Civilinė byla Nr. e2S-2237-275/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00420-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei V. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „SEB bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos mergautinę pavardę – D.; 3) priteisti iš atsakovo vaiko D. K. naudai 365 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo vaiko D. K. naudai 365 eurų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; 5) išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę – vaikų motiną; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei suteikti mergautinę pavardę – D., o atsakovui palikti prigimtinę – K.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su atsakovu; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš ieškovės dukros išlaikymui iki vaiko pilnametystės 260 Eur sumą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, išmoką indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės 260 Eur sumą periodinėmis mokamomis išmokomis kas mėnesį, išmoką indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 7) nustatyti šalių dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo tvarką; 8) prievolę AB „SEB bankas“, pagal 2017-03-24 kredito sutartį Nr. 03A1718211005-A9 palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole 9) priteisti atsakovui nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini)) bei automobilį BMW 530 D.
3. Atsakovas priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną vaikų ir atsakovo bendravimo bei dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką: 1) bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka nustatoma 50:50 (lygių dalių) principu: kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis abu vaikai kartu laiką praleidžia su atsakovu, atsakovui pasiimant juos iš motinos gyvenamosios vietos sekmadieniais 17 val. ir grąžinant į motinos gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį 17 val. (jei šalys nesusitaria kitaip), nelyginėmis savaitėmis vaikai laiką atitinkamai praleidžia su motina ieškove; 2) vasaros atostogų metu, jei šalys nesusitars kitaip, vaikai liepos – rugpjūčio mėnesius praleidžia pakaitomis po dvi savaites ištisai: pirmas dvi liepos ir pirmas dvi rugpjūčio savaites – su atsakovu, likusias – su ieškove, atsakovui liepos 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant liepos 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą bei rugpjūčio 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą.
4. Nurodė, kad atsakovui pateikus priešieškinį, ieškovė visiškai apribojo atsakovo bendravimą su vaikais. Atsakovas kurį laiką bandė tai spęsti geruoju, ieškojo tiesioginio kontakto ir su vaikais ir su ieškove, tačiau vaikai elgiasi tarsi būtų išgąsdinti, pabėga atsitiktinai susitikus. Teigė, kad tokia situacija yra susidariusi dėl sąmoningo ieškovės elgesio, kuris ne tik gali padaryti, bet jau padarė neigiamos įtakos vaikų elgesio bei žalos vaikų ir tėvo tarpusavio santykiams.
5. Paaiškino, kad šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka abipusiu tėvų sutarimu. 2021 m. vaikų teisių apsaugos tarnyba buvo informuota, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. gyvena pagal grafiką: 7 dienos pas mamą ir 7 dienos pas tėtį; metų lyginę savaitę vaikai yra su tėčiu, o nelyginę – su mama. Tai reiškia, jog tarp šalių sėkmingai yra nusistovėjusi 50:50 bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime taisyklė, kuri taikoma jau 1,5 metų.
6. Nurodė, kad vaikai atsakovo gyvenamajame būste turėjo ir tebeturi puikias ir saugias sąlygas poilsiui, ugdymui ir laisvalaikiui. Atsakovas sugeba savarankiškai pasirūpinti tiek kasdieniais vaikų poreikiais, tiek papildomu ugdymu, užtikrinti teisę į sveikatos priežiūrą bei laisvalaikį. Tėvai iki šiol puikiai faktiškai sugebėjo pasidalinti atsakomybę už vaikų auklėjimą (tik po ieškinio pateikimo teismui, ieškovė praeitą savaitę pasakė, jog vienas iš vaikų nenori pas tėtį, nors jokių objektyvių priežasčių tam nėra ir negali būti). Šalys gyvena netoli vienas nuo kito – (duomenys neskelbtini): vaikams nesikeičia nei socialinė aplinka, nei įpročiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nustatė laikiną D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir atsakovo bendravimo bei dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką: kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis abu vaikai laiką leidžia su atsakovu, atsakovui pasiimant juos iš motinos gyvenamosios vietos sekmadieniais 17 val. ir grąžinant į motinos gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį 17 val., nelyginėmis savaitėmis vaikai laiką, atitinkamai, leidžia su motina ieškove; vasaros atostogų metu, vaikai liepos – rugpjūčio mėnesius praleidžia pakaitomis po dvi savaites: pirmas dvi liepos ir pirmas dvi rugpjūčio savaites – su atsakovu, likusias – su ieškove, atsakovui liepos 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant liepos 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą bei rugpjūčio 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą.
