškovės darbo vieta – iš Biomedicininių tyrimų instituto į Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Sveikatos sistemos tyrimų laboratoriją. Ieškovės pirmaeilės pareigos nurodytos tos pačios – vyriausioji mokslo darbuotoja, 1 etatas, pagal terminuotą darbo sutartį (Nr. 56).
Nuo 2012-01-02 direktoriaus įsakymu Nr. V-984 (2012-12-12) tarnybinio atlyginimo koeficientas nustatytas nesumažinto dydžio – 39,90. Tai įforminta darbo sutarties Nr. 1549 pakeitimu. (57 b.l.).
2012-06-04 LSMU Rektoriaus įsakymu Nr. P-615, suėjus sutarties terminui, LR DK 126 str. 1 d. pagrindu, nutraukta darbo sutartis su ieškove I. M., Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vyriausiąja mokslo darbuotoja (b.l. 98).
Dėl darbo ginčo pobūdžio
Ieškovė kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu 2012-01-02, kuris buvo priimtas tik 2012-07-11. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimas užsitęsė dėl nustatytų ieškinio trūkumų ir jų šalinimo. Pastebėtina ir tai, kad tiek pradiniame ieškinyje, tiek rašydama atskirtąjį skundą, tiek ir patekdamas patikslintą ieškinį, ieškovės I. M. atstovas akcentavo, jog tiesiogiai į teismą kreipiasi DK 296 str. 2 d. 6 p. pagrindu – ginčijant juridinio asmens – LSMU medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 priimto protokolinio nutarimo dalį, kuria laboratorijos vedėju išrinktas kitas asmuo, laikant, kad tai yra kitas įstatymų nustatytas atvejis (DK 296 str. 2 d. 6 p.).
Tačiau teismas vertina, jog tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį yra individualus darbo ginčas, o ne ginčas dėl juridinio asmens organo priimto sprendimo, nes ieškovė nesutinka su jos atleidimu (atšaukimu) iš Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigų, kurias, kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties ir jos pakeitimų, ėjo pagal darbo sutartį. Kaip numatyta DK 297 str. 1 d., ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo, o taip pat dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, tiesiogiai nagrinėjamas teisme (295 str. 2 d. 1 p. ).
Kaip nustatyta, į Sveikatos sistemos tyrimų laboratoriją ieškovė perkelta 2006-02-09 KMU Biomedicininių tyrimų instituto direktoriaus įsakymo Nr. AD-8 pagrindu iš KMU Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vyriasiosios mokslo darbuotojos pareigų į tas pačias pareigas Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijoje, o nuo 2009-06-23 KMU Biomedicininių tyrimų instituto direktoriaus įsakymo Nr. AD-51 pagrindu paskirta eiti Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas 5 metų kadencijai. Pavedimas eiti šias vadovaujančias pareigas įformintas ne tik įsakymu, bet ir padaryti pakeitimai ieškovės darbo sutartyje (b.l.47, 49 b.l.).
Tam, kad užimti šio padalinio vedėjos pareigas, vien šalių susitarimo neužteko. Tai reglamentavo KMU Biomedicininių tyrimų instituto ir jo padalinio - Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos nuostatai, kurie byloje nėra pateikti. Tačiau KMU Biomedicininių tyrimų instituto Statutas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1385 ir paskelbti viešai. Todėl šiuo dokumentu teismas remiasi.
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Statute reglamentuota, kad Biomedicininių tyrimų institutas (toliau vadinama – Institutas) yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams vykdyti, ir pagal sutartis su Kauno medicinos universitetu ir kitais universitetais suteikianti mokslinę bazę, kurios reikia Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Institutas yra viešas juridinis asmuo. Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu. Viena iš Institutui suteiktų teisių - nustatyti Instituto struktūrą, vidaus tvarką, konkretų mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas.
Statuto 31 str. reglamentavo, kad Instituto struktūrą tvirtina Instituto taryba, atsižvelgdama į mokslinį ir kitą veiklos pobūdį. Instituto struktūriniai padaliniai gali būti laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai. Padaliniai steigiami arba likviduojami Instituto tarybos nutarimu. Mokslinių padalinių veiklos principus ir jų vadovų funkcijas nustato Instituto taryba. Kitų padalinių veiklos principus, jų vadovų funkcijas nustato Instituto direktorius. 16.6 str. buvo nustatyta, kad Instituto taryba nustato mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaro atestavimo ir konkursų komisiją, tvirtina jos reglamentą, o 16.7 str. numatė, kad Instituto taryba Instituto direktoriaus teikimu svarsto Instituto direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras; 20 str. nustatė, kad instituto veiklai vadovauja, jo vardu veikia ir jam atstovauja Instituto direktorius. 21. 3 str. – kad Instituto direktorius teikia Instituto tarybai svarstyti direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų ir mokslinio sekretoriaus kandidatūras. Atsižvelgdamas į Instituto tarybos pasiūlymus, 5 metų kadencijai skiria juos pareigoms. 21.4 str. - priima į darbą ir atleidžia iš darbo Instituto darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms, skiria asmenis šioms pareigoms, atleidžia iš jų ir kt.
Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos nuostatai byloje nėra pateikti. Tačiau yra pateiktas KMU Biomedicininių tyrimų instituto tarybos 2009-06-19 Nutarimas Nr. IT -6-01 „Dėl KMU Biomedicininių tyrimų instituto laboratorijos nuostatų pakeitimo“, kuriuo pakeista KMU Biomedicininių tyrimų instituto laboratorijos nuostatų (patvirtintų 2004-10-26 nutarimu Nr. IT-06-01) 10 punktas, jį išdėstant taip: „Visai laboratorijos veiklai vadovauja laboratorijos vedėjas, kuris yra pavaldus Instituto direktoriui. Laboratorijos vedėjo pareigoms 5 metų kadencijai skiriamas mokslininkas Instituto Statuto nustatyta tvarka“.
Kadangi ieškovė laboratorijos vedėja paskirta nuo 2009-06-23, vadinasi, šis nutarimas galiojo jos paskyrimo metu. Iš to seka, kad į laboratorijos vedėjos pareigas galėjo būti skiriamas ne bet kuris asmuo, o tik Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijoje dirbantis mokslininkas, Instituto direktoriaus teikimu jos kandidatūrą apsvarsčius Instituto taryboje ir jai pritarus ir Instituto direktoriui priėmus įsakymą dėl jos skyrimo į šias pareigas 5 metų kadencijai. Galiojus tokią skyrimo tvarką patvirtina ir byloje pateiktas Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto tarybos nutarimas 2009-06-19 NR. IT -6-02 (b.l. 70).
Statute taip pat buvo nustatyta, kad Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai ir šis Statutas (32 str.). 33 str. nustatė, kad mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus nustato Instituto taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. 34 str. – kad asmenys mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigoms skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
Nustatyta, kad netrukus po ieškovės darbo funkcijų pakeitimo ir jos paskyrimo eiti laboratorijos vedėjos pareigas, prasidėjo reorganizacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. XI-440 "Dėl pritarimo Kauno medicinos universiteto dalyvavimui reorganizavime" (Žin. 2009-10-20, Nr. 125-5374) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1733 "Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto reorganizavimo prijungimo prie Kauno medicinos universiteto būdu sąlygų aprašas" Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuotas prijungiant jį prie Kauno medicinos universiteto. (Žin. 2009-12-31 Nr. 157-7088). Pagal reorganizavimo sąlygų aprašo 6 p., po reorganizavimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo – Kauno medicinos Universitetas nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė pasibaigiančių reorganizuojamų juridinių asmenų - Biomedicininių tyrimų instituto, Endokrinologijos instituto, Kardiologijos instituto ir Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto teises ir pareigas. Aprašo 14 p. įtvirtino, kad reorganizuojant Biomedicininių tyrimų institutą, Endokrinologijos institutą, Kardiologijos institutą ir Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutą, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas.
Tai reiškia, kad ieškovės darbo santykiai turėjo tęstis, t.y. kad į Biomedicininių tyrimų instituto teises ir pareigas perėmusį Kauno medicinos universitetą ji turėjo būti perkelta dirbti ne tik kaip vyriausioji mokslo darbuotoja, bet ir kaip Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėja, nes į šias pareigas buvo paskirta nuo 2009-06-23, 5 m. kadencijai, vadinasi, šias pareigas turėjo eiti iki 2014-06-23.
Kaip matyti iš ieškovės darbo sutarties, joje buvo padaryti pakeitimai po reorganizacijos pasikeitus darbdaviui. Tačiau ieškovės užimamos pareigos Kauno medicinos universitete nurodytos tik kaip vyriausiosios mokslo darbuotojos, bet neatsispindi Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigų tęstinumas, nors prieš reorganizaciją ieškovė ėjo būtent šias pareigas (b.l. 52, 53).
Po Biomedicininių tyrimų instituto ir kitų institutų prijungimo prie Kauno medicinos universiteto, reorganizacija vyko ir toliau, Kauno medicinos universitetas buvo sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija. Reorganizacija vyko Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-30 nutarimo Nr. XI-973 pagrindu. Šiuo nutarimu buvo patvirtintas Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašas, kuris nustatė reorganizuojamų įstaigų - Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos - reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu tvarką. Pagal šio aprašo 13 punktą reorganizuojant Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją privalėjo būti užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas, o taip pat ir darbo santykių tęstinumas.
Tai reiškia, kad nei dėl vienos iš dviejų vykusių reorganizacijų ieškovės darbo santykiai neturėjo būti nutraukti ar pakeistos jos darbo funkcijos. Šių nuostatų atsakovas privalėjo laikytis.
Kaip matyti iš ieškovės darbo sutarties, po šios reorganizacijos dar kartą buvo pakeistas darbdavys – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Biomedicininių tyrimų institutas nurodytas kaip struktūrinis padalinys, kuriame buvo ieškovės darbo vieta. Nurodyta, kad ieškovės pareigos – vyriausioji mokslo darbuotoja, iki 2012-06-04. Tačiau darbo sutarties pakeitimuose nėra jokių nuorodų apie tai, kad ieškovė toliau po reorganizacijos ėjo ir Sveikatos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas, kurias turėjo eiti iki 2014-06-23. Padarytas papildomas įrašas tik dėl ieškovės darbo sutarties numerio pakeitimo (b.l.54)
Nepaisant to, kad ieškovės darbo sutarties pakeitimuose nėra nurodoma, jog ji ėjo Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas po reorganizacijų, byloje dėl to nebuvo ginčo. Atsakovas pripažino, kad ieškovė minėtas pareigas ėjo, tačiau teigė, kad šias pareigas ji ėjo kaip mokslo darbuotoja, kuriai pasitikėjimo pagrindu pavesta vadovauti laboratorijai. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad laboratorijos vedėjo pareigybės (etato) nebuvo, už šių pareigų ėjimą nebuvo mokama, todėl išnykus fiduciarinių santykių pagrindui (mokslo laboratoriją perkėlus į kitą fakultetą, kurio taryba nebuvo išreiškusi pasitikėjimo ieškove), buvo objektyvus pagrindas vedėjo pareigoms pasibaigti.
Kaip nustatyta, laboratorijos vedėja ieškovė tapo dirbdama Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institute. Jos darbo sutartyje nurodyta, kad ji nuo 2009-06-23 direktoriaus įsakymu Nr. AD-51 skiriama eiti Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas 5 metų kadencijai, mokant 15 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedą (b.l. 49).
Tačiau iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jau prasidėjus pirmajai reorganizacijai, kurios metu Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas ir kiti institutai nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuoti prijungiant prie Kauno medicinos universiteto, Kauno medicinos universiteto rektorius 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-378 „Dėl KMU reorganizuojamų institutų etatų sąrašo tvirtinimo“, Biomedicininių tyrimų institute nebuvo patvirtintas laboratorijos vedėjo ar vyriausiojo mokslo darbuotojo – laboratorijos vedėjo etatas. Toks etatas buvo patvirtintas tik viename iš reorganizavime dalyvaujančių institutų – psihofiziologijos ir reabilitacijos institute (145-149).
Atsakovo teigimu, tai patvirtina, jog laboratorijos vedėjas jau Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institute buvo traktuojamas ne kaip darbuotojas, o kaip vienas iš mokslininkų, kuriam pavesta organizuoti laboratorijos darbą. Šiai aplinkybei pagrįsti rėmėsi ir 2009 m. gruodžio 31 d. Kauno medicinos universiteto rektoriaus įsakymu Nr. P-840 „Dėl Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto darbuotojų darbo santykių tęstinumo Kauno medicinos universitete", kuriame išvardinti Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto ir kitų reorganizuojamų institutų darbuotojų, kurie nuo 2010-01-01 laikomi dirbančiais Kauno medicinos universitete, pavardės ir užimamos pareigos. Ieškovės pareigos šiame sąraše nurodytos tik kaip vyriausiosios mokslo darbuotojos, o užimamos laboratorijos vedėjos pareigos nėra nurodytos. Atsakovo teigimu, tai patvirtina nuoseklią praktiką laboratorijų vedėjo statuso atžvilgiu, t.y. tai, kad laboratorijų vedėjai tik įgyvendino pavedimą vadovauti laboratorijai.
