Pranešėjas Stasys Valužis                                                           Baudž. byla Nr. 1A-213-107/2014

Teisėja Adolfina Simaitienė                 Proceso Nr. 1-30-9-00565-2013-5

                                            Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                              1.2.19.1.; 1.1.6.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2014 m. balandžio 3 d.

        Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Jevgenijui Michailovskiui,

gynėjui Ričardui Noreikai,

nuteistajai R. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį ir nuteista 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pritaikius BK 68 straipsnį, jai vienerius metus uždrausta dirbti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja.

              Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

              n  u  s  t  a  t  ė :

              R. G. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už tai, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, būdama valstybės tarnautoja, 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, iš J. A. priėmė kyšį – 200 litų, kad ji, J. A. prašymu, greičiau parengtų raštą gretimo sklypo – (duomenys neskelbtini), – savininkams, kurį, jo Nr. (31.1)-RS2-1004, dėl žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini),  prijungimo prie esamų sklypų parengė 2010-12-30.

              Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir jos neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde nurodyti pavyzdžiai, kada Kauno ir Vilniaus apygardų teismai Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas taikė, apeliaciniame skunde cituojamos BK 40 straipsnio nuostatos.

              Apeliantės nuomone, BK 40 straipsnio nuostatas dėl jos teismas taikyti galėjo, nes ji padarė apysunkį nusikaltimą, 200 litų suma tik nežymiai viršijo baudžiamojo nusižengimo ribą, nusikalstamos veikos iniciatorius buvo J. A., ji anksčiau teista ar administracine tvarka bausta nebuvo, kaltę pripažino ir gailėjosi, tai yra faktinių aplinkybių neneigė, o galimi smulkūs neatitikimai su liudytojo J. A. parodymais nelaikytini kaltės nepripažinimu, nuo įvykio praėjo daug laiko, galėjo ko nors neprisiminti, galbūt galėjo būti taip, kaip sako liudytojas J. A.. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prisipažinimo nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

              Apeliantė teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų detaliojo planavimo procese neatliko, dėl to žalos nei valstybė, nei savivaldybė nepatyrė, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik treji metai, jokių naujų bylų dėl jos pradėta nebuvo, valstybės tarnyboje išdirbo daug metų, užėmė vadovaujamas pareigas, buvo ne kartą skatinta, nuobaudų neturėjo, po šio atsitikimo labai išgyveno, pablogėjo sveikata, pats procesas jai padarė didelį poveikį. Apeliantė mano esanti verta pasitikėjimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, įstatymų laikysis, naujų nusikalstamų veikų nedarys. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras sutiko, kad apeliantė nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleista pagal laidavimą. Teismas į tai turėjo atsižvelgti. Nuteistosios R. G. nuomone, jos sutuoktinis V. G. yra vertas pasitikėjimo asmuo, nuo 1995 m. rugpjūčio mėnesio yra paskirtas VĮ „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pavaduotoju, charakterizuojamas teigiamai, už nuopelnus darbe ne kartą apdovanotas, nuteistajai daro ir darys teigiamą įtaką, todėl gali būti tinkamu laiduotoju.

              Apeliaciniu skundu nuteistoji R. G. atkreipia dėmesį, kad BK 225 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-03-31, jos nusikalstamos veikos padarymo metu sankcijoje numatė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Šiuo metu galiojanti BK redakcija (galiojanti nuo 2013-07-13 iki šiol) numato, kad kaltininkui už BK 225 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą galima skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Be to, BK redakcija, galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-03-31, nenumatė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, nes ši priemonė tuo metu buvo bausmių sąraše. Įstatymo nuostatos dėl baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas įsigaliojo nuo 2011-07-05, kai buvo priimtas papildomas BK 682 straipsnis, kuris reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, susijusį su teisės atėmimu dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. BK 682 straipsnis taikytinas tik tiems kaltinamiesiems, kurie baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padarė po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po            2011-07-05, o nuteistoji nusikalstamą veiką padarė 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, todėl, nuteistosios nuomone, jai baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja – nei nuteisiant, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju pritaikyta negalėjo būti.

              Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neteisėtai ir nepagrįstai, nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė piniginę baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: vadovaujantis BK 40 straipsniu apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

              Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

              Apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. tvirtina, kad apylinkės teismas jos prisipažinimo nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nuteisdamas ją pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, teismas taikė netinkamą įstatymo redakciją, todėl paskyrė neteisingą bausmę, prašo ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

              Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

              R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji savo kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 101–102), kyšio paėmimą neigė ir akistatos su J. A. metu (t. 1, b. l. 105–108). Teisiamajame posėdyje nuteistoji savo kaltės taip pat nepripažino, teigė, kad 200 Lt rado ant darbo stalo atsitiktinai, kad pinigus paliko J. A., nepagalvojo, nuteistosios teigimu, ji jokios žalos valstybei ir savivaldybei nepadarė. Nuteistosios parodymai patvirtina, kad R. G. savo veikos pavojingumo nesuprato, ji labiausiai bijo prarasti darbą, todėl visais įmanomais būdais bandė ir tebebando savo veiksmus pateisinti (t. 2, b. l. 22–23).

              Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas nenuoširdų nuteistosios R. G. prisipažinimą, faktinių aplinkybių iškraipymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nepripažino pagrįstai.

              Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nuteistoji R. G. nuteista pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau ji savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, verčiama byloje surinktų įrodymų, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl tam, kad būtų galima R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra išpildyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų – trūksta visiško R. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, o kartu ir gailėjimosi tai padarius. R. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigaili, jos nuomone, ji savo elgesiu jokios žalos valstybei bei savivaldybei nepadarė, tvirtina, kad darbe yra nepakeičiama. Šios aplinkybės parodo, kad R. G. savo veiksmų pasekmės, kad ji sumenkino valstybės tarnautojo nepriekaištingą įvaizdį, nesuprato, labiausiai gailisi pati savęs. Toks savo veiksmų vertinimas duoda pagrindą abejoti tuo, kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistąją R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis) nėra jokio pagrindo.

1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708) 3 straipsnio 1 dalyje (pakeista įstatymu Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25) numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: 1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; 2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; 3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; 4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; 5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; 6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; 7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais; 8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis skelbia, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; 7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams) turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis skelbia, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

Nuteistoji R. G., padarydama nusikalstamą veiką, įstatymų nustatyta tvarka būdama pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, už tai nuteista skundžiamu nuosprendžiu, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, priimdama kyšį, sukompromitavo valstybės tarnautojo vardą, todėl akivaizdu, kad ji, net ir atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu (pagal laidavimą), ne tik kad negali eiti skundžiamu nuosprendžiu uždraustų (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigų, bet negali valstybės tarnyboje dirbti ir kitokio darbo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas dėl R. G. apkaltinamąjį nuosprendį, į aptartas aplinkybes neatsižvelgė ir nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl draudimo R. G. dirbti konkretų darbą valstybės tarnyboje suformulavo netinkamai, o apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo dėl neteisingos draudžiamo dirbti tam tikrą darbą formuluotės pakeitimo, savo iniciatyva šios klaidos ištaisyti negali (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

Nusikalstamos veikos, už kurią R. G. nuteista skundžiamu nuosprendžiu,  padarymo metu – 2010 m. gruodžio mėnesio pabaiga – galiojo Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalis, kuri sankcijoje numatė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

              Nuo 2011-07-05 įsigaliojusi nauja BK 225 straipsnio 1 dalies redakcija sankcijoje numatė baudą, areštą, laisvės atėmimą iki penkerių metų (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

              Iki 2011-07-05, kai įsigaliojo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 patvirtinta BK 42 straipsnio (Bausmės rūšys) redakcija, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo laikomas bausmės rūšimi, o nuo 2011-07-05, įsigaliojus BK 67 straipsnio (Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys) 2 dalies pakeitimams (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo priskirtas prie baudžiamojo poveikio priemonių.

Nusikalstamos veikos, už kurią R. G. nuteista skundžiamu nuosprendžiu,  padarymo metu – 2010 m. gruodžio mėnesio pabaiga – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo laikomas bausmės rūšimi (BK 42 straipsnio 1 dalis, 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01).

Šiuo metu galiojančios BK 225 straipsnio 1 dalies sankcija (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) yra griežtesnė nei ta, kuri galiojo R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes šiuo metu numato griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir švelnesnė tuo, kad numato didesnį švelnesnių bausmių pasirinkimą – baudą, areštą.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 67 straipsnio 3 dalį atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 682 straipsnis) gali būti skiriamas kartu su bausme (2011-06-21 įstatymo Nr. XI 1472 redakcija).

Apylinkės teismas R. G. nuteisė pagal šiuo metu galiojančią BK 225 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą (BK 682 straipsnis) taikė kaip baudžiamojo poveikio priemonę (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), todėl, skiriant bausmę pagal BK 225 straipsnio 1 dalies sankciją, taikant BK 42 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, galiojusias R. G. nusikaltimo padarymo metu, o tokia galimybė numatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje (Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią), bausmė – bauda (20 MGL) – R. G. paskirta negalėjo būti, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi švelnesnė sankcija tokios bausmės nenumatė. Vadovaujantis R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 42, 67 straipsnių nuostatomis (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys), skundžiamu nuosprendžiu R. G. buvo paskirtos dvi bausmės – bauda ir teisės atėmimas dirbti tam tikrą darbą, nors R. G. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančios BK 42 straipsnio 3 dalies nuostatos asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, leidžia skirti tik vieną bausmę.

Esant aptartoms aplinkybėms, R. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr.   X-1233 redakcija) ir jai paskirtina tik viena bausmė, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuri galiojo nuteistosios nusikalstamos veikos padarymo metu. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės – baudos – paskyrimo naikintina.

              Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), paimta kaip kyšis pinigų suma tik nežymiai viršijo 1 MGL vertės dydį, tačiau nuteistoji nusikalto valstybės tarnyboje dirbdama struktūrinio padalinio vadove, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau R. G. neteista, charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kolegijos nuomone, nuteistoji dirbti tam tikrą laiką valstybės tarnyboje negali, o siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nuteistajai skirtina skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, susijusi su teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu minimaliam terminui.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija

n u s p r e n d ž i a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nuosprendį pakeisti.

              Nuteistosios R. G. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalies (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys) ir paskirti bausmę – uždrausti vienerius metus dirbti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nuosprendžio dalį, kuria R. G. paskirta  20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, panaikinti.

              Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Stasys Valužis

Teisėjai                                                                                       Linas Pauliukėnas

                                                                                      Zigmas Pocius