Civilinė byla Nr. e2-3863-476/2020
Proceso Nr. 2-68-3-34075-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1.; 2.4.2.13.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 2 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,
sekretoriaujant Linai Indilienei,
dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovei advokatei R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams notarei L. Š., A. M., R. S., trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir termino pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2006 m. vasario 10 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2.1. punktą dėl 811 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; panaikinti A. M. ir R. S. nuosavybės teises į 811 kv. m. žemės sklypą, kurio, esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti terminą V. G. įregistruoti nuosavybės teises į 811 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 1995 m. gegužės 24 d. Raseinių rajono notarės A. Š., notarinio registro Nr. 1619, pagrindu.
Ieškovas V. G. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 1995 m. gegužės 24 d. Raseinių rajono notarė A. Š. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis iš V. M., atstovaujamo P. S., nupirko gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šiltnamį, kiemo rūsį bei kiemo įrengimus ir 0,0811 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Už perkamą žemės sklypą ir pastatus atsiskaitė sumokėdamas pardavėjui už pastatus 20 000,00 litų, už žemės sklypą 8 000,00 litų, viso 28 000,00 litų. Kaip matosi iš jų sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties turinio, pardavėjo atstovas P. S. patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį gavo minėtą pinigų sumą. Sutartį 1995-07-22 jis įregistravo tuometiniame VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Tauragės filiale (dabar VĮ „Registrų centras“), Tik dabar suprato, kad sutartį per tris mėnesius reikėjo įregistruoti ir tuometiniame Raseinių žemėtvarkos skyriuje. Įregistruodamas sutartį VĮ Respublikiniame IPP biuro Tauragės filiale buvo tikras, kad registruose atsispindi visas jo įsigytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir pastatai. 1998 m. žemės sklype jis pasistatė šiltnamį, kuris buvo įregistruotas jos vardu pagal 1998-08-24 Statybos inspektoriaus pažymą Nr. 236. Jokių problemų dėl žemės sklypo, tuo metu nekilo.
2019 m. jis kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl išrašo apie turimą nekilnojamąjį turtą gavimo, ir gavus 2019-08-02 Nekilnojamojo turto registro išrašą paaiškėjo, kad 0,0811 kv. m. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas atsakovų A. M. ir R. S. vardu, kurie po buvusio savininko V. M. mirties lygiomis dalimis paveldėjo turtą, ir kad Vilniaus rajono 1- ajame notarų biure 2006-02-10 jiems buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Iš VĮ Registrų centro 2019-08-02 pateikto išrašo matosi, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, šiltnamis, kiti inžineriniai statiniai kiemo statiniai, kurių 1/1 priklausantys pastatui gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti jo vardu pagal 1995-05-24 pirkimo-pardavimo sutartį bei 1998-08-24 statybos inspektoriaus pažymą, o žemės po ½ priklauso R. S. ir A. M. pagal 2006 m. vasario 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Nors nuosavybės teisės (daiktinės teisės) į šį žemės sklypą registruotos atsakovų vardu, tačiau VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išraše yra pastaba, kurioje nurodyta, kas šis sklypas 1995-05-24 notarės A. Š. tvirtinta sutartimi yra parduotas V. G., už sklypą pilnai atsiskaityta, tačiau per tada galiojusį 3 mėnesių terminą nuosavybės teisė pirkėjui neįregistruota. 2019-10-16 VĮ Registrų centro išduotoje 2006-02-10 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijoje taip pat matosi tokio paties turinio pastaba: „šis sklypas 1995-05-24 notarės A. Š. tvirtinta sutartimi Nr. AŠR-1619 yra parduotas V. G., už sklypą pilnai atsiskaityta, tačiau per tada galiojusį 3 mėnesių terminą nuosavybės teisė pirkėjui neįregistruota“. Kadangi su žemės sklypo ir pastatų pardavėju V. M., atstovaujamu Staškevičiaus, jis visiškai atsiskaitė, pagrįstai save laiko teisėtu ir sąžiningu 0,0811 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėju. 0,0811 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi nuo žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įsigijimo momento, t.y. nuo 1995-05-24, kadangi gyvena šiame žemės sklype esančiuose pastatuose. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento. Žemės sklypu, kaip ir pastatais, naudojasi nuo jo įsigijimo dienos, nežinodamas, kad nuo 2006 m. nuosavybės teisėmis šis sklypas priklauso R. S. ir A. M..
