Administracinė byla Nr. N3-1062-07
Kategorija 32.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 9 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Šiaulių m VPK VP EPS pareigūno 2006 m gruodžio 7 d. nutarimu V. J. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d. ir 1302 str. Jam paskirta administracinė nuobauda 400 litų piniginė bauda ir pažeidimas įvertintas 6 baudos balais bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 11 mėn. Nubaustas už tai, kad 2006-09-29 kelyje Vilnius - Klaipėda 95 km vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 39 km/h, esant leistinam greičiui 80 km/h, važiavo 119 km/h greičiu. Metų bėgyje padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Surinktų baudos balų suma lygi 12. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad pažeidimą padarė pakartotinai metų bėgyje.
V. J. kreipėsi į teismą ir prašė, pakeisti Šiaulių m. VPK VP EPS pareigūnų 2006 m gruodžio 7 d. nutarimą - vairuoto pažymėjimą grąžinti, nes jis reikalingas dėl darbo.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė skundą atmesti. Teismas nurodė, kad paskirtoji nuobauda adekvati padarytajai veikai. Nuobaudos skyrimo terminai nepažeisti. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į nubaustojo asmenybę. Iš kompiuterinės duomenų bazės duotos pažymos matyti, kad V. J. nuo 2003-05-01 padarė devynis grubius KET reikalavimų pažeidimus iš jų penkis už leistino greičio viršijimą ir surinko 6 baudos balus. ATPK 20 str. sakoma, kad administracinė nuobauda skiriama, kad auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, kad jis ateityje nedarytų naujų pažeidimų ir nekeltų pavojaus sau ir kitiems asmenims. Teismas nurodė, kad V. J. yra sistemingas KET pažeidėjas, nepaisantis jam skiriamų nuobaudų ir iš to nedarantis jokių išvadų.
V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Be to, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 str. l d. ir 2 d. normas. Pagal šias normas proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais turi būti pranešta apie teismo posėdžio datą ir vietą. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai. Byloje nėra duomenų, kad šaukimas buvo įteiktas pareiškėjui ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. Teismas paskyrė pirmąjį teismo posėdį, todėl šaukimą pareiškėjui turėjo įteikti per paštą ar kurjerį, o šaukimo atplėšiamoji dalis turėjo būti grąžinta teismui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti apie jau nebegaliojančius administracinės teisės pažeidimus nuo 2003 metų ir, tokiu būdu, atsižvelgti į nubaustojo asmenybę. Šiuo požiūriu teismas nepagrįstai netaikė ATPK 36 str. normos, kuria aiškiai nurodo, kad, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nepadarė naujo administracinio pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjas ne tik pripažino padaręs pažeidimą, bet ir nuoširdžiai gailisi. Be to, teismui nurodė sąlygas, kurioms esant gali būti pagrindas neskirti vairuotojo teisės atėmimo. 400 litų bauda sumokėta biudžetui 2006-12-11. Pareiškėjas dirba UAB „Urdulys“ vadybininku. Šioms pareigoms vykdyti reikalingas automobilis. Vairuotojo teisių praradimas būtų tolygus darbo praradimui, taip pat šeima prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį - jo gaunamą darbo užmokestį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis suteikia teisę V. J. dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme, betarpiškai teisme pareikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt.
Akivaizdu, kad tinkamai nepranešus V. J. apie teismo posėdį jis šiomis teisėmis naudotis negali. Byloje nėra patikimų duomenų, kad V. J. būtų buvę panešta apie teismo posėdį - teismo šaukimas su grąžinama šaknele nebuvo siunčiamas, pranešimas apie teismo posėdį buvo siunčiamas neregistruotu laišku. Todėl teismas vertina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, įrodyta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Šios procesinės klaidos apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, kadangi bylos nenagrinėja pirmosios instancijos teismo proceso tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
V. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas