Civilinė byla Nr. 2-368-563/2013

(Proceso Nr. 2-06-3-13248-2012-4)

Procesinio sprendimo kategorija 16.1.; 116.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Dovilei Basytei, Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Saurida“ atstovams V. Z., advokatui Dainiui Žiedui, atsakovo R. J. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20150,67 Lt žalą, 5037,66 Lt palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei atsakovas reikalaus taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2003-05-01 sudarė darbo sutartį Nr. 268, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti operatoriaus pareigose degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su R. J. ir su kitais degalinės operatoriais buvo sudaryta darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. M-8. 2005 m. liepos mėn. ieškovas atliko minėtos degalinės kuro pardavimo analizę už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 ir nustatė, kad iš degalinės yra grobiami pinigai pagal principą: iš kliento už įsipiltą degalinėje kurą yra paimama visa pinigų suma pagal tos dienos nustatytą mažmeninę kuro kainą; pirkimui yra pritaikoma neteisėta beveik 99 procentų nuolaida; kasoje yra fiksuojama, kad kuro pirkimas-pardavimas buvo atliktas už 0,01 Lt/l, o pinigų skirtumas tarp kasoje fiksuojamo 0,01 Lt/l ir iš kliento paimtos realios pinigų sumos yra pasisavinamas. Tokiu būdu 2005-01-01 - 2005-07-15 laikotarpiu įmonei buvo padaryta nuostolių už 42771,68 Lt sumą. Išaiškėjus pažeidimui, visą kaltę ir atsakomybę dėl minėto trūkumo prisiėmė atsakovas. Ieškovas 2005-09-01 taip pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsakovui buvo pateiktas įtarimas dėl patikėto svetimo turto pasisavinimo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2011-03-07 FNTT Specialisto išvada Nr.5-3/22, kurioje konstatuota, jog operatorius R. J. ieškovo bendrovei padarė 20150,67 Lt nuostolį. Teismas baudžiamojoje byloje 2012-03-16 priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino R. J., tačiau tai neturi jokios reikšmės visiškai materialinei atsakomybei taikyti, kadangi yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo pat žalos išaiškėjimo dienos jis nedelsiant ėmėsi aktyvių ir nuoseklių veiksmų, kad patirta žala būtų atlyginta, tačiau baudžiamojo proceso tvarka ieškinys paliktas nenagrinėtas, todėl ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti (b.l. 2-7). Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.       

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad galima sutikti tik su viena ieškinyje nurodyta aplinkybe, t.y., kad laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2005-07-01 šalis siejo darbo santykiai, tačiau visos kitos aplinkybės nėra įrodytos jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais, t.y. neįrodytas žalos padarymo faktas, neįrodyta, kad atsakovas būtų padaręs neteisėtą veiką, būtų priežastinis ryšys, kaltė ir kt. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas tik FNTT specialistės pateikta išvada, tačiau Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti atsakovui, nustatė, kad FNTT specialistė pateikdama išvadą peržengė savo kompetencijos ribas, o išvados apie tariamą ieškovo žalos dydį yra visiškai nepagrįstos. Be to, teismas padarė išvadą, kad žala apskritai nenustatyta ir ji negali būti nustatoma vien tik pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo labiau, kad atsakovas už juos nebuvo atsakingas įmonėje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pasisavinęs ieškovo turtą. Todėl šiuo atveju byloje faktinė aplinkybė, kad ieškovui buvo padaryta reali žala, yra neįrodyta jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiui baudžiamasis persekiojimas buvo baigtas reabilituojančiais pagrindais, konstatuojant, jog nebuvo neteisėto R. J. veikimo. Be to, konstatuota, kad nėra atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad, jei teismas manytų, kad ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas, tai šiuo atveju atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį. Mano, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui (b.l. 72-73). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip visiškai neįrodytą ir nepagrįstą.

Ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas šį terminą yra praleidęs ir prašo jį atnaujinti. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl galimo savo teisių pažeidimo – buvo pareiškęs ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau 2012-03-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškinys paliktas nenagrinėtas, 2012-10-19 išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas operatyviai 2012-11-15 pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka, teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.).   

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2002-12-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 268, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje pagalbiniu darbininku Klaipėdos degalinėje, 2003-05-01 darbo sutartis pakeista – atsakovas priimtas dirbti į operatoriaus pareigas degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2005-09-01 LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b.l. 13-16). Su atsakovu ir kitais Klaipėdos degalinės darbuotojais 2004-11-30 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. M-8 (b.l. 17-19). 2005-08-24 rašytame paaiškinime atsakovas R. J. prisipažino, jog klientams taikė didesnes kuro nuolaidas, t.y. 1 ct už litrą, nei buvo galima taikyti pagal įmonėje nustatytą tvarką ir tokiu būdu padarė įmonei 42771,68 Lt žalą (b.l. 9-10). 2005-08-24 tarp UAB „Saurida” ir R. J. buvo sudarytas susitarimas dėl turtinės žalos bendrovei atlyginimo, padarytos R. J. veiksmais, pastarajam minėtoje bendrovėje dirbant laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 (b.l. 11-12). Ieškovas 2005-09-01 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 4 policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. J. atžvilgiu (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-206-201/2012, t.1, b.l.2). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, 2012-03-16 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o civilinio ieškovo UAB „Saurida” civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-206-201/2012, t.6, b.l. 3-16). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2012-10-19 nutartimi prokuroro ir ieškovės UAB „Saurida” apeliacinius skundus atmetė (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-206-201/2012, t.6, b.l. 73-80). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės buvusiam darbdaviui.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 253 straipsnis reglamentuoja darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, o darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 254 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai žala padaryta tyčia, 3 punkte – tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas dirbo ieškovo įmonėje ir su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, faktas, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, dar nesąlygoja atsakovo atsakomybės. Ieškovo pareiga yra įrodyti, kad egzistuoja visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 str.).