Įrašas VĮ Registrų centro pažymoje, išduotoje paveldėjimui įforminti, apie tai, kad sklypas yra parduotas jam, už sklypą pilnai atsiskaityta, tačiau per galiojusį 3 mėnesių terminą nuosavybės teisė pirkėjui neįregistruota, tiek notarei, tiek paveldėtojams A. M. ir R. S., aiškiai leido suprasti, kad išdavus Paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą, kils civilinis ginčas.
Jei, įforminus paveldėjimą, paaiškėja, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, turto sudėtis, teisinis režimas ar kita, savininkas dėl tokių teisių netinkamo įforminimo skundžia notaro veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Jeigu tokia tvarka nebuvo pasinaudota, o pakitęs paveldėtų teisių turinys pažeidžia savininko teises, tai pažeidimui pašalinti gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės (CK 1.138 straipsnis). Kadangi notarų biuro notarės L. Š., o taip pat ir atsakovų jis nebuvo informuotas nei apie planuojamą išduoti, nei apie jau išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą, savo interesų apginti skųsdamas notaro veiksmus, neturėjo galimybės, todėl savo pažeistas teises gina kreipdamasis į teismą su ieškiniu tik dabar, t.y. sužinojęs apie savo teisių pažeidimą iš 2019-08-02. Mano, kad matydama VĮ Registrų centro įrašą apie tai, kad paveldimas žemės sklypas yra parduotas, neturėjo teisės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, arba turėjo bent informuoti mane apie susidariusią situaciją, siekiant išvengti galimo ginčo. Juo labiau, kad sklype esantys pastatai viešajame registre buvo užregistruoti jo vardu, o žemės sklypo su pastatais pardavimas buvo įforminti vienu sandoriu. Be to, nors pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo Civilinis kodekso (1964 m. ) 255 str., numatęs privalomą sandorių registraciją, tačiau teismų praktikoje šiuo klausimu yra pasisakyta, kad taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.
Atsakovė R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ji informuota tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė bylą nagrinėti jai ir jos atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka, nesutinka tik dėl to, kad tikslinant ieškinį buvo pakeista jos procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovę. Paaiškino, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo ją byloje traukti atsakove. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė, kad jos tėvas V. M., 1995-05-24 ieškovui V. G. pardavė jam nuosavybės teisę priklausiusį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šiltnamį, kiemo rūsį, kiemo įrengimus (toliau pastatai ir pastatų priklausiniai visi kartu vadinami – pastatais) bei 0,0811 ha žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį tarp pardavėjo V. M. ir pirkėjo (ieškovo) V. G. 1995-05-24 notariniu įrašu patvirtino Raseinių rajono notarė A. Š. (notarinio registro įrašo Nr. AŠR-1619). Ji nei fiziškai, nei faktiškai minėto nekilnojamojo turto nuo pirkimo – pardavimo sandorio dienos nevaldė. Ieškovo pirkimo – pardavimo sandorio neįregistravimas kaip to reikalavo tuometiniai įstatymai, negali reikšti sudaryto – pirkimo pardavimo sandorio negaliojimo, kadangi ieškovas perėmė turtines teises nuo minėto sandorio sudarymo dienos ir pradėjo jį faktiškai valdyti bei valdo iki šios dienos.
Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jis informuotas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė bylą nagrinėti jam ir jo atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog jo procesinė padėtis byloje būtų pakeista iš trečiojo asmens į atsakovą. Su visais kitais patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko ir nurodė analogiškus sutikimo su patikslinto ieškinio reikalavimais sutikimo motyvus kaip ir atsakovė R. S.. Taip pat prašė teismo įpareigoti ieškovą V. G. atlyginti jam 110 Eur patirtą nuostolį mokant žemės mokestį už ginčo žemės sklypą.
Atsakovė notarė L. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ji informuota tinkamai. 2020 m. rugpjūčio 20 d. teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
2020 m. liepos 20 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Ji nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu dalyje, kuria ieškovas V. G. nurodo, kad ji išduodama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taip pat nesutinka su savo procesine padėtimi byloje. Nors ji ir patvirtino ieškovo iš dalies ginčijamą paveldėjimo liudijimą, tačiau ji jokių teisių pagal išduotą dokumentą neįgijo. Jei ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimas teisines pasekmes sukeltų atsakovams R. S. ir A. M., nes jie netektų nuosavybės teisių į ginčo turtą.