8. Teismas, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nustatė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame bute su visais patogumais. Namie švaru ir tvarkinga, laikomasi sanitarinių normų reikalavimų. Šiuo metu vaikai gyvena viename kambaryje, turi atskiras lovas yra atskiros zonos poilsiui, pamokų ruošai. Kambarys tvarkingas, jaukus. Su atsakovu pokalbis vyko 2022 m. kovo 23 d. jo namuose. Atsakovas teigė, kad pageidauja, jog bendravimo tvarka su vaikais turėtų išliktų tokia, kokia yra šiuo metu. Tikino, kad niekada neprieštaraus, kad vaikų motina palaikytų ryšį su vaikais, priešingai primygtinai reikalaus, kad vaikų motina bendrautų su vaikais, dalyvautų vaikų auklėjime ir sprendžiant įvairius klausimus susijusius su vaikais. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nesutinka, nes su ieškove yra taikiai sutarę, jog vaikai vieną savaitę gyvena atsakovo namuose, o kitą savaitę ieškovės namuose. Atsakovas teigė, kad jis vienas gali prižiūrėti, rūpintis vaikais ir vienas auginti be pašalinių pagalbos. Tą savaitę, kai vaikai gyvena motinos namuose, visada siūlė ir siūlo pagalbą prižiūrint, auklėjant vaikus. Nuolatos rūpinasi vaikų užimtumu, laisvalaikiu, sveikata.
9. Nurodė, kad laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
10. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovė sudaro jam kliūtis matytis su vaikais, taip pat šiuo metu negali įvertinti vaikų poreikių ir interesų, bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu. Šias faktines aplinkybes teismas įvertins teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį kaip neteisėtą.
12. Nurodė, kad teismas neorganizavo proceso tokiu būdu, kad byloje būtų gauta ir ieškovės pozicija dėl atsakovo pareikšto prašymo ir dėl to buvo pažeistas civiliniame procese dominuojantis teisės principas, kad turi būti išklausyta ir kita pusė. Kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje ir būtent dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu, kai šiuo metu vaikai gyvena su ieškove, teismas turėjo spręsti, kad yra būtina išklausyti ir ta bylos šalį, su kuria šiuo metu didžiąją laiko dalį praleidžia nepilnamečiai vaikai. Teismas nesuteikė teisės ieškovei pareikšti savo argumentų, kodėl atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.
13. Paaiškino, kad skyrybų bylą dėl sutuoktinio kaltės inicijavo ieškovė po to, kai atsakovas panaudojo smurtinio pobūdžio veiksmus. Baudžiamajame procese atsakovas visiškai pripažino savo kaltę, o ieškovė jam atleido. Bendras gyvenimas po šio incidento tapo neįmanomas, todėl ieškovė kartu su vaikais išsikraustė iš sutuoktinių bendro būsto. Šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka abipusiu tėvų sutarimu. Ieškovė niekada neprieštaravo ir iki šiol neprieštarauja tam, kad vaikai matytųsi su atsakovu.
14. Paaiškino, kad po tam tikro bendravimo su atsakovu, ieškovė pastebėjo, kad vaikai tapo labiau baikštūs, nepatiklūs. Išgirdę ieškovės sakinius, kad juos atvažiuos pasiimti tėtis kartu leisti laiką, jie prašydavo ieškovės, kad ji juos neišleistų. Teigė, kad vaikai paskutiniu metu elgiasi tarsi būtų išgąsdinti, pabėga atsitiktinai susitikus būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio, kuris buvo nustatytas psichologui bendraujant su vaikais.
15. 2022-05-07 teisės psichologijos specialistas A. S. atliko bylos šalių vaikų apklausą ir parengė išvadą, iš kurios aiškėja, kad vaikai bijo susitikti su atsakovu. Dukra prisipažino, kad ji bijo tėčio dėl to, kaip jis pasielgė su jos broliu, t. y. tėtis pykdavo ant sūnaus, jį kratydavo, kadangi jis norėjo važiuoti pas mamą; kumščiu sieną daužydavo, kartą tėtis bandė sūnų užčiaupti, šis pradėjo dar labiau verkti; grasino, kad paliks sūnų vieną prie mamos durų. Mergaitė pasakoja, kad tėtis ant jos labai šaukdavo. Paskutinį kartą, kai buvo pas tėtį, ji jautėsi išsigandusi, tačiau nieko nenutiko. Tą pati kartoja ir sūnus, t .y., kad tėtis pykdamas kratė jį paėmęs už pilvo, daužė jo galvą į sieną; taip pat bandė dėti prie burnos jo žaislą, kad jispatylėtų. Teisės psichologas nurodė, kad abu vaikai pasakoja apie berniuko galimai patirtą smurtinę patirtį; b) tai leidžia kelti prielaidą, kad minėti išgyvenimai mergaitei yra nemalonūs, tikėti – jautrūs; c) pakriepus temą apie tėtį po minėtų įvykių, mergaitė kalba apie jaučiamą baimę, kad tėtis gali su ja pasielgti kaip su broliu; d) tai yra priežastis, kodėl ji nenori pas tėtį lankytis; e) berniukas pateikia kategorišką atsakymą, kad pas tėtį niekada nevažiuos. Pabrėžė, kad taip nusprendė jis pats.
16. Pažymėjo, kad 2022-07-14 teismo nutarties įgyvendinimas šioje proceso stadijoje yra teisiškai neįmanomas, nes tai prieštarautų vaikų interesams, t. y. tai pozicijai, kurią jie išsakė apklausiami teisės psichologo.
17. Atsakovas D. K. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį.
18. Nurodė, kad teismas jokios procesinės normos nepažeidė.
19. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo šalys tarpusavyje bendravo tiek dėl vaikų ugdymo, tiek dėl sveikatos klausimų. Ieškovei pateikus ieškinį, toks bendravimas nutrūko ir prasidėjo visiškas atsakovo ignoravimas.
20. Nurodė, kad 2022-03-24 Vaiko teisių išvadoje teigiama, jog tarp vaiko (sūnaus) ir tėvo pastebimas šiltas stiprus, šiltas emocinis ryšys, vaikas jautėsi gerai, kalbėjo ramiai, drąsiai, nuolat šypsojosi. Ieškovės pasirinktas psichologas jokio ryši su vaikų tėvu neužmezgė, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis bendravo su vaikais, užduodamas selektyvia parinktus klausimus, neužduodamas patisklininčių klausimų, tikėtinai vykdydamas ieškovės jam suformuluotą užduotį ir kokiu būdu akivaizdžiai iškreipdamas realią situaciją.
21. Paaiškino, kad tarp sūnaus ir atsakovo vykdavo ginčai dėl ugdymo įstaigos nelankymo, nes ieškovė leisdavo vaikui neiti į darželį kai jis tik to norėdavo. Tuo tarpu atsakovas vaiko ugdymo įstaigos lankymą laiko ugdymo dalimi ir tam tikra disciplina. Vaikui tai paaiškinama labai gražiai, tačiau kuomet abiejų tėvų auklėjimas tuo klausimu nesutampa, sūnus pradėjo atsikalbinėti, sakydamas, jog nori pas mamą, nes mama neliepia eiti į darželį. Įvykis, kai sūnų apėmė isterijos priepuolis jog jis į darželį neis, įvyko balandžio pradžioje, kuomet atsakovas vaiką (jo neužgaudamas) papurtė už pečių. Jokio mušimo ar trenkimo į sieną nebuvo. Vaikas atsitokėjo ir nustojo verkti. Tuomet sekė ilgas pokalbis ir susitarimas eiti į darželį, kur vaikas nuėjo. Santykiai su vaiku po to buvo normalūs ir šilti, iki tol, kol atsakovas pateikė priešieškinį, ieškovė šiuo klausimu jokių reakcijų nerodė.
22. Pastebėjo, jog išvadoje yra fiksuojamas ir netinkamas pačios ieškovės elgesys vaikų atžvilgiu, t. y. apklausiamas sūnus pasakė, jog mama jam pasakoja, kaip tėtis ją mušė, kai ji norėjo išeiti iš namų. Tai reiškia, jog ieškovė vaikams formuoja neigiamą nuomonę apie atsakovą, tuo labiau, kad jos fiksuotas smurto atvejis apėmė ne mušimą, o buvo vienkartinis atvejis, išprovokuotas pačios ieškovės netinkamo, nelojalaus šeimos atžvilgiu elgesio, t. y. bandymas atimti telefoną, ieškovei bendraujant su kitu vyru, atsakovui turint pakankamo pagrindi įtarti tuo metu buvusius nesantuokinius ryšius. Teigė, kad ieškovės elgesys manipuliuojant vaikais yra akivaizdus ir neatitinka vaikų interesų, daro sunkiai pataisomos ir nepagrįs žalos atsakovo ir vaikų santykiams, bei formuoja netinkamas vertybes vaikų pasaulėžiūroje.
23. Nurodė, kad vaikų ugdymu domisi papildomai bei yra išklausęs 6 val. kursą „Ankstyvojo ugdymo formos 2022“. Teigė, kad ieškovė net neatsiliepia į atsakovo skambučius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neišklausė ieškovės pozicijos dėl atsakovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
28. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti ieškovei apie atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantei, pažeidė CPK normas ar apribojo jos procesines teises. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.). Tokią savo teisę apeliantė realizavo paduodamas atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apeliantės teisės buvo pažeistos.
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
30. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
31. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią tėvo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą visą savaitę. Ieškovė siekia, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau nepasiūlo ieškovės manymu tinkamos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.
34. Abi šalys pripažįsta, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka abipusiu tėvų sutarimu. Ieškovė pažymėjo, kad niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad vaikai matytųsi su atsakovu, kad su atsakovu palaikytų ryšį, tačiau pabrėžia, kad atsakovas su vaikais elgėsi netinkamai, dėl ko vaikai bijo susitikti su atsakovu.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė siekia nenustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos remiantis vienkartiniu incidentu, kurio metu atsakovas galimai su sūnumi elgėsi netinkamai, t. y. jį kratydavo, kumščiu sieną daužydavo, bandė jį užčiaupti, grasino, kad paliks vieną, šaukdavo ant dukters. Atkreiptinas dėmesys, kad vienkartinis netinkamas elgesys negali būti pagrindu apriboti tėvo ir vaikų bendravimą, ypač, kad vaikai yra pripratę vieną savaitę gyventi pas motiną, kitą savaitę pas tėvą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant ginčo šalims išvengti konfliktų, tikslinga buvo nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką. Įvertinęs nustatytą tėvo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaikais nusistovėjusia tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ji atitinka geriausius vaikų interesus.
37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Kutrienė