Civilinė byla Nr. 2YT-1975-359/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01473-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant D. J.,

dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Leonavičiui, suinteresuotam asmeniui A. M.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui B. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims – A. M. ir B. B. – dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

L. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad ji po palikėjos G. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja L. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius nurodė, kad pareiškėjos tėvas K. M. mirė 1971 m. liepos 20 d. Jie su motina G. M. turėjo tris vaikus: L. K., B. B. ir A. M.. Kitų palikėjos įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Testamento G. M. nebuvo sudariusi. Po motinos mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė nei ji, nei kiti įpėdiniai, todėl Kaišiadorių r. sav. 2-ame notaro biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Dėl to nėra jokių įstatyminių galimybių pradėti paveldėjimo procedūros po G. M. mirties. Po palikėjos mirties liko nepaveldėtos atkurtos nuosavybės teisės į 1,17 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Šis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, įsiskolinimų neturi. Paveldėjimo po motinos mirties pareiškėja nepradėjo, nes visą tėvų bendrą santuokinį nekilnojamąjį turtą gavo iš savo motinos dovanų pagal 2001 m. balandžio 25 d. dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. 2-1134. Daug metų L. K. gyveno su motina ir ją prižiūrėjo, rūpinosi mama iki jos mirties, padėjo namų ir ūkio darbuoses. Motinai mirus nekilnojamojo turto jos vardu nebuvo registruota, ji visą laiką gyveno po pareiškėjos tėvo mirties jai padovanotuose namuose, o apie atkurtas nuosavybės teises į motinai tenkančius žemės sklypus liudijančius dokumentus namuose surado tik šiais metais. Tačiau L. K. palikimą priėmė faktiniu valdymu – kaip tikra savininkė valdydama ir prižiūrėdama motinos daiktus. Visi motinos asmeniniai daiktai (baldai, religinės relikvijos, indai, patalynė) liko pas pareiškėją. Perėmusi palikėjos daiktus ji tapo tikra ir pilnavertė motinos daiktų savininkė, nes pradėjo visiškai disponuoti perimtais palikėjos daiktais.

Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, kad teismui pateiktas jo sesers L. K. patikslintas pareiškimas yra visiškai pagrįstas, jame nurodytos faktinės aplinkybės atitinka jų šeimos istoriją. Jo sesuo L. K. ilgą laiką gyveno kartu su motina G. M., ją prižiūrėjo, rūpinosi, palaikė su ja glaudžius ryšius, todėl motina jai padovanojo savo namus. Po motinos mirties sesuo toliau tvarkė likusį motinos turtą, atliko visus reikalingus ūkinius darbus tam, kad išlaikytų likusį motinos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tinkamos būklės. A. M. po motinos mirties 2009 m. balandžio 24 d. į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Su sesers pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo jis visiškai sutinka.

Suinteresuotas asmuo B. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu, jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai sutinka ir pritaria, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas. Jos sesuo L. K. ilgą laiką gyveno kartu su motina G. M., ją prižiūrėjo, rūpinosi, palaikė su ja glaudžius ryšius. Po motinos mirties sesuo toliau tvarkė likusį motinos turtą, atliko visus reikalingus ūkinius darbus tam, kad išlaikytų likusį motinos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tinkamos būklės. B. B. po motinos mirties 2009 m. balandžio 24 d. į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, to nepadarė ir kiti palikėjos vaikai. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, neatvyko, savo atsiliepime nurodė, jog jai nesant teismo posėdyje ar negalint dalyvauti prašo teismo vadovautis atsiliepime išdėstyta raštiška nuomone.

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos bei jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja L. K. ir suinteresuoti asmenys – A. M. ir B. B. – yra palikėjos G. M. vaikai (b. l. 11, 12, 13, 14, 15, 16). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 6SD-U4.6.104.1-2081 nustatyta, kad palikėjai atkurtos nuosavybės teisės į 1,17 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2013 m. spalio 23 d. pažymoje nurodyta, kad G. M. iki mirties gyveno ir buvo registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog po motinos mirties rūpinosi jos turtu kaip savu, jį prižiūrėjo, šias aplinkybes patvirtina byloje gauti suinteresuotų asmenų – A. M. ir B. B. – atsiliepimai bei suinteresuoto asmens A. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarės V. B. 2013 m. spalio 23 d. liudijimu nustatyta, kad po palikėjos G. M. mirties 2009 m. balandžio 24 d. notaro biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 9).

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos G. M. mirties 2009 m. balandžio 24 d., jos duktė L. K. (įstatyminė įpėdinė) priėmė mirusios motinos palikimą, nes visu likusiu palikėjos turtu (baldais, religinėmis relikvijomis, indais, patalyne) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Be to, jau po palikėjos G. M. mirties 2013 m. rugsėjo mėn. jai buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemės sklypus  (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu taip pat rūpinosi ir jį prižiūrėjo pareiškėja. Palikėjos G. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja L. K., 2009 m. balandžio 24 d. mirus motinai G. M., palikėjos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos L. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                            Gintautas Kaulakis