Nors ieškovas patikslintame ieškinyje ir nurodo, kad ji pažeidė Notariato įstatymo 1 bei 40 straipsnius, taip pat CK nuostatas, reglamentuojančias teisėtą ir sąžiningą valdymą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, tačiau ji mano, kad ieškovo nurodytų teisės normų nepažeidė, kadangi ieškovas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo ginčo žemės sklypo savininku. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto įregistravimo įstaigoje, o šios taisyklės nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalis numatė, kad jei sutartis, kuria perleidžiamas daiktas turi būti registruota, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas negali vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių apsaugą, kadangi jis paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu sklypo savininku nebuvo.
Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad ji privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro pastaba apie tai, kad 1995 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta ir notarės tvirtinta sutartis, kuria žemės sklypas parduotas ieškovui, nes ši pastaba neturėjo įtakos faktui, kad tikruoju žemės sklypo savininku yra palikėjas V. M.. Minėta pastaba buvo įrašyta į paveldėjimo teisės liudijimą. Jokie teisės aktai nenumatė, kad tokios pastabos registre egzistavimas yra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Ji neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. G. ir V. M., atstovaujamas P. S. 1995 m. balandžio 24 d. sudarė notarinės formos gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Raseiniai, pirkimo - pardavimo sutartį Nr. AŠR-1619, pagal kurią V. G. iš V. M., atstovaujamas P. S., įsigijo 0,0811 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini)bei pastatais. Tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, sutarties ieškovas neįregistravo Žemės turto kadastre.
2006 m. vasario 10 d. Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. Nr. I-924, iš kurio matyti, kad po palikėjo V. M. mirties jo įpėdiniai R. S. ir A. M. lygiomis dalimis paveldėjo 811 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2006 m. vasario 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. I-924, pagrindu 0,0811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkais įregistruoti R. S. ir A. M. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), o gyvenamasis namas su pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. G. vardu.
Sudarant 1995 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sandorį galiojo 1964 m. Civilinio kodekso redakcija, kurios 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-paradavimo sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Analogiška nuostata buvo nurodyta ir 1995 m. balandžio 24 d. pastatu pirkimo-pradavimo sutartyje, pažymint, kad ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje.
Dėl termino įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį dėl ginčo žemės sklypo atnaujinimo
Byloje nagrinėjamas ginčas pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties šalies (pardavėjo) pareikštą ieškinį dėl šios sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kai sutarčiai įregistruoti yra praleistas jos sudarymo metu galiojęs trijų mėnesių teisinės registracijos terminas.
Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikru sąlygų visuma, kurias galima būtų suskirstyti į bendrąsias sąlygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiąsias sąlygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rūšių sandoriams. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo, sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Privaloma šių sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas CK.
Nagrinėjamu atveju, 1995 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis, nes įstatymas numatė galimybę jį atnaujinti (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
Nagrinėjamoje byloje, ieškovas V. G. neįvykdė sandorio sudarymo metu galiojusio CK 225 straipsnyje numatyto imperatyvo - nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį įregistruoti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo momento, t. y. praleido įstatyme nustatytą terminą notarine tvarka sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai teisiškai įregistruoti, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašydamas teismo atnaujinti praleistą terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003).
Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
13 Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio nurodytų aplinkybių, atsakovų atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodytų aplinkybių, nustatyta, kad ieškovas V. G. per sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo. Ieškovas nurodo nesupratęs sutarties reikalavimo dėl būtinumo ją įregistruoti ne tik tuometiniame VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Tauragės filiale, bet ir tuometiniame žemėtvarkos skyriuje, nežinojęs tokio neįregistravimo pasekmių dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos, manęs, kad notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kurią jis įregistravo tuometiniame VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Tauragės filiale, suteikia jam visas nekilnojamojo turto savininko teises ne tik į pastatus bet ir į ginčo žemės sklypą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi ieškovas įvardija savo teisinį neišprusimą dėl kurio nesuvokė, kad 1995 gegužės 24 d. notaro patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria jis nusipirko žemės sklypą su pastatais, reikėjo įregistruoti ne tik VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Tauragės filiale, bet ir tuometiniame Raseinių žemėtvarkos skyriuje ir tokio neįregistravimo pasekmių. Ieškovas nurodo sužinojęs, kad praleido terminą sandoriui registruoti tik tuomet, kai 2019 m. rugpjūčio 2 d. iš VĮ Registrų centro gavo išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą. Tuomet sužinojo, kad 0,0811 kv. m. žemės sklypas registruotas atsakovų A. M. ir R. S., kurie po buvusio savininko V. M. mirties lygiomis dalimis paveldėjo turtą ir, kad Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2006 m. vasario 10 d. jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog ieškovas V. G. dėl teisinių žinių neturėjimo galėjo nesuvokti sandorio neįregistravimo pasekmių, o vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovas V. G. sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamąjį daiktą - 0,0811 ha žemės sklypą, o 1995 m. gegužės 24 d. pirkimo - pardavimo sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – V. M. siekė parduoti, o ieškovas V. G. pirkimo pagrindu siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už jį sumokėjo reikalaujamą piniginių lėšų sumą (už pastatus 20 000 Lt, už žemės sklypą 8 000 Lt, viso 28 000 Lt). Pardavėjo V. M. atstovas patvirtino, kad prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį, gavo minėtą pinigų sumą. Įrodymų, kad sandoris dėl kažkokių priežasčių įvyko ne sutarties šalių gera valia ar dėl kitų priežasčių, išskyrus registravimą, galėtų būti niekinis ar galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas. Ieškovas įsigytą nekilnojamąjį turtą naudojo faktiškai ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius nuo pat jų įsigijimo momento, t. y. jis išreiškė aiškius ketinimus, siekdamas įsigyti nuosavybėn minėtą nekilnojamąjį turtą. V. M. įpėdiniai A. M. ir R. S., kurie nagrinėjamoje byloje patraukti atsakovais, su patikslintu ieškiniu sutinka.
Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, jog ieškovas teisėtai įsigijo ginčo žemės sklypą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista ieškovo kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškovui V. G. praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas – ieškovui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178).
Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo
Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 5.1 straipsnio 2 galyje numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Paveldėjimas – tai universalus palikėjo teisių perėjimo būdas. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Paveldint nuosavybės teisės objektai nekinta, keičiasi nuosavybės teisės subjektai bei nuosavybės teisės rūšis. Įforminant paveldėjimą, nesikeičia nuosavybės teisės į konkretų objektą turinys, tų teisių suvaržymai ir kita. Kiekvienu atveju turi būti taikomos ne tik paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, bet ir kitos atitinkamą teisinį santykį reglamentuojančios teisės normos. Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina palikimo priėmimo faktą, tačiau pagal jį negali pereiti daugiau teisių nei jų turėjo palikėjas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir jų apimties (2008 m. balandžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Kilus ginčui dėl daikto, kaip paveldėjimo objekto, pirmiausia būtina nustatyti, kokias teises ir pareigas paveldimam turtui turėjo mirusysis.
Teismui byloje nustačius, kad nuosavybės teisės į 0,0811 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui V. G., pripažintinas negaliojančiu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2006 m. vasario 10 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2.1. punktas dėl 811 kv. m. žemės sklypo, esančio V(duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Taip pat panaikintina A. M. ir R. S. nuosavybės teisių į 811 kv. m. žemės sklypą teisinė registracija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal įstatymą buvo paveldėtas turtas, kuris nuosavybės teise nepriklausė palikėjui V. M. (CK 1.78 str. 2 d., 1.96 str., 5.19 str.).
Dėl atsakovo prašymo priteisti nuostolius
Atsakovas A. M. pateiktame atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį prašė įpareigoti ieškovą atlyginti jam 110 Eur nuostolius, patirtus mokant žemės mokestį už ginčo sklypą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašydamas atlyginti nuostolius, susidariusius mokant mokesčius už ginčo žemės sklypą, atsakovas A. M. neteikė į bylą priešieškinio dėl nuostolių atlygino, taip pat nepridėjo jokių duomenų, patvirtinančių patirtus nuostolius, jų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas priteisti nuostolius yra suformuluotas teikiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei tai, kad nepridėti jokie nuostolius patvirtinantys įrodymai teismas plačiau dėl to byloje nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 23,80 Eur.
Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas gali ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas reiškė reikalavimą atnaujinti terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti bei su tuo susijusius išvestinius reikalavimus. Kaip teismo nurodyta aukščiau, ieškovas dėl teisinių žinių neturėjimo nesuprato, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį reikia įregistruoti ir žemės skyriuje, nesuprato sandorio neįregistravimo pasekmių, dėl ko ginčo žemės sklypas nebuvo įregistruotas jo vardu, o vėliau, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, buvo įregistruotas atsakovų R. S. ir A. M. vardu. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo V. G. valstybės naudai priteistina 23,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nuosavybės teises į 811 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 1995 m. gegužės 24 d. Raseinių rajono notarės A. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2006 m. vasario 10 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-924, punktą Nr. 2.1. dėl 811 kv. m. žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Panaikinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į 811 kv. m. žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Išaiškinti ieškovui V. G., kad jis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į VĮ Registrų centrą ir įregistruoti 1995 m. gegužės 24 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį.
Priteisti valstybei iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,80 Eur (dvidešimt tris eurus, 80 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Irena Narbutienė