Ieškovas nurodo, kad atsakovo UAB „Saurida” padaryta žala yra 20150,67 Lt. Žalos padarymo faktą ieškovas iš esmės grindžia 2011-03-07 specialisto išvada Nr. 5-3/22 dėl UAB „Saurida” ūkinės finansinės veiklos tyrimo (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-206-201/2012, t.3, b.l. 143-152), kurioje nustatyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal išrašo duomenis operatorius R. J. 595 atvejais pritaikydamas kuro pardavimo nuolaidą, kasos aparato kvitais pagrindė 7461,47 litrų kuro pardavimą, kurio vertė UAB „Saurida“ pardavimo kainomis buvo 20 225,25 Lt, už 74,58 Lt, tai yra, parduodamo kuro kainą pagal išrašo duomenis sumažino iki 0,01 Lt už litrą, tokiu būdu operatorius R. J. padarė 20 150,67 Lt nuostolį.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nors įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Šiuo atveju teismas remiasi baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-201/2012 nustatytomis aplinkybėmis ir mano, kad jos turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-19 nutartyje konstatavo, kad specialistė atsakydama į klausimą, ar UAB „Saurida“ per tiriamąjį veiklos laiką patyrė nuostolius, kokia jų suma ir ar galima nustatyti patirtų nuostolių priežastį, pasirinko netikslias formuluotes, tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas konstatuodama, kad R. J. padarė 20150,67 Lt nuostolį UAB „Saurida“ (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-206-201/2012, t.6, b.l. 73-80), todėl teismas nemano, kad ši specialistės išvada yra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškovo patirtai žalai pagrįsti, jokių kitų įrodymų, galinčių pagrįsti padarytos žalos faktą, ieškovas nepateikė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad R. J. pasisavino UAB „Saurida“ turtą ir padarė bendrovei 20150,67 Lt žalą. Pažymėtina ir tai, kad lėšų trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, kad iš tikrųjų yra padaryta žala, nes nepaneigta, kad tai gali būti apskaitos klaidos ar netikslumai. Be to, yra svarbu, dėl kokių priežasčių ir kada susidarė trūkumas, ar dėl tų priežasčių yra neteisėtos operacijos grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-206-201/2012 specialistė R. M. patvirtino, kad UAB „Saurida“ patirti nuostoliai buvo nustatyti tik iš pateiktų dokumentų, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Saurida“ nebuvo daroma detali Klaipėdoje parduoto kuro ataskaita. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Saurida“ buvo padaryta reali žala.

Sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės yra būtina nustatyti jo atliktą neteisėtą veiką, kuri turėtų būti priežastis žalai atsirasti. Ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė tuo, jog R. J. taikė klaidingas nuolaidas, neteisingai fiksavo kuro pardavimo operacijas kasos aparatu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad  kuras klientams buvo pilamas po 0,01 Lt pagal UAB „Saurida“ vadovybės sudarytą sąrašą bei žodiniu degalinės vadovo R. E., finansininkės J. A. bei UAB „Saurida“ direktoriaus S. R. nurodymu ne tik įmonės darbuotojams, bet ir į skolą. Teismas konstatavo, kad tokie pylimai buvo sistemingi ir vykdomi per kasos aparatą, todėl apie juos negalėjo nežinoti bendrovės vadovybė (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-206-201/2012, t.6, b.l. 3-16). Be to, kaip matyti iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 268, nuo 2005-04-01, t.y. ieškovo nurodomu žalos padarymo laikotarpiu, atsakovui pradėtas mokėti 4,16 Lt/val. priedas už gerai ir sąžiningai atliktą darbą. Abejotina, ar darbdavys būtų skatinęs darbuotoją, prieš tai neįvertinęs jo darbinės veiklos ir darbo rezultatų. Net jei atsakovas ir pažeidė įmonės lokaliniuose teisės aktuose nustatytą darbo tvarką, pareigines instrukcijas, tačiau nustačius, kad tai buvo daroma su bendrovės vadovybės žinia ir nurodymu, nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Ieškovas atsakovo kaltę įrodinėja minėta 2011-03-07 specialisto išvada, dėl kurios teismas jau pasisakė, ir paties atsakovo 2005-08-24 rašytu paaiškinimu (b.l. 9-10) bei 2005-08-24 susitarimu dėl žalos atlyginimo (11-12). Kaip ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, teismas kritiškai vertina atsakovo raštišką prisipažinimą dėl bendrovei padarytos žalos ir sutinka su teismų padaryta išvada, kad prisipažinimas gautas esant psichologiniam spaudimui. Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinime ir susitarime nurodomas daugiau nei dvigubai didesnis žalos dydis – 42771,68 Lt, negu ieškiniu prašo priteisti ieškovas, o susitarimo 1.3 punkte netgi nurodoma, jog atsakovas pripažįsta, kad per visą jo darbo laikotarpį jo veiksmais padaryta žala viršija nurodytą 42771,68 Lt sumą. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas atsakovo kaltės, kaip būtinos materialinės atsakomybės sąlygos, taip pat neįrodė.  

Atsižvelgiant į tai, kad materialinė atsakomybė atsakovui gali būti taikoma tik ieškovui įrodžius visas tokios atsakomybės sąlygas, ir tai, kad ieškovas neįrodė nei jam padarytos žalos, nei atsakovo neteisėtos veikos, nei jo kaltės, kaip esminių materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, kitų materialinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas yra neaktualus ir teisiškai nereikšmingas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovui iš ieškovo priteistina 3500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

atnaujinti ieškovui UAB „Saurida“ praleistą ieškinio senaties terminą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovo UAB „Saurida“ 3500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Violeta Olcvikienė