Civilinė byla Nr. e2A-1647-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29072-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. T., J. T., A. T., įstatyminių atstovų V. T. ir J. T. atstovaujamiems D. T., U. M. T., R. A. T., dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su V. T. 2007 m. gruodžio 5 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪK1) ir iškeldinti atsakovus V. T., J. T., A. T., D. T., U. M. T. ir R. A. T. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
2. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪKl), pagal kurią nuomininkui V. T. ir jos šeimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini).
3. 2018 m. vasario 9 d. buto patikrinimo aktu Nr. 15474 nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena subnuomininkas D. P., kuris pateikė 2017 m. kovo 15 d. su V. T. pasirašytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovė D. P. įteikė įspėjimą geranoriškai atlaisvinti patalpas per 12 dienų. Minėtame buto patikrinimo akte nustatyta, kad subnuomininkas teigė nežinojęs, kad patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, būste gyvena apie metus laiko. 2018 m. kovo 15 d. atsakovams išsiųstas raštas geranoriškai atlaisvinti patalpas iki 2018 m. balandžio 16 d., tačiau patalpos geranoriškai atlaisvintos nebuvo. 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. būsto patikrinimo aktuose nurodyta, kad tikrinant butą, durų niekas neatidarė. Kiekvieno apsilankymo metu buvo užklijuotos plombos ir užfiksuojami elektros skaitiklio rodmenys. Atvykus plombos buvo nuimtos, o elektros skaitiklių rodmenys rodo, kad būstu yra naudojamasi.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.595 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos subnuoma galima tik gavus kartu gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo rašytinį sutikimą. Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio rašytinio sutikimo, todėl buto subnuoma, neturint Vilniaus miesto savivaldybės (nuomotojo) rašytinio sutikimo, yra neteisėta ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės interesus.
5. Nurodė, kad pagal sutarties 8 punktą sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti, jei gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį. CK 6.611 straipsnyje įtvirtinta, kad jei nuomininkas nuomojamą patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai neginčija, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), subnuomojamas. Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio rašytinio sutikimo. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma išimtiniu tikslu – jose gyventi. Nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininkui pareigos naudoti patalpas pagal paskirtį nesilaikymas ir būsto subnuomojimas kitiems asmenims yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būste. Butas yra subnuomojamas. Todėl teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vaikų teisės nebus pažeistos.
6. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 30 d. atsakovams buvo išduota valstybės garantija Nr. N1-32 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybes ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (atsakovų atžvilgiu 58 400 Lt). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-2223 nurodyta išnuomoti V. T. ir A. T. savivaldybei priklausanti butą, esantį (duomenys neskelbtini), įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58 400 Lt. 2007 m. gruodžio 5 d. V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkui V. T. ir jos šeimos nariams, įskaitant nepilnamečius vaikus, buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta buto mėnesinė buto nuomos kaina sudarė 108,24 Lt. Šiuo momentu 3/4 nuomos mokesčio arba valstybės garantijos yra nepanaudota.
7. Atsakovai mano, kad esminio sutarties pažeidimo nepadarė. Net jeigu būtų nuspręsta priešingai, tokiu atveju atsakovams turėjo būti nustatytas protingas terminas pažeidimui pašalinti (CK 6.209 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, nenustačius jokio termino sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė. Pažymėjo, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis (gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis), todėl atsižvelgtina ir į ginčo sutarties pobūdį, nuomos terminą, t. y. aplinkybę, jog ginčo patalpa suteikta šeimai neterminuotai, bei sutarties sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, kuri garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
8. Pažymėjo, kad ginčo bute gyvena atsakovų 4 vaikai, kurių trys yra nepilnamečiai. Šeima ginčo bute apsigyveno teisėtai dar 2007 metais, gyvena jau daugiau nei 10 metų. Atsakovai kito būsto neturi. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens būsto neliečiamybės principus, sprendimas iškeldinti atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra išimtinai kraštutinė priemonė, todėl privalo būti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.
9. Nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog būstą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai subnuomojo. Atsakovams išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo visiškai apleistas. Atsakovas V. T. 2008 m. savo lėšomis atliko pilną buto remontą. Atsakovas 2018 m. pradžioje buvo laikinai išvykęs, todėl siekdamas, kad butas nebūtų antrą kartą apvogtas, butu leido laikinai neatlygintinai pasinaudoti D. P. Būtent minėtu laikotarpiu ieškovės darbuotojai atliko būto patikrinimą. Atsakovas V. T. nuomos (subnuomos) sutarties su D. P. nebuvo sudaręs (pasirašęs). Ieškovės darbuotojams 2018 m. vasario mėnesį atlikus buto patikrinimą D. P. grąžino atsakovui raktus ir minėtame bute daugiau negyvena ir nesilanko.
10. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-2223 įsakyta išnuomoti ne tik V. T., bet ir A. T. (ir pastarajam suteikta valstybės garantija) savivaldybei priklausanti butą, esantį (duomenys neskelbtini), įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58400 Lt. Ieškiniu prašoma iškeldinti iš ginčo buto ir A. T., tačiau nenurodoma, kokį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti, pastarasis padarė.
11. Pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu į Jungtinę Karalystę atsakovas vyksta verslo reikalais (uždarbiauti), dalį laiko praleidžia ten, tačiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra ginčo bute. Atsakovų deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Valstybės garantija yra turtinė teisė, kuri yra paveldima, valstybės garantija pasibaigia tik ją įvykdžius. Tai reiškia, kad asmuo negali būti iškeldinamas iš pagal garantiją suteiktų patalpų, nesuteikiant naujų tinkamai įrengtų patalpų, priešingu atveju būtų paneigta valstybinės garantijos esmė ir paskirtis, nusavinta garantiją gavusio asmens turtinę teisė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪKl), pagal kurią nuomininkui V. T. ir jos šeimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini).
14. Pažymėjo, jog CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldintini iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šiuo atveju ieškovė nepagrindžia pakankamais įrodymais, kad atsakovai nenaudoja buto pagal paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai).
15. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas V. T. dirba Jungtinėje Karalystėje, o kiti šeimos nariai kartu gyvena ir mokosi ten, vienareikšmiškai nereiškia, kad atsakovai nenaudoja ginčo buto pagal paskirtį. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovų argumentus, kad jie periodiškai grįžta į Lietuvą ir apsigyvena ginčo bute ((duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipė dėmesį ir į CK 6.592 straipsnio nuostatos reglamentuojančias laikinai išvykusio nuomininko teisę laikinai suteikti butą kitam asmeniui.
16. Teismo nuomone, atsakovai pagrįstai argumentuoja, kad ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, nenustačius jokio termino sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė; kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis (gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis), todėl atsižvelgtina ir į ginčo sutarties pobūdį, nuomos terminą, t. y. aplinkybę, jog ginčo patalpa suteikta šeimai neterminuotai, bei sutarties sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.
17. Konstatavo, kad atsakovai ginčo bute gyvena teisėtai Sutarties pagrindu nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei 10 metų. Atsakovai kito būsto neturi. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens būsto neliečiamybės principus, sprendimas iškeldinti atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra išimtinai kraštutinė priemonė, todėl privalo būti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.
18. Nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog siūlė atsakovams pašalinti pažeidimą per protingą terminą (CK 6.209 straipsnio 1 dalis), persikelti į kitą būstą ar kitaip sprendė ir nepilnamečių apgyvendinimo klausimą.
19. Teismas pažymėjo, jog byloje nekilo ginčas, kad 2018 m. vasario mėnesį atlikus buto patikrinimą D. P. grąžino atsakovui raktus ir minėtame bute daugiau negyvena ir nesilanko. Atsakovas V. T. nurodo, kad su šiuo asmeniu nesudarė subnuomos sutarties, o leido laikinai gyventi kol jų šeima yra išvykusi. Ieškovė privalėjo atsižvelgti, kad šeimoje yra net trys nepilnamečiai, kad butas atsakovams suteiktas valstybei savo reikmėms paėmus kitą atsakovų būstą. Nederinti šių aplinkybių, o vadovautis tik formaliu pažeidimu dėl subnuomos sutarties sudarymo, yra netoleruotina, prieštarauja minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
20. Apeliantė (ieškovė) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.
21. Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti, jei gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.611 straipsnyje įtvirtinta, kad jei nuomininkas nuomojamą patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
22. Taip pat, CK 6.595 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos subnuoma galima tik nuomininkui gavus kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo rašytinį sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai iš esmės neginčija, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), subnuomojamas. Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio rašytinio sutikimo, todėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), subnuoma, neturint nuomotojo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, rašytinio sutikimo, yra neteisėta ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės interesus.
23. Pažymi, kad Savivaldybės būsto specifinė paskirtis lemia tokio būsto nuomos sutarties sąlygų specifiškumą. Kaip minėta, Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma išimtiniu tikslu - t. y. jose gyventi. Nuomininkams naudojant ginčo būstą ne pagal paskirtį, be to, neturint būsto savininko, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, rašytinio sutikimo būstą subnuomoti, pažeidžia ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises.
24. Taigi manytina, jog nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininkui pareigos naudoti patalpas pagal paskirtį nesilaikymas ir būsto subnuomojimas kitiems asmenims, yra esminis Sutarties pažeidimas, nes priešingu atveju, būtų formuojama praktika, pagal kurią asmenys, gavę teisę nuomoti Savivaldybės būstą, galėtų iš to pelnytis jį subnuomodami, taip iškreipdami Savivaldybės būsto paskirtį.
25. Akcentuoja, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būste. Priešingai, iš ieškovo pateiktų dokumentų ir foto nuotraukų, akivaizdu ir nėra ginčo dėl to, kad būstas subnuomojamas. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovų vaikai Lietuvoje nelanko jokių ugdymo įstaigų, ginčo bute nematyti jokių vaikiškų rūbų, žaislų. Be to, byloje yra pateiktas straipsnis internete, kuriame atsakovas V. T. teigia, kad dirba ir gyvena Anglijoje, turi savo įmonę. Taigi iškeldinimo atveju šeima turėtų kur gyventi, atsakovai byloje nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, liudijančių tai, kad tai yra vienintelis atsakovų šeimos būstas, todėl manytina, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovų iškeldinimas yra neproporcinga priemonė yra visiškai nepagrįstas.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2012 m. vasario 20 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-58/2012, yra konstatavęs, kad: 1) aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių; 2) CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims; 3) vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso.
27. Pažymi, jog atsižvelgiant į Savivaldybės tikslo - viešojo intereso įgyvendinimą, Savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas maksimaliai racionaliai ir efektyviai, laikantis Valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir tvarkos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti principai: visuomeninės naudos; efektyvumo; racionalumo; viešosios teisės, nustatantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad nuomoti atsakovams būstą, kuriuo jie faktiškai nesinaudoja, o jį subnuomoja ir iš jo pelnosi, nėra efektyvu ir racionalu, tuo labiau, kai Vilniaus mieste yra didelis socialinio būsto poreikis.
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. T. ir A. T. su skundžiamu teismo sprendimu sutinka, o apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsakovai savo visuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad jie niekam ir niekada nesubnuomojo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas yra paremtas nepagrjstais samprotavimais bei argumentais, kurie jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje. Atsakovai nesipelno iš ginčo buto subnuomos. Nors apeliantas savo skunde šį argumentą pateikia, tačiau niekaip jo nepagrindžia.
30. Nesutiktina su Apelianto argumentu, jog Atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Ginčo butas) naudojo ne pagal paskirtį. Nuomos sutartyje 8 p. naudojimu ne pagal paskirtį atvejais laikomos aplinkybės kai nuomininkas nemoka mokesčių, gadina turtą. Analogiška norma nurodyta ir CK 6.611 straipsnyje.
31. Teisė nutraukti nuomos sutartį, jei išvyksta nuomininkas, priklauso tik nuomininkui, o ne nuomotojui. Nuomos sutarties 7 punkte numatyta, kad „<..> 7. Nuomininko teisė nutraukti sutartį: <...> 7.2. kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur. Tokiu atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos <...>“. Tad atkreiptinas dėmesys, kad šis Nuomos sutarties punktas, tuo pagrindu, jei Ginčo bute nuomininkas nebegyventų - išskirtinai suteikiama nuomininkui, o ne nuomotojui.