Atsakovas taip pat rėmėsi teismui pateiktais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto etatų sąrašas 2011 m. liepos 1 d. būklei, Profilaktinės medicinos laboratorijos (vėliau - Lėtinių ligų profilaktikos laboratorijos) etatų sąrašai (2011-01-31, 2011-07-01, 2011-09-30, 2012-01-01 būklei), Sveikatos sistemų tyrimų laboratorijos etatų sąrašai (2011-01-31, 2011-07-01, 2011-09-30, 2012-01-01 būklei), nurodydamas, kad šiuose Sveikatos tyrimų instituto padaliniuose taip pat nebuvo laboratorijų vedėjų etatų. Atsakovo teigimu, tai reiškia, kad vadovavimas mokslo laboratorijai buvo kildinamas ne iš darbo santykių; taip pat nurodė, kad už vadovavimą laboratorijai nebuvo mokamas priedas. Priedas dr. A. V. buvo mokamas tik už vadovavimą institutui, o ne laboratorijai.
Su tokiais atsakovo argumentais ir pateiktų įrodymų vertinimu teismas nesutinka.
Kaip nustatyta, ieškovė į Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas 5 metų kadencijai buvo paskirta 2009-06-23 KMU Biomedicininių tyrimų instituto direktoriaus įsakymo Nr. AD-51 pagrindu. Paskyrimas eiti šias vadovaujančias pareigas įformintas ne tik įsakymu, bet ir padarant pakeitimus galiojančioje darbo sutartyje. Iš minėto įrašo darbo sutartyje matyti, kad darbo sutarties šalys susitarė ne tik dėl to, kad ieškovė penkeris metus eis šias papildomas pareigas, bet ir dėl apmokėjimo už šių pareigų ėjimą (b.l.47, 49 b.l.).
Teismo vertinimu, galiojusia nustatyta tvarka paskyrus ieškovę į vadovaujančias Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas, ieškovei buvo pavestos papildomos darbo pareigos. Toks darbo sutarties šalių susitarimas, yra papildomo darbo sutartis (Darbo kodekso 114 str. 1 d.), kurios pasibaigimui taikomi tie patys įstatymuose nustatyti pagrindai, kaip ir nutraukiant darbo sutartį dėl pirmaeilių pareigų, nepaisant to, kad šalių susitarimas dėl papildomo darbo buvo įformintas jau galiojančioje darbo sutartyje.
Todėl tai, kad atsakovas pateikė įrodymus, kad šioms papildomoms pareigoms užimti darbdavys (Biomedicininių tyrimų institutas arba jo teisių ir pareigų perėmėjai Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) nebuvo patvirtinęs atskiro etato, nereiškia, kad tokios pareigos buvo einamos ne pagal darbo sutartį.
Atsakovas, žinodamas, kad ieškovė eina ne tik vyriausiosios mokslo darbuotojos, bet ir laboratorijos vedėjos pareigas, reorganizacijų procese privalėjo išlaikyti jos darbo santykių tęstinumą, nes tokia pareiga jam buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1733 14 p., nustatančiu, kad reorganizuojant Biomedicininių tyrimų institutą, Endokrinologijos institutą, Kardiologijos institutą ir Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutą, turi būti užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-30 nutarimo Nr. XI-973 13 punktu, nustatančiu, kad reorganizuojant Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją privalėjo būti užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas, o taip pat ir darbo santykių tęstinumas.
Tai, kad ši pareiga atsakovui buvo visiškai aiški ir kad jis privalėjo išlaikyti iki reorganizacijos į laboratorijos vedėjo pareigas paskirto mokslo darbuotojo darbo santykių tęstinumą, matyti iš to, kad po reorganizacijos atsakovui nusprendus atlikti vidinius struktūrinius pertvarkymus - 2011 m. sausio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybai priėmus nutarimą Nr. 1-3 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto struktūros pertvarkos plano" ir priėmus sprendimą reorganizuoti eilę padalinių ir atlikti su tuo susijusius pertvarkymus, tame tarpe ir 1.3 punkte numatytą Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos sujungimą su kitomis laboratorijomis į Sveikatos tyrimų institutą (nekeičiant jų struktūros) ir perkėlimą iš Biomedicininių tyrimų instituto į Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutą, 2011 m. balandžio 15 d. LSMU Senatas patvirtino Sveikatos tyrimų instituto nuostatus, kurių 13 p. numatė, jog „Instituto laboratorijos vedėjas, pasibaigus laboratorijos, įsijungusios į instituto struktūrą, vedėjo 5 metų kadencijai, renkamas fakulteto taryboje instituto vadovo teikimu“ (b.l. 79).
Todėl akivaizdu, kad 2011 m. birželio 10 d. LSMU Tarybos nutarimas Nr. 4-1 papildyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos 2011-01-31 nutarimą Nr. 1-3 7 punktu, įpareigojančiu LSMU rektorių nuo 2011 m. liepos 1 d. paskirti laikinai eiti pareigas naujai įsteigtų struktūrinių padalinių bei jų sudėtyje esančių padalinių vadovus, kol jie bus išrinkti LSMU statuto nustatyta tvarka (93 b.l.), prieštaravo ne tik 2011m. balandžio 15 d. LSMU Senato patvirtinų Sveikatos tyrimų instituto nuostatų 13 p., bet ir minėtiems aukštesnės teisinės galios aktams - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1733 14 p. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-30 nutarimo Nr. XI-973 13 punktui.
Tačiau ieškovė šio LSMU rektoriaus įsakymo ar jo dalies neginčija ir neprašo jo panaikinti, nors akivaizdu, kad jau nuo šio įsakymo priėmimo ir A. V. paskyrimo laikinu vadovu ji nebeturėjo galimybės toliau eiti laboratorijos vedėjos pareigas, t.y. baigėsi papildomo darbo santykiai.
Atsakovas teigė, kad ieškovė praleido Darbo kodekse numatytus senaties terminus ir jos teisės nebegali būti ginamos.
Ieškovė laikė, kad senaties termino kreiptis į teismą nėra praleidusi, nes teisines pasekmes sukėlė ne minėtas rektoriaus įsakymas, o LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 dalis, kuria nutarta dėl naujo laboratorijos vedėjo A. V. išrinkimo. Taip pat teigė, jog gerai nesuprato 2011-06-20 pranešimo esmės. Šiuo pranešimu ji buvo informuojama apie tai, kad nuo 2011-07-01 dėl vykstančių struktūrinių pertvarkymų ji nebebus Biomedicininių tyrimų instituto Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėja, tačiau temanė, kad baigsis jos, kaip laboratorijos vedėjos, darbo santykiai, tikėjosi, kad ji ir toliau eis Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos pareigas naujai įsteigtame po LSMU MA Biomedicininių tyrimų instituto sujungimo su kitomis laboratorijomis LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institute, nes su 2011-06-21 įsakymu Nr. P-751 dėl laikinųjų vadovų paskyrimo ji nebuvo supažindinta. Teigė, kad ji ir toliau ėjo laboratorijos vedėjos pareigas iki ginčijamo LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 protokolinio nutarimo Nr. VF-8-3 priėmimo ir kad tik šis nutarimas jai sukėlė realias pasekmes.
Tačiau iš 2011 m. lapkričio 25 d. ieškovės kreipimosi į LSMU Senato ir etikos komisiją matyti, kad save ji įvardijo „I. M. LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. ir iki 2011 m. liepos 1 d. Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėja, profilaktinės medicinos katedros profesorė". Todėl akivaizdu, kad apie tai, jog 2011 m. liepos 1 d. baigėsi jos, kaip Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjos, darbo santykiai, ieškovė suprato gerokai anksčiau, nei įvyko 2011-11-29 Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos posėdis ir buvo patvirtinta A. V. kandidatūra Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjo pareigoms užimti. Be to, šiame teikime ji kelia klausimą dėl nuo 2011-07-01 laikinai paskirtų laboratorijos vedėjų užimamų pareigų teisėtumo, atkreipdama dėmesį į tai, kad naujuose fakultetų institutuose padalinių ar jau egzistuojančių laboratorijų vedėjai turėtų būti renkami tik tais atvejais, kai baigsis jų, kaip įsijungusių į fakultetų institutus laboratorijų vedėjų 5 metų kadencija (96 b.l.). Tai rodo, kad ieškovei buvo visiškai aišku ne tik tai, kad jos darbo santykiai dėl laboratorijos vedėjos pareigų yra nutrūkę, bet aiškūs ir argumentai, dėl kurių ji laikė, jog naujas laboratorijos vedėjas paskirtas neteisėtai.
Tai, kad ieškovė žinojo ir suprato, kad nuo 2011-07-01 yra atšaukta iš laboratorijos vedėjos pareigų, matyti ir iš jos paaiškinimų teisme. Ieškovė nurodė, jog apie tai, kad laikinai laboratorijos vedėju išrinktas A. V. ji sužinojo tą pačią dieną, kai atėjo raštas (pranešimas apie įgaliojimų pasibaigimą). Nurodė, jog ir pats A. V. jai pasakė, kad buvo iškviestas į personalo skyrių ir supažindintas su įsakymu dėl paskyrimo laikinai laboratorijos vedėju, t.y. į tas pareigas, kurias ėjo ieškovė. Ieškovė taip pat nurodė, kad tuomet ji kreipėsi į rektorių, su juo kalbėjo. Todėl jos argumentai, kad pranešimas apie jos atšaukimą iš laboratorijos vedėjos pareigų buvo dviprasmiškas ir kad žinodama apie laikinojo vadovo paskyrimą ji ir toliau, iki 2011-11-29 vykdė laboratorijos vadovės pareigas, yra nepagrįsti ir atmestini.
DK 297 str. numatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimo iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ieškovė į teismą su pradiniu ieškiniu kreipėsi tik 2012-01-07, nesutikdama ir ginčydama tik su LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 protokolinio nutarimo dalimi, kuria buvo patvirtinta A. V. kandidatūra Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjo pareigoms užimti, tačiau nereikšdama reikalavimo dėl jos atšaukimo iš laboratorijos vedėjo pareigų nuo 2011-07-01.
Todėl teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą nekėlė darbo sutarties pakeitimo klausimo ir praleido ieškinio senaties terminą. Pastebėtina, kad atšaukimo iš papildomų laboratorijos vedėjo pareigų nuo 2011-07-01 ji neginčijo ir vėliau, nors akivaizdu, kad jai buvo žinoma ir suprantama, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. ji nebeina laboratorijos vedėjos pareigų.
Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškinio senačiai darbo teisiniuose santykiuose yra taikomos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso nuostatos ( DK 27 str. 5 d.).
Taigi, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str.). Praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, t. y. esant svarbioms priežastims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Nr. 3K-3-436/2007).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, svarstant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).
CK ir kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovė iš laboratorijos vedėjo pareigų atšaukta nuo 2011-07-01. Tačiau ieškovė nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl jos atšaukimo iš minėtų pareigų ar darbo sutarties sąlygų neteisėto pakeitimo. Į teismą kreipėsi tik 2012-01-02, ginčydama 2012-01-07 LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto tarybos 2011-11-29 protokolinio nutarimo dalį, kuria buvo patvirtinta A. V. kandidatūra Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos vedėjo pareigoms užimti, t.y., atsakovo priimtą nutarimą, kuris jai jokių teisinių pasekmių jau negalėjo sukelti, nes iš laboratorijos vedėjos pareigų ji buvo atšaukta nuo 2011-07-01.
Tai rodo, kad ieškovė nesiekė ginti galimai pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad ir iškėlusi bylą teisme ji nepapildė ieškinio reikalavimo, neprašė pripažinti jos atšaukimą iš laboratorijos vedėjos pareigų neteisėtu, nors atšaukimas iš pareigų ir tai, kad atšaukimo pagrindas yra neteisėtas, jai buvo aišku.
Vadinasi, tik nuo ieškovės apsisprendimo ir jos valios priklausė, ginti ar ne galimai pažeistas teises. Kadangi jas ginti ieškovė apsisprendė tik po pusės metų, tuomet, kai ieškinio senaties terminas dėl neteisėto jos atšaukimo iš laboratorijos vedėjos pareigų jau buvo praleistas, be to, konkretaus tokio ieškinio reikalavimo ji taip ir nesuformulavo, tai rodo, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiekė nustatytu terminu ginti galimai pažeistas darbines teises, nors pati būdama profesore ir turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą tokią galimybę tikrai turėjo. Todėl teismas sprendžia, kad kreipimasis į teismą dėl neteisėto atšaukimo iš laboratorijos vedėjos pareigų ir tokio ieškinio reikalavimo suformulavimas iš esmės priklausė tik nuo ieškovės valios.
Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog ieškinio senaties terminą ginčyti atšaukimą iš laboratorijos vedėjos pareigų ieškovė praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra.
Pagal CK 1.131 str. 1 d ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas reikalauja ieškinio senatį taikyti, yra pagrindas ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš laboratorijos vedėjos pareigų bei su tuo susijusiems išvestiniams reikalavimams atmesti.
Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos neatlygintinos.
Iš pralaimėjusio bylą ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes nuo šių bylinėjimosi išlaidų darbuotojai yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vida Agurkienė