32. Atsakovas V. T. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis su šeima reguliariai būna Lietuvoje bei apsistoja ginčo bute. Siekdamas tai pagrįsti, V. T. kartu su 2020-03-09 prašymu pateikė kelionių dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovas dažnai keliauja iš Lietuvos į Didžiąją Britanija. Šios aplinkybės nesuteikia Apeliantui teisės tvirtinti, neva Atsakovas nesinaudoja ginčo butu.
33. Apelianto reikalavimas nutraukti Nuomos sutartį, kildinama iš to, kad tariamai atsakovas V. T. pažeidė Nuomos sutartį, nors ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas ir A. T. atžvilgiu. Pagal 2007-11-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Dėl butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimo, vykdant valstybės garantiją Nr. N1-32 (toliau - Valstybės garantija), 1.3 punkte numatyta, jog išnuomoti tiek V. T., tiek A. T. savivaldybei priklausantį Ginčo butą, į nuompinigius įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58.400 Lt.
34. Nuomos sutartis draudžia Atsakovui subnuomoti butą, tačiau teisės aktai ir pati Nuomos sutartis nedraudžia Atsakovui laikinai apgyvendinti kitus asmenis. CK 6.592 straipsnyje nurodytina, jog laikinai išvykusio valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas, nuomojamoje patalpoje gali apgyvendinti laikinus gyventojus. Taigi, net ir įstatyme nurodyta, kad laikinai išvykus, gali būti leista nuomojame būste laikinai apsigyventi laikiniems gyventojams. Nuomos sutartyje nėra numatytos nuostatos, kuri nuomininkui laikinai išvykus draustų teisę laikinai apgyvendinti kitus asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas V. T. byloje pateikė paaiškinimus bei rašytinius įrodymus (2018-11-05 tripliko Priedai Nr. 5 ir Nr. 6), jog dar 2011 metais Ginčo butas buvo apvogtas. Todėl Atsakovams laikinai išvykus iš Lietuvos, Atsakovas buvo leidęs keletui asmenų prižiūrėti butą, tačiau buto nesubnuomojo.
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net jei ir buvo Nuomos sutarties pažeidimas, Ieškovas privalėjo nustatyti terminą šiam pažeidimui pašalinti. Ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems išnuomotą butą Atsakovai naudoja ne pagal paskirtį. Be kita ko, aplinkybė, kad asmuo reguliariai darbo reikalais išvyksta iš savo gyvenamojo būsto negali būti laikoma kaip būsto naudojimas ne pagal paskirtį.
36. Sutiktina su skundžiamu sprendimu, jog nesudarius Atsakovams termino pašalinti pažeidimams, jeigu jų ir buvo, vadovautis vien formaliu pažeidimu dėl subnuomos sutarties sudarymo, yra netoleruotina, prieštarauja minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Ieškovui bandant su Atsakovais nutraukti Nuomos sutartį, pagal CK 6.209 straipsnio 1 dalį, Ieškovas turėjo sudaryti Atsakovams protingą terminą pažeidimams pašalinti, atsižvelgiant ir į tai, kad nepanaudotos Valstybės garantijos yra likę apie ¾ iš suteiktos 58 400 Lt ir Nuomos sutarties nutraukimas - būtų neproporcingas.
37. Apeliantas šioje byloje neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog atsakovai būtų iškeldinti jiems nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos" valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašo 7 punkte, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir piliečiai iškeldinti, suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Atsakovams yra suteikta valstybės garantija, kurios vykdymas dar nėra pasibaigęs. O pagal Piliečių nuosavybės teisių j išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 12 d. valstybės garantija pasibaigia tik tuomet, kai ji yra įvykdyta.
38. Atsakovai Ginčo bute gyvena teisėtai Nuomos sutarties pagrindu nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei 10 metų. Atsakovai nurodė, jog kito būsto neturi, čia yra jų ir nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens būsto neliečiamybės principus, sprendimas iškeldinti Atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra išimtinai kraštutinė priemonė, todėl privalo būti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Byloje nėra duomenų, jog Apeliantas būtų siūlęs kitus alternatyvius ginčo sprendimo būdus, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.
39. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė plačiau apie tai, tačiau, atsakovų nuomone, vertinant apelianto pareikštų reikalavimų proporcingumą yra svarbu paminėti dėl likusio valstybės garantijos likučio nustatymo atsakovams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
42. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintinų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutarties nutraukimo.
43. Apeliantė visų prima nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su gyvenamojo būsto pagal paskirtį naudojimu bei subnuomos fakto (ne)konstatavimu.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Taigi nuomos sutartis atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama
45. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šioje normoje išvardytos sąlygos – alternatyvios. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčo 2007 m. gruodžio 5 d. sutarties 8 punkte.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, subnuomos sutarties sudarymas nelemia išvados dėl gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį.
47. Kitu argumentu, apeliantė teigia, kad nuomos sutartis turėtų būti nutraukta dėl to, kad nuomininkas subnuomojo ginčo butą be ieškovės sutikimo, taip pažeidžiant CK 6.595 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias subnuomoti galima tik turint nuomotojo sutikimą, kurio šiuo atveju nebuvo. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės nelaikant esminiu sutarties pažeidimu, asmenys gavę teisę nuomotis savivaldybės būstą, galėtų iš to pelnytis jį subnuomodami, taip iškreipdami savivaldybės būsto paskirtį.
48. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovams savivaldybės gyvenamasis būstas buvo suteiktas ne kaip socialinis būstas socialiai remtiniems asmenims, bet remiantis specialiu teisiniu reglamentavimu, t. y. atsakovams buvo suteikta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta garantija – Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (58 400 Lt).
49. Ginčo nuomos sutartis sudaryta įgyvendinant Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat Valstybės garantijų ir lengvatų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatyme, įstatymo 9 straipsnio, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintinų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius tvarkos nuostatas. Be kita ko, šios Tvarkos 7 punkte (nuo 2006 m. birželio 14 d. galiojanti redakcija) nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir piliečiai iškeldinti, suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Nauja nuomos sutartis sudaroma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomą. Į nuompinigius įskaičiuojama nepanaudota nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų nustatytos vertės dalis.
50. Nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytos papildomos sąlygos nuomos sutarties nutraukimui. Šiuo atveju, aptartų sąlygų egzistavimo, ieškovė neįrodinėjo. Taigi, nuomos santykių specifiškumą nagrinėjamu atveju lemia ne tai, kad kaip seka iš ieškovės argumentų, jog būstas išnuomotas iš socialinio būsto fondo (tokių įrodymų byloje nėra), bet tai, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaryta remiantis specialiu teisiniu reglamentavimu.
51. Antra, sprendžiant dėl subnuomos sutarties sudarymo, kaip esminio sutarties pažeidimo, sąlygojančio pagrindą nutraukti nuomos sutartį pažymėtina, kad nors kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės, leidžia labiau tikėti, kad subnuomos santykiai buvo susiklostę, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomotojas turėjo nustatyti terminą šiam pažeidimui pašalinti. Be to, kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nekilo ginčas, kad 2018 m. vasario mėnesį atlikus buto patikrinimą D. P. grąžino atsakovui raktus ir minėtame bute daugiau negyvena ir nesilanko. Pastaroji teismo išvada nėra skundžiama.
52. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.).
53. Pasisakant dėl byloje keliamo klausimo dėl valstybės suteiktos garantijos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, jog nuomininkei pasirinkus Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą garantijos rūšį – kad nuomininkei bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, pagal nuomininkės laisva valia pasirinktą garantijos rūšį ir šio pasirinkimo pagrindu išduotą valstybės garantinį dokumentą, valstybei atsirado prievolė išnuomoti garantijos turėtojai valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą ir į nuompinigius įskaičiuoti nuomotų patalpų vertę. Aptariamo Įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai nuomininkas pasirenka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją, šios garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai sudaroma valstybei ar savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su sąlyga, kad į nuompinigius bus įskaičiuojama nuomotų patalpų vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2013).
54. Kiti argumentai, neturi teisinės reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės nustatytas pažeidimas pašalintas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.
56. Pagal CPK 93, 98 straipsnių nuostatas teismas paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju, atsakovas nors atsiliepime į apeliacinį skundą ir